- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-1246-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17721-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „NEO Finance“
- Kategorijos
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „NEO Finance“, antstolė Jurgita Žilinskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) iškelti pareiškėjui bankroto bylą; 2) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 728,11 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti; 3) paskirti bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“; 4) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. ekonominio pakilimo šalyje laikotarpiu, domėdamasis galimu finansavimu pagerinti kasdienę namų, kuriuose gyveno, buitį bei remontuoti transporto priemonę, kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Moment Credit“, kuri suteikė pareiškėjui vartojimo paskolą 4 000 Eur sumai. 2017 m. pareiškėjo finansinė padėtis reikšmingai pablogėjo, nes darbovietė, kurioje jis dirbo ilgą laikotarpį, susidūrė su finansiniais sunkumais, prasidėjo etatų bei atlyginimų mažinimas. Todėl pareiškėjas pradėjo aktyviai domėtis refinansavimo – kreditoriaus pakeitimo dėl palankesnių sąlygų – paslauga, kurią suteikė žmonių tarpusavio skolinimo platforma „Paskolų klubas“ (oficialus pavadinimas – akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“). Supratęs, kad refinansavimas yra tik problemos atidėjimas, o ne jos išsprendimas (kadangi po refinansavimo sutarties sudarymo mokėtinos, su pagrindine skola susijusios sumos ženkliai padidėjo), pareiškėjas, siekdamas užsidirbti piniginių lėšų bei iš esmės atsiskaityti su kreditoriumi, išvyko į (duomenys neskelbtini). Būdamas emigracijoje pareiškėjas ne tik nevengė jį užklupusios teisinės ir finansinės atsakomybės prieš vienintelį savo kreditorių, priešingai, kiekvieną mėnesį pareiškėjas skirdavo iki 41 500 ISK/286,40 Eur skoliniam įsipareigojimui dengti, šias lėšas (duomenys neskelbtini) pervesdamas skolų išieškojimo srityje specializuotai teisininkų kontorai FOCUS Logmenn G.Jonsson & Partners. Pareiškėjas padengė bent 1 336 997 ISK/9 475,53 Eur sumą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo pačiu metu sukūrė šeimą, gimė sūnus, todėl pareiškėjo šeima sugrįžo į Lietuvą. Nepaisant aptartų skolų atsiradimo, pareiškėjas dirbo bei dirba šiuo metu, tekusios teisinės ir finansinės atsakomybės nevengia, nesiekia tapti našta valstybės socialinei sistemai, naujų įsiskolinimų neįgijo ir neketina įgyti. Šiuo metu pareiškėjo darbo užmokestis yra 938,71 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius valstybei; neatskaičius antstolei, kreditoriui). Nurodė, kad kiekvieną mėnesį jo darbovietė perveda lėšas antstoliams (iki 210,60 Eur/mėn.), todėl pragyvenimui lieka tik nedidelė lėšų suma. Nepaisant visų šių pastangų, pareiškėjas mato, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos, jog jis galėtų išgyventi, užsitikrinti orią senatvę ateityje bei per protingą terminą grąžinti visą likusią nepadengtų skolų sumą, šiuo metu siekiančią 28 399,92 Eur, neįskaitant kasdien skaičiuojamų vykdymų išlaidų ir palūkanų, dėl kurių augimo pagrindinė skola nemažėja.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB „NEO Finance“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo antstolė Jurgita Žilinskaitė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Bylą nagrinėjant iš esmės pareiškėjas papildomai paaiškino, kad padarė avariją, kurioje buvo kaltas, paėmė pirmą kreditą automobiliui taisyti, skolos augo. Nepagalvojęs sudarė refinansavimo sutartį, dėl ko skolos dar labiau išaugo. 5 metus gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), skolą po truputį dengė, bet laikui bėgant skola nemažėjo, o tik didėjo. Nurodė, kad įgijo vidurinį išsilavinimą, ligų ar lėtinių susirgimų neturi. Turi vieną nepilnametį vaiką. Žalingų įpročių neturi. Turi sutuoktinę, kuri dirba, tačiau su ja yra sudaryta povedybinė sutartis. Paaiškino, kad ketina ieškoti kito darbo, kuriame gautų didesnį atlyginimą, tačiau dabar tokių perspektyvų nemato.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas AB „NEO Finance“ 27 124,83 Eur ir antstolei Jurgitai Žilinskaitei 1 275,09 Eur (iš viso: 28 399,92 Eur. Sprendė, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.
8. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, įregistruotų transporto priemonių, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA ir akcijų, vertybinių popierių, taip pat neturi skolininkų. Pareiškėjo banko sąskaitoje yra 1,61 Eur suma. Pareiškėjas turi vieną nepilnametį vaiką. Pareiškėjas su sutuoktine 2022 m. gegužės 10 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje numatytas visiškas būsimųjų sutuoktinių turto teisinio atskirtumo režimas. Pareiškėjas nėra teistas, nėra įrašytas į priklausomybės ar psichikos ligų sąrašą ir apribojusių savo galimybę lošti. Gyvenamojo būsto nuomos išlaidų nepatiria, kadangi gyvena pas tėvus. Išlaidos patiriamos tik būsto išlaikymui – 50 Eur. Pareiškėjo darbo užmokestis – 938,71 Eur, kasdienių poreikių tenkinimui reikalinga suma – 728,11 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, jog pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA. Nurodė, kad būtina nustatyti ir pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis konkuruoti darbo rinkoje vyras, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi, turi vieną nepilnametį vaiką, daugiau išlaikytinių neturi, jo sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi realias galimybes dirbti ir užsidirbti bei per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis neturi galimybės daugiau uždirbti. Pareiškėjo darbo valandos yra nuo 6.00 iki 14.30, tačiau jis nenurodė, kad ketintų ieškoti darbo, kurį galėtų dirbti likusią dienos dalį, arba dirbtų papildomai nefiksuotas darbo valandas, arba siektų įgyti profesinį išsilavinimą, keltų kvalifikaciją, t. y. naudotųsi priemonėms, kurios suteiktų galimybę išplėsti įsidarbinimo galimybes. Teismas papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolius ar kreditorius dėl skolų sumokėjimo ar išdėstymo dalimis siekiant, kad užsitęsus išieškojimo procesui nedidėtų vykdymo išlaidos.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo atlyginimas yra stabilus, net gali būti didesnis dėl dirbamų viršvalandžių, darbo švenčių dienomis ar atsižvelgiant į darbo rezultatus. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi bei neabejotinai patvirtina tai, kad pareiškėjas visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį žinojo apie galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprato įsipareigojimų mastą, tačiau sąmoningai nesiėmė aktyvių veiksmų sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjas yra nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Apeliantas (pareiškėjas) T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per protingą terminą jis būtų pajėgus grąžinti skolą. Pažymi, kad turėdamas finansinių sunkumų skolą, dėl skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių padidėjusią daugiau nei 7 metus, dengia nuo 2017 metų, t. y. aštuonerius metus. Pareiškėjas dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriumi, nevengė antstolio išieškojimo, emigravo, siekdamas didesnio atlyginimo (ir vis tiek savo iniciatyva vedė lėšas antstoliui, sąžiningai dirbo, augino vaiką. Teismas lakoniškai konstatavo, kad pareiškėjas galėtų grąžinti skolą, tačiau konkretaus šios skolos grąžinimo termino neskaičiavo. Pareiškėjo skaičiavimu, jei jis ir toliau skirtų apie 250 Eur/ mėn., skolos grąžinimas užtruktų apie 10 metų, papildomai nevertinant dėl delspinigių ir palūkanų nuolat augančios skolos sumos.
12.2. Pareiškėjas turi išlaikomą nepilnametį vaiką, kuriam augant, jo poreikiai vis didėja. Atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą daro įtaką ne tik jo orumui ir galimybei per tris metus sąžiningai bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi, bet taip pat – jo išlaikomam nepilnamečiui vaikui, kurio išlaikymas yra pareiškėjo pareiga.
12.3. Pareiškėjas šiuo metu dirba vairuotoju visu etatu ir išnaudoja visas valandas, kurias teisėtai gali praleisti už vairo kelyje, nepažeisdamas vairuotojams keliamų reikalavimų. Todėl teismo argumentas, kad pareiškėjas galėtų dirbti viršvalandžius, yra prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams dėl vairuotojų darbo laiko. Kita vertus, pareiškėjas vairuotoju Lietuvoje dirba dar neilgai – jis nuolat seka galimybes įsidarbinti geresnėmis sąlygomis, dirbti darbus šventinėmis dienomis, kuomet būtų mokamas didesnis atlyginimas ir kreditoriui būtų išmokama didesnė suma.
12.4. Pagal Lietuvos teismų praktiką tik tyčinis fizinio asmens neveikimas, kai yra vengiama atsiskaityti su antstoliais, nededamos pastangos daryti mokėjimų, laikytinas fizinio asmens, siekiančio bankrutuoti, nesąžiningumu, turinčiu esminės įtakos jo mokumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. vasario 8 d. el. laiškų kopijas, kuriose nurodoma, kad apelianto kreditorius nesutinka sudaryti taikos sutartį ir pritaikyti nuolaidą likusiai išmokėti skolos daliai.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto naujai teikiami įrodymai yra susiję su šios apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatytas apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas nutaria naujai teikiamus įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
21. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Taigi asmens nemokumas konstatuojamas, jei yra įrodomos trys sąlygos: 1) asmens skolų suma viršija 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjas yra nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo sutikti.
24. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad apeliantas yra pajėgus per protingą terminą padengti įsiskolinimą kreditoriui, nenurodė, kokį terminą teismas laiko protingu.
25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dirba vairuotoju, šiuo metu yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris vidutiniškai sudaro – 938,71 Eur, kasdienių poreikių tenkinimui reikalinga mėnesinė suma – 728,11 Eur. Pareiškimo pateikimo teismui dieną pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui sudarė 28 399,92 Eur sumą, pareiškėjo banko sąskaitoje yra 1,61 Eur suma. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Taigi iš pareiškėjo gaunamų pajamų atėmus jo nurodomą būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, pareiškėjui kas mėnesį lieka apie 210,60 Eur. Net jei pareiškėjas visą jam likusią sumą kiekvieną mėnesį skirtų kreditoriaus reikalavimui dengti, įsiskolinimą pareiškėjas preliminariai dengtų 11 metų (28 399,92 Eur / 210,60 Eur / 12 mėn.). Teismo vertinimu, toks terminas, per kurį pareiškėjas padengtų įsiskolinimą, nėra protingas.
26. Fizinio asmens bankrotą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančios šioje nutartyje aptartos kasacinio teismo praktikos sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad vertinant asmens (ne)mokumą turi būti vertinama tik bylą prašančio iškelti asmens finansinė padėtis. Be to, bylos duomenimis pareiškėjas su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį. Taigi, vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus, aplinkybė, kad jis turi sutuoktinę ir jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį, yra teisiškai nereikšminga.
27. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas, lėšas, būtinas pragyventi ir realias galimybes gauti didesnes pajamas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus ir jo gaunamos pajamos nėra pakankamos kreditoriaus reikalavimui padengti nei šiuo metu, nei tokia galimybė atsiras per protingą terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų per protingą terminą, yra nepagrįsta.
28. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kreditorius nenurodė jokių prieštaravimų dėl aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą iškelti jam bankroto bylą.
29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus, gali konkuruoti darbo rinkoje, neturi sveikatos problemų, turi tik vieną nepilnametį vaiką ir tai sudaro pagrindą spręsti, jog jis per protingą terminą gali tenkinti kreditoriaus reikalavimą. Bylos duomenimis pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dirbo ir šiuo metu dirba. Jis tek procesiniuose dokumentuose nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad seka galimybes ir siekia rasti geriau apmokamą darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą tvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuris pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus galimybei didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus – gali būti tikslinamas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
30. Pareiškėjas detaliai paaiškino įsiskolinimo kreditoriui susidarymo aplinkybes, įsiskolinimui ženkliai išaugus dėl priskaičiuotų palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų bei pareiškėjui neįvertinus paskolos nefinansavimo sąlygų. Kaip buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad norėdamas daugiau uždirbti, pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį, skolą pagal galimybes kreditoriui dengia aštuonerius metus. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į kreditorių dėl galimybės suderinti skolos grąžinimo tvarką, tačiau sutarimo su kreditoriumi pasiekti nepavyko. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas siekė įgyvendinti pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. Papildomai pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas sudarė kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo ar kitaip blogino savo turtinę padėtį, siekiant tapti nemokiu.
31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 413 patvirtintoje FABĮ koncepcijoje akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi apsaugoti fizinį asmenį, negalintį padengti savo skolų, nuo nuskurdimo ir išieškojimo iš jo turto neribotą laiką.
32. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslas – sudaryti galimybę atkurti pareiškėjo mokumą, suteikti galimybę pareiškėjui netapti našta valstybės socialinei sistemai, o kreditoriui – atgauti dalį skolos. Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui nevykdant mokumo atkūrimo plano ar kitų įstatyme skolininkui nustatytų pareigų – teismas gali fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktai).
33. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo savaime laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų ir, kad jis sąmoningai ir kryptingai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.
34. Nors šioje byloje pareiškėjo nurodytos skolos susidarymo ir prievolės vykdymo aplinkybės leidžia daryti išvadą apie nepakankamą pareiškėjo atidumą prisiimant prievoles, nekontroliuojat prievolės dydžio pasikeitimo, bei galimai nesiimant maksimalių pastangų išnaudoti galimybes darbo rinkoje siekiant gauti didesnes pajamas, tačiau tuo pačiu byloje nenustatytas pareiškėjo suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (ar jos negerinti), priešingai, bylos duomenimis – pareiškėjas siekė gauti pajamų išvykdamas dirbti į užsienį, sistemingai dengė įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad būtent pareiškėjo nedarbas būtų priežastis, sąlygojusi pareiškėjo nemokumą.
35. Be to, pareiškėjo pasyvumas, kaip neigiama aplinkybė, galėtų būti vertinama vėlesnėse fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo stadijose, pavyzdžiui, tvirtinant mokumo atkūrimo planą bei jį vykdant. Nenustatyta ir aplinkybių, kad pareiškėjas nerasdamas kito darbo taip elgiasi tyčia, siekdamas negerinti savo padėties. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad ieško geriau apmokamo darbo, vertina darbo rinkoje esamus pasiūlymus, tačiau kol kas geriau apmokamo darbo pagal savo išsilavinimą neranda. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas augina, išlaiko nepilnametį vaiką ir ši aplinkybė taip pat yra reikšminga, sprendžiant dėl darbo laiko grafiko ir kitų sąlygų keičiant darbą.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą konstatuodamas, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjas yra nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
37. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas yra priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.