- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1386-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Pareiškėjas
- S. A., M. A.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo S. A., kuris perėmė pareiškėjos M. A. teises ir pareigas, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė J. A. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, paveldėjimo tikslu. Pareiškėja M. A. mirė 2008-11-24, jos teises ir pareigas perėmė sutuoktinis S. A., kuris prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė M. A. priėmė J. A. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jo sutuoktinės M. A. sūnėnas J. A. mirė 1998-04-21. Testamento sudaręs nebuvo. Kadangi nėra palikėjo ankstesnės eilės įpėdinių, M. A. ir jos sesuo A. K. buvo palikėjo ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimu A. K. buvo atnaujintas terminas J. A. palikimui priimti, A. K. priėmus palikimą, jai buvo išduotas 2004-04-30 paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį J. A. turto. Mirus J. A., M. A. gyveno jam priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo tikslu.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A., mirusio 1998-04-21, palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą nustatė paveldėjimo tikslu. Teismas, nustatė, kad J. A. yra S. A. sutuoktinės M. A. sūnėnas, kuris 1998-04-23 mirė, kad byloje duomenų apie palikėjo J. A. sudarytą testamentą nėra, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimu palikėjo J. A. ketvirtos eilės įpėdinei A. K. buvo atnaujintas terminas jo palikimui priimti, kad įpėdinė A. K. jai tenkančią ½ dalį J. A. palikimo priėmė ir jai buvo išduotas 2004-04-30 paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog M. A. taip pat buvo palikėjo ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2008-04-14 ir 2010-09-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog mirus J. A. liko jo palikimas – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. D. paaiškinimai bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniūnijos 2005-04-14 raštas Nr. O2-73, liudytojos K. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai, patvirtina, kad M. A. nuolat gyveno ir prižiūrėjo palikėjo J. A. gyvenamąjį namą, kurį remontavo, tvarkė bei mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, elektros energiją, padarė išvadą, jog J. A. palikimą M. A. šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė, pradėjo juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti, todėl nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. D. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimas būtų atmestas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išsireikalauti visus būtinus įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, tačiau to nepadarė. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimu A. K. buvo atnaujintas terminas J. A., mirusio 1998-04-21, palikimui priimti. A. K. ir M. A. buvo seserys. Iš minėto teismo sprendimo matyti, jog byloje dalyvavo ir M. A., kuri nesutiko su pareikštu ieškiniu ir teigė, jog J. A. niekada nebuvo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku, todėl nėra jokios teisės paveldėti šį nekilnojamąjį turtą. M. A. teismo posėdyje nenurodė, jog ji priėmė palikimą ir paveldimą turtą jau faktiškai valdo kaip savo, nors nuo J. A. mirties buvo praėję 5 metai. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią. Teismas nagrinėjamooje byloje padarė visiškai priešingą išvadą įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms apie M. A. valią dėl paveldimo turto priėmimo, nustatydamas, kad M. A. palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. M. A. nagrinėtoje byloje neišreiškė valios priimti palikimą per atnaujintą šešių mėnesių terminą, neatliko jokių aktyvių veiksmų, patvirtinančių, kad išreiškė savo valią valdyti palikėjo dalį namų valdos kaip savo. Priešingai, žinodama, kad terminas palikimui priimti atnaujintas, į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, J. A. turto nevaldė ir juo nedisponavo, nesirūpino jo įteisinimu kaip tikras turto savininkas. Ji (suinteresuotas asmuo) sutvarkė ir įregistravo J. A. vardu jo turėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. ji rūpinosi turtu kaip savo, jį tvarkė. Teismas padarė neteisingą išvadą dėl M. A. nuolatinio gyvenimo J. A. priklausiusiame name reikšmės. M. A. name apsigyveno susitarusi su savo seserimi A. K. panaudos pagrindais. Vien fakto, kad M. A. po J. A. mirties 1998-04-21 tęsė neatlygintiną naudojimąsi namu, kurio ½ dalis nuo 2004 m. nuosavybės teise priklausė jai, t. y. taip pat turėjusiai teisę naudotis šiuo namu ir suteikti galimybę M. A. naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo- namų valdos priėmimo, pradėjus ją faktiškai valdyti, faktas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. A. būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo dalį namų valdos kaip savo, byloje esantys liudytojų parodymai nepatvirtina, kad namo remontas ir tvarkymas buvo pradėtas ir atliekamas per šešis mėnesius po palikėjo J. A. mirties. Teismas neteisingai vertino liudytojos K. J. parodymus. Pareiškėjas neįrodė, kad aktyvius turto valdymo ir disponavimo veiksmus pradėjo ir atliko per šešis mėnesius po palikėjo J. A. mirties. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kam priklausančiame žemės sklype stovi namas, kuris sudarė palikėjo J. A. turtą, ir ar M. A., kaip padėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą, rūpinosi ir tvarkė žemės sklypą, kuriame stovi namas, ar kreipėsi į žemės sklypo savininką dėl žemės naudojimo sąlygų pastatams eksploatuoti, ar mokėjo žemės mokesčius. J. A. priklausantys pastatai ir statiniai pastatyti A. K. atstatytame žemės sklype. A. K. ir M. A. buvo susitarusios, kad J. A. priklausančius pastatus ir statinius, esančius A. K. priklausančiame žemės sklype, paveldės A. K., o M. A. atsisako savo palikimo dalies, tačiau šis susitarimas nebuvo įformintas. Žemės mokesčio deklaracija ir žemės mokesčio kvitas patvirtina, kad ne M. A. mokėjo, o ji deklaravo ir mokėjo žemės mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šie dokumentai paneigia ir teismo išvadą, jog M. A. mokėjo su namų valda susijusius mokesčius ir turtą valdė kaip savo. Byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kad notaras atsisakė jį išduoti ir dėl kokių priežasčių, todėl nėra sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Be to, Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl M. A. 2008-04-01 išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštas reikalavimas pripažinti įgaliojimą negaliojančiu gali turėti esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi byla dėl juridinio fakto nustatymo buvo užvesta pagal S. A., veikusio minėto įgaliojimo pagrindu, pareiškimą ir tik po M. A. mirties S. A. perėmė M. A. teises ir pareigas. Kadangi juridinio fakto nustatymas neatitinka M. A. valios dėl palikimo priėmimo (ji jo atsisakė), S. A. negalėjo įgyti ir turėti daugiau teisių, negu jų turėjo ir norėjo turėti M. A.. Kol nebuvo išspręsta bylą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad M. A. dėl beraštiškumo ir sveikatos būklės nesuprato, jog, A. K. atnaujinus terminą palikimui priimti, ji taip pat galėjo prašyti teismo atnaujinti terminą palikimui priimti. 2002-11-25 A. K. savo pareiškime nurodė, kad po J. A. mirties 1998-04-21 ji su seserimi M. A. susitarė, kad J. A. sodybą priims ir tvarkys lygiomis dalimis, o dabar nurodo, kad M. A. name gyveno panaudos pagrindais. A. K. priklausė tik ½ namo dalis, o ne visas namas, tačiau ir ši ½ namo dalis prieš A. K. paduodant pareiškimą teismui buvo jau sudegusi. ½ dalis namo priklausė M. A., kuri dėl beraštiškumo ir sveikatos būklės nesugebėjo savo ½ dalies palikimo įforminti savo vardu. 2 ha žemės priklausė J. A., tačiau J. A. savo žemės neįformino, po jo mirties žemės yra palikta tik 0,8800 ha, ½ dalis šios žemės pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimą atiteko A. K., o kita „kabo rezerve“ iki paaiškės žemės savininkas. A. D. žemės mokesčius moka tik už ½ dalį žemės, bet ne už žemę, kurioje yra namas ir ūkiniai pastatai. A. K. nenurodyta, kurioje vietoje arba pusėje yra jai priklausanti žemė. ½ dalis namo priklausė A. K. pagal geranorišką susitarimą su M. A. po J. A. tragiškos mirties. Nei A. K., nei A. D. savo ½ dalimi namu nesinaudojo, namo neprižiūrėjo, neremontavo. Namas statytas 1933 m. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos ši namo dalis užsidegė. M. A. pensijos negaudavo, jis tuo metu gaudavo tik 151 Lt pensijos, buvo susirūpinę, kaip reikės gyventi, todėl, J. A. pasiūlius kartu ūkininkauti (duomenys neskelbtini), jie sutiko ir ėmėsi statybos ir žemės darbų. Mirus J. A., nei A. K., nei A. D. prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo ir laidotuvėse nedalyvavo. A. D. savo motinos ½ dalį jau pasisavino, o dabar nori visus apgauti ir pasisavinti kitą dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, tenkino nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. priėmė J. A., mirusio 1998-04-21, palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, paveldėjimo tikslu. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos suinteresuoto asmens A. D. apeliaciniame skunde nustatytos ribos, konstatuojant, kad yra pažeistas viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad J. A. yra S. A. sutuoktinės M. A. sūnėnas, kuris mirė 1998-04-21 (T. 1, b. l. 6- 8, 16). Byloje duomenų apie palikėjo J. A. sudarytą testamentą nėra. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimu palikėjo J. A. ketvirtos eilės įpėdinei A. K. buvo atnaujintas terminas jo palikimui priimti (T. 1, b. l. 14-15). Įpėdinė A. K. jai tenkančią ½ dalį J. A. palikimo priėmė, dėl to jai buvo išduotas 2004-04-30 paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad ji paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 21). A. K. šį įgytą nuosavybės teise turtą 2004-05-11 dovanojimo sutarties pagrindu perleido A. D., dovanojimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (T. 1, b. l. 12). Kita dalis turto Nekilnojamo turto registre įregistruota mirusiojo A. A. vardu. M. A. taip pat buvo palikėjo ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 str. 1 d. 4 p.) ir ji 2008-07-08 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad ir ji priėmė A. A. palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti. M. A. nurodė, kad ji nuo 1995 m. nuolat gyvena ½ gyvenamojo namo, kuris priklausė A. A., dalyje, jos ir jos sutuoktinio lėšomis buvo suremontuota gyvenamojo namo dalis, pastatyta pirtis, daržinė, tvartas. Bylos nagrinėjimo metu mirus M. A. jos reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti S. A., kuris yra M. A. įpėdinis, turintis teisę paveldėti M. A. mirties dieną priklausiusį turtą. Su tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu nesutiko suinteresuotas asmuo A. D., kuri nurodė, kad pagal 2004-04-30 paveldėjimo teisės liudijimą visą J. A. priklausiusį turtą paveldėjo A. K., tai, kad M. A. gyveno J. A. gyvenamajame name ir po jo mirties, nereiškia, kad ji priėmė palikimą, M. A. savavališkai pastatė pirtį, daržinę, tvartą, jos aiškinimas, kad ji priėmė palikimą, yra nepagrįstas, yra praleista ieškinio senatis (T. 1, b. l. 38-39). Taip pat A. D. atsiliepime į S. A. pareiškimą nurodė, kad ji su M. A. buvo sutarusios, jog M. A. po J. A. mirties nereikš jokių pretenzijų į jos turtą ir iki sąmoningo gyvenimo pabaigos laikėsi šio susitarimo, ji neskundė Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimo, kuriuo A. K. atstatytas terminas palikimui priimti visą J. A. turtą, M. A. įgaliojimo, kuriuo pavedė S. A. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, S. A. veiksmai iki M. A. buvo gyva prieštaravo jos valiai (T. 1, b. l. 106). Įvertinus pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsikirtimus į pareikštą reikalavimą, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. A. priėmė J. A., mirusio 1998-04-21, palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo A. D. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Su tokiais argumentais nesutiktina. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikintas tik tada, kai įrodoma, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išvada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai nebūtų galima pripažinti faktų nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos ir jos teisių perėmėjo pateiktų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo A. D. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. 1998-04-21, t. y. J. A. mirties dieną, galiojusio 1964 m. CK 587 str. 2 d. numatė du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neginčytinai tvirtina, kad iki J. A. mirties 1998-04-21 jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name gyveno M. A. Tai patvirtina Elektrėnų savivaldybės administracijos Gilučių seniūno 2008-01-22, 2008-05-07 išduotos pažymos, kuriose nėra jokių taisymų (T. 1, b. l. 92, T. 2, b. l. 16). To neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. D.. Po J. A. mirties M. A. toliau gyveno tame name, juo naudojosi. Minėtose seniūno pažymose nurodyta, kad A. A. ir jos sutuoktinis S. S. A. gyvendami tame name jį prižiūrėjo ir remontavo (išliejo pamatus, pakeitė apatinius medinio namo vainikus, langus, duris, grindis). Liudytoja K. J., kurios sesuo buvo ištekėjusi už J. A., teismo posėdžio metu parodė, kad S. A. kartu su M. A. gyveno name, J. A. laidojo S. A., bet padėjo ir ji, ir jos sūnus (T. 2, b. l. 11). Liudytoja parodė, kad namą „atremontavo jos dukra su vyru“, tačiau nenurodė, nei kada, nei konkrečiai kokius atliko remonto darbus. Liudytojas A. P. parodė, kad S. A. remontavo namą, pastatė naują tvartą, naują kluoną, namą pradėjo remontuoti, kai J. A. dar buvo gyvas, po J. A. mirties S. A. tvarkėsi (T. 2, b. l. 17). Šiuose įrodymuose nėra tikslių duomenų apie tai, kokius konkrečius darbus gyvenamajame name ir prie namo esančiame sklype atliko M. A. su sutuoktiniu šešių mėnesių po J. A. mirties laikotarpiu, tačiau šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po J. A. mirties M. A. turtą valdė, juo naudojosi ir rūpinosi kaip savu ir tokiu būdu išreiškė valią priimti J. A. palikimą. Tai, kad M. A. laikė save savininke ir apie tai buvo pranešama tretiesiems asmenims, įrodo suinteresuoto asmens A. D. apeliacinės instancijos teismui pateikta Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-12-09 pažyma dėl kilusio gaisro (T. 2, b. l. 55). Šioje pažymoje nurodyta, jog 2004-03-15 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dega gyvenamasis namas, priklausantis M. A. Byloje nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad po J. A. mirties šešių mėnesių laikotarpiu M. A. mokėjo mokesčius, tačiau A. D. taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad po J. A. mirties M. A. nemokėjo mokesčių. A. D. pateikė įrodymus, kad už 2010 metus ji mokėjo žemės mokestį (T. 2, b. l. 28), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog M. A. priėmė palikimą po J. A. mirties. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad J. A. palikimą sudarė ir žemės sklypas, už kurį A. K. ar A. D. moka mokesčius. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad A. D. nuosavybės teise žemės sklypas priklauso valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (T. 1, b. l. 12).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-547/2008; 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009; 2010-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad M. A. iki J. A. mirties rūpinosi jo namu, nesudaro pagrindo teigti, kad po J. A. mirties jos atliekami veiksmai, susiję su namo priežiūra, nereiškia, jog M. A. nesiekė įgyti palikimo nuosavybės teise. Kaip jau buvo minėta, byloje nepaneigtos aplinkybės, kad M. A. po J. A. mirties valdė, naudojosi ir tvarkė gyvenamąjį namą kaip savo turtą. Apie tai, kad M. A. tvarkė turtą, kaip savo, tuo pagrindu, kad jai jis priklausė, tvirtina tai, jog apie tokius jos veiksmus žinojo tretieji asmenys, kita J. A. turto paveldėtoja A. K.. Tai, kad A. K. buvo žinoma, jog ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių po J. A. mirties priklauso M. A., rodo jos atlikti veiksmai, susiję su paveldėjimu ir paveldėto turto perleidimu A. D. A. K. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį J. A. turto, ji tik šią dalį perleido A. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimu, kuriuo buvo atnaujintas A. K. praleistas šešių mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po brolėno J. A. mirties, priimti, nebuvo nustatyta, kad A. K. turi teisę priimti visą palikimą, atsiradusį po J. A. mirties. Tai, kad jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, nesudaro pagrindo teigti, jog M. A. palikimo nepriėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, nes įstatymas suteikia teisę priimti palikimą ne tik paduodant pareiškimą notarui, bet pradedant faktiškai valdyti. Dėl to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. A. atsisakymą nuo palikimo patvirtina tai, jog ji nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir neprašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Visiškai byloje nepagrįsti A. D. argumentai, kad ji su M. A. po J. A. mirties buvo sutarusios, jog M. A. nereikš jokių pretenzijų dėl J. A. turto, kad A. K. ir M. A. buvo sutarusios, jog M. A. atsisako paveldėjimo teisės į pastatus, tik toliau juose gyvens, t. y. pastatuose gyveno dėl to, kad jai leido A. K., nes jie nepatvirtinti jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esantis Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimas tvirtina, kad M. A., teikdama atsikirtimus į A. K. pareiškimą dėl termino palikimui po J. A. mirties atstatymo, nesutiko su A. K. pareiškimu, teigė, kad A. K. neturi jokios teisės paveldėti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 14). A. D. pateiktas 1992-03-10 susitarimas tarp M. A., B. U. ir A. K. dėl P. A. turėtos žemės atstatymo (T. 2, b. l. 65) nepatvirtina minėto susitarimo, nes sudarant susitarimą dar buvo gyvas J. A. ir ne dėl jo žemės buvo susitarta (T. 2, b. l. 65). A. D. nepateikė byloje įrodymų, kad ji, pėrėmusi A. K. po J. A. mirties paveldėtą turtą, įsigijo nuosavybėn suformuotą žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad yra suformuotas 0,8800 ha žemės sklypas, A. D. įgijusi nuosavybėn tik 44/88 dalis šio žemės sklypo (T. 1, b. l. 11-13). Byloje nepateikti įrodymai, kad A. K., kaip J. A. turto paveldėtoja, po J. A. mirties šešių mėnesių laikotarpiu leido gyventi M. A. name panaudos sutarties pagrindu. Minėtas Trakų rajono apylinkės teismo 2003-12-30 sprendimas tvirtina, kad A. K. šešių mėnesių laikotarpiu po J. A. mirties jokių veiksmų, kaip J. A. turto paveldėtoja, neatliko, todėl teigti, kad po J. A. mirtes M. A. šešis mėnesius gyveno J. A. name, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi tik dėl to, kad jai leido A. K., kad buvo sudaryta panaudos sutartis, nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Trakų rajono apylinkės teisme pradėta civilinė byla pagal A. D. ieškinį dėl M. A. išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes šio įgaliojimo pagrindu buvo pradėta byla pagal S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantė prašo sustabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta byla dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Šis prašymas netenkintinas. Pagrįstai bylos nesustabdė ir pirmosios instancijos teismas. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pradėta pagal M. A. pareiškimą, kurį jos vardu padavė ir už ją pasirašė advokatė D. S. pagal 2008-07-29 atstovavimo sutartį (T. 1, b. l. 31-33), nes pagal bylos duomenis S. A. jam suteikto įgaliojimo pagrindu negalėjo paduoti pareiškimo, kadangi jis neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, pareiškimas, kurį buvo pasirašęs S. A. jam išduoto įgaliojimo pagrindu, nebuvo priimtas, buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (T. 1, b. l. 25). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką CPK 163 str. 3 p. civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009; 2009-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; ir kt.). Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog tarp apeliantės nurodomų bylų yra prejudicinis ryšys, todėl byla nesustabdytina.
Apeliacinės instancijos teisme A. D. prašė palikti nenagrinėtą S. A. teismui paduotą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jį padavė advokatė D. S., kuri nebuvo įgaliota atstovauti S. A. ir už jį pasirašyti. Šis prašymas netenkintinas, nes nagrinėjamoje byloje pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti paliktas nenagrinėtas, nes S. A., pateikęs įrodymus, kad priėmė M. A. palikimą (T. 1, b. l. 83), CPK 48 str. 1 d. pagrindu įstojo į bylos nagrinėjimą vietoj M. A. ir perėmė visas jos teises ir pareigas, o byla pradėta nagrinėti pagal M. A. pareiškimą, kurį palikti nenagrinėtą nėra teisinio pagrindo. CPK 48 str. 2 d. numato, kad teisių perėmėjui visi veiksmai atlikti procese iki įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. S. A. byloje jokių kitų reikalavimų, nei kad buvo juos pareiškusi M. A., nebuvo pareiškęs, jam nereikėjo teikti jokio patikslinto pareiškimo.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus suinteresuoto asmens A. D. apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš suinteresuoto asmens A. D. 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.