Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. (M. D.) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 3 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., nuteistas 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas) - 3 metams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 17 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 17 d. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos bausmės laiko 2016 m. rugpjūčio 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 4 metai 4 mėnesiai 13 dienų.Komisijos 2017 m. liepos 3 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis M. D. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo paminėta, jog šio pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodika rodė 99 balų. Tačiau pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 80 balų, kas rodo, kad nuteistojo pastangos pasikeisti eina gera linkme. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog socialinės reabilitacijos plane paskirtas priemones nuteistasis vykdo nepriekaištingai, deda visas pastangas, stengiasi būti pažangus, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje apie tai net nebuvo paminėta.Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu jis buvo baustas 12 kartų, elgėsi nedrausmingai, tačiau jis padarė išvadas, suprato, ko nori iš gyvenimo, bei savo elgesį pakeitė visiškai, paskutinė gauta drausminė nuobauda buvo 2015 m. gegužės 18 d., o nuo to laiko jis buvo paskatintas 9 kartus už nepriekaištingą elgesį. M. D. įsitikinimu, paskutinių dviejų metų jo elgesys parodo, kad jis taisosi. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis turi oficialią pažymą, jog išėjęs į laisvę bus priimtas dirbti į UAB „S.".Skunde taip pat pažymima, jog Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu jam jau 2 kartus buvo leista išvykti į namus 3 paroms pas artimuosius, jis pats grįžo atgal į pataisos namus ir jokių pažeidimų nepadarė. Tai tik įrodo nuteistojo gerus ketinimus, Kybartų pataisos namų administracijai jis įrodė, kad yra patikimas pilietis.Nors nėra duomenų, kad M. D. dengia jam priteistą žalą, tačiau nuteistojo teigimu jis yra įsipareigojęs antstoliams mokėti kiekvieną mėnesį po 15 eurų pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Į antstolio depozitinę sąskaitą kiekvieną mėnesį piniginį pavedimą atlieka nuteistojo pusbrolis E. S. pas kurį ir vyktų nuteistasis gyventi jeigu būtų taikytinas lygtinis paleidimas.Nuteistojo M. D. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, pataisos namuose mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, baigė socialinių įgūdžių lavinimo programą, teigia palaikantis ryšius su artimaisiais, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Nors nuteistasis faktiškai atliko būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant M. D. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 80 balų, iš kurių statiniai (nekintantys) veiksniai yra 50 balų, dinaminiai (kintantys) 30 balų , tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir jo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai nuo paskutiniojo 2016 m. gruodžio 23 d. vertinimo sumažėjo 6 balais, nuo 86 balų iki 80 balų. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta ir išlikusi visa eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką: ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimo stoka; darbo įgūdžių stoka; finansiniai sunkumai (turi nepadengtų ieškinių); nelankstus požiūris; vertybinės nuostatos; destabilizuojanti aplinka; padidintos ar perdėtos reakcijos į negatyvias situacijas. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namuose drausmine tvarka baustas 12 kartų, nuobaudos buvo skirtos ir už šiurkščius režimo reikalavimų pažeidimus, skatintas 9 kartus ir nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokosi, metu nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos. Minėtos aplinkybės rodo, jog M. D. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tai, kad nuteistasis M. D. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, teigdamas, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę M. D. atžvilgiu, nėra pagrindo. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis pataisos namuose bausmės atlikimo metu nedirbo bei didelių pastangų įsidarbinti nerodė, nors teigė, kad pataisos namuose dirbti neatsisakytų ir dirbtų tokį darbą, kurį sugebėtų, tačiau rašytinio prašymo įsidarbinti pataisos namų administracijai nepateikė, kas rodo, jog nuteistojo darbinė motyvacija nėra teigiama. Be to kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, 2017 m. sausio mėnesį Komisija nuteistajam siūlė vieną iš priemonių atlikti gerbūvio darbus – 15 valandų, tačiau nuteistasis šios priemonės neįvykdė ir šių darbų neatliko. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto M. D. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinai paleistas, jis bus įdarbintas UAB “S.“, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, ši pažyma negali būti laikoma garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis įsidarbins ir oficialiai dirbs teisėtą darbą.Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis teistas iš viso vienuolika kartų, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, plėšimus. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė), tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Be to, kaip jau minėta, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis savo kaltės dėl paskutinės įvykdytos nusikalstamos veikos nepripažino. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismo nuomone, Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, M. D. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.