Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovei advokatės padėjėjai Donatai Slavinskaitei, suinteresuotam asmeniui R. K.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sūnus serga onkogine liga, už palikimą gautos lėšos bus skiriamos jo gydymui. Su mirusio buvusio sutuoktinio šeima santykių ji nepalaiko. Apie sūnaus senelio mirtį ji sužinojo iš karto, dalyvavo jo laiduotuvėse. Jos niekas neragino priimti mirusiojo palikimą. Į notarą kreipėsi 2018 m. liepos 23 d. Dirba pas ūkininką darbininke, jos išsilavinimas 8 klasės.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Išvadoje nurodė, kad pareiškimas turi būti tenkinamas, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o palikimo priėmimas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad mirusiojo V. J. vardu registruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17- 23). Pareiškėjos nepilnamečio sūnaus L. J. tėvas G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11, 13). G. J. tėvas V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14, 34). V. J. vaikai yra R. K. ir G. J. (e. b. l. 34). Taigi L. J. turi teisę paveldėti pagal įstatymą po savo senelio V. J. mirties kartu su suinteresuotu asmeniu šioje byloje R. K. (CK 5.11, 5.12 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju iš 2018 rugpjūčio 1 d. Kėdainių rajono 2- ojo notarų biuro pažymos matyti, kad V. J. palikimą yra priėmusi R. K. (e. b. l. 35). Nutarimu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ notarė atsisakė priimti J. J. pareiškimą palikimui priimti po V. J. mirties, kadangi praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ir pagal CK 3.188 straipsnio nuostatas pareiškėjai be teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (b. l. 15). Šis notarės nutarimas šiuo metu yra įsiteisėjęs, kadangi yra pasibaigęs skundo padavimo terminas. Tačiau teismo vertinimu nutarime neteisingai skaičiuojamas termino pabaigos momentas, nes mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda rytojaus dieną, o baigiasi, jei jis sutampa su poilsio diena, po jos einančią darbo dieną. Taigi terminas palikimui priimti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 22 d., ir baigėsi atitinkamo mėnesio, t. y. liepos 22 d. Kadangi tai poilsio diena (sekmadienis), tai terminas baigėsi liepos 23 d., dėl ko notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, atliktas per anksti, t. y. terminui nepasibaigus. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja iki termino pabaigos būtų gavusi teismo leidimą nepilnamečio vardu priimti palikimą (dėl to kreipėsi šiuo pareiškimu), todėl akivaizdu, kad terminas vis tiek būtų buvęs praleistas. Todėl net jei notarė būtų šį klausimą sprendusi jau pasibaigus terminui, t. y. 2018 m. liepos 24 d., terminas palikimui priimti vis tiek būtų pasibaigęs ir notarė taip pat būtų privalėjusi atsisakyti priimti pareiškimą.

Dėl termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (2012-01-31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Teismas pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių aplinkybių, pripažįsta svarbiomis. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji dalyvavo V. J. laiduotuvėse netrukus po jo mirties, t. y. galėjo laiku, per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikti visus būtinus dokumentus, reikšmingus šio klausimo išsprendimui (teismo leidimą), tačiau šis faktas vertinamas kartu su kitomis šio klausimo išsprendimui reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, pareiškėja nurodė, kad jos niekas neragino kreiptis į notarą dėl palikimo vaiko vardu priėmimo, o pati, būdama aštuonių klasių išsilavinimo, dirbdama pas ūkininką ūkio darbus, apie tai nežinojo. Antra, terminas praleistas tik dėl to, kad pareiškėja notarui nepateikė teismo leidimo, leidžiančio sūnaus vardu priimti palikimą, t. y. nesilaikė formalių sąlygų, turėjusių reikšmės notarui atsisakyti priimti palikimą; kaip aptarta anksčiau, pats prašymas buvo pateiktas laiku, ir iš esmės atsisakytas priimti tik dėl teismo leidimo nepateikimo, kas kreipiantis jau pilnamečiam asmeniui, nebūtų nutikę. Trečia pats terminas praleistas nežymiai, o pareiškėja šioms aplinkybėms paaiškėjus nedelsiant kreipėsi į teismą ne tik su prašymu atnaujinti praleistą terminą, bet ir išduoti teismo leidimą. Todėl toks termino praleidimas negali būti vertinamas kaip nepateisinamai didelis, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą, vertinant termino pratęsimo realią galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Ketvirta, dėl šio termino praleidimo nukentėtų ne pačios pareiškėjos, o jos nepilnamečio vaiko, kuris pats savarankiškai veikti šioje srityje negalėjo, be kita ko sergančio sunkia onkologine liga, turtiniai interesai, Kaip paaiškinta posėdžio metu, suinteresuotas asmuo nori išpirkti pareiškėjos sūnui tenkančią turto dalį, o gauti pinigai bus panaudoti jo gydymui. Penkta, suinteresuotam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas šiuo metu dar nėra išduotas (e. b. l. 35), o notarė informuota apie šią teisme nagrinėjamą ginčą.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str., 5.57 str.), nes tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 3 straipsnis) ir paties nepilnamečio interesus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymui neprieštaravo. Kadangi L. J. savarankiškai šioje srityje galės veikti nuo 2018 m. lapkričio 2 d. (18 metų), terminas pratęstinas 30 dienų.

Dėl teismo leidimo.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai savo nepilnamečio sūnaus priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl byloje svarstytina dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Nors bylos duomenimis V. J. vardu registruotas turtas nėra kaip nors suvaržytas, tačiau duomenų apie tai, ar V. J. turėjo skolų, pareiškėjai nežinoma. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, priimdama nepilnamečio sūnaus vardu palikimą pagal apyrašą, pažeistų jo teisėtus interesus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vardu palikimą, atsiradusį po jo senelio V. J. mirties, pagal turto apyrašą (CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, tai turi nu­­rodyti notarui pateikiamame pareiškime dėl palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). Įpė­di­nis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu tur­tu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Notaras apie teisme iškeltą bylą yra informuotas teismo pranešimu.

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 290- 291, 578, 579- 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti jos nepilnamečio sūnaus L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, po jo senelio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), 30 (trisdešimt) dienų, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo senelio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal turto apyrašą.

Priteisti iš pareiškėjos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,02 Eur (trijų eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.