Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1290-273/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-02
Bylos Nr.: 2A-1290-273/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01151-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Izolda Nėnienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas: UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo: K. J.

Civilinė byla Nr. e2A-1290-273/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01151-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.2; 44.2.4.1; 44.5.2.5; 121.21; 121.22. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2231-886/2015 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu (99-106 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 506,10 Lt skolos, 10,88 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo K. J. 2012-10-03 sudarė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė 2013-03-09 įvykio metu Taikos prospekte, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar aptverta, dėl ko buvo apgadintas šis automobilis. Ieškovas apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius, 2013-04-05 ir 2013-04-15 išmokėjo draudimo išmokas, kurių bendra suma 506,10 Lt. Viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl atsakovė privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam priklausančiuose keliuose. Ieškovė pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodo (140-148 b.l.), kad su ieškiniu nesutinka. Atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko atlyginti 276 Lt žalą už sugadintą vieną padangą ir taikyti 20 proc. nusidėvėjimą, kas sudarytų 220 Lt sumą pagal 2013-03-25 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serijos ALJ Nr. 000164508 (16 b.l.). Nesutiko su paskaičiuotu 9 proc. nusidėvėjimu, nes nerealu, kad automobilio padangos per sezoną būtų nusidėvėję tik tokį procentą. Atsakovė nurodė, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvažiavus į duobę buvo apgadintas būtent ieškovės nurodytas ratlankis ir būtent minėto automobilio. Pažymėjo, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto. Atsakovė prašė atmesti reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, o vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188764867) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 146,58 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis Eur 58 ct) (506,10 Lt) skolos, 3,15 Eur (tris Eur 15 ct) (10,88 Lt) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (149,73 Eur) (516,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 20,85 Eur (dvidešimt Eur 85 ct) (72 Lt) žyminio mokesčio, 511,91 Eur (penkis šimtus vienuolika Eur 91 ct) (1 767,52 Lt) už teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2013-03-09 apie 15.10 val. Taikos pr. 127C, Kaune, trečiasis asmuo K. J. vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas (ratlankis ir padanga) (12, 110 b.l. ir eismo įvykio medžiaga). Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (11, 109 b.l.). Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą nustatyti sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratlankis, keičiama detalė - priekinė dešinės pusės padanga (13, 115 b.l.). Masinių žalų skyriaus ekspertas M. Ž. nustatė padangos vertę pritaikius 20 proc. padangos nusidėvėjimą. Trečiajam asmeniui K. J. pateikus pretenziją ir padangų įsigijimo duomenis, padangos vertė perskaičiuota pritaikius 9 proc. nusidėvėjimą (14, 116, 132 b.l.). Ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, išmokėdamas 506,10 Lt sumą (24, 25, 126, 127 b.l.). 2013-05-28 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (26, 128 b.l.), tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad vieno rato sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – automobilio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus (0,2 m gylio, 1,4 m pločio), dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akte Nr. 131485, kuriame nurodyta dešinės priekinės pusės padangos patikra, keičiamos detalės – dešinės pusės priekinė padanga.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-03-09 nutarimo (12, 110 b.l. ir eismo įvykio medžiaga), vyr. patrulio L. V. nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, patrulio K. K. tarnybinio pranešimo (eismo įvykio medžiaga) matyti, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę adresu Taikos pr. 127C, Kaune. Teismas pažymėjo, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo K. J. 2012-10-25 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonė AUDI A4 Avant, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Šia sutartimi apdrausta minėta transporto priemonė pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas išskaitant nusidėvėjimą ir 200 Lt draudimo išskaitą. Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 049 numatyta, kad jei per draudžiamąjį įvykį visiškai sugadinama viena padanga (nepriklausomai nuo to, ar sugadinta tik padanga, ar kitos transporto priemonės dalys), atlyginama už dvi analogiškas padangas. Padangų nusidėvėjimas nustatomas pagal galiojančią Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Tos pačios ašies padangos turi būti vienodos ir to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto) ( Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2013-01-16 įsakymas Nr. 2B-14 „Dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo, 5.1 punktas). Draudimo išmoka nustatyta vadovaujantis draudimo sutartimi, transporto priemonių draudimo taisyklėmis, pritaikius padangų nusidėvėjimą. Atsakovė ginčija ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą nurodydama, jog padanga sugadinta tik viena, todėl sutinka atlyginti žalą tik už vieną ir pritaikius 20 proc. nusidėvėjimą. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad padangos buvo naujos ir eksploatuojamos pirmą sezoną, todėl ieškovė pritaikė tik 9 proc. nusidėvėjimą, o atlygino žalą už dvi analogiškas padangas, nes vadavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, kurios numato atlyginimą už dvi analogiškas padangas nepriklausomai nuo to, ar sugadinta viena ar abi padangos. Be to, UAB „ALJUVA“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad sandėlyje likęs ribotas porinis padangų skaičius, todėl padangų pardavimas vyksta tik komplektais – 2 vnt. arba 4 vnt. (119 b.l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nepagrįstos žalos sumos ir pritaikyto nusidėvėjimo dydžio kaip nepagrįstus.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nurodė, kada ieškovė (draudikas), išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas dėl atsakovės netinkamos kelio priežiūros, t.y. dėl neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamojoje kelio dalyje. Atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Vytėnų g. ir Vynuogių g., esančias Kaune, bei užtikrinti saugų eismą jose, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog paties vairuotojo veiksmai ir nerūpestingumas turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentus paneigia Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuriame vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, nenustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, reikšmingus atstumus. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą, o atsakovės argumentus, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, teismas laikė grindžiamus vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, byloje nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovės išmokėtą draudimo išmoką iš dalies padengia iki tol gautos draudiminės įmokos, todėl ieškovė nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama. Teismo nuomone, atsakovė tokiu būdu siekia paneigti subrogacijos instituto taikymą. Nurodė, kad išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – t. y. nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės. Teismas nurodė, kad transporto priemonės techninės apžiūros aktas, aiškinamasis raštas neginčijamai patvirtina priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, nes nurodytos išlaidos automobilio remontui yra realiai pagrįstos ir įrodytos, atitinka automobilio sugadinimo pobūdį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsakovė neprašė skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, CK normų ir draudimo sutarties sąlygų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį patenkinus, jos iš atsakovės priteistinos ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes, tinkamai neištyrė įrodymų;

2. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę;

3. Policijos pareigūnai konstatavo vieno rato apgadinimus, tuo tarpu atlyginta buvo už dviejų padangų įsigijimą. Ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo pritaikyti 9 procentų nusidėvėjimą, jei jo ekspertas nustatė padangos vertę su 20 proc. nusidėvėjimu. Nustatant padangų vertę, teismas turėjo vadovautis privaloma Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 101 24 punktu, kuris numato, kad padangų vertė apskaičiuojama laikantis nuostatos, kas naujos sumontuotos ant ratlankio padangos vertė sudaro 80 procentų nuo jos kainos;

5. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas nepagrindžia transporto priemonės atstatymo kaštų ir jo nepakanka prašomos atlyginti žalos dydžiui pagrįsti. Todėl ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių realiai patirtų remonto išlaidų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolius pagal remonto sąmatą;

6. Vairuotojas, važiuodamas šviesiu paros metu geromis eismo sąlygomis įvažiavo į kelio dalyje buvusią duobę, kas liudija, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir netinkamai vykdė bendras eismo dalyvių pareigas elgtos atidžiai ir atsargiai. Teismas šia aplinkybes įvertino netinkamai;

7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas ne nuo 146,58 (506,10) skolos, o nuo 149,73 Eur (516,98 Lt) sumos, t.y. nuo 146,58 Eur (506,10 Lt) skolos ir 3,15 Eur (10,88 Lt) palūkanų, taip pažeisdamas LR CK 6.37 str. 4 d. įtvirtintą draudimą skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų;

8. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui 511,91 Eur už teisinę pagalbą visiškai neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismo priteista suma nėra didelė, ieškovės atstovas turi daugybę analogiškų bylų dėl turtinės žalos atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovė advokatė I. Ž. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:

1. Priežastinis ryšys tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais. Teismas tinkamai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis;

2. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl perskaičiuotos padangos vertės pritaikius 9 procentų nusidėvėjimą. Dėl ieškovės Masinių žalų skyriaus eksperto M. Ž. 2013 m. vasario 5 d. padangų vertės nustatymo aktu nustatyto 20 procentų padangos nusidėvėjimo, K. J. pateikė pretenziją, kadangi eismo įvykio metu padangos buvo visiškai naujos. Pasitvirtinus pretenzijoje nurodytoms aplinkybėms, ekspertas V. P. sumažino padangos nusidėvėjimo procentą iki 9;

3. Atsakovės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka nagrinėjamu atveju netaikytina. Turto vertinimą ieškovės darbuotojai atliko įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1265/2013;

4. Atsakovė be pagrindo nurodo apeliacinio skundo argumentą, kad konstatavus vieno rato apgadinimus, nukentėjusiajam asmeniui buvo padengtos dviejų padangų įgijimo išlaidos. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 punkte „Padangų parinkimas“ nurodyta, kad jei draudžiamojo įvykio metu neremontuotinai sugadinama viena padanga, yra atlyginama už tiek padangų, kiek reikia, kad ant vienos ašis būtų sumontuotos dvi vienodo protektoriaus padangos;

5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą bei žalos dydį. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudimo bendrovės vykdo draudžiamo turto vertinimą;

6. Atsakovės argumentai dėl vairuotojo nerūpestingumo grindžiami tik prielaidomis. Byloje nustatyta, kad vairuotojas duobę pastebėjo tik privažiavęs prie jos labai arti, o dėl eismo intensyvumo apvažiuoti duobės vairuotojas negalėjo. Be to, ginčo duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, atsakovės keliamas padidinto atidumo reikalavimas yra neprotingas ir nepagrįstas;

7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neįrodė byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydžio ir kad šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus išlaidų dydžius. Nepagrįstai nurodoma, kad neegzistuoja sąlygos, kurių pagrindu galėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už keliones iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Dokumentų nuorašų ir kopijavimo išlaidos yra betarpiškai susijusios su tinkamu ieškovo interesų atstovavimu.

8. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas pažeisdamas CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 25 d. konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“ Nr. A3-130).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią subrogacijos pagrindu (CK6.1015 str.)

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2013 m. kovo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; prie jo pateikta 2013 m. kovo 9d. eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje buvusi duobė, pažymėtas apgadintas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 9 d. pareigūno K. K. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje, 2013 m. kovo 9 d. ginčo automobilio vairuotojo K. J. paaiškinimas.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo duobė nebuvo paženklinta. Transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota 2013 m. kovo 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 131458 – sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis ir keičiama detalė – priekinė dešinės pusės padanga (b.l. 13,115) bei minėtame policijos nutarime. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Transporto priemonės sugadinimų lokalizacija atitiko 2013 m. kovo 9 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte Nr. 1167938 nurodytus sugadinimus. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę. Apeliantės teiginiai, kad iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, niekuo nepagrįsti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu kelio duobė, Taikos pr. Kaune buvo paženklinta ar aptverta, ar apie kelio duobę buvo įspėta kelio ženklais. Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 ir 42 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir nukentėjusiojo transporto priemonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl nepagrįstai nustatyto žalos dydžio. Ginčo automobiliui įvykio metu buvo sugadinti dešinės pusės rato ratlankis ir padanga. Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą nustatyti sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratlankis, keičiama detalė - priekinė dešinės pusės padanga (13, 115 b.l.). Masinių žalų skyriaus ekspertas M. Ž. nustatė padangos vertę pritaikius 20 proc. padangos nusidėvėjimą. Trečiajam asmeniui K. J. pateikus pretenziją ir padangų įsigijimo duomenis, padangos vertė perskaičiuota pritaikius 9 proc. nusidėvėjimą (14, 116, 132 b.l.). Ieškovė atlygino trečiajam asmeniui žalą, išmokėdama 506,10 Lt sumą (24, 25, 126, 127 b.l.). Atsakovė ginčija ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą nurodydama, jog padanga sugadinta tik viena, todėl sutinka atlyginti žalą tik už vieną ir pritaikius 20 proc. nusidėvėjimą. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad padangos buvo naujos ir eksploatuojamos pirmą sezoną, todėl ieškovė pritaikė tik 9 proc. nusidėvėjimą, o atlygino žalą už dvi analogiškas padangas, nes vadavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, kurios numato atlyginimą už dvi analogiškas padangas nepriklausomai nuo to, ar sugadinta viena ar abi padangos. Be to, UAB „ALJUVA“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad sandėlyje likęs ribotas porinis padangų skaičius, todėl padangų pardavimas vyksta tik komplektais – 2 vnt. arba 4 vnt. (119 b.l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovės argumentai dėl nepagrįstos žalos sumos ir pritaikyto nusidėvėjimo dydžio pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nesant patvirtinančių įrodymų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą bei žalos dydį. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, draudimo bendrovė vykdo draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai ir yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Byloje nėra nustatyta aplinkybių nustatytam žalos dydžiui sumažinti.

Apeliantės argumentai, esą ginčo transporto priemonei dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės nurodyta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ginčo transporto priemonei padarytos žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos.

Apeliantės nurodyta tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui, draudėjas netampa užsakovu, kuris pagal sutartį reikalauja atlikti turto vertinimą ir už jį moka. Draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais, nes jie atlieka vertinimą draudimo bendrovių funkcijų vykdymo reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1314/2014.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai t.y., kad transporto priemonės vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2013 m. kovo 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo automobilio vairuotojas neturėjo galimybės iš anksto apvažiuoti duobės dėl intensyvaus eismo, o kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl procesinių penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, pagal kurį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgyja subrogacijos teisę į apeliantės deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266 bei 6.271 straipsnius ir tampa ieškovės skolininke. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu 511,91 Eur (1 767,52 Lt) bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,85 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 107), 511,91 Eur už teisinę pagalbą. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į reglamentuotus bylinėjimosi išlaidų dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodoma, kad ieškovės prašoma priteisti 383,13 Eur suma už skundo surašymą yra akivaizdžiai per didelė, maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo valandą teisme yra 45 Eur. Neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuotos dokumentų nuorašų tvirtinimo išlaidos (10,51Eur) ir dokumentų kopijavimo išlaidos (13,14 Eur). Be to, nepagrįstai teismas priteisė atstovavimo išlaidas kartu su kelionės išlaidomis.

Ieškovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė turėtas bylinėjimosi išlaidas: dokumento nuorašo tvirtinimas – 5,25 Eur, dokumentų kopijavimo išlaidos – 13,14 Eur, ieškinio rebgimo išlaidos – 105,14 Eur, išlaidos už dokumento nuorašo tvirtinimą – 5,26 Eur, išlaidos už teismo posėdį teisme ir kelionė iš Vilniaus į Kauną ir atgal – 105,13 Eur, skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimo išlaidos – 277,99 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme ieškovė sumokėjo 959,83 Lt, t.y. 277,99 Eur. Ieškinio parengimas bylą perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui sudaro 105,14 Eur išlaidų. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tiek už skundo, tiek už ieškinio rengimą skundžiamu sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik apie 1/3 rekomenduojamo maksimalaus priteistino užmokesčio, laikytina, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtas šias bylinėjimosi išlaidas.

Kaip nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, dokumentų nuorašų ir kopijavimo išlaidos Rekomendacijose nėra atskirai išskirtos. Jos yra įtraukiamos į skundo, ieškinio ar kitų procesinių dokumentų rengimo eilutę. Šiuo atveju, ieškovė siekdama kuo aiškiau ir detaliau nurodyti, kokios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos, dokumentų kopijavimo išlaidas išskyrė atskirai. Kadangi iš ieškovo paaiškinimo matosi, kad šios išlaidos priskirtinos prie skundo ir ieškinio pareiškimo parengimo išlaidų ir prašyme tik buvo detalizuotos, todėl laikytina, kad ieškovė patyrė šias išlaidas ir jos yra susijusios su tinkamu ieškovės interesų gynimu teisme.

Iš pažymos apie 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdį (b.l. 167-169) matosi, kad teismo posėdis suapvalinus laiką pagal Rekomendacijų 9 punktą vyko dvi valandas, todėl už atstovavimą priklauso 90 eurų atlyginimas. Ta aplinkybė, kad teismas priteisė atstovavimo išlaidas kartu su kelionės išlaidoms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirtos išlaidos priteistos nepagrįstai ar neįrodžius šių išlaidų dydžio.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 154,19 Eur . Ši suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcijos galiojusios skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu) maksimalaus 8.11 punkte nurodyto 1,5 MMA dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 154,19 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k 110057869) 154,19 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja Izolda Nėnienė