- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- I1-9009-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01830-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo A. Š. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 29). Pareiškėjas A. Š. skunde (b. l. 2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoruje buvo nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad tualetas neturėjo iki lubų jokių statybinių pertvarų (betoninių ar medinių) nuo gyvenamosios patalpos, ventiliacija nebuvo veiksminga. Daugumoje kamerų, kuriose jis buvo, tualeto pertvaras atstodavo plona plastmasinė užuolaida, kuri nuo atidaromų kameros durų pakildavo ir jis būdavo matomas pareigūnams. Dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą, tapo dirglus, mažiau pasitiki savimi, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo jo skundui netaikyti senaties termino, kadangi senaties termino nėra ir jo blogų laikymo sąlygų kančios dar vis nepertaukiamos. Prašo už skunde nurodytą laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Patikslintame skunde (b. l. 32) pareiškėjas nurodė, kad jo atveju neturtinei žalai senatis negali būti taikoma, nes jis ilgą laiką negalėjo kalbėti apie tokius orumo pažeidimus, nes buvo pažeista jo psichologinė būklė. Tačiau susituokus, žmona jam teikia psichologinę pagalbą ir tik dabar jis galėjo prabilti apie tokius savo išgyvenimus.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 20-25) ir atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 58-59) nurodė, kad prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties terminą, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6- 317/2007, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundžia laikotarpį nuo 2014-06-25 iki 2015-05-19, o į teismą kreipėsi tik 2021-09-02. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis nežinojo apie jo tariamą teisių pažeidimą nepagrįstai ilgai, manydamas, jog jo teisės pažeistos, negynė savo teisėtų interesų. Pabrėžtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai (CK 6.271 str. prasme) (LVAT 2012-07-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pažymi, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444- 343/013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiškėjas jautė diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (žr. 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016). Visa tai įvertinus galima daryti išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Nesant įrodymų dėl senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaites terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-05-19.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.
Nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 14, 20, 42, 49, 51 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis, o likusių kamerų san. mazgų įėjimai – ilga, tvarkinga užuolaida. Papildomai pažymi, kad užuolaidomis atskirta ne visa san. mazgo dalis, o tik įėjimo į jį dalis. Likusi dalis atskirta mūrine pertvara arba OSB plokšte. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Be to, pagal naujausią LVAT praktiką, san. mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m. aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT 2020-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-226-822/2020).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl mechaninės oro ventiliacijos neįrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Taip pat pažymi, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų nėra, o pats pareiškėjas su skundais dėl netinkamos ventiliacijos į Šiaulių TI administraciją nei karto nesikreipė (Resocializacijos skyriaus 2021-09-14 pažyma Nr. 61-2746).
Atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą atsakovės atstovas nurodė, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, ar jo elgesys nesąžiningas. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir panašiai.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas į teismą su skundais dėl kitų galimai netinkamų sąlygų kreipėsi ir anksčiau: byloje Nr. I-1455-621/2015 pareiškėjas skundė netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2015-02-23, byloje Nr. I-2582-289/2015 skundžiamas laikotarpis nuo 2015-02-23 iki 2015-05-19, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas suprato ir galėjo tinkamai naudotis savo teise į teisminę gynybą ir ja naudojosi, todėl jo argumentai dėl negalėjimo į teismą kreiptis anksčiau yra nepagrįsti.
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. netinkamomis sąlygomis ir prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovei atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu ir atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į LVAT suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pavyzdžiui, žiūrėti 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą pareiškėjas išsiuntė 2021 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 3), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) prašo jo skundui netaikyti senaties termino, kadangi senaties termino nėra ir jo blogų laikymo sąlygų kančios dar vis nepertaukiamos. Patikslintame skunde (b. l. 32) pareiškėjas nurodė, kad jo atveju neturtinei žalai senatis negali būti taikoma, nes jis ilgą laiką negalėjo kalbėti apie tokius orumo pažeidimus, nes buvo pažeista jo psichologinė būklė. Tačiau susituokus, žmona jam teikia psichologinę pagalbą ir tik dabar jis galėjo prabilti apie tokius savo išgyvenimus.
Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018), pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017), pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui per nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių iki skundo išsiuntimo teismui dienos buvo sudarytos kliūtys gauti pageidaujamą informaciją arba kreiptis teisinės pagalbos, pavyzdžiui, raštiškų atsisakymų suteikti informaciją, draudimų iš bibliotekos gauti teisinę literatūrą, pareiškėjo skundų dėl nesuteikiamos informacijos. Pareiškėjas turėjo teisę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka paskambinti telefonu, siųsti ir gauti laiškus, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas, gauti teisinę pagalbą, pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie pareiškėjo prašymu galėjo be jam taikomų apribojimų rinkti informaciją. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Priešingai, pareiškėjas buvo aktyvus ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1455-621/2015 pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pareiškėjas skundėsi per mažu plotu, tenkančiu vienam asmeniui, patalpų, neatitinkančių higienos normų reikalavimams, regėjimo pablogėjimo) Šiaulių tardymo izoliatoriuje už laikotarpį nuo 2014-05-29 iki 2015-02-23 tenkino iš dalies, nagrinėjant administracinę bylą posėdyje dalyvavo pats pareiškėjas ir išdėstė savo poziciją. 2015 m. spalio 28 d. sprendimu Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 2582-289/2015 pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pareiškėjas skundėsi dėl sąlygų kamerose, tame tarpe ir dėl ventiliacijos, dėl valymo inventoriaus, dėl jo paskyrimo į kameras ir kt.) Šiaulių tardymo izoliatoriuje už laikotarpį nuo 2015-02-23 iki 2015-04-07 tenkino iš dalies. Taigi, pareiškėjas į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi dar būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tuo metu jam tai padaryti netrukdė jo psichologinė būklė. Tai, kad paminėtose išnagrinėtose bylose pareiškėjas nenurodė, jo nuomone, netinkamai įrengtų tualetų ir iš dalies netinkamos ventiliacijos, ką skundė šioje byloje, rodo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo ir suvokė tuo metu, kai buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu nusiskundimų nei sveikata, nei psichikos būkle neturėjo, nurodė savo žalingus įpročius (b. l. 41, 43), skundėsi nervingimu, miego sutrikimu, galvos skausmu, tačiau psichikos sutrikimų nestebima, rekomenduota laikytis miego higienos. 2015-05-25 įrašas: Sveikas (b. l. 56). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises dėl sveikatos bei, kaip nurodė pareiškėjas, psichologinės būklės. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos.
Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi savo teisėmis, jas gina ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, po aukščiau paminėtų Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinių bylų išnagrinėjimo, kreipėsi į kitus teismus, kur atsakovai yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities VPK ir kt.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo A. Š. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. Dėl šios priežasties Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gegužės 19 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.