Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. ir nuteistojo T. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) M. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir nukentėjusiajam M. B. iš T. P. priteista 690 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė J. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalį ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirti galutinę bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti laivės atėmimo bausmės vykdymą, sumažinti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) priteistos neturtinės žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: aštuonis kartus teistas, iš jų net tris kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimą prieš kitą asmenį. (2 t., b. l. 125–133, 135–141, 142–146, 147–149, 150–152, 153–164) Atsižvelgiant į tai, kad T. P. ir vėl padarė smurtinį nusikaltimą, nes be jokios aiškios priežasties sudavė nenustatytą smūgių skaičių kartu su juo alkoholį vartojusiam nukentėjusiajam, taip nežymiai sutrikdydamas kito žmogaus sveikatą, tai rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nukentėjusysis tik po trijų dienų kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad jį sumušė T. P., tačiau tai nemažina veikos pavojingumo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis siekė susitarti su kaltininku dėl žalos atlyginimo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, bet liudytojų J. V., E. S. ir E. B. parodymai, telefonų išklotinių analizė. (1 t., b. l. 41–67, 74–92; 2 t., b. l. 4–13, 65–68, 71–73; 3 t., b. l. 96–99, 129–130) T. P. žadėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą už išmuštus dantis, jei nebus kviečiama policija, todėl nukentėjusias iškart po įvyko nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Nukentėjusysis teismo posėdyje pripažino, kad kreipėsi į policiją tik sužinojęs, jog T. P. nežada atlyginti žalos, nori išmušti jam visus dantis. Be to, T. P. baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 169–184), veikos padarymo metu dirbo, tačiau darbo santykiai baigėsi 2017 m. gruodžio 7 d. (2 t., b. l. 167), nuo 2018 m. kovo 2 d. registruotas darbo biržoje. (2 t., b. l. 168) Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad naują nusikalstamą veiką T. P. padarė neišnykus teistumui, pagrįstai teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad T. P. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas T. P. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę. T. P. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl švelninti nuteistajam paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, parenkant švelnesnę BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

11. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika) Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs nuteistąjį T. P. charakterizuojančius duomenis pripažino, kad nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog T. P. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

12. Prokurorė pažymi, kad T. P. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, jos dalimi.

13. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys detalizuoja, kaip turi būti bausmės visiškai ar iš dalies sudedamos. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, tuomet prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. (BK 64 straipsnio 3 dalis) Taigi BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-511/2017, 5.2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, 10 punktas)

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu T. P. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2 t., b. l. 153–164), Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame skyriuje 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 95-103 taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. (2 t., b. l. 165–166) Atsižvelgiant į tai, kad T. P. naują nusikaltimas padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų (lygtinai paleistas 2017 m. liepos 28 d., nusikaltimą padarė 2017 m. rugsėjo 5 d.), todėl pagrįsti prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl neteisingai paskyrė bausmę.

15. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo prie paskirtos bausmės pridėti 3 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. neatliktos bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad taikant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, ypač svarbu tiksliai nustatyti, kokia yra neatliktos bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-693/2018, 13.1 punktas) Atsižvelgiant į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartyje nurodoma, kad 2017 m. birželio 8 d. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio dieną T. P. buvo neatlikęs 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 165–166), kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis T. P. iš pataisos įstaigos paleistas 2017 m. liepos 28 d. (2 t., b. l. 132), todėl daroma išvada, kad neatliktos bausmės dalis yra lygi 2 mėnesiams 25 dienoms. Taigi neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už minimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra 3 mėnesiai), todėl nuosprendis keistinas ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 2 mėnesiai laisvės atėmimo, skirtina subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (1 t., 195–196) Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį (3 t., b. l. 29–30) bei patikslino civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti turtinės žalos dydį. (3 t., b. l. 124–125) Tiek pirminiame civiliniame ieškinyje, tiek ir patikslintame nukentėjusysis nurodė, kad dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto jautė skausmą, todėl vartojo skausmą malšinančius vaistus, taip pat jautėsi pažemintas, dėl išmuštų priekinių dantų negalėjo normaliai valgyti, suprastėjo jo išvaizda.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta visais atvejais. Taigi pripažinus asmenį kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą, turi būti sprendžiamas šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra pateikiami neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 7 punktas)

19. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Taigi atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 22 punktas)

20. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis M. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo), jautė skausmą, gėdą, kad jį sumušė, kad neteko priekinių dantų, kad neturint dviejų dantų jam buvo sudėtinga valgyti. Nukentėjusysis visus patirtus išgyvenimus įvertino 1 000 Eur neturtinės žalos dydžiu (3 t., b. l. 29–30, 124–125), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos, todėl apeliacinis skundas dėl per didelės priteistos neturtinės žalos atmestinas. Vien tai, kad nuteistasis neturi turto, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, tai savaime nėra pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nes, kaip minėta, 19 punkte, kaltininko turtinė padėtis negali iš esmės lemti neturtinės žalos dydžio.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino ne tik nuteistojo turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir aplinkybes, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje: atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, kad jis yra darbingas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. B., teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, galiojančią teisminę praktiką.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 2 (dviem) mėnesiais laisvės atėmimo, ir skirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.