- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-1059-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., G. P.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-185-608/2015 pagal pareiškėjo I. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010 pagal antstolio D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. R. ir G. P. dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas I. R. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010 ir panaikinti 2010-03-08 teismo nutartį skirti pareiškėjui baudą už sprendimo nevykdymą bei priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad teismas 2010-03-08 nutartimi pareiškėjui paskyrė baudą už tai, kad pareiškėjas tariamai nevykdė Vilniaus miesto antrojo apylinkė teismo 2009-12-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-189-545/2011. Pareiškėjas nurodė, kad ieškinys, kurio įvykdymui užtikrinti teismas pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, atmestas. Dėl šios priežasties turi būti atnaujintas procesas, nes tokiu būdu naujai paaiškėjo aplinkybės, jog laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog teismas nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo I. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad ieškinio, kurio įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetimas nelaikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir nesudaro LR CPK 366 str. 1 d. numatyto pagrindo atnaujinti procesą byloje, kurioje pareiškėjui paskirta bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro tik tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas, kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo atžvilgiu būtų pritaikytos nepagrįstai. Pareiškėjas skundė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1019-520/2010. Pažymėjo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti vykdomos nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimu ieškinys ateityje bus atmestas, ar patenkintas. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ieškinys atmestas, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo prievolės vykdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam nustatytus apribojimus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigė fakto, jog pareiškėjas nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko jam ir buvo pritaikyta įstatymo numatyta sankcija ginčijama teismo nutartimi. Aplinkybė, jog ieškinys pareiškėjo atžvilgiu buvo atmestas, nesudarė pagrindo laikyti neteisėtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat nepaneigė fakto, jog pareiškėjas nevykdė teismo nutarties, o tuo pačiu ir jam teismo paskirtos sankcijos teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti atmestas, nes ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, t. y. ieškovas ieškinį turi pagrįsti tikėtinai (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas I. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį;tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010;panaikinti 2010-03-08 teismo nutartį skirti pareiškėjui baudą už sprendimo nevykdymą bei priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimo netenkinti;laikyti terminą paduoti šį prašymą nepraleistu, nes esminės bylų aplinkybės nustatytos Vilniaus apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimu, įsiteisėjusiu 2015-02-24 Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2014-04-15 Vilniaus apylinkės teismo sprendimu ir 2015-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytų aplinkybių, kad vandens tiekimas į G. P. patalpas buvo nutrūkęs, nes trūko vandens ventilis, kuris yra trečiojo asmens UAB „Litamikus“ patalpose. Pažymėjo, kad ventilis ir apskaitos prietaisai yra skirti tik ieškovei priklausančių patalpų vandens tiekimo sistemai aptarnauti, šie įrenginiai niekaip nepriklauso bendrai vandentiekio inžinerinei sistemai. Ventilis, dėl kurio įtrūkimo galimai patirta žala, yra ieškovės nuosavybė, todėl ji pati atsakinga už patirtą žalą. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo žinomos, priimant 2010-03-08 nutartį, kuria paskirta bauda I. R.. Teismas, priimant skundžiamą nutartį, vadovavosi tik tomis prielaidomis, kurios buvo nurodytos ieškinyje ir antstolio surašytame akte. Įpareigojimą atstatyti ar netrukdyti vandens tiekimui galėjo įvykdyti pati ieškovė, nes sugedęs ventilis yra jos nuosavybė, arba UAB „Litamikus“, nes ventilis yra jo patalpose. Teismo nutartį apeliantas neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad neturėjo galimybės atlikti teismo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. ieškinys I. R. buvo atmestas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių įpareigojimas atstatyti vandens tiekimą į ieškovės patalpas sietinas tik su ieškinio reikalavimu ar aplinkybėmis, kurios nurodomos ieškinyje, pagrįstumu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Proceso atnaujinimo institutas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas, kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius:
1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą;
2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;
3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010, teigdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010-03-08 nutartimi nepagrįstai paskyrė jam 1000 Lt baudą, kadangi nutarties priėmimo dieną Vilniaus apylinkės teismui nebuvo žinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-888-450/2015 pagal ieškovės G. P. ir atsakovo 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, tretieji asmenys I. R., BUAB „Samtukas“, UAB „Skaniukas“, Turizmo UAB „Litamicus“ dėl žalos atlyginimo priėmė 2015-02-24 nutartį, kuria nustatė, kad faktiškai į ieškovei G. P. nuosavybės teise priklausančias patalpas vandens atšakoje prieš apskaitos prietaisą yra įrengti du ventiliai – vienas trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose, kitas – jai pačiai priklausančiose patalpose. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė faktą, jog vandens tiekimas nutrūko dėl priežasties, susijusios su pačiu ventiliu, o ne dėl vandentiekio tinklų gedimo iki ventilio, kuris buvo ieškovės patalpų vartotojo vandens tiekimo inžinerinės sistemos dalimi, už kurio naudojimą atsakinga pati G. P..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas pareiškėjos G. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo: įpareigoti I. R., dalyvaujant G. P. atstovų pasirinktam antstoliui, įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į jam priklausančias namo (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias po G. P. kavinės patalpomis, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie vandentiekio tinklų tam, kad atstatyti vandens tiekimą į kavinės patalpas, taip pat uždrausti I. R. nutraukti G. P. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens tiekimą, arba kaip nors kitaip trukdyti naudotis namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžineriniais tinklais.
Darytina išvada, jog civilinėje byloje Nr. 2-4486-643/2010, kurioje pateiktas I. R. prašymas atnaujinti procesą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nustatytoms Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-888-450/2015, nagrinėjami skirtingi dalykai. Vien ta aplinkybė, kad 2015-02-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, leidžiančios atmesti ieškinį, savaime nereiškia, kad paaiškėjo naujos aplinkybės ir turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo I. R. nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko jam ir buvo pritaikyta įstatymo numatyta sankcija ginčijama teismo nutartimi. Taigi aplinkybė, jog ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nevykdė teismo nutarties, o tuo pačiu ir jam teismo paskirtos sankcijos teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti atmestas, nes ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai, t. y. ieškovas ieškinį turi pagrįsti tikėtinai. Pareiškėjo nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti laikomi CK 366 str. 1 d. 2 pagrindu atnaujinti procesą, t.y. teismo nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog I. R. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo nurodytu CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, todėl teismas jų nevertina.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra visapusiškai ir objektyviai įvertintos ir išnagrinėtos visos aplinkybės, teisiškai reikšmingos proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurią įvardino apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra prieštaravimų, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 17 str., 18 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 336 str., 338 str., 366 str. 1 d. 2 p., 370 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą.