Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. M., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo ieškovo ieškinį atmesti, nurodo, kad tėvystės nuginčijimas pažeis nepilnamečio vaiko T. M. interesus turėti tėvą. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Be to, tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Tėvystės nuginčijimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra tikslingas, jeigu žinomas biologinis vaiko tėvas ir vaikas neliks be tėvo. Kadangi, tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko T. M. yra socialinė tėvystė, bei nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų ir grėsmė likti be tėvo, nes biologinis tėvas nėra aiškus, todėl šiuo atveju tėvystės nuginčijimas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ieškinio senaties termino

12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. Teigia, kad faktą, jog apeliantas yra įrašytas vaiko tėvu sužinojo 2021 m. birželio mėnesį po pokalbio su kaimynais ir atsakove, o ieškinį pateikė 2022 m. birželio 6 d.. Nurodo, kad 2021 m. liepos 22 d. buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios išvados patvirtino apelianto abejones dėl tėvystės.

13. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą nustatė pakankamai trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

14. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Pirmiausia, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantas ieškinio senaties praleidimo priežastis iš esmės grindžia subjektyviais darbo pobūdžio, asmeninio užimtumo paaiškinimais, kurie teisėjų kolegijos vertinimu yra ne objektyvios priežastys, pakankamai ilgą laiko tarpą (12 mėnesių) sukliudžiusios apeliantui laiku ir tinkamai ginti galbūt savo pažeistas teises. Antra, negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, jog apeliantas jau 2021 m. liepos 12 d., atlikus DNR tyrimą, neabejotinai žinojo, kad jis nėra nepilnamečio vaiko T. M. tėvas, tačiau buvo pasyvus, ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl šiuo atveju apeliantas pats pasirinko tokį elgesio modelį, dėl kurio praleido ieškinio senatį. Trečia, ta aplinkybė, jog apeliantas 2021 m. liepos 12 d. gavo DNR tyrimo rezultatus patvirtina ne ieškinio senaties termino pradžią, o tai, kad apeliantas kreipdamasis dėl DNR atlikimo pradėjo rinktis įrodymus dėl tėvystės nuginčijimo ir labiau tikėtina, kad abejonės dėl tėvystės apeliantui buvo žinomos ir anksčiau, tai yra iki 2021 m. birželio mėnesio.

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, jog pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl ieškinio senaties yra teisėtos ir pagrįstos, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, siekdamas šalių ginčą išspręsti iš esmės, mano, jog šiuo atveju tikslinga pasisakyti ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl tėvystės nuginčijimo

16. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas pripažindamas apeliantą socialiniu tėvu nepakankamai įvertino bylai svarbias aplinkybes. Nurodo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su atsakove, todėl nepagrįsta teismo išvada, apie apelianto ir vaiko artimus santykius. Teigia, jog vaikas apie apeliantą kalba teigiamai, nes yra patyręs galimą smurtą motinos atžvilgiu. Pažymi, jog teismas sprendimą priėmė išimtinai remiantis vaiko interesais, nesant teisingos pusiausvyros.

17. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nuginčijimo yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi. Apeliantas šiuo atveju nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta nuginčyti apelianto tėvystę nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, apelianto ir vaiko santykius, vaiko nuomonę ir sprendimą priėmė išimtinai remiantis vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, su apelianto argumentais nesutinka ir atitinkamai pasisako dėl aukščiau nurodytų Kasacinio teismo suformuotų kriterijų nagrinėjamos bylos kontekste.

20. Pirmiausia būtina pažymėti tai, kad apeliantas su atsakove kaip sugyventiniai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų ir santuokos nesudarė. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. T. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas M. M.. T. M. tėvystė buvo nustatyta bendru apelianto ir atsakovės prašymu dėl tėvystės pripažinimo. Šiuo metu T. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nors apeliantas teigia, kad šiuo metu vaikas gyvena kartu su atsakove vykstant santuokos nutraukimo procesui, nėra artimo vaiko ir tėvo bendravimo, tačiau byloje pateiktos vaiko apklausos duomenys patvirtina, jog T. M. apeliantą laiko savo tėvu, nurodo, kad su juo sutaria gerai, gyveno su apeliantu ir močiute (duomenys neskelbtini) kaime, T. M. santykius su apeliantu apibūdina kaip artimus (2023 m. gegužės 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju yra aiškiai susiformavęs emocinis ir socialinis vaiko ir apelianto ryšys, vaikas aiškiai nurodo, kad apeliantą laiko savo tėvu, yra gyvenęs su juo, todėl laikytina, kad šiuo atveju socialinis ryšys paneigia biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste, taip kaip nurodyta nutarties 19 punkte. Nors apeliantas teigia, jog vaiko paaiškinimai yra galimai įtakoti naudojant smurtą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaikas buvo apklaustas vaiko teisių specialistų, į tai, kad apeliantas nepateikė jokių jo argumentų pagrindžiančių įrodymų, teiginiai apie galimą smurtą kurie įtakojo vaiko paaiškinimus laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

21. Antra, negalima neatsižvelgti ir į aplinkybę, jog šiuo atveju T. M. yra (duomenys neskelbtini) metų, apeliantas neginčija aplinkybės jog T. M. augino ir juo rūpinosi kaip savo vaiku, o ir be to, kaip matyti iš paties vaiko paaiškinimų (nutarties 20 punktas), jo ryšys su apeliantu yra artimas ir susiformavęs, vaikas nori išsaugoti ryšį su apeliantu. Nors nagrinėjamoje byloje atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad apeliantas nėra biologinis T. M. tėvas, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju biologinės kilmės tiesos paieškos nėra atitinkančios vaiko interesų, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, jog kitas galimas vaiko tėvas yra nežinomas, o tenkinus apelianto reikalavimus kyla reali grėsmė vaikui likti be tėvo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus kriterijus tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose (nutarties 19 punktas), šios bylos faktines aplinkybes (nutarties 20 – 21 punktai), apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog šiuo atveju siekiant nesukelti vaikui emocinių išgyvenimų, galinčių sutrikdyti harmoningą vaiko raidą, taip pat įvertinus tai, kad tarp vaiko ir apelianto yra artimas tarpusavio ryšys, į tai, kad tikrasis biologinis vaiko tėvas nėra žinomas, nėra pagrindo tenkinti apelianto pareikštus reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo.

22. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas suteikė prioritetą išimtinai vaiko interesams, nevertino šalių interesų pusiausvyros, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Teisės mokslas, pripažindamas geriausių vaiko interesų principo prioritetą, kelia teisei svarbų uždavinį nustatyti teisingą ir veiksmingą įvairių interesų – vaiko, biologinio ir faktinio (socialinio) tėvo – pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Teismų praktikoje pabrėžiama tokių kriterijų kaip tėvo pareigos vaikui, susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys svarba, dėl to yra vengiama nuginčyti tėvystę tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti biologinio tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016), ar vaikas yra prisirišęs prie jį auginusio tėvystę nuginčyti siekiančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, jog atlikta DNR ekspertizė patvirtino, jog apeliantas nėra T. M. biologinis tėvas, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas apelianto pareikštų reikalavimų pagrįstumą, priešingai nei teigia apeliantas, vertino bylos aplinkybių visumą, atsižvelgė ne tik į biologinį tėvystės fakto paneigimą, tačiau vertino kokią įtaką ieškinio reikalavimo tenkinimas turėtų vaiko interesams, vertino vaiko ir apelianto tarpusavio ryšį, atsižvelgė į tai, jog tikrasis biologinis vaiko tėvas yra nežinomas ir kyla reali grėsmė vaikui likti be tėvo. Ta aplinkybė, jog teismas vertino bylos aplinkybių visumą, o ne tik lokaliai įvertino DNR ekspertizės rezultatus, priešingai nei teigia apeliantas, tik pagrindžia faktą, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atlikęs išsamų įrodymų tyrimą (CPK 185 straipsnis), nurodydamas išsamius teismo sprendimo motyvus (CPK 263 straipsnis), įvertindamas šalių ir nepilnamečio vaiko interesus.

23. Remdamasis tuo, kas ištirta (nutarties 12-22 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, taip pat teismų praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl apeliantą ir vaiką siejančios socialinės, teisinės tėvystės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo remiantis apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

24. Apeliantas nurodo, kad apeliantui pateikus DNR ekspertizės išvados rezultatus, jog jis nėra vaiko tėvas, apeliantas nurodė kitą galimą biologinį tėvą. Trečiasis asmuo A. M. sutiko atlikti DNR ekspertizę, kurios taip pat patvirtino, jog A. M. nėra vaiko tėvas. Mano, jog trečiasis asmuo nebuvo tikras dėl tėvystės, todėl nesutinka, kad trečiajam asmeniui A. M. bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš apelianto. Mano, kad trečiojo asmens A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti atsakovė.

25. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju apeliantui, kurio ieškinys atmestas, tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. į bylos nagrinėjimą įtrauktas apelianto pareikšto prašymo pagrindu (Nr. DOK-18884). Apeliantas prašydamas įtraukti A. M. trečiuoju asmeniu nurodė, jog A. M. yra galimas vaiko tėvas. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad su apelianto ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o apelianto teigiamai apie galimą jo tėvystę yra nepagrįsti. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo A. M. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, neigė apelianto nurodytas aplinkybes jog jis yra vaiko tėvas, o ir be to, prašė apelianto ieškinio reikalavimus atmesti. Ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo A. M. sutiko atlikti DNR ekspertizę, sudaro pagrindą išvadai, jog trečiasis asmuo tyrimą atliko nesutikdamas su ieškiniu pareikštais reikalavimais, nesutikdamas su apeliantu jog jis yra vaiko tėvas, todėl šiuo atveju priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turintis trečiasis asmuo A. M. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios šiuo atveju atmetus apelianto ieškinį (nutarties 25 punktas), pagrįstai priteistos iš reikalavimus pareiškusio asmens – apelianto.

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta (nutarties 24 - 26 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiantis apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.