Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokatei Ingai Žemantauskaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., trečiajam asmeniui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Aprašo 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina atsakovo netinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas - prižiūrėti, remontuoti, taisyti, užtikrinti saugų eismą Taikos prospekte, Kaune.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, 2013-03-09 apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiasis asmuo K. J. vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas (ratlankis ir padanga) (12, 110 b.l. ir eismo įvykio medžiaga). Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (11, 109 b.l.). Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą nustatyti sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratlankis, keičiama detalė - priekinė dešinės pusės padanga (13, 115 b.l.). Masinių žalų skyriaus ekspertas M. Ž. nustatė padangos vertę pritaikius 20 proc. padangos nusidėvėjimą. Trečiajam asmeniui K. J. pateikus pretenziją ir padangų įsigijimo duomenis, padangos vertė perskaičiuota pritaikius 9 proc. nusidėvėjimą (14, 116, 132 b.l.). Ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, išmokėdamas 506,10 Lt sumą (24, 25, 126, 127 b.l.). 2013-05-28 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (26, 128 b.l.), tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią trečiojo asmens K. J. vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusią, neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę.

Atsakovas nurodo, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Vairuotojo K. J. teigimu, jis važiavo nedideliu greičiu ir ginčo duobę pastebėjo, tačiau ji tapo matoma tik privažiavus labai arti, o dėl intensyvaus eismo atkarpoje nuo Dainavos poliklinikos Pramonės prospekte link Ateities plento (antrąja eismo juosta važiavo keli automobiliai) K. J. negalėjo minėtos duobės apvažiuoti. Teismas pažymi, kad vieno rato sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – automobilio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus (0,2 m gylio, 1,4 m pločio), dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akte Nr. 131485, kuriame nurodyta dešinės priekinės pusės padangos patikra, keičiamos detalės – dešinė pusės priekinė padanga. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. kovo 9 d. nutarime nurodyta, kad vairuotojo K. J. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (12, 110 b.l. ir eismo įvykio medžiaga). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovo teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur bei kitomis aplinkybėmis, grindžiami tik prielaidomis.

Atsakovas nurodo, jog neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio. Šie atsakovo argumentai tik patvirtina aplinkybę, kad už kelių būklę ir jos gerinimą atsakinga savivaldybė, tačiau nepakankami pripažinti, kad pareigų vykdymas yra sąlygotas nepakankamu finansavimu. Teismas pažymi, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Savivaldybei neatlikus ar netinkamai atlikus jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves bei organizuoti saugų eismą, atsirado duobė sukėlusi eismo įvykį. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų patvirtinančių tinkamą gatvės įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkymą, priežiūrą, taisymą ir saugos eismo organizavimą. Teismas pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-03-09 nutarimo (12, 110 b.l. ir eismo įvykio medžiaga), vyr. patrulio L. V. nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, patrulio K. K. tarnybinio pranešimo (eismo įvykio medžiaga) matyti, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Atsakovas taip pat nurodo, kad iš dalies atsakomybę turėtų prisiimti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nes Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti ir nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, važiuojamojoje kelio dalyje buvusi duobė atsirado ar nebuvo tinkamai pažymėta šiai valstybės institucijai netinkamai vykdžius jai pavestas funkcijas.

Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo K. J. 2012-10-25 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonė AUDI A4 Avant, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Šia sutartimi apdrausta minėta transporto priemonė pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas išskaitant nusidėvėjimą ir 200 Lt draudimo išskaitą. Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 049 numatyta, kad jei per draudžiamąjį įvykį visiškai sugadinama viena padanga (nepriklausomai nuo to, ar sugadinta tik padanga, ar kitos transporto priemonės dalys), atlyginama už dvi analogiškas padangas. Padangų nusidėvėjimas nustatomas pagal galiojančią Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Tos pačios ašies padangos turi būti vienodos ir to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto) ( Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2013-01-16 įsakymas Nr. 2B-14 „Dėl valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo, 5.1 punktas). Draudimo išmoka nustatyta vadovaujantis draudimo sutartimi, transporto priemonių draudimo taisyklėmis, pritaikius padangų nusidėvėjimą. Atsakovas ginčija ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą nurodydamas, jog padanga sugadinta tik viena, todėl sutinka atlyginti žalą tik už vieną ir pritaikius 20 proc. nusidėvėjimą. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad padangos buvo naujos ir eksploatuojamos pirmą sezoną, todėl ieškovas pritaikė tik 9 proc. nusidėvėjimą, o atlygino žalą už dvi analogiškas padangas, nes vadavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, kurios numato atlyginimą už dvi analogiškas padangas nepriklausomai nuo to, ar sugadinta viena ar abi padangos. Be to, UAB „ALJUVA“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad sandėlyje likęs ribotas porinis padangų skaičius, todėl padangų pardavimas vyksta tik komplektais – 2 vnt. arba 4 vnt. (119 b.l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovo argumentai dėl nepagrįstos žalos sumos ir pritaikyto nusidėvėjimo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl procesinių penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteisiant 146,58 Eur (506,10 Lt) skolą, 3,15 Eur (10,88 Lt) palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (149,73 Eur) (516,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,85 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio (107 b.l.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 511,91 Eur (1 767,52 Lt) už teisinę pagalbą (157-165 b.l.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 6,62 Eur (22,86 Lt) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188764867) ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 146,58 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis Eur 58 ct) (506,10 Lt) skolos, 3,15 Eur (tris Eur 15 ct) (10,88 Lt) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (149,73 Eur) (516,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 20,85 Eur (dvidešimt Eur 85 ct) (72 Lt) žyminio mokesčio, 511,91 Eur (penkis šimtus vienuolika Eur 91 ct) (1 767,52 Lt) už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188764867) 6,62 Eur (šešis Eur 62 ct) (22,86 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.