- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-25
- Bylos Nr.
- 2SP-27814-1070/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- UAB „Skolų valdymo sprendimai“, M. Ž.
Kauno apylinkės teismo teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir M. Ž. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-10-19 teisme gautas pareiškėjų prašymas patvirtinti jų 2017-09-06 sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas patvirtina taikos sutartį tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kyla jo pareiga sumokėti kreditoriui netesybas (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys), tačiau taikos sutartimi šalys negali nustatyti tokių netesybų, kurios vienai iš šalių gali sudaryti sąlygas praturtėti kitos šalies sąskaita dėl neprotingo netesybų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą, o teismas turi savo iniciatyva (ex officio) tikrinti tai, ar šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).
Teismui paduotos pareiškėjų taikos sutarties 5 punkte numatyta, kad skolininkui laiku ir tinkamai neįvykdžius taikos sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų, jis kreditoriui privalės mokėti 10 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną. Tai sudaro 20 procentų nuo nustatyto taikos sutartyje įmokos dydžio, kuris yra 50 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties 5 punkte numatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis, todėl pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjų pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmestinas.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjų UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir M. Ž. prašymą dėl 2017-09-06 taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.