Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-888-450/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-24
Bylos Nr.: 2A-888-450/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-02-03-16364-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
Ieškovas: G. P.
Atsakovas: Daugiabučių namų savininkų bendrijos

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-888-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-03-16364-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zita Smirnovienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ir atsakovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. 998 apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai Nr. 998, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų I. R., BUAB „Samtukas“, UAB „Skaniukas“, Turizmo UAB „Litamicus“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Šios patalpos pagal 2008-04-21 Nuomos sutartį buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Samtukas“ ir pagal 2009-08-01 d. Susitarimą dėl subnuomos buvo subnuomojamos trečiajam asmeniui UAB „Skaniukas“, kuris šias patalpas naudojo visuomeniniam maitinimui ir veikė šiose patalpose, eksploatuodamas restoraną „Irmanto sriubos“. Ieškovė nurodė, jog 2009-12-13 nebuvo tiekiamas vanduo visoms name, adresu (duomenys neskelbtini), esančioms patalpoms ir 2009-12-14 buvo nustatyta, kad vandens tiekimas neatstatytas tik ieškovei priklausančioms patalpoms, be to, 2009-12-15 vandens tiekimas ieškovės patalpoms buvo nutrauktas, sugadinus vandentiekio tiekimo įrenginius (kraną) ant vandentiekio linijos, einančios iš rūsio patalpų per pertvarą, skiriančią trečiojo asmens UAB „Litamicus“ ir ieškovei priklausančias patalpas. Iškvietus avarinę tarnybą UAB „Avarija“ buvo išaiškinta, kad vandens tiekimas yra nutrauktas restoranui „Irmanto sriubos“ ne dėl vandentiekio gedimo, o užblokuojant vamzdį, einantį iš trečiajam asmeniui I. R. priklausančio rūsio (plane pažymėtu indeksu R3-2), per pertvarą tarp trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovei priklausančių patalpų, kuriame trišakiu atsišakojimu vandentiekio sistema yra sujungta su vandentiekiu, einančiu į ieškovei priklausančias patalpas ir UAB „Litamicus“ priklausančias patalpas. Ieškovė nurodė, kad rūsio patalpos, po ieškovės patalpomis ir trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpomis, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. R., kurio avarinės tarnybos darbuotojai 2009-12-14 nerado. Faktas, jog buvo nutrauktas vandens tiekimas restorano patalpoms, yra konstatuotas antstolio D. Blizniko 2009-12-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be to, buvo kreiptasi su pareiškimu į Vilniaus miesto 3-jį policijos komisariatą dėl trečiojo asmens I. R. savavaldžiavimo veiksmų nustatymo. 2009-12-16 ir 2009-12-18 buvo telefonu skambinta trečiajam asmeniui I. R. ir paprašyta jo, kaip atsakovo 998-osios DNSB pirmininko, atstatyti nutrauktą vandens tiekimą ieškovės patalpoms, kadangi restorane buvo jau suplanuoti užsakomieji renginiai, tačiau I. R. atsisakė kalbėti apie vandens tiekimo sutrikimų pašalinimą bei įsileisti avarinės tarnybos darbuotojus į jam nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas. 2010-03-03 ir 2010-04-09 elektroniniais laiškais I. R. buvo informuotas apie ieškovei atsiradusius nuostolius ir buvo prašoma įjungti šalto vandens tiekimą ieškovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms. I. R. 998-osios DNSB pirmininkas tyčia trukdė ieškovei surasti gedimą ir atstatyti vandens tiekimą jos patalpoms, be to, atsakovo 998-osios DNSB nariai, žinodami apie susidariusią konfliktinę situaciją, nesiėmė jokių priemonių sudrausminti I. R., ko pasėkoje ieškovės patalpoms bei dėl nutraukto vandens tiekimo laikotarpyje nuo 2009-12-15 iki 2010-04-30 (imtinai) ieškovei buvo padaryta žala. UAB „Samtukas“ dėl šios avarijos patyrė 75 138,38 Lt nuostolių. Ieškovė nurodė, kad 2013-02-23 ji sumokėjo pagal trečiojo asmens UAB „Samtukas“ pretenziją 75 138,38 Lt sumą, be to, pagal 2008-04-21 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.4 p. nuostatas, buvo numatytas nuomos mokestis 9013,53 Lt sumai per mėnesį, todėl laikotarpyje nuo 2009-12-15 iki 2010-03-01 (imtinai) ieškovė negavo 19 594,65 Lt nuomos mokesčio, todėl šiuo atveju ieškovė patyrė 94 733,00 Lt žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 998-oji DNSB ir trečias asmuo I. R. pateikė teismui atsiliepimus į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių apie tai, jog vandens tiekimas buvo nutrauktas sugadinus vandentiekio tiekimo įrenginius ant vandentiekio linijos einančios iš trečiojo asmens I. R. rūsio patalpų, per pertvarą skiriančią trečiojo asmens UAB „Litamicus“ ir ieškovės patalpas bei, kad I. R. įrengė ant stovo, patenkančio į ieškovės patalpas, sklendę, kurios pagalba uždarė vandens tiekimą į ieškovės turimas patalpas. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas nebuvo tiekiamas vanduo, bei buvo atvykę specialistai ir rasti krano sugadinimai. Nei ieškovei priklausančių patalpų nuomos ir subnuomos sutarys nėra registruotos viešame registre, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių. Antstolis D. Bliznikas nekonstatavo tų aplinkybių, jog vandens tiekimas nutrauktas dėl to, kad įrengtos kokios nors sklendės atsakovo ar trečiojo asmens turimose patalpose. Melagingai nurodoma, kad UAB „Avarija“ nustatė jog trišakiu atsišakojimu vandentiekio sistema sujungta su vandentiekio sistema, įeinančia į ieškovės ir UAB „Litamicus“ patalpas. Pateikė patalpų planai jokių aplinkybių nepatvirtina, nes juose nėra nurodyti vandentiekio linijų išdėstymai. Ieškovė yra dariusi vandens sistemos tinklų pertvarkymą ir pati ieškovė turėjo ir turi raktus nuo patalpos, kurioje yra įvadinis skaitiklis.

Tretysis asmuo UAB „Litamicus“ su ieškovės ieškiniais reikalavimais sutiko pilnai ir nurodė, jog ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, t. y. sąskaitas už vandenį atsakovas siuntė nuomininkams, tačiau ieškovė už vandenį nemokėjo, be to, rašytinė sutartis dėl vandens tiekimo tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau vanduo buvo tiekiamas ir naudojamas ieškovės nuomininkų, be to, iš byloje esančios vandentiekio schemos matyti, jog sienoje tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpų yra dvi vandentiekio atšakos su dviem ventiliais, t. y. viena atšaka su savo ventiliu yra išvesta į trečiojo asmens UAB „Litamicus“ tualetą, o kita atšaka yra išvesta ir skirta tiekti vandenį į ieškovės patalpas. Nagrinėjant bylą buvo konstatuota aplinkybė, jog vandens tiekimo į ieškovės patalpas priežastis yra sklendėje, esančioje antroje atšakoje. Atsukus šią sklendę, pro joje esančią kiaurymę prateka vanduo ir buvo nustatyta, kad jei sklendė yra užsukta, tai vanduo nepatenka į ieškovės turimas patalpas, o jeigu ji yra atsukta – tai vanduo liejasi trečiojo asmens UAB „Litamicus“ tualete. Iki 2009-12-12 į ieškovės patalpas vanduo tekėjo laisvai, o trečiojo asmens patalpose vanduo nesiliejo. 2009-12-12 - 2009-12-13 (imtinai) vanduo dingo visame name ir 2009-12-14 vandens tiekimas buvo atstatytas, išskyrus ieškovės turimoms patalpoms. Kodėl taip atsitiko, niekas nenustatė, tik vėlesni įvykiai leido manyti, jog vandentiekis toje vietoje galėjo užšalti. Tai įrodo 2010-02-21 techninė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodė, kad tomis dienomis jų patalpose lankėsi atsakovo pirmininkas I. R. su santechniku ir tvarkėsi ten, kur vėliau buvo nustatytas ventilis su trūkumais antroje atšakoje, be to, buvo gauta informacija apie tai, kad dėl didelių šalčių užšalo namo vandentiekio sistema rūsio patalpose ir vamzdžiai yra atšildomi, o dėl ledo sugadintos jų dalys yra keičiamos. Atsakovo pareiga rūpintis namo bendraisiais inžinieriniais tinklais iki skaitiklių ir aiškintis aplinkybes, kiek ir kokių tos sistemos atšakų yra sistemoje ir kur jos veda.

I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2014-04-04 Ekspertizės aktu nustatyta, jog ieškovei priklauso patalpos, nurodytos pirmojo aukšto plane, UAB „Litamicus“ priklauso patalpos, nurodytos pirmojo aukšto plane, bei I. R. priklauso patalpos, nurodytos rūsio plane ir pažymėtos indeksais nuo R3-1 iki R3-8. Nustatyta, jog vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų išsidėstymas ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Litamicus“ priklausančiose patalpose neatitinka Techninio projekto, kuriame yra numatyta, jog vandentiekis turi būti pajungtas nuo stovo, esančio ieškovei priklausančiose patalpose. Faktiškai vandentiekis į ieškovei priklausančias patalpas yra tiekiamas iš UAB „Litamicus“ patalpų, į kurias ateina įvadas iš rūsio. Techninio projekto pagrindu nebuvo galima įrengti vandens įvado į trečiojo asmens UAB „Litamicus“ ir ieškovės patalpas baltu plastikiniu vamzdžiu. Nustatyta, kad bendri namo vandentiekio tinklai yra vandentiekio tinklai iki ventilių, esančių trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose, todėl šios dalies pertvarkymui ir įvado baltu plastikiniu vamzdžiu įrengimui reikėjo bendraturčių sutikimo ir toks sutikimas nebuvo gautas, todėl vandentiekio sistemos remontas galimai yra savavališka statyba. Darė išvadą, jog tokia vandens padavimo schema, kokia yra šiuo metu, įrengta laikotarpyje nuo 2001-03-06 iki 2001-10-22 (imtinai). Nustatyta, kad patalpoje (pažymėtoje indeksu R3-2) yra du aprūdiję metaliniai vamzdžiai, iš kurių vienas nupjautas, o prie kito prijungtas baltas plastikinis vamzdis ir šis baltas plastikinis vamzdis nueina vertikaliai per perdangą bei yra pervestas lygiagrečiai sienai (pirmajame aukšte šioje vietoje yra trečiojo asmens UAB „Litamicus“ tualeto patalpa). Nustatyta, kad vandentiekio įvadas (baltas plastikinis vamzdis) į trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpas yra įvestas 2001 metų vasario – kovo mėnesiais ir pastate yra įrengta viena bendroji statinio vandentiekio inžinierinė sistema, į kurią vanduo tiekiamas per vieną įvadą. Ši sistema užtikrina viso pastato funkcionavimą ir šios sistemos dalis yra ir baltas plastikinis vamzdis bei atskirose patalpose esančios šios sistemos dalys. Į ieškovės patalpas ateinančioje vandentiekio atšakoje prieš apskaitos prietaisą yra įrengti ventiliai, vienas trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose, kitas ieškovės patalpose ir visi šie trys prietaisai (du ventiliai ir apskaitos prietaisas) yra skirti tik ieškovės kaip vartotojo vandens tiekimo inžinierinei sistemai aptarnauti ir nei vienas iš šių prietaisų nėra reikalingas kitų patalpų vandens tiekimo inžinierinėms sistemoms, todėl jie turi būti laikomi ieškovės patalpų vartojimo vandens tiekimo inžinierinės sistemos dalimi. Patalpų savininkas ar naudotojas yra atsakingas už vartotojo inžinierinės sistemos prietaisų tvarkingumą ir tiriamuoju atveju ieškovės vandens tiekimo inžinierinės sistemos prietaisas, ventilis yra įrengtas kitam savininkui, trečiajam asmeniui UAB „Litamicus“ priklausančiose patalpose. Šis ventilis nėra reikalingas, jis dubliuoja ieškovės patalpose esantį ventilį ir negalima nustatyti tos aplinkybės, kas, kokiu tikslu ir kada įrengė du ventilius ir kodėl vienas iš jų yra įrengtas ne ieškovei priklausančiose patalpose, o trečiajam asmeniui UAB „Litamicus“ priklausančiose patalpose. Bendri namo vandentiekio tinklai yra vandentiekio tinklai iki ventilių, esančių trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose, ir visi nuotekų stovai yra bendri. Ventilio įtrūkio priežastis nenustatyta ir vandens atšalimas iki minusinės temperatūros 2009 metų gruodžio mėnesį galėjo būti rutulinio ventilio trūkimo priežastimi ir su tuo susijusiu vandens tiekimo pertrūkiu, tačiau tai galėjo būti ir hidraulinis smūgis vamzdyne, ventilio defektas, mechaninis ventilio pažeidimas ir kt.

Teismas nurodė, kad svarbu nustatyti ne tik kam priklauso patalpos, kuriose buvo įrengtas trūkęs ventilis, ko pasėkoje įvyko avarija, bet ir kam aptarnavimo ar nuosavybės teise iš šalių priklauso trūkęs minėtas rutulinis ventilis, dėl kurio įtrūkimo ir buvo nutrauktas vandens tiekimas į ieškovei priklausančias patalpas, ko pasėkoje ieškovė patyrė žalą. Teismas sprendė, kad ieškovė yra bendrojo naudojimo patalpose įrengto ventilio savininkė, todėl už atsiradusią žalą yra atsakinga pati ieškovė. Ieškovė pripažino, kad nuosavybės teise įsigijo patalpas jau su įrengta inžinierine sistema, kuri buvo įrengta ne pagal Techninį projektą ir nustatytus reikalavimus. Darė išvadą, kad ieškovė pati buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nesirūpino jos patalpoms priklausančių inžinierinių įrenginių technine būkle, todėl pati ieškovė privalo prisiimti ir galimų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Ekspertizės akte yra nustatyta aplinkybė, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų išsidėstymas ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose neatitinka Techninio projekto ir ginčo ventilis yra skirtas tik ieškovei, kaip vartotojos vandens tiekimo inžinierinei sistemai aptarnauti, ir šis prietaisas nėra reikalingas kitų patalpų vandens tiekimo inžinierinėms sistemoms. Kitų įrodymų paneigiančių nurodytą aplinkybę nėra. Darė išvadą, jog ginčo ventilis turi būti laikomas ieškovės patalpų vartotojo vandens tiekimo inžinierinės sistemos dalimi. Ieškovė yra atsakinga už inžinierinės sistemos prietaiso (ventilio) tvarkingumą, atsakovas neprivalėjo ir neturėjo jokios pareigos remontuoti ar rūpintis ne jam nuosavybės teise priklausančio inžinierinio įrenginio (ventilio) eksploatacija. Žala atsirado ne dėl inžinierinės sistemos prietaiso, kuris yra bendroji dalinė visų bendrasavininkų nuosavybė.

Teismas darė išvadą, kad daugiabučio namo vandentiekio tinklai iki ventilio yra priskirtini prie bendrosios inžinierinės įrangos objektų ir šiuo atveju namo inžinieriniai tinklai iki ventilių yra visų namo patalpų savininkų bendroji nuosavybė, kuri yra valdoma bendru bendraturčių sutarimu. Atsakovas administruoja tik bendro naudojimo objektų valdymą ir jų eksploataciją, o ne už privačios nuosavybės objektų valdymą bei jų eksploataciją. Avarija įvyko ne daugiabučio namo vandentiekio tinkluose iki ventilio, o būtent pačiame ventilyje, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju negali būti jokios atsakovo kaltės dėl ieškovei atsiradusios žalos padarymo.

Ieškovės argumentai apie tai, kad įvykus avarijai, ieškovės atstovo bei jos meistrų į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas neįsileido tretysis asmuo I. R. ir tuo pasireiškė atsakovo (998-osios DNSB) kaltė tokiais neteisėtais veiksmais, ko pasėkoje ieškovė patyrė žalą, yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi šiuo atveju trečiojo asmens I. R., kaip fizinio asmens veiksmai ir rūsio (plane pažymėtu indeksu R3-2), kuriame įvyko avarija, savininko, nesietini su atsakovu ir neturi jokio priežastinio ryšio. I. R. neįsileido minėtų asmenų į jam (kaip fiziniam asmeniui) nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2013-03-06 nutartimi 2011-12-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeitė, t. y. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovui I. R. buvo patenkintas, panaikino ir ieškinį atsakovo I. R. atžvilgiu atmetė. Vilniaus apygardos teismas pilnai išsprendė šią civilinę bylą atsakovo I. R. atžvilgiu ir iš naujo nebeanalizuotini I. R., kaip atsakovo veiksmai, ar jo kaltės klausimas, nes yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis atmetė. Teismas darė išvadą, kad ieškovės neteisėti veiksmai CPK 95 str. pagrindu nėra nustatyti ir konstatuoti byloje. Pažymėjo jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta tariamai pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ir atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (LR CPK 5 str.).

I. A. skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas 998-oji DNSB prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą ir pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvą, kad buvo „Ventilio esančio UAB „Litekus“ patalpose gedimas“, panaikinti 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

1) Teismui pateiktas ventilis nebuvo pateiktas ekspertizei, jo sugadinimo priežastis nenustatyta. Neužfiksuota iš kur jis atsirado. Šis ventilis nieko bendro su gedimu neturi. Jo korpusas, kaip nustatė ekspertas, trūkęs. Jei vandens nepatekimas į G. P. patalpas būtų dėl pateikto teismui ventilio sugedimo, tai atvirkščiai vanduo tekėtų, bet pro ventilio trūkimo vietą į UAB „Litamikus“ patalpas. Ieškovė nurodo, kad jos patalpose vanduo dingo 2009 12 14, tačiau jokios avarijos tuo metu gretimuose patalpose nebuvo. Antstolio Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsukus UAB „Litamikus“ patalpose esamą veikiantį ventilį, G. P. patalpose vanduo pradėjo tekėti. Taigi akivaizdu, kad vandens nepatekimas nebuvo susietas su teismui patekta sklende.

Viso proceso metu buvo prašoma ieškovės pateikti teismui dokumentinį patvirtinimą apie esą UAB „Avarijos“ nustatytas gedimo priežastis. Šio įrodymo ieškovė nepateikė, ir nesiekė įrodyti, kad pastarasis subjektas atliko kokį tai „avarijos šalinimą“.

Mano, kad ieškovės atstovai tyčia surado ir sugedusį prietaisą pateikė teismui, kad pateisinti nepagrįsto ieškinio pateikimą, tariamai įrodant, kad avarija buvo.

2) Dėl ieškovės, atstovų, nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Jokios avarijos G. P. patalpose nebuvo, o galimi sutrikimai dėl vandens tiekimo galėjo atsirast dėl to, kad ieškovė įrengė vandens ir nuotekų sistemą pažeidžiant projektą, sujungiant savo ir UAB „Litamikus“ sistemas į vieną. Kaip nustatyta eksperto, vandentiekio ir nuotekų sistema įrengta netinkamai, pažeidžiant projektą. Sistema visiškai neatitiko projektui. Ieškovė nenurodė, kad būtų kvietusi specialistus, „gedimus“ pašalinti. Byloje apklausti AB „Vilniaus vandenys“ atstovai aiškiai nurodė, kad gedimo, jeigu toks būtų, nustatyti nebuvo jokio sunkumo ar kliūties. Ieškovė nesiekė gedimą šalinti. Ieškovės sumanymas - dėka nepagrįsto ir nesąžiningo ieškinio, apkaltinant Bendriją, neteisėtai prisiteisti nepagrįstą žalą. Nurodė, kad neteisėtai buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės.

R. P. neigiami santykiai su 998-aja DNSB ir I. R. atsirado 2003 metais po to, kai I. R., kitiems Bendrijos nariams tapo žinoma, kad R. P. vadovaujama bankrutavusi UAB „Sistema“ 1998 metais neteisėtai sudarė viso sklypo, su jame esančiais kitiems savininkams ir I. R. priklausančiais statiniais, valstybinės žemės nuomos sutartį, neįtraukiant visų sklypo naudotojų. 2001 metais buvo organizuotas be savininkų žinios, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) detalus planavimas ir ankščiau buvęs bendras sklypas buvo padalintas taip, kad prie pagrindinio pastato iš kiemo savininkai neteko privažiavimo, galimybės patekti į vidinį kiemą bei užtikrinti pastatų eksploatavimą. 2004 metai visų savininkų interesams ginti buvo įkurta 998-oji savininkų bendrija, į kurią įstojo beveik visi pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai. R. P., valdydamas kelias patalpas, balsavo prieš Bendrijos steigimą ir nuo to laiko veikia prieš Bendrijos interesus. 2004 - 2006 metais Bendrija kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl R. P. veiklos.

Ieškovė, R. P. ir R. J. pareiškė nesąžiningą, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ieškinį, dėl ko jų atžvilgiu turi būti taikomos LR CPK 95 str. numatytos sankcijos.

Žemesnės instancijos teismas

3) Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės. Byla yra didelės apimties, nagrinėta ilgą laiką, surašyta daugybė procesinių dokumentų, jų turinys ir apimtys didelė. Byla nagrinėta pirmoje instancijoje du kartus. Teismas nesprendė klausimo dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo I. R. už atsakovo atstovavimą, nors atsakovas sumokėjo I. R. 10 000 litų už atstovavimą byloje. Pastarasis teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Bendrijoje I. R. atlyginimo negauna, yra jos valdybos narys ir už atstovavimą byloje pareigybinio atlyginimo gauti negali. Dėl to jo paslaugos yra atlygintinos.

Šalies argumentai

Ieškovė G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

Faktinės aplinkybės: 2009 m. gruodžio 14 d. nustatyta, kad vandens tiekimas atstatytas visiems butams ir patalpoms, išskyrus kavinę - restoraną „Irmanto sriubos“. Iškvietus avarinę tarnybą UAB „Avarija“ buvo išsiaiškinta, kad vandens tiekimas yra nutrauktas kavinei - restoranui „Irmano sriubos“ atšakoje tarp magistralinio vandentiekio vamzdžio, esančioje I. R. priklausančio rūsio (plane pažymėtas indeksu R. 3-2), patalpose ir vandens apskaitos mazgo G. P. priklausančiose patalpose. Tuo metu (2009 m. gruodžio mėnesį) apžiūrėję R. P. patalpose vandens apskaitos mazgą santechnikai nurodė, kad vanduo nepatenka į įvadinį vamzdį einantį tiesiai iš I. R. rūsio patalpų per grindų perdanga į G. P. patalpas. Siekiant likviduoti gedimą buvo ieškoma I. R., kaip bendrijos pirmininko, ir kaip rūsio patalpų savininko. I. R. slapstantis ir vengiant padėti likviduoti gedimą, buvo kreiptasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau ir gavus Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jos tiesiogiai I. R. įteikti nepavyko, ir iki 2010 m. balandžio 30 d. vandens tiekimas patalpoms nebuvo atstatytas. Tik 2010 m. balandžio 28 d. priverstinai buvo atidarytos I. R. priklausančio rūsio patalpos. Specialistai įėję į rūsio patalpas pamatė, kad vandens tiekimas į G. P. patalpas iš magistralinio vamzdžio nuvestas per UAB „Litamicus“ sienos pertvarą, o anksčiau naudotas vamzdis nupjautas, (žiūr. Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus). Buvo rastas sienoje tarp UAB „Litamicus“ ir G. P. patalpų įrengtas kranas, kuris buvo sutrūkęs ir užsuktas. Kavinė negalėjo dirbti nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2010 metų balandžio 30 d., dėl to nuomininkas nesumokėjo 19 594,65 litų nuomos mokesčio ir išsireikalavo iš patalpų savininkės įgalioto atstovo patirtos žalos atlyginimą 75 138,38 Lt sumoje.

1) Teismas neatkreipė dėmesio, kad ekspertas savo išvadose nustatė ne tik techninius faktus, bet išsprendė ir teisės klausimus. Remiantis ekspertizė akte nurodytais teisės aktais galima vienareikšmiai tvirtinti, kad vandens tiekimo tinklai iki abonento apskaitos prietaiso (vandens skaitliuko) yra vandens tiekėjo atsakomybėje. Tiek „baltas plastikinis vamzdis“, tiek du uždaromieji vandens kranai (ventiliai) iki G. P. patalpose esančio vandens skaitliuko, turėtų būti priskiriami prie bendrųjų namo vandentiekio tinklų ir yra Bendrijos, kaip vandens tiekėjo name esančioms patalpoms atsakomybė. Kadangi tai yra teisės klausimas, teismas turėjo tai įvertinti atsižvelgdamas į teisės aktus, o ne į eksperto išvadas.

Kita vertus, būtų logiška manyti, kad patalpų savininkui priklausantis vandentiekis ir jo atsakomybės riba turėtų būti pasiekiama iš jo nuosavybės teise valdomos patalpos, ir negali būti įrengtas ventilis, (kranas) ar kita uždaromoji armatūra ant vandentiekio įvado kito savininko patalpose. Iš byloje esančios schemos matyti, kad ginčo rutulinis ventilis yra prieinamas tik iš UAB „Litamicus“ patalpos. Per kito savininko patalpas gali eiti bendrieji tinklai, savininkas privalo leisti juos remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 5 d.)

2) Administracinių patalpų rekonstrukcija pritaikant kavinei pagal techninį projektą buvo priimta statinio pripažinimo naudoti aktu, patvirtintu 2004-02-L. V. tinklų įrengimas atliktas (ar pakeistas) ne pagal pateiktą techninį projektą, o nenustatytu laiku ir nenustatytų asmenų pertvarkytas, neturėjo įtakos pačiam gedimui kilti, kadangi vandentiekio įrengimas atitinka techninius reikalavimus. Bendrijos įgalioti atstovai turėjo dalyvauti nustatant gedimo priežastis. Bendrijos pirmininkui I. R. buvo pranešta apie vandentiekio gedimą, tačiau jis nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdant bendrijos pirmininko pareigas, ką turėjo daryti ir pagal šalto vandens tiekimo sutartį.

3) Bendrija 2005 m. spalio 14 d. sudarė su vandens tiekėju UAB „Vilniaus vandenys“ šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. Sutarties 12 p. nurodoma, kad abonentas įsipareigoja „užtikrinti jam priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrenginių atitikimą nustatytiems techniniams reikalavimams, tinkamą tinklų, įrenginių vandens apskaitos prietaisų būklę ir plombų saugumą“. Iš sutarties priedo matyti, kad atsakomybės ribos tarp vandens tiekėjo ir abonento nustatyta ties bendrijos vandens apskaitos prietaisu. Ši sutartis, pagal CK 1.61 str. sampratą yra viešoji energijos tiekimo sutartis. Abonentas privalo užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių būklę, tinkamą eksploataciją. Už sutarties nevykdymą Bendrijai kyla ne tik deliktinė, bet ir sutartinė atsakomybė. Teismas neaptarė ir papildomai pateiktų įrodymų, kuriais yra grindžiamas bendrijos pareigos nevykdymas ir nerūpestingumas, taip pat nenagrinėjo ir rašytinių įrodymų pateiktų dėl žalos dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. P. nurodė, kad su Daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. 998 apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepimą į skundą grindžia sekančiais argumentais:

1) Į bylą pateiktas vandens ventilis yra tas pats, kuris ir buvo sumontuotas, tai matyti iš UAB „Litamicus“ patalpose 2010-02-03 video įrašo, kuriame yra nufilmuotas probleminis vandentiekio mazgas, nes vandens užliejimo faktas buvo draudiminis įvykis. Į bylą pateiktoje video medžiagoje matosi tie patys konfigūraciniai ženklai ant ventilio ir tie patys parametrai, tas pats įtrūkimas, kaip ir ant natūroje pateikto ventilio, todėl atsakovo prieštaravimas, kad į bylą pateiktas kitas ventilis yra atmestinas. Ekspertui pateiktas tas pats ventilis, ties kuriuo ir buvo nutrauktas vandens tiekimas.

2) Iš UAB „Litamicus“ pateikto atsiliepimo matyti, kad 2009 metų gruodžio 12 - 14 dienomis buvo visame name sutrikęs vandens tiekimas. Antstolio D. Blizniko 2009-12-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas faktas, kad „atsukus UAB „Litamicus“ patalpose esantį veikiantį ventilį, G. P. patalpose pradėjo tekėti vanduo“. Apeliantas nurodo išgalvotus faktus. Į bylą pateiktame atsakovo atstovo I. R. 2010 m. balandžio 28 - 29 d. antstolio D. Traigio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolo 3 lape nurodomos aplinkybės, nustatytos UAB „Litamicus“ patalpose: „AB City servise“ darbų vykdytojui A. L. atsukus vieną iš sumontuotų sklendžių pradėjo lietis vanduo“. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad ventilis, esantis UAB „Litamicus“ patalpose yra sugedęs (korpuse atsiradusi skylė).

3) Teismas turi teisę taikyti ar ne CPK 95 str. Faktas, kad vandens tiekimas buvo nutrauktas yra įrodytas, ieškovė sąžiningai naudojosi teise kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

4) 2009-12-30 teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pakeista kita nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo reikalavimas apeliaciniame skunde pažeidžia LR CPK 306 str. 2 d. nurodytus reikalavimus apeliacinio skundo turiniui.

5) Atsakovas šioje byloje tiesiogiai nesinaudojo advokato paslaugomis. Atsakovo atstovas, veikiantis pagal Bendrijos įstatus, yra bendrijos valdybos pirmininkas I. R.. Jis ir atstovavo atsakovą, veikdamas pagal Įstatus, surašė ir pasirašė visus procesinius dokumentus. Teismas pats savo iniciatyva surinko pateiktus I. R. mokėjimo dokumentus ir pagal juos apskaičiavo atstovavimo išlaidas, nors to neprivalėjo daryti. DNSB valdyba nesamdė I. R. kaip teisininko, nebuvo su juo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutarties, nemokėjo jam už teisines paslaugas, nėra aišku ar I. R. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes tokių duomenų pateikta teismui nebuvo.

Šalies argumentai

Trečias asmuo Turizmo UAB „Litamicus“ su 2014-06-12 998 DNSB apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o ieškovės G. P. apeliacinį skundą tenkinti.

1) Teismas akivaizdžiai suklydo dėl ieškovės patalpų techninio projekto reikšmės šioje byloje. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės patalpų techninio projekto apimtis apsiriboja išimtinai ieškovės patalpomis - ginčo vandentiekio įranga, įskaitant ir ginčo sklendę nepatenka į šio projekto apimtį. Todėl teismas, pasiremdamas eksperto išvada, neteisingai manė, kad ginčo vandentiekio įranga, įskaitant ir ginčo sklendę, neatitinka techninio projekto, vien dėl to, jog ji nenumatyta minėtoje projektinėje dokumentacijoje. Juk negali atitikti projektui tai, kas jame nebuvo projektuojama. Byloje neginčyta aplinkybės, kad ginčo inžinerinė įranga, įskaitant ir ginčo sklendę, įrengta ne ieškovės patalpose. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog teismo sprendime minimas techninis projektas yra parengtas tik ieškovės patalpoms. Ši teismo klaida lėmė, jog teismas atsakingu asmeniu dėl vandens netiekimo nepagrįstai įvardijo ieškovę, kuri neva pakeitė dalį vandentiekio ne savo patalpose, todėl atsakovas negali būti atsakingu dėl vandens netiekimo. Byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė būtų keitusi namo vandentiekio sistemą, už jos patalpų ribų įrengusi ginčo sklendę.

2) Teismas suklydo dėl ginčo vandentiekio, įskaitant ir ginčo sklendę, nuosavybės teisių. Teismas, nepastebėjęs, kad dar vienas vandens skaitiklis ir dar viena sklendė yra įrengti ieškovės patalpose, ginčo sklendę, esančią už ieškovės patalpų ribų, vis tiek priskyrė ieškovės asmeninei nuosavybei ir atsakomybę ją prižiūrėti. Teismo argumentas, paremtas ginčytina eksperto išvada - vamzdis, ant kurio yra įrengta ginčo sklendė vandenį tiekia tik ieškovės patalpoms.

3) Teismas nustatė nepagrįstai didelį ir neprotingą rūpestingumo standartą ieškovei - išsiaiškinti kur ir koks vamzdis name tiekia jai vandenį, ar kur nors name ant to vamzdžio nėra kokios nors dar sklendės be tos, kuri jau yra įrengta ieškovės patalpose, prie vandens skaitiklio.

Ieškovės nuosavybei priskirtina tik namo vandentiekio dalis iki ieškovės patalpose įrengtos sklendės ir skaitiklio, o visa kita dalis, įskaitant ir ginčo skaitiklį, priskirtina bendro naudojimo inžineriniams tinklams, už kurių priežiūrą atsakingas atsakovas.

4) Teismas visiškai nevertino UAB „Litamicus“ argumentų, jog ieškovę ir atsakovą gali sieti sutartiniai santykiai. Tokius santykius patvirtina atsakovo 2005-12-29 raštas, 2006-02-08 patikrinimo aktas, bendrovės patvirtinimas, UAB „Vilniaus vandenys“ 2006-02-15 Nr. 15A-01-0686 atsakymas, prisijungimo sąlygų Nr. 11/1687 kartu su 2011-10-05 prašymu paraiška, ir atsakovo atstovo paaiškinimai, jog ieškovė jam yra mokėjusi už vandenį. Šie duomenys įrodo, kad ieškovės ir UAB „Vilniaus vandenys“ negali sieti vandens tiekimo santykiai, nepaisant net tos aplinkybės, jog ieškovė mokėjo už vandens tiekimą minėtai bendrovei. Kad susiklostytų sutartiniai santykiai tarp šių asmenų, būtina įrengti naują vandens tiekimo įvadą su UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtintu, o ne namo vidiniu skaitikliu.

Todėl būtina nustatyti, ar ieškovė gali būti laikoma konkliudentiniais pagrindais nusistovėjusios vandens pirkimo - pardavimo sutarties šalimi. Jeigu taip, tai ginčo šalims pirmiausia taikytinos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios energijos pirkimo - pardavimo santykius ir sutartinę civilinę atsakomybę.

Taigi, nustačius ginčo šalis siejančius vandens pirkimo - pardavimo teisinius santykius, šioje byloje pirmiausia teismas turėjo išsiaiškinti, ar atsakovas nepažeidė CK XXIII skyriaus pirmojo ir septintojo skirsnių nuostatų. Pagal CK 6.383 str. 1 d. tiekėjas įsipareigoja pateikti abonentui vandenį per prijungtą tiekimo tinklą, o abonentas įsipareigoja užtikrinti jam priklausančių naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.390 str. 3 d. vandens tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžia tik sutarties šalių sutarimu.

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti visai nebūtina aiškintis, ar atsakovas tuo pačiu tinkamai vykdė ir savo, kaip namo bendrijos, pareigas prižiūrėti namo vandentiekio sistemą. Tačiau tokią pareigą atsakovas visgi turėjo ir jos netinkamas vykdymas taip pat gali būti pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

Atsakovas DNSB Nr. 998 atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

1) Nėra duomenų, kad buvo koks tai vandens tiekimo „gedimas“.

Ieškovė nesiėmė jokių pagrįstų, protingų ir susijusių su vandens įrenginio gedimo pašalinimu susijusių veiksmų. UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojas, ieškovo pasikviestas „ekspertas“, bei ekspertizes akte aiškiai nurodyta, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų, galimai buvusį gedimą pašalinti, kviečiant į objektą santechnikos specialistus.

2) Ieškovės atstovas R. P. apie tokį jo neteisėtą vandens sistemos pertvarkymą žinojo, nes pats jį ir atliko. Iki I. R. įgyjant rūsio patalpas, jos priklausė BUAB „Sistema“, kurios direktoriumi buvo R. P.. Būtent UAB „Sistema“ buvo vandens tiekėja visiems pastato abonentams iki jos bankroto 2004 metais.

3) Eksperto nustatyta, kad visa vandentiekio sistema G. P. patalpose įrengta pažeidžiant nustatytą projektą. Manytina, kad ieškovo atstovai tyčia surado ir sugedusį prietaisą pateikti jį teismui, tam kad pateisinti nepagrįsto ieškinio pateikimą, tariamai įrodant, kad avarija buvo.

Įpareigojimo prižiūrėti ieškovės vidaus tinklų įrenginius nenustato nei įstatymas nei sutartis. Nepaisant to su ieškovės atstovais buvo nuolat bendradarbiaujama. Kaip nurodo ieškovo atstovai iš jų teismui pateiktos telefono išklotinės, matyti, kad I. R. buvo skambinta, su juo bendrauta bei pastarasis iš karto nurodė, kad gedimo bendruose namo vandentiekio tinkluose nėra.

4) I. R. veiksmai byloje Vilniaus apygardos teismo nutartyje įvertinti, ieškinys jo atžvilgiu pripažintas nepagrįstu bei nustatyta, kad jo veiksmai nesukėlė ieškovui žalos.

5) Ieškovė nėra viešos sutarties dalyvė bei nėra buitinis vartotojas. Ieškovė aiškiai nurodo, kad vandenį naudoja verslui, t.y. kavinės patalpoms, nuomininkai ir ji veikia kaip ūkio subjektai pelnui gauti. Ieškovė gali, vykdydama verslą, savarankiškai įrengti vandens tiekimo sistemas, sudaryti tiesiogines energijos tiekimo sutartys ir veikti pagal paskirti numatytą patalpų aprašyme. Negali vadovautis buitinės sutarties nuostatomis. Namo bendri tinklai nėra bendrijos nuosavybė, o priklauso ir ieškovei. Dėl to ji turi pareigą ne tik tinkamai naudoti vidaus įrenginius, bet ir privalo rūpintis bendrais tinklais, jų nekeisti, nepertvarkyti ir eksploatuoti tinkamai, pagal patalpų paskirti ir techninį projektą.

6) Realiai jokios žalos ieškovė nepatyrė. Teismui pateikti dokumentai neįrodo nei žalos dydžio, nei fakto, jie nesietini su byla. Priešingai pateikti dokumentai įrodo, kad nuomininkas veikė, gaudavo pajamas, turėjo nuolatines išlaidas kurui, dujoms, maistui pirkti per taip vadinamą „kavinės neveikimo laiką“. Nuomininkas kaip tai nuolat „nurašydavo“ perkamas dujas, kurą, maistą, jį vis „išmesdamas“. Kasos pajamų orderis, kuris tariamai įrodo, kad R. P. sumokėjo virs 70 000 litų „Irmanto sriubų“ atstovui Jablonskiui, galimai suklastotas. A. J. nėra nei vienos iš įmonių nuomojusių patalpas iš ieškovės vadovas, direktorius ar atstovas. Dėl paminėto orderio ir A. J. veiksmų, pinigų „priėmimo“ ir orderio išrašymo Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla kaltinant A. J. padarius nusikaltimus. Vėliau papildė, kad Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji bylą Nr.1-1203-870/2014, kurioje A. J. nuteistas pagal LR BK 223 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priėjo teisingos išvados, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 13 d. buvo nutrauktas vandens teikimas visoms patalpoms esančioms name, adresu (duomenys neskelbtini). Vandens tiekimas visoms patalpoms buvo atstatytas sekančią dieną, išskyrus kavinei „Irmanto sriubos“. Šios patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei ir yra subnuomotos kavinei.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Analogiškai ginčas spręstas ir vandens tiekimo atveju. Teismas pripažino, kad nuostolius, susidariusius tiekiant vandenį nuo įvadinio skaitiklio iki butų esančiais tinklais, kurie yra bendroji dalinė butų savininkų nuosavybė, turi atlyginti tinklų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004).

2003 m. gruodžio 9 d. įsteigta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. P. D. namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto bendraturčiai. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-10-14 yra sudariusi neterminuotą šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 6414 su 998-ąja DNSB, dėl vandens tiekimo pastatams (duomenys neskelbtini). UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto iki įvadinio vandens skaitiklio imtinai.

Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. daugiabučio namo vandentiekio tinklai, rūsiai priskirti prie bendrosios inžinierinės įrangos objektų. Bylos duomenys patvirtina, kad name įrengta viena bendroji statinio vandentiekio inžinerinė sistema, į kurią vanduo tiekiamas per vieną įvadą. Bendri namo vandentiekio tinklai yra tie vandentiekio tinklai, kurie eina iki ventilių ir už kurių valdymą priežiūrą ir tvarkymą yra atsakingas atsakovas Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 998. Priežastis, dėl kurios buvo nutrauktas į ieškovei priklausančių patalpų vandens patekimas, buvo trūkęs ventilis. Sprendžiant klausimą, kam nuosavybės teise priklausantis rutulinis ventilis priklausė ir kokiose patalpose jis buvo įrengtas, pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai vertino ir rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvada, kadangi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, todėl siekiant objektyviai ir neginčijamai nustatyti ginčo esmę, byloje reikalingos specialios žinios ir buvo skirta ekspertizė, kurios metu buvo nustatytos aplinkybės, susiję su realiu patalpų išsidėstymu ir vandentiekio pateikimo į ieškovei priklausančias patalpas faktine padėtimi.

Taigi, ekspertizės akte nustatyta, kad faktiškai į apeliantei ieškovei G. P. nuosavybės teise priklausančias patalpas vandens atšakoje prieš apskaitos prietaisą yra įrengti du ventiliai – vienas trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose, kitas – jai pačiai priklausančiose patalpose. Pažymėtina, kad tiek ieškovei (b. l. 12, t. 1), tiek ir trečiajam asmeniui (b. l. 67, t. 3) priklausančios patalpos yra namo pirmame aukšte. Abu ventiliai ir apskaitos prietaisas yra skirti tik ieškovei G. P. priklausančių patalpų vandens tiekimo sistemai aptarnauti. Taigi, šie ventiliai niekaip nepriklauso bendrai vandentiekio inžinerinei sistemai, iš kurios vanduo tiekiamas viso namo patalpoms. Ventiliai gali uždaryti vandens tiekimą išimtinai į ieškovei priklausančias patalpas. Kaip teisingai vertino pirmos instancijos teismas, rutulinis ventilis, dėl kurio įtrūkimo ir buvo nutrauktas vanduo apeliantei priklausančioms patalpos, dėl ko ji patyrė žalą, yra ieškovės nuosavybė, todėl ji pati ir atsakinga už padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertizės metu buvo nustatyta aplinkybė, kad vandens apskaitos prietaisai esantys tiek apeliantės, tiek trečiojo asmens patalpose, iš viso nebuvo plombuoti, kitaip tariant jie nebuvo suderinti nei su vandens tiekėju, nei su Bendrija.

Byloje nustatyta, kad vandentiekio išdėstymas apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Litamicus“ patalpose neatitinka ieškovės patalpų techninio projekto. N. T. projekte ir numatyta, kad vandentiekis ieškovės patalpoms turi būti prijungtas nuo bendro vandentiekio stovo, tačiau faktiškai vandentiekis į jai priklausančias patalpas yra tiekiamas iš UAB „Litamicus“ patalpų. Ekspertas konstatavo, kad pagal techninį projektą nebuvo galima įrengti vandens įvado į G. P. patalpas baltu plastikiniu vamzdžiu. Tokio įvado baltu plastikiniu vamzdžiu įrengimui reikėjo bendraturčių sutikimo, toks sutikimas nepateiktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad nustačius faktą jog vandens tiekimas nutrūko dėl priežasties susijusios su pačiu ventiliu, o ne dėl vandentiekio tinklų gedimu iki ventilio, kuris buvo ieškovės patalpų vartotojo vandens tiekimo inžinerinės sistemos dalimi, už kurio naudojimą atsakinga pati apeliantė, kuri nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, jog nepasirūpino jos patalpose esančių inžinerinių įrenginių technine būkle, dėl ko ir įvyko avarija.

Sutiktina su apeliantės argumentu, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Tokios praktikos laikosi ir K. T., kuris nurodo, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N. , bylos Nr. 3K-3-163/2010).

Apeliantė teigia, kad ekspertas išvadose nustatė ne tik techninius faktus, bet sprendė ir teisės klausimus. Išties ekspertizės akte yra išvardinti teisės normų aktų nuostatos, kuriomis atlikdamas ekspertizę, rėmėsi ekspertas. Tačiau tai nereiškia, kad ekspertas sprendė teisės klausimus. Ekspertas turi teisę atlikdamas ekspertizę remtis teisės aktais bei statybų normatyviniais dokumentais bei vertinti pateiktus byloje rašytinius duomenis, tame tarpe ir Techninį projektą, taip siekiant atsakyti į teismo suformuluotus klausimus.

Atmestinas apelianto argumentas, kad Bendrija atsakinga ir pagal 2005 m. spalio 14 d. sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“. Minėta sutartimi UAB „Vilniaus vandenys“ susitarė su abonentu 998 DNSB tiekti šaltą vandenį iki vandentiekio prietaisų įvado, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. šia sutartimi šalys reglamentavo vandens tiekimą iki namo įvado, nustatė vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo ribas, todėl šie sutartiniai santykiai reguliuoja nurodytų subjektų atsakomybės ribas, tiekiant vandenį ir nuotekų šalinimą iki namo įvado.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atmestinas apelianto Daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. 998 argumentas dėl ventilio gedimo. Pasak apelianto, iš viso nenustatytas joks ventilio gedimas UAB „Litamikus“ patalpose bei į bylą pateiktas ne tas ventilis, kuris buvo pateiktas ekspertui, jo sugadinimo priežastis nenustatyta. Apeliantas nepateikia jokių argumentų pagrįsti aplinkybei, jog pateiktas ventilis nėra susijęs su įvykusia avarija, tik pateikia savo subjektyvų paaiškinimą (CPK 178 str.). Aplinkybę, kad ieškovei priklausančiose patalpose nebuvo tiekiamas vanduo, patvirtina pirminiai ieškovės pareiškimai, adresuoti ir Bendrijai, bei 2010 m. sausio 7 d. Antstolio Aktas vykdomojoje byloje, kuriuo vykdyta teismo nutartis įpareigoti I. R. įleisti avarinės tarnybos darbuotojus į jam priklausančias administracines patalpas, adresu Jakšto g. 7, Vilniuje, bei 2010 m. vasario 17 d. antstolio Aktas, kiti duomenys. 2010 m. balandžio 28, 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuotraukos patvirtina, kad avarijos priežastis buvo rituliniame ventilyje pagal restorano patalpų šalto vandens vamzdžių išdėstymo schemą (b. l. 131, t. 3). Byloje pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad į bylą pateiktas ventilis, kuris buvo sumontuotas trečiojo asmens patalpose ir kuris buvo avarijos kilimo priežastimi.

Atmestinas apelianto argumentas dėl neteisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra apeliacinio skundo dalykas, nutartis galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas atmeta argumentą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. pagrindu skiriant jai baudą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nesusiję su aplinkybėmis, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pirmos instancijos teismas įvertino atsakovo prašymą ir prašymą skirti baudą CPK 95 str. pagrindu atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pateikto prašymo. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių taikymą. Ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti tyčinio nesąžiningo ieškovės elgesio, o tuo pačiu ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendžiant jos, kaip ieškovės teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė reikalavimą byloje būtų reiškusi ne siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo sumažino priteistinas atsakovui bylinėjimosi išlaidas bei neteisėtai nepriteisė išlaidų, kurias atsakovas turėjo teikiant jam teisinę pagalbą I. R., kuris veikė pagal individualios veiklos pažymėjimą. Viena vertus, bylinėjimosi išlaidos, kurias teikė I. R. pagal individualios veiklos pažymėjimą, neatlyginamos, kita vertus, I. R. kaip bendrijos primininkas turėjo teisę ir pareigą atstovauti Bendriją pagal Bendrijos įstatus.

Pirmos instancijos teismas už suteiktas teisines paslaugas priteisė atsakovo naudai 3000 Lt. Bylą laimėjusi šalis (atsakovas) turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (užmokestis UAB „Rhetor“ už suteiktas teisines paslaugas) viršijo Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos apimtį, galimas laiko sąnaudas, sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3000 Lt sumos, kuri teisėjų kolegijos vertinimu yra tinkamas atlyginimas ir vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais.

Atmetus apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėZita Smirnovienė