Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, subendrinus apėmimo būdu, R. K. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, subendrinus apėmimo būdu, R. K. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktais paskirtas subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2016-08-20, apie 1.50 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Kalvarijų gatvėje prie pastato Nr. 98, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Ž., pasireiškusį tuo, kad priėjęs prie nukentėjusiojo ir suėmęs jį už drabužių, nutempė į šoną, kur užlaužė kairės rankos riešą, atimdamas jam galimybę priešintis, ir iš vidinės švarko kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 20 Eur grynųjų pinigų, AB SEB banko kortelė „Master Card“, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, išduoti V. Ž. vardu, Vilniečio kortelė, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. 20 Eur žalą.

Tokiais veiksmais R. K. padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad 2016-08-20, apie 1.50 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje prie pastato Nr. 98, plėšimo būdu neteisėtai įgijęs V. Ž. naudojimuisi išduotą AB SEB bankui priklausančią mokėjimo kortelę „Master Card“, ją neteisėtai laikė iki 2016-08-20, 2.18 val., kol panaudojo kaip svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir po to išmetė.

Tokiais veiksmais R. K. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad 2016-08-20, 2.08 val., bankomate, esančiame Kalvarijų g. 3, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“, išduotą V. Ž., ir tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, iš V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-08-20, 2.18 val., bankomate, esančiame Gedimino pr. 28, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“, išduotą V. Ž., ir tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, iš V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 280 Eur.

Tokiais veiksmais R. K. padarė BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Taip pat R. K. 2016-08-20, 2.08 val., bankomate, esančiame Kalvarijų g. 3, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“, išduotą V. Ž., ir tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, iš V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-08-20, 2.18 val. bankomate, esančiame Gedimino pr. 28, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“, išduotą V. Ž. ir tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, iš V. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 280 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. Ž. priklausančius 380 Eur.

Tokiais veiksmais R. K. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs skunde nenurodytų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį tikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde teigia, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį yra pakankamas, jų kvalifikavimas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra nereikalingas.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Formuojamojoje teismų praktikoje neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Kai pagrobtas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su pagrobta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis teisę į pinigus sąskaitoje, ir, ją suklaidinęs, įgyja svetimą turtą. Tokia veika nagrinėjamu atveju atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, tad pirmosios instancijos teismas ją konstatavo pagrįstai.

Apeliantas skunde teigia, kad jo veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis nukentėjusiojo nemušė.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 180 straipsnyje aprašytą plėšimo sudėtį nuo atvirosios vagystės, aprašytos nuteistojo nurodytoje BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra nusikaltimo padarymo būdas (kasacinė nutartis Nr. 2K-272-648/2015 ir kitos). Kaip vagystė (slapta ar atvira) kvalifikuojamas tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Tuo tarpu plėšimo sudėties būtinasis požymis yra fizinis, psichinis smurtas ar kitoks galimybė nukentėjusiajam priešintis atėmimas. Teismų praktikoje taip pat pripažįsta, kad plė­ši­mo me­tu pa­nau­do­tas smur­tas yra ne nu­si­kals­ta­mos vei­kos tiks­las, o tik prie­mo­nė pa­grob­ti sve­ti­mą tur­tą. Plėšimo me­tu kal­ti­nin­kas fi­zi­nį smur­tą ar gra­si­ni­mą tuoj pat pa­nau­do­ti fi­zi­nį smur­tą nau­do­ja tam, kad pa­ša­lin­ti ir neut­ra­li­zuo­ti as­me­nį kaip kliū­tį, truk­dan­čią pa­grob­ti tur­tą.

Pats nuteistasis R. K. neneigia neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. Ž. turtą, tik neigia prieš jį naudojęs smurtinius veiksmus.

Tačiau aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, tikslu užvadyti svetimą turtą, įrodo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti nukentėjusiojo V. Ž. parodymai, taip pat liudytojo G. K. parodymai.

Nukentėjusysis V. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (b. l. 8), parodė, kad, jiems einant iš baro link namų, R. K. griebė už kairės rankos, ją užsuko ir ištraukė iš vidinės švarko kišenės piniginę. Jis R. K. priešinosi (apie 10 sek.), tačiau jėgos buvo nelygios. Vėliau dar bandė nubėgantį R. K. vytis.

Tai, jog V. Ž. atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. K., kuris nurodė, kad aiškiai matė, kaip R. K. eidamas kartu su V. Ž., stvėrė jį už striukės ir tempė prie aikštelės, esančios šalia Žalgirio gatvėje, esančios parduotuvės. Tai pamatę su kartu ėjusiu draugu grįžo į tą vietą, kur matė V. Ž. su R. K., tačiau jų nerado, o vėliau pamatė, jog ateina V. Ž., kuris pasakė, jog kaltinamasis užsuko ranką ir pagrobė iš jo piniginę, todėl bandė jį (R. K.) vytis. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. K. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo G. K. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus, atitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, todėl laikytini patikimais įrodymais, patvirtinančiais, jog R. K., panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Ž., pasireiškusį tuo, kad, priėjęs prie nukentėjusiojo ir suėmęs jį už drabužių, nutempė į šoną, kur užlaužė kairės rankos riešą, atimdamas jam galimybę priešintis, ir iš vidinės švarko kišenės pagrobė piniginę, kurioje buvo 20 Eur grynųjų pinigų, AB SEB banko kortelė „Master Card“, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, išduoti V. Ž. vardu, ir Vilniečio kortelė.

Pagal šias byloje patikimai nustatytas faktines aplinkybes apelianto padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto užvaldymą plėšimo būdu.

Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kad pats nukentėjusysis elgėsi rizikingai ir provokuojančiai, o būtent tai, kad V. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje ir pats atskleidė mokėjimo kortelės PIN kodą, parodydamas jo skaičius atsiskaitymo metu. Kolegijos vertinimu, dėl pastarosios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su išsakytais argumentais, koks nukentėjusiojo elgesys gali būti laikomas provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo prasme. Byloje apklaustų asmenų, o būtent paties nuteistojo parodymais, nukentėjusiojo V. Ž., liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad V. Ž. esant neblaiviam ir atsiskaitant bare mokėjimo kortele, jo suvestą PIN kodą aiškiai matė R. K.. Toks elgesys nors ir yra neatsargus, vis tik negali būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas, nes jokių teisės normų reikalavimų šie veiksmai nepažeidė, nebuvo morališkai nepriimtini, pavojingi, įžeidžiantys, įžūlūs ar panašiai.

Dėl kitų nuteistojo argumentų pažymėtina, kad nuteistasis pripažino savo kaltę tik iš dalies, neigė esmines jam inkriminuotas ir teismo nustatytas faktines smurto panaudojimo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad R. K., būdamas teistas bent 20 kartų, tame tarpe už turtinio pobūdžio nusikaltimus, neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių disponavimą ir jų panaudojimą, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, naujus (1 nesunkų ir 3 apysunkius) nusikaltimus padarė nepraėjus nei mėnesiui po Alytaus apylinkės teismo 2016-07-14 nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realiais laisvės atėmimo bausmes, kurias tinkamai subendrino. Galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.