Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. D.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo A. A.) išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

pagal BK 287straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo D. P.) išteisintas, nes neįrodyta kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 03 min. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. 10 val. 47 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, siuntė valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas –(duomenys neskelbtini) apskrities PK VTS PP AIVG tyrėjui A. A. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes: „žiūrėk kad tu bedirbtum“, „tau niekas nepadės, aš žinau su kuo reikia pašnekėti, tiksliau jau pašnekėjau, atsilieps tavo darbui“, „na ką ponulis, kur šaldytuvas yra, skyriuje nėra, kad būtų jis šiandien vietoje, supratai, žinok iškils daug problemų, šiandien išpisim visus iš eilės“, „nupirk savo viršininkui alaus savo, nes per visą naktį gėrėme ir apie tave šnekėjome, kad pyderas esi“, taip pat skambino A. A. ir darė psichinį poveikį nurodydamas A. A. viršininkų pavardes, t. y. reikalavo, kad A. A. susilaikytų nuo veiksmų atlikimo V. D. naudai – susilaikytų nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių V. D. gaminti naminę degtinę.

Be to, V. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2009 m. kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2010 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamų mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, siuntė valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VTS PP tyrėjui D. P. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, bei skambino nurodydamas, kad tau „atsilieps tarnyboje, bus sugadintas tavo turtas, atvažiuosiu į namus ir bus blogai, jei toliau vykdysi savo pareigas“, t. y. reikalavo, kad D. P. susilaikytų nuo veiksmų atlikimo V. D. naudai – susilaikytų nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių V. D. gaminti naminę degtinę.

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu V. D. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo A. A. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 287straipsnio 1 dalį dėl grasinimo D. P. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Apeliantas skundu taip pat akcentuoja, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pabrėžtinai rėmėsi kaltinamojo V. D. tik teisme pateikta versija apie neva paties pareigūno A. A. kaime paskleistas kalbas, susijusias su jo (V. D.) „bravoro“ sunaikinimu, tačiau teismas ignoravo esminę faktinę aplinkybę, t. y. tinkamai neįvertino V. D. parašytos ir 2009 m. rugsėjo 14 d. pareigūnui A. A. išsiųstos trumposios žinutės turinio („kad būtų šaldytuvas kur su V. ištraukėt“). Teismas net nebandė analizuoti ir byloje esančių duomenų visumos kontekste įvertinti, kaip galėjo V. D. žinoti, jog (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnas A. A. miškuose esančių naminės degtinės gaminimo vietų konkrečiu laiku ieškojo kartu su kolega V. V., kurio pavardė ir nurodyta paminėtoje V. D. žinutėje. Pažymi, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. tarnybos užduotis yra išskirtinai vidinio naudojimo dokumentas, kurio konfidencialus turinys buvo žinomas tik keliems pareigūnams (šiuo konkrečiu atveju apie A. A. ir A. V. skirtą užduotį žinojo tik du aukštesni (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnai – vienas iš jų užduotį paskyrė, o kitas – patvirtino planą, kurio pagrindu buvo skirta užduotis; tai matyti iš prie apeliacinio skundo pridedamų minėtų dokumentų turinio). Taip pat akivaizdu, kad A. A. buvo daromas net savaitę trukęs psichologinis poveikis siunčiant trumpąsias žinutes, kuriomis jam buvo tiesiogiai grasinama nemalonumais tarnyboje: „žiūrėk kad tu bedirbtum“, „tau niekas nepadės, aš žinau su kuo reikia pašnekėti, tiksliau jau pašnekėjau, atsilieps tavo darbui“. Taigi, praėjus vos kelioms dienoms nuo minėtos tarnybos užduoties paskyrimo, visiškai pašalinis asmuo, t. y. kaltinamasis V. D., jau žinojo abu konfidencialios tarnybinės užduoties vykdytojus (vienam pareigūnui parašė žinutę, kito pavardę toje žinutėje nurodė, ir abu susiejo su šaldytuvo dingimu). Apeliantas pabrėžia, kad ir iš kitų V. D. siųstų trumpųjų žinučių turinio matyti, jog V. D. iš tiesų buvo stebėtinai gerai informuotas apie tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, t. y. jog naminės degtinės gaminimo aparato dalių (būtent šaldymo įrenginio) policijos komisariato patalpose nėra: „kur šaldytuvas yra, skyriuje nėra, kad būtų jis šiandien vietoje, supratai, žinok iškils daug problemų, šiandien išpisim visus iš eilės“, be to, siekė įbauginti A. A. demonstruodamas puikias savo žinias apie A. A. tarnybinę padėtį, t. y. nurodydamas A. A. viršininkų pavardes. Prokuroro manymu, visų šių paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareigūno A. A. atžvilgiu naudota psichinė prievarta buvo konkreti, reali ir akivaizdi (paminėti duomenys apie konfidencialios riboto vidinio naudojimo tarnybos užduoties turinio žinomumą pašaliniam asmeniui (kaltinamajam) ir tokių duomenų panaudojimas prieš tarnybinę užduotį atlikinėjusį asmenį grasinant šiam nemalonumais tarnyboje yra daugiau nei pakankamas pagrindas konstatuoti psichinės prievartos konkretumą realumą ir akivaizdumą).

Apeliantas pažymi, kad kaltinime ir nebuvo nurodyta, jog V. D. reikalavo D. P. atlikti veiksmus savo naudai – kaltinime buvo nurodyta „reikalavo, jog D. P. susilaikytų nuo veiksmų atlikimo V. D. naudai“. Mano, jog tai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar teismas pakankamai įsigilino į pačią kaltinimo esmę. Antra, prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog kaltinimas V. D. grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiojo pareigūno D. P. parodymais ir šiuos parodymus teismas atmetė nepateikdamas svarių argumentų. Teigia, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, neišsamiai ir vienpusiškai vertino duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir todėl padarė neteisingą išvadą, jog neįrodyta, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką. Teismas, atmesdamas D. P. parodymus, tokio savo sprendimo visiškai neargumentavo. Teismas neįvertino to, kad: 1) yra tas pats laikotarpis, kurio metu tiek pareigūnas A. A., tiek pareigūnas D. P. (dirbantys skirtinguose rajonuose) nurodo būtent iš V. D. patyrę tokio pat pobūdžio grasinimus, kuriais buvo siekiama, kad abu pareigūnai susilaikytų nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių V. D. gaminti naminę degtinę; 2) abu pareigūnai konkrečiai apibrėžtą to paties pobūdžio tarnybinę veiklą (tikrino vietas, kur asmenys gali laikyti, gaminti naminę degtinę) vykdė tame pačiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus skiriančio miškų masyvo ruože, kuriame yra V. D. tėvų sodyba (pats V. D. neneigė, kad joje lankosi); 3) iš abiejų pareigūnų V. D. reikalavo brangiausios naminės degtinės gaminimo aparato dalies – šaldymo įrenginio (vienam pareigūnui tai nurodė SMS žinutėse, kitam telefoninio pokalbio metu); 4) D. P. buvo žinomas tiesioginę grėsmę jam keliantis faktas apie tai, jog anksčiau V. D. buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad šis 2006 m. vasario 26 d. sukurstė kitus asmenis supjaustyti naminės degtinės gaminimo vietų miške (netoli V. D. tėvų sodybos) ieškojusio D. P. tarnybinio automobilio padangas (V. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl tokios veikos padarymo, nes padangas supjaustęs asmuo (pripažinęs savo kaltę) iš esmės pakeitė pirminius savo parodymus dėl V. D. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, - minėti duomenys yra šios bylos medžiagoje); 5) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių iš V. D. naudotų mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, kurios patvirtina V. D. ne epizodinį kontaktavimą su D. P. (ikiteisminio tyrimo metu V. D., kai jam dar buvo nežinomi tyrimo metu surinkti duomenys, aktyviai neigė bet kokį kontaktavimą su D. P., parodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjo D. P. jis nepažįsta, jo telefono numerio neturi ir jokių grasinančių žinučių jam nesiuntė).

Išanalizavus ir įvertinus šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pagrįstų konkrečiais duomenimis, visumą, apelianto įsitikinimu, darytina išvada, jog nėra pagrindo netikėti išsamiais bei nuosekliais pareigūno D. P. parodymais dėl jam V. D. pareikštų grasinimų ir reikalavimų turinio, taip pat psichinės prievartos konkretumo, realumo ir akivaizdumo („tau atsilieps tarnyboje, bus sugadintas tavo turtas, atvažiuosiu į namus ir bus blogai“).

Prokuroro teigimu, esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, teismo išvados dėl V. D. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką įrodytinumo yra nepagrįstos. Mano, kad dėl grasinimo D. P. V. D. taip pat turi būti pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį.

Kadangi pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas privalo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą, todėl prašo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“, kurį kaltinamasis V. D. naudojo grasindamas pareigūnams A. A. ir D. P., konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad kitas V. D. tam pačiam tikslui naudotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“ priklauso trečiajam asmeniui, prokuroras prašo iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,60 Lt (BK 72 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl V. D. kaltės padarius BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento.

Taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Tokia išvada darytina todėl, kad šiuo įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių santykių turinys. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę (tikrą ar tariamą) ir reikalauja iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti teisėtus veiksmus, kurių jis neatliko, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplaidumo ar kitų aplinkybių, veika nekvalifikuojama pagal BK 287 straipsnį, tačiau gali sudaryti kito nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010).

Nors V. D. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jie su kriminalistu A. V. vykdydami savo tarnybines pareigas, važinėdami po (duomenys neskelbtini) mišką, aptiko jame įrangą naminei degtinei gaminti ir ją išvartė. Vakare apie tai žodžiu pranešė savo vadovams. Nurodė, kad miške tikrai rado statines, o dėl „šaldytuvo“ tiksliai nepamena. Vadovybei pranešė apie tai, kad gali būti verdama degtinė. Kitą dieną V. D. pradėjo trukdyti jam dirbti, pradėjo grasinti, kad pakalbės su jo viršininku ir jis bus atleistas iš darbo. V. D. žinutės jam trukdė dirbti, kėlė stresą, jis tikėjo, kad V. D. grasinimai, jog jis (A. A.) gali būti atleistas iš darbo, yra realūs. V. D. siųstų žinučių turinį jis vertino kaip grasinimą pareigūnui (2 t. 61-62 b. l.).

Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklausti išteisintasis V. D., nukentėjusieji A. A. ir D. P., liudytojai A. V., S. M..

Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis D. P. paaiškino, kad iš karto po pirmųjų V. D. jam siųstų žinučių jis į policijos pareigūnus nesikreipė todėl, kad tokių žinučių kartais sulaukdavo, tačiau kai žinutės tapo įkyrios, jis nutarė apie tai pranešti policijai. Kad žinutes siunčia V. D., jis žinojo, jam pagal pareigas priklauso ir jis aptarnauja rajoną, kur gyvena V. D. tėvai. Dažniausiai V. D. skambučių jis sulaukdavo pravažiavęs pro jo tėvų gyvenamąją vietą, jam buvo skambinama iš dviejų telefono numerių. Kartais V. D. prisistatydavo, pasakydamas, kad skambina V., pastarąjį jis atpažindavo iš balso. V. D. jam yra sakęs, kad jis, t. y. D. P., gali nukentėti, jam gali atsiliepti tarnyboje, jis gali nebedirbti. V. D. grasino, jog gali atvažiuoti aukštesni pareigūnai, gali prasidėti patikrinimai, kurių iš tikrųjų buvo. Žinučių, tarp jų ir grasinančio pobūdžio, jis pradėjo nebegauti tik tuomet, kai parašė pareiškimą policijai ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apygardos teisme vykusio posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. parodė prisimenantis, kaip jie kartu su bendradarbiu A. A. (duomenys neskelbtini) miške rado „bravorą“, kuriame buvo dvi statinės. Ar toje vietoje buvo ir „šaldytuvas“, nurodė nepamenantis. Apie tai, kad rado „bravorą“, jie niekam „nesigyrė“. Kitą dieną A. A. jam davė paskaityti žinutes, kurias gavo iš V. D.. Žinutėse A. A. buvo parašyta, kad jis nebedirbs. A. A. jam pasakė, kad žinutes rašo V. D. (2 t. 128-129 b. l.).

Nukentėjusiųjų A. A. ir D. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo.

A. A. mobiliojo ryšio telefone užfiksuotos tokios V. D. siųstos SMS žinutės: „Ka tu cia porimucius leidi kalbas kad nepavirsu ziurek kad tu bedirbtum <...> tau nieks nepades as zinau sukov rek pasnekieti tiksliau jau pasnekiejeu atsileips tavo darbuj kam salditova esi nuvezis <...>“ (žinutė gauta 2009 m. rugsėjo 13 d. 20.59 val.), „No kon ponulis kor salditovs yra skyriov niera kad butu uns sindeina veituo suprata zinok iskelsdaug tau problemu sindein ispisam vesus iseilies gali skombint jau kelsam i kontauciu pose ir dar nuperk versinkov alaus sava nes per vesa nakti gierem ir apie tave snekiejom kad pydars esi kad butu salditovs kor su (duomenys neskelbtini) istrauke“ (žinutė gauta 2009 m. rugsėjo 14 d. 10.37 val.), „Sveikas cia raso V. reikia rytoj susitiku pakalbeti pats zinai apie ka parasyk kelinta“ (žinutė gauta 2009 m. rugsėjo 8 d. 18.03 val.) (1 t. 27-31 b. l.).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. D. pateikė du mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia N95“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nokia 6230 i“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 100 b. l.). Minėti telefonai buvo apžiūrėti (1 t. 101-105 b. l.)

Bylos duomenys liudija, kad A. A. priklausančio mobiliojo ryšio telefono abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o V. D. priklausančių mobiliojo ryšio telefonų abonentiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas D. P. (1 t. 73 b. l.).

Mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinės už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. spalio 1 d. patvirtina, kad iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 8 d. 18.03 val., 2009 m. rugsėjo 9 d. 15.19 val., 2009 m. rugsėjo 13 d. 20.59 val. ir 2009 m. rugsėjo 14 d. 10.37 val. buvo siųstos SMS žinutės į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 36-63 b. l.). Šiose išklotinėse taip pat užfiksuota, kad iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 24 d. 15.59 val. siųsta SMS žinutė į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėtų skambučių išklotinės taip pat patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp 15. 01 val. ir 15.22 val., V. D. ne kartą skambino A. A., taip pat jam skambino ir 2009 m. rugsėjo 13 d. 17.46 val., o 2009 m. rugsėjo 24 d. keletą kartų skambino D. P.. Be to, nurodytu laikotarpiu V. D. ne kartą skambino į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK taip pat ir A. A. tiesioginiam viršininkui P. U. (1 t. 36-63, 68 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad iš telefono abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi V. D., laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. sausio 28 d. buvo skambinta du kartus, bandyta paskambinti 13 kartų, siųsta viena SMS žinutė (1 t. 140 b. l.). Aplinkybę, kad V. D. siųsdavo D. P. trumpąsias žinutes, patvirtina ir D. P. mobiliojo ryšio telefone išsaugotos ir nufotografuotos žinutės (1 t. 128-132 b. l.).

Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. D., siųsdamas valstybės tarnautojams A. A. ir D. P. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, vertė pastaruosius vykdyti jo neteisėtus reikalavimus – susilaikyti nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių jam gaminti naminę degtinę. Kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nėra surinkta įrodymų, pagrindžiančių V. D. kaltę panaudojus D. P. atžvilgiu psichinę prievartą reikalaujant atlikti veiksmus jo naudai, padarė neįvertinęs to, kad abu pareigūnai – ir A. A., ir D. P. nurodė tą patį laikotarpį, kuomet jiems V. D. grasino siekdamas, jog pastarieji susilaikytų nuo savo teisėtų tarnybinių veiksmų, abu pareigūnai vykdė analogiškas tarnybines funkcijas miškų masyvo ruože, kuriame yra V. D. tėvų sodyba, iš abiejų pareigūnų V. D. reikalavo grąžinti naminei degtinei gaminti skirto įrenginio tą pačią dalį – „šaldytuvą“ , mobiliojo ryšio telefonų skambučių ir SMS žinučių išklotinės liudija, kad V. D. ne vieną kartą skambino bei rašė D. P. ir tai paneigia V. D. parodymus, kad jis D. P. skambino tik vieną kartą ir tik norėdamas pranešti, kad pavogtas jo tėvams priklausantis dyzelinis kuras.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad esminė aplinkybė, nulėmusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą išteisinti V. D. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo A. A. buvo ta, kad teismas padarė išvadą, jog realiai reikalavimus A. A. V. D. reiškė dėl pastarojo aplaidžios veiklos, „nurodant, kad šaldytuvo nėra policijoje ir reikalaujant, kad šaldytuvas būtų vietoj, antraip atsilieps tarnyboj“, t. y. V. D. reikalavo A. A. pristatyti „šaldytuvą“ į policijos komisariatą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada neatitinka bylos medžiagos. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų V. D. parodymų akivaizdu, kad jis nenurodė, jog jį piktino aplaidi A. A. tarnybinė veikla, t. y. tai, kad pastarasis nenuvežė į policijos komisariatą vienos iš miške rastų naminės degtinės gamybos įrangos sudedamųjų dalių – „šaldytuvo“. Byloje esančių V. D. A. A. siųstų SMS žinučių nuotraukos taip pat nepatvirtina teismo išvados, kad V. D., nurodydamas, jog žino, kad „šaldytuvo“ „skyriuje“ nėra, reikalavo jį pristatyti būtent į policijos komisariatą. V. D. A. A. siųstose žinutėse rašė, kad pastarasis turės „šaldytuvą“ grąžinti, kad jį privalo atsiimti iš tų žmonių, kuriems pardavė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti prokuroro argumentui, kad V. D. žinutėmis išsakė konkretų reikalavimą pareigūnui A. A. atlikti neteisėtą veiksmą – grąžinti vieną iš sudedamųjų naminės degtinės gaminimo įrangos dalių (šaldymo įrenginį) į vietą, t. y. ten, kur ji buvo rasta. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad V. D. grasinančio pobūdžio žinutes A. A. pradėjo siųsti kitą dieną po to, kai pareigūnai A. A. ir A. V. miške, esančiame netoli V. D. tėvų sodybos, aptiko galimą „bravorą“ ir jame rastus daiktus išvartė siekdami užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimui. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl miške pareigūnų rastos įrangos naminei degtinei gaminti nebuvo pradėtas, V. D. kaltės grasinus valstybės tarnautojui, nepaneigia. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad V. D., sužinojęs, kad policijos pareigūnai miške aptiko „bravorą“ ir išvartė jame rastus daiktus, iš karto pradėjo rašyti trumpąsias žinutes bei skambinti A. A., reikalaudamas, kad pastarasis grąžintų „šaldytuvą“ ten, kur jį rado, grasindamas, jog priešingu atveju A. A. bus atleistas iš darbo. Nelogiška būtų teigti, kad asmuo, nebūdamas suinteresuotas gauti naudos sau ar kitam asmeniui, grasintų policijos pareigūnui vien dėl to, kad „išgirdęs apkalbas, kad iš įvykio vietos paėmė „šaldytuvą“, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, jis turėtų pagrindą vertinti pareigūnų veiksmų teisėtumą ir jais piktintis. Juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai A. A. ir A. V. 2009 m. rugsėjo 8 d. vykdė tarnybos užduotį pagal 2009 m. rugsėjo 7 d. planą dėl patikrinimo vietų, kur asmenys gali laikyti ar gaminti naminę degtinę ir akcizais apmokestinamas prekes bei 2009 m. rugsėjo 8 d. tarnybos užduotį patruliui (2 t. 103, 104 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo nesutikti su prokuroro teiginiu, kad pareigūno A. A. atžvilgiu naudotos psichinė prievartos realumą ir akivaizdumą patvirtina ir tai, kad V. D., nebūdamas policijos komisariato darbuotoju, praėjus vos dienai po konfidencialios tarnybinės užduoties paskyrimo konkretiems pareigūnams, jau žinojo pareigūnų, vykdžiusių šią užduotį, pavardes, turėjo informacijos apie tai, kad „šaldytuvas“, t. y. šaldymo įrenginys, į policijos komisariatą nebuvo pristatytas, A. A. skambindamas ir grasindamas, jog pastarasis neteks darbo, nurodė jo viršininko pavardę.

Apygardos teisme apklausto liudytojo S. M. parodymų, kad 2009 m. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, kur prieš pietus sutiktas A. A. jam pasakė, kad „sudaužė“ V. D. „bravorą“ ir paklausė, gal jis, t. y. S. M., žino, kam reikia „šaldytuvo“, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Atsakydamas į kolegijos pirmininko ir prokuroro klausimus, nukentėjusysis A. A. nurodė, kad jis su S. M. nebendraudavo, 2009 metais jo policijos komisariate nebuvo sutikęs ir jokio šaldytuvo jam nesiūlė. 2009 m. rugsėjo 8 d., vykdydamas tarnybinę užduotį, jis iš policijos komisariato išvyko ryte, o grįžo tik prieš darbo pabaigą, todėl susitikti su S. M. apie pietus policijos komisariate tikrai negalėjo. Taip pat nurodė, kad jam žinoma, jog S. M. gerai sutaria su V. D., V. D. dažnai nuveždavo S. M. į darbą ir iš jo parveždavo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. M.. S. M. parodymus, kad jis 2009 m. rugsėjo 8 d. apie pietus policijos komisariate sutiko A. A., paneigia ir tarnybos užduotis patruliui (2 t. 104 b. l.), iš kurios matyti, kad užduoties laikas buvo nuo 11 val. iki 17 val., taigi, liudytojo nurodomu laiku A. A. buvo išvykęs vykdyti savo tarnybines pareigas, taip pat ir V. D. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių ir žinučių išklotinėse užfiksuoti duomenys, kad pirmąją žinutę dėl rasto „šaldytuvo“ V. D. A. A. atsiuntė 2009 m. rugsėjo 8 d. 18.03 val., o ne anksčiau (1 t. 45 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija liudytojo S. M. parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo siekį padėti V. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad V. D. turėjo pagrindą grasinti pareigūnams A. A. ir D. P. dėl jų tarnybinės veikos, susijusios su tikrinimu vietų, kur asmenys gali laikyti, gaminti naminę degtinę, su automobilių, galinčių gabenti akcizais apmokestinamas prekes, siekiant užkardyti neteisėtą veiklą, patvirtina ir byloje esantys apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių matyti, jog V. D. 2004 m. lapkričio 19 d. ir 2010 m. birželio 23 d. buvo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį (1 t. 170-171, 195-197 b. l.), o 2011 m. gegužės 6 d. jis buvo sulaikytas naminės degtinės gaminimo vietoje – (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., ir 2011 m. gegužės 7 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą galėjus padaryti BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 t. 3, 4, 5 b. l.).

Anksčiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindžia tyčinės kaltės buvimą V. D. veikoje. Jis suvokė, kad, grasindamas pareigūnams, verčia juos susilaikyti nuo tarnybinių veiksmų, ir norėjo taip elgtis.

Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus kolegija daro išvadą, kad:

laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. 18 val. 03 min. iki 2009 m. rugsėjo 14 d. 10 val. 47 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, siuntė valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas – (duomenys neskelbtini) apskrities PK VTS PP AIVG tyrėjui A. A. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes: „žiūrėk kad tu bedirbtum“, „tau niekas nepadės, aš žinau su kuo reikia pašnekėti, tiksliau jau pašnekėjau, atsilieps tavo darbui“, „na ką ponulis, kur šaldytuvas yra, skyriuje nėra, kad būtų jis šiandien vietoje, supratai, žinok iškils daug problemų, šiandien išpisim visus iš eilės“, „nupirk savo viršininkui alaus savo, nes per visą naktį gėrėme ir apie tave šnekėjome, kad pyderas esi“, taip pat skambino A. A. ir darė psichinį poveikį nurodydamas A. A. viršininkų pavardes, t. y. reikalavo, kad A. A. susilaikytų nuo veiksmų atlikimo V. D. naudai – susilaikytų nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių V. D. gaminti naminę degtinę,

taip pat V. D. nuo 2009 m. kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2010 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, siuntė valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK VTS PP tyrėjui D. P. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, bei skambino, nurodydamas, kad D. P. atsilieps tarnyboje, bus sugadintas jo turtas, jis atvažiuos į namus ir D. P. blogai, jei toliau vykdys savo pareigas, t. y. reikalavo, kad D. P. susilaikytų nuo veiksmų atlikimo V. D. naudai – susilaikytų nuo tarnybinių veiksmų, trukdančių V. D. gaminti naminę degtinę.

Kadangi byloje nustatyta, jog V. D., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojų A. A. ir D. P. susilaikyti nuo tarnybinių veiksmų jo naudai, konstatuojama, kad V. D. veika A. A. ir D. P. atžvilgiu atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendis naikinamas ir V. D. priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant V. D. kaltu dviejų nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdama V. D. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 278 straipsnio dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis. Kolegija atsižvelgia į tai, kad V. D. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia į tai, kad V. D. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jau yra teistas už nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, padarymą (1 t. 166-167, 195-197 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 8-11 b. l.), dirba AB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi (2 t. 51-52 b. l.), yra vedęs, turi du mažamečius vaikus (2 t. 53, 54, 55, 56 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. už nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio1 dalyje, dėl grasinimo A. A., bausmę – areštą 20 parų, o už nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio1 dalyje, dėl grasinimo D. P., bausmę – areštą 30 parų. Už minėtus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirtina areštas 45 paroms, areštą paskiriant atlikti poilsio dienomis (BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 49 str. 5 d.). Kadangi nusikaltimus V. D. padarė iki Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (1 t. 195-197, 198-200), priėmimo, jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmes visiškai sudedant (BK 63 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji A. A. ir D. P. pareiškė civilinius ieškinius, prašydami priteisti jiems iš V. D. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 22, 123 b. l.).

Nukentėjusysis A. A. nurodė, kad jis dėl grasinančių V. D. žinučių patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, stresą, baimę dėl savo ir savo šeimos narių sveikatos bei turto. Paaiškino, kad jis dėl savo sveikatos būklės į medikus nesikreipė, jo tarnybai neteisėti V. D. veiksmai nepakenkė. Nukentėjusysis D. P. nurodė, kad jis grasinančio pobūdžio V. D. žinutes gaudavo iš pat ryto, todėl nuolat apie jas galvodavo, jos trukdė dirbti ir gyventi, taip jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bijojo ne tik dėl savo, bet ir šeimos saugumo.

Kolegijai nekyla abejonių, kad V. D. tyčiniais nusikalstamais veiksmais A. A. ir D. P. buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę, šeiminę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgusi į minėtus kriterijus, kolegija nukentėjusiųjų A. A. ir D. P. ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia pastariesiems iš V. D. po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kadangi byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. D. padarė naudodamasis dviem mobiliojo ryšio telefonais: „Nokia N95“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „Nokia 6230 i“, IMEI (duomenys neskelbtini), pagal BK 72 straipsnio nuostatas, šie telefonai turi būti konfiskuojami. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“ priklauso ne V. D., o jo svainiui, t. y. trečiajam asmeniui, konfiskuotinas tik V. D. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6230 i“, o mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“ nekonfiskuotinas, tik iš V. D. išieškotina šio telefono vertė – 186, 60 Lt (2 t. 50 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo valstybės tarnautojui A. A.) ir nuteisti jį areštu 20 parų;

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo valstybės tarnautojui D. P.) ir nuteisti jį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę V. D. paskirti areštą 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą arešto 45 paroms bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudos bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. D. paskirti areštą 45 paroms ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, atliktą bausmę ir V. D. laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 12 d. išbūtą laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, prilyginant 2 sulaikyme išbūtas paras 4 MGL baudai, taip pat įskaityti sulaikyme nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. birželio 15 d. išbūtą laiką, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę nustatyti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiajam A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiajam D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. D. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230 i“, IMEI (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. D. konfiskuotino turto – mobiliojo ryšio telefono „Nokia N95“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 186, 60 Lt (šimtą aštuoniasdešimt šešis litus 60 ct).