Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.7.3.3; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1

2016 m. liepos 8 d.

kaltinamiesiems A. Ž. ir D. M. ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Sandrai Gedminienei,

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjams advokatams Rimondui Kuzminui ir Gediminui Skaisčiui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis Valstybiniame mokslinių tyrimų institute „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija),

D. M. (anksčiau turėtos pavardės Ž., Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniąja specialiste, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičiuose, Vilniaus r., neteista,

kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija),

juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. K. (duomenys neskelbtini), 2004-11-18 įregistruoja PVM mokėtoju, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos ir buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (ankstesnės buveinės (duomenys neskelbtini), Vilnius), neteistas,

kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) (iš viso 4 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., tyčia, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, organizavo ir vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą, o būtent:

D. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktore, turėdama teisę priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus, veikdama šios įmonės naudai ir interesais, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė turi prievolę deklaruoti pardavimo bei pirkimo PVM ir turi teisę į PVM atskaitą, veikdama bendrininkų grupe su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam ilgą laiką trunkančiam nusikaltimui - apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, susidedančios A. Ž. ir kitų asmenų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, nariu A. Ž., turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai išvengti turtinių prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo, ir savo, kito bendrininko, o tuo pačiu ir organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM,

2006 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. Ž., kad šis pateiks įvairių organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, grąžins ir pasidalins su ja, t. y. D. M..

Vykdydama šiuos išankstinius susitarimus, D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikė A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „Renginių valdymo grupė”. A. Ž. šiuos duomenis perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o šiam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „Perspektyvus verslas“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006-10-31 serija PP/S Nr. 0013, 2) 2006-12-21 serija PP/S Nr. 0026, 3) 2007-02-26 serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007-02-28 serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007-04-24 serija PP/S Nr. 0047, 6) 2007-06-06 serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007-07-18 serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2007-04-23 serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007-05-31 serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008-06-30 serija ALTR Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)” –neva šios įmonės suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)” konsultavimo paslaugas bendrai už 231 044 Lt sumai, iš jų 195 800 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt PVM, po ko visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį - A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus D. M., ji, tai yra D. M., žinodama, kad pateiktuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, parašais, tokiu būdu ji, t. y. D. M., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitas faktūras, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie jos ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą. Pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose viso 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu ji – D. M., pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojo A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 – 2008 metus.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, turėdama tikslą imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. M. bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjo minėtus iš A. Ž. gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. remiantis šiais suklastotais dokumentais, nuo 2006-12-07 iki 2008-07-10 bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas pervedė bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams - asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui - asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž., ir per šį su D. M., ji, t. y. D. M., pačios gautas ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir veikloje, tokiu būdu imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, ji, t. y. D. M., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 metų spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal jos, t. y. D. M., iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. M., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 metų spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinodama, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 195 800 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 29 370 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 5 300 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, elektroniniu parašu bei nuo 2007-01-15 iki 2009-06-02, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu D. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su A. Ž., pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupėje UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, tai yra 35 244 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 2 9370 Lt pelno mokesčio bei 5 300 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupe juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)”, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (35 244 Lt), JAPM (29 370 Lt) ir socialinio mokesčio (5 300 Lt) sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, tuo bendrininkų grupe padarydama Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 eurų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje), atstovaujant atsakingam asmeniui – D. M., nuo 2004-10-26 ėjusios direktorės pareigas, turint teisę priimti UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu sprendimus, veikiant šios įmonės naudai ir interesais, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovė turi prievolę deklaruoti pardavimo bei pirkimo PVM ir turi teisę į PVM atskaitą, veikiant bendrininkų grupe su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tame tarpe vienam sunkiam ilgą laiką trunkančiam nusikaltimui – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, susidedančios iš A. Ž. ir asmenų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nariu A. Ž., turint vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB “ (duomenys neskelbtini)” naudai išvengti turtinių prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo, ir savo, kito bendrininko, o tuo pačiu ir organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM,

2006 metų rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarus su A. Ž., kad šis pateiks įvairių organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, grąžins ir pasidalins su D. M..

Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, D. M., laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikus A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)”, A. Ž. šiuos duomenis perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „Perspektyvus verslas“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006-10-31 serija PP/S Nr. 0013, 2) 2006-12-21 serija PP/S Nr. 0026, 3) 2007-02-26 serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007-02-28 serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007-04-24 serija PP/S Nr. 0047, 6) 2007-06-06 serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007-07-18 serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2007-04-23 serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007-05-31 serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008-06-30 serija ALTR Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)” –neva šios įmonės suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)” konsultavimo paslaugas bendrai už 231 044 Lt sumai, iš jų 195 800 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt PVM, po ko visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį – A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus D. M., o šiai žinant, kad pateiktuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, parašais, tokiu būdu buvo suklastoti tikri dokumentai.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M. pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitas faktūras, pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodžius įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose viso 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu D. M., pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, buvo panaudoti suklastoti tikri dokumentai ir organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2008 metus.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, turint tikslą imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. M. bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjus minėtus iš A. Ž. gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, tai yra remiantis šiais suklastotais dokumentais, nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. liepos 10 d. bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas pervedus bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, kurį „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž., ir per šį su D. M., D. M. pačios gautas ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir veikloje.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 metų spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal D. M. iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. M. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 metų spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 195 800 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 29 370 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 5 300 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, elektroniniu parašu bei nuo 2007-01-15 iki 2009-06-02, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai pateikiant neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai buvo apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, tai yra 35 244 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 29 370 Lt pelno mokesčio bei 5 300 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo, tuo padarant Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 eurų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

A. Ž. nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, būdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09 organizuotos grupės nariu, kurioje jis, t. y. A. Ž. bei kiti asmenys, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, tame tarpe vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, tuo tikslu panaudojant realiai jokios veiklos nevykdančias ir organizuotos grupės narių valdomas įmones, suklastojant ir panaudojant suklastotus tokių įmonių tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti asmens, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, jam paskirtas užduotis ir funkcijas, susijusias su tikrų dokumentų suklastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu, apgaulingų buhalterinių apskaitų organizavimu, piniginių lėšų išgryninimu ir perdavimu atitinkamiems asmenims, iš anksto žinodamas, kad organizuotos grupės narių valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai realios veiklos nevykdo, yra reikalingos nusikalstamai veiklai nuslėpti, žinodamas, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bus įforminti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys sandoriai tarp organizuotos grupės narių valdomų įmonių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, siekiančių buhalterinėje apskaitoje turėti neapskaitytų piniginių lėšų, tai, kad tokių sandorių pagrindu imituojant atsiskaitymus, Lietuvos Respublikos ūkio subjektai perves ar grynais sumokės reikalingas išgryninti pinigines lėšas, kurias išgryninus šios bus pasidalintos, tarp organizuotos grupės narių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, kad suklastotų dokumentų pagalba bus apgaule sumažinti ir nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM, JAPM bei socialinis mokesčiai, ir tokiu būdu bus apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – mokėtinas PVM, o juridinių asmenų – realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, pasinaudojusių organizuotos grupės narių suklastotais dokumentais – naudai bus apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo,

2004 metų pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, kad jis, t. y. A. Ž., pateiks A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, likusius grąžins bei pasidalins su A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12,

Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2007 m. gegužės mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš organizuotos grupės narių valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikus A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šios įmonės PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)”, A. Ž. šiuos duomenis perdavė vykdyti asmeniui, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09. Pastarajam duodant nurodymus organizuotos grupės narei, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – viso 8 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t.y. 1) 2004-12-16 serija LBG Nr. 4929497, 2) 2005-02-28 serija GCC Nr. 1630610, 3) 2005-07-14 serija GCC Nr. 1630635, 4) 2005-09-14 serija GCC Nr. 1630642, 5) 2005-11-14 serija GCC Nr. 1630664, 6) 2006-04-21 serija GDB Nr. 7878476, 7) 2007-04-24 serija ALTR Nr. 0000096 ir 8) 2007-05-09 serija ALTR Nr. 0000100, kuriose asmuo, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – neva ši įmonė suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugas bendrai 95 993 Lt sumai, iš jų 81 350 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 14 843 Lt PVM, po ko visus dokumentus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais, ir per tą patį asmenį – A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, o šiam žinant, kad pateiktuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, parašais, tokiu būdu A. Ž. nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2007 m. gegužės mėn. pabaigos, veikdamas organizuotoje grupe, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2007 m. gegužės mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodžius įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, pateiktose viso 8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu, A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojus A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2004-2007 m.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šios įmonės neva parduotas paslaugas, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, davus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, apmokėti minėtas iš A. Ž. gautas ir A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, pateiktas viso 8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims remiantis šiais suklastotais dokumentais nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą pervedus bendrai 95 993 Lt, tame tarpe 14 643 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės narei, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas pinigines lėšas – 95 993 Lt, tame tarpe 14 643 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž., ir per šį su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, tokiu būdu imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdoma įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šios tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 95 993 Lt, tame tarpe 14 643 Lt PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 14 643 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2005 m. sausio mėn. pradžios iki 2008 m. rugsėjo 29 d., UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 8 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, A. S., žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2004 metų gruodžio mėnesio, 2005 metų vasario, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesių, 2006 metų balandžio mėnesio ir 2007 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 12 843 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2004-2007 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 83 150 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 11 069 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 m. ir 2007 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 1 931 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, elektroniniu parašu bei laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 25 843 Lt sumai, tai yra 12 843 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 11 069 Lt pelno mokesčio bei 1 931 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu A. Ž., nuo 2004 m. pradžios iki 2008 m. rugsėjo 29 d., veikdamas organizuotoje grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, taip pat su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00065-12, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 14 643 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną bei turtą, juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)”, naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (12 843 Lt), JAPM (11 069 Lt) ir socialinio mokesčio (1 931 Lt) sumokėjimo bendrai 25 843 Lt sumai, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 25 843 Lt, kas šiuo metu atitinka 7 484, 65 eurus, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

A. Ž. taip pat nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, būdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09 organizuotos grupės nariu, kurioje jis, t. y. A. Ž. bei kiti asmenys, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, tame tarpe vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, tuo tikslu panaudojant realiai jokios veiklos nevykdančias ir organizuotos grupės narių valdomas įmones, suklastojant ir panaudojant suklastotus tokių įmonių tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti asmens, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, jam paskirtas užduotis ir funkcijas, susijusias su tikrų dokumentų suklastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu, apgaulingų buhalterinių apskaitų organizavimu, piniginių lėšų išgryninimu ir perdavimu atitinkamiems asmenims, iš anksto žinodamas, kad organizuotos grupės narių valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai realios veiklos nevykdo, yra reikalingos nusikalstamai veiklai nuslėpti, žinodamas, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bus įforminti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys sandoriai tarp organizuotos grupės narių valdomų įmonių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, siekiančių buhalterinėje apskaitoje turėti neapskaitytų piniginių lėšų, tai, kad tokių sandorių pagrindu imituojant atsiskaitymus, Lietuvos Respublikos ūkio subjektai perves ar grynais sumokės reikalingas išgryninti pinigines lėšas, kurias išgryninus šios bus pasidalintos, tarp organizuotos grupės narių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, kad suklastotų dokumentų pagalba bus apgaule sumažinti ir nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM, JAPM bei socialinis mokesčiai, ir tokiu būdu bus apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – mokėtinas PVM, o juridinių asmenų – realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, pasinaudojusių organizuotos grupės narių suklastotais dokumentais – naudai bus apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo,

2005 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktoriumi D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, kad jis, t. y. A. Ž., pateiks D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas arba suteiktas, tačiau apgaule užaukštintomis kainomis paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, likusius grąžins ir pasidalins su D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13 .

Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, nuo 2005 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietose, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nepirko arba pirko, tačiau mažesnėmis kainomis, pateikus A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Ž. šiuos duomenis perdavė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09. Pastarajam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų - 32 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 20 PVM sąskaitų faktūrų (1) 2006-01-25 serijos GDB Nr. 7878465, 2) 2006-04-28 serijos GDB Nr.7878484, 3) 2006-05-22 serijos GDB Nr. 7878491, 4) 2006-07-04 serijos GDB Nr. 7878500, 5) 2006-08-08 serijos ALTR Nr. 0000009, 6) 2006-10-16 serijos ALTR Nr. 0000026, 7) 2006-11-13 serijos ALTR Nr. 0000038, 8) 2006-12-18 serijos ALTR Nr. 0000054, 9) 2007-02-15 serijos ALTR Nr. 0000077, 10) 2007-04-24 serijos ALTR Nr. 0000097, 11) 2007-07-03 serijos ALTR Nr. 0000109, 12) 2007-09-19 serijos ALTR Nr. 0000125, 13) 2007-11-05 serijos ALTR Nr. 0000129, 14) 2007-11-05 serijos ALTR Nr. 0000130, 15) 2008-01-21 serijos ALTR Nr. 0000147, 16) 2008-02-11 serijos ALTR Nr. 0000148, 17) 2008-05-06 serijos ALTR Nr. 0000161, 18) 2008-06-09 serijos ALTR Nr. 0000166, 19) 2008-12-29 serijos ALTR Nr. 0000201, 20) 2008-12-03 serijos ALTR Nr. 0000198), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 1 PVM sąskaitos faktūros (2006-08-07 serijos PP/S Nr. 0002), Estijos kompanijos „Rosberg Invest“ vardu 2 PVM sąskaitų faktūrų (2008-12-19 Invc. Nr. IR 000025 ir 2008-12-24 Invc.Nr. IR 000026), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 9 PVM sąskaitų faktūrų (1) 2008-07-12 serijos ITR Nr. 0000017, 2) 2008-09-30 serijos ITR Nr. 0000030, 3) 2008-11-21 serijos ITR Nr. 0000038, 4) 2009-06-22 serijos ITR Nr. 0000072, 5) 2009-04-06 serijos ITR Nr. 0000058, 6) 2009-05-12 serijos ITR Nr. 0000062, 7) 2009-05-12 serijos ITR Nr. 0000063, 8) 2009-05-12 serijos ITR Nr. 0000064, 9) 2009-07-20 serijos ITR Nr. 0000075), kuriuose organizuotos grupės nariai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – neva šios įmonės suteikė arba suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo atrankos, mokymo, ir konsultacijų paslaugas bendrai už 1 240 408,20 Lt, tame tarpe 183 272,60 Lt PVM, nors realiai paslaugų buvo atlikta tik už 533 188,40 Lt, tame tarpe 78 188,40 Lt PVM, tai yra apgaule nepagrįstai padidino paslaugų kainą – 602 82,80 Lt ir 105 037 Lt PVM, iš viso 707 219,80 Lt, po ko visus dokumentus organizuotos grupės nariams organizavus ir patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių parašais, ir per tuos pačius asmenis, tame tarpe A. Ž., perdavus D. D. kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, o šiam žinant, kad pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie paslaugų pardavimą jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, parašais, tokiu A. Ž., nuo 2005 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. liepos pabaigos, veikdamas organizuotoje grupėje organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nuo 2005 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos, visus minėtus žinomai suklastotus iš A. Ž. gautus dokumentus – viso 32 PVM sąskaitas faktūras, t. y. 20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, 2 Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras ir 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras pateikus UAB „Visum Novum” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodžius įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad D. D., dėl kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, pateiktose viso 32 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos realiai tokiomis kainomis nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojus A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2009 m.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Investiciniai (duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, davus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, apmokėti minėtus iš A. Ž. gautus ir D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 32 PVM sąskaitas faktūras, tai yra 20 UAB „Alter Ignis“ PVM sąskaitų faktūrų, 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, 2 Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras ir 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims remiantis šiais suklastotais dokumentais nuo 2006-02-08 iki 2009-07-23 bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas įmonių bankines sąskaitas pervedus bendrai 1 240 408,20 Lt, tame tarpe apgaule nepagrįstai padidintą 105 037 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, ar asmenims, vykdantiems organizuotos grupės narių nurodymus, iš minėtų įmonių banko sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)” pervestas pinigines lėšas – 707 219,80 Lt apgaule padidintą paslaugų kainą, tame tarpe apgaule nepagrįstai padidintą 105 037 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž. ir per šį su D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, tokiu būdu imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių tariamai ar apgaule padidintomis kainomis suteiktas paslaugas, pervedus 707 219,80 Lt apgaule padidintą paslaugų kainą, tame tarpe apgaule nepagrįstai padidintą 105 037 Lt PVM, kuris turėjo būti sumokėtas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, taip pat su D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 105 037 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2005 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2009 m. spalio 23 d., UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 32 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 metų sausio mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2007 metų vasario mėn., balandžio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., lapkričio mėn., 2008 metų sausio mėn., vasario mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2009 metų balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn. ir liepos mėn. PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM – bendrai 72 511 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2009 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 421 482,80 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 72 223 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 m. ir 2007 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 2 730 Lt mokėtino socialinio mokesčio suma, tokiu būdu A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 147 464 Lt sumai, tai yra 72 511 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 72 223 Lt pelno mokesčio bei 2 730 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu A. Ž., nuo 2005 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. spalio 23 d., veikdamas organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, taip pat su D. D., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00064-13, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 105 037 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną bei turtą, juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)”, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (72 511 Lt), JAPM (72 223 Lt) ir socialinio mokesčio (2 730 Lt) sumokėjimo bendrai 147 464 Lt sumai, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 147 464 Lt, kas šiuo metu atitinka 42 708 eurų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

A. Ž. taip pat nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, būdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09 organizuotos grupės nariu, kurioje jis, t. y. A. Ž. bei kiti asmenys, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, tame tarpe vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, tuo tikslu panaudojant realiai jokios veiklos nevykdančias ir organizuotos grupės narių valdomas įmones, suklastojant ir panaudojant suklastotus tokių įmonių tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti asmens, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, jam paskirtas užduotis ir funkcijas, susijusias su tikrų dokumentų suklastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu, apgaulingų buhalterinių apskaitų organizavimu, piniginių lėšų išgryninimu ir perdavimu atitinkamiems asmenims, iš anksto žinodamas, kad organizuotos grupės narių valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai realios veiklos nevykdo, yra reikalingos nusikalstamai veiklai nuslėpti, žinodamas, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bus įforminti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys sandoriai tarp organizuotos grupės narių valdomų įmonių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, siekiančių buhalterinėje apskaitoje turėti neapskaitytų piniginių lėšų, tai, kad tokių sandorių pagrindu imituojant atsiskaitymus, Lietuvos Respublikos ūkio subjektai perves ar grynais sumokės reikalingas išgryninti pinigines lėšas, kurias išgryninus šios bus pasidalintos, tarp organizuotos grupės narių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, kad suklastotų dokumentų pagalba bus apgaule sumažinti ir nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM, JAPM bei socialinis mokesčiai, ir tokiu būdu bus apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – mokėtinas PVM, o juridinių asmenų – realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, pasinaudojusių organizuotos grupės narių suklastotais dokumentais – naudai bus apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo,

2006 metų rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) direktore D. M. (ankstesnė pavardė Č.), kad jis, t. y. A. Ž., pateiks D. M. organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, likusius grąžins bei pasidalins su D. M..

Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, D. M., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikus A. Ž. duomenis kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „Renginių valdymo grupė”, A. Ž. šiuos duomenis perdavė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09. Pastarajam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006-10-31 serija PP/S Nr. 0013, 2) 2006-12-21 serija PP/S Nr. 0026, 3) 2007-02-26 serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007-02-28 serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007-04-24 serija PP/S Nr. 0047, 6) 2007-06-06 serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007-07-18 serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2007-04-23 serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007-05-31 serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008-06-30 serija ALTR Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)” – neva šios įmonės suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)” konsultavimo paslaugas bendrai už 231 044 Lt sumai, iš jų 195 800 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt PVM, po ko visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį - A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus D. M., o šiai žinant, kad pateiktuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, parašais, tokiu būdu A. Ž. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, veikdamas organizuota grupe, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingai už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 3 PVM sąskaitas faktūras, pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodžius įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose viso 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu D. M., pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojus A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2008 m.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. M. bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjus minėtus iš A. Ž. gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, tai yra remiantis šiais suklastotais dokumentais laikotarpiu nuo 2006-12-07 iki 2008-07-10 bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas pervedus bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž., ir per šį su D. M., tokiu būdu imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su D. M., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal D. M. iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. M., žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006 metų spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 195 800 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 29 370 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2006-2008 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 5 300 Lt mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtinus savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorės, elektroniniu parašu bei nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2009 m. birželio 2 d. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su D. M., pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt sumai, t. y. 35 244 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 29 370 Lt pelno mokesčio bei 5 300 Lt socialinio mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu A. Ž., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdamas organizuota grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, taip pat su D. M., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną bei turtą, juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)”, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (35 244 Lt), JAPM (29 370 Lt) ir socialinio mokesčio (5 300 Lt) sumokėjimo bendrai 69 14 Lt sumai, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 eurų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

A. Ž. taip pat nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą, būdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09 organizuotos grupės nariu, kurioje jis, t. y. A. Ž. bei kiti asmenys, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus, tame tarpe vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, tuo tikslu panaudojant realiai jokios veiklos nevykdančias ir organizuotos grupės narių valdomas įmones, suklastojant ir panaudojant suklastotus tokių įmonių tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, pats prisiimdamas vykdyti asmens, dėl kurio šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, jam paskirtas užduotis ir funkcijas, susijusias su tikrų dokumentų suklastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu, apgaulingų buhalterinių apskaitų organizavimu, piniginių lėšų išgryninimu ir perdavimu atitinkamiems asmenims, iš anksto žinodamas, kad organizuotos grupės narių valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai realios veiklos nevykdo, yra reikalingos nusikalstamai veiklai nuslėpti, žinodamas, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bus įforminti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys sandoriai tarp organizuotos grupės narių valdomų įmonių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, siekiančių buhalterinėje apskaitoje turėti neapskaitytų piniginių lėšų, tai, kad tokių sandorių pagrindu imituojant atsiskaitymus, Lietuvos Respublikos ūkio subjektai perves ar grynais sumokės reikalingas išgryninti pinigines lėšas, kurias išgryninus šios bus pasidalintos, tarp organizuotos grupės narių ir realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, kad suklastotų dokumentų pagalba bus apgaule sumažinti ir nesumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM, JAPM bei socialinis mokesčiai, ir tokiu būdu bus apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – mokėtinas PVM, o juridinių asmenų – realią veiklą vykdančių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, pasinaudojusių organizuotos grupės narių suklastotais dokumentais – naudai bus apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo,

2007 metų pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje) finansų skyriaus vadovu A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kad jis, t. y. A. Ž., pateiks A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)” neva suteiktas paslaugas, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)” įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, likusius grąžins bei pasidalins su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą.

Vykdant šiuos išankstinius susitarimus, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, nuo 2008 m. sausio mėn. pradžios iki 2009 m. vasario mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikus A. Ž. duomenis, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šios įmonės PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)”, A. Ž. šiuos duomenis perdavė asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09. Pastarajam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdonų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – viso 5 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 1 PVM sąskaitos faktūros: 2008-03-31 serija ALTR Nr. 0000154, ir UAB „Euroaltica“ vardu 4 PVM sąskaitas faktūras: 1) 2008-08-29 Nr. EUB00001, 2) 2008-10-24 Nr. EU00003, 3) 2008-12-12 Nr. EUB00006 ir 4) 2009-02-11 Nr. EUB00009, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – neva šios įmonės suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultavimo paslaugas bendrai už 73 712 Lt sumai, iš jų 62 300 Lt įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 11 412 Lt PVM, po ko visus dokumentus organizuotos grupės organizatoriui, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, bei nariui, kuriam taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį – A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus A. S., o šiam žinant, kad pateiktuose suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo parašu, tokiu būdu A. Ž. nuo 2008 m. sausio mėn. pradžios iki 2009 m. vasario mėn. pabaigos veikdamas organizuotoje grupėje organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalant tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nuo 2008 m. sausio mėn. pradžios iki 2009 m. vasario mėn. pabaigos, minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – viso 5 PVM sąskaitas faktūras, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 1 PVM sąskaitą faktūrą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 4 PVM sąskaitas faktūras pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodžius įtraukti jas į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pastariesiems nieko nežinant, kad A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, pateiktose viso 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines – komercines operacijas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu būdu, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu” ir 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą”, panaudojus A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008-2009 m.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kaip finansų skyriaus vadovui, davus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, apmokėti minėtas iš A. Ž. gautas ir A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, pateiktas viso 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims remiantis šiais suklastotais duomenimis nuo 2008-04-04 iki 2009-02-26 bankiniais mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankines sąskaitas, pervedus bendrai 73 712 Lt, tame tarpe 11 412 Lt PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „(duomenys neskelbtini)” pervestas pinigines lėšas – 73 712 Lt, tame tarpe 11 412 Lt PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)” pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tame tarpe A. Ž. ir per šį su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, tokiu būdu imituojant UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 73 712 Lt, tame tarpe 11 412 Lt PVM, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)” privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su A. S.,

kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 11 412 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant apgaule sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM ir JAPM mokesčius, nuo 2008 m. balandžio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal A. S., dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, kompiuterinės technikos pagalba už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM ir JAPM mokesčių deklaracijas, A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008 m. kovo, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesių ir 2009 metų vasario mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 11 412 Lt, taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinant, kad 2008 m. ir 2009 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 62 300 Lt nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, tuo pačiu bendrai 12 460 Lt sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM ir JAPM mokesčių deklaracijas nuo 2008-04-16 iki 2010-09-10 kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu A. Ž., veikdamas asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, taip pat su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM ir JAPM mokesčio sumokėjimo bendrai 23 872 Lt sumai, tai yra 11 412 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 12 460 Lt pelno mokesčio sumokėjimo.

Tokiu būdu A. Ž., nuo 2008 m. sausio mėn. pradžios iki 2010 m. rugsėjo 10 d., veikdamas organizuotoje grupėje su organizuotos grupės nariais, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, taip pat su A. S., kuriam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 11 412 Lt pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)” pajamas, pelną bei turtą, juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)”, naudai apgaule išvengė turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (11 412 Lt) ir JAPM (12 460 Lt) sumokėjimo bendrai 23 872 Lt sumai, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 23 872 Lt, kas šiuo metu atitinka 6 913,80 eurų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis A. Ž. patvirtino visus parodymus (išskyrus, dėl pinigų perdavimo A. S.), kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais vadovautis. Sutiko su visomis kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis. Su D. M. buvo pažįstami dar iki byloje nagrinėjamų įvykių, abu dirbo vienoje bendrovėje. Susitikus po kelių metų, vieno projekto metu kilo mintis padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Tuomet dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. R. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, susipažino kažkokiame verslo renginyje daugmaž 2006 m. „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keletą verslo projektų. R. V. po metų pasiūlė, kad jei įmonei prireiktų lėšų, jis galės pasirašyti sutartis, kuriomis galės padidinti sandorių vertę. Iš pradžių tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų realiai buvo vykdomi keli projektai, buvo susiklostę normalūs verslo santykiai su tikrais sandoriais. Paskui R. V. pasiūlė padidinti sandorių vertę, garantavo, kad sumokės PVM, o sau pasiliks kažkokį procentą. R. V. pasiūlė teikti jam duomenis dėl paslaugų, o jis surašys PVM sąskaitas-faktūras. Buvo sutarta, jog už tai R. V. pasiliks dalį sumos nuo sandorio, o kitą dalį grąžins. A. Ž. suprato, kad tokiu būdu jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsidirbs papildomų lėšų, kurias galės panaudoti įmonės veiklai. PVM sąskaitose-faktūrose buvo pateikiami fiktyvūs sandoriai. R. V. sakė grąžinsiantis dalį pinigų, nurodytų fiktyviuose sandoriuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikiamos tariamos paslaugos, t. y. fiktyviai parodant jas dokumentuose. Už paslaugas buvo mokama pavedimais, R. V. dalį PVM sumos atiduodavo jam (A. Ž.). Pats R. V. nuspręsdavo, kiek pinigų grąžinti, konkreti suma nebuvo nustatyta. Pinigus grąžindavo grynaisiais. Viskas prasidėjo su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurioms visoms realiai vadovavo R. V., apie tai ikiteisminiame tyrime davė išsamius parodymus, tuo metu visas detales atsiminė geriau.

Dėl kaltinimo dalies, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Ž. parodė, jog A. S. yra jo pusbrolis, turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jis (A. Ž.) jau žinojo R. V. pasiūlymą ir žinojo, kad A. S. įmonei reikia papildomų lėšų, pasiūlė jam kreiptis į R. V. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nurodė, jog pastarasis, norėdamas įmonei parūpinti papildomų lėšų, kreiptųsi į R. V.. A. S. tuo susidomėjo, jam prireikė R. V. paslaugų, kurių jis per jį ir kreipėsi į R. V.. Jis (A. Ž.) savo ruožtu perduodavo R. V. A. S. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos pastarasis jam atgal grąžindavo. A. S. pasakydavo, kokių paslaugų ir už kokią sumą jam reikia, o A. Ž. tą informaciją perduodavo R. V., kuris paruošdavo reikiamus dokumentus - sąskaitas, sutartis. Paruoštus dokumentus jis persiųsdavo arba A. S., arba A. Ž.. Kokį procentą „(duomenys neskelbtini)“ pasilikdavo sau, negali atsakyti. A. Ž. pinigus perdavė ne kartą, atsimena, jog kelis kartus R. V. pinigus davė užklijuotame voke. Tuos pinigus A. Ž. paskui perduodavo A. S.. Pats R. V. tiesiogiai nebendravo su A. S.. Būtent per A. Ž. vyko didžioji dalis fiktyvių sandorių (tiek šiuo atveju, tiek ir kitais).

Dėl kaltinimo, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsamius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nieko papildomo parodyti negali. Jo pusbrolis A. S. taip pat dirbo ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (joje vienu metu dirbo ir jis pats), ir, matyt, būtent jis tą įmonė įvėlė į fiktyvius sandorius. Visas nusikalstamos veikos mechanizmas vyko analogiškai kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju.

Dėl kaltinimo, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis A. Ž. parodė, jog dirbdamas būtent šioje įmonėje susipažino su R. V.. Jis (A. Ž.) ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo įmonės akcininkas. D. D. buvo įmonės direktorius ir vienas iš akcininkų, pastarasis žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose nurodyti sandoriai yra fiktyvūs. Jis D. D. papasakojo apie neteisėtą galimybę gauti pinigų. Abu kartu su D. D. aptardavo įmonės situaciją, D. D. paruošdavo sutartis tarp įmonių, surašydavo sumas, kurių reikia, o jis (A. Ž.) sąskaitas atiduodavo R. V.. Sąskaitas rašydavo su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. R. V. tiesiog pateikdavo pasiūlymą, jie su D. D. nesigilino, kodėl atsirasdavo vis kitos įmonės. Su dalimi šių įmonių vyko ir realūs sandoriai, tačiau iš esmės buvo vykdomos fiktyvios ūkinės operacijos. Pinigus sumokėdavo D. D., o vėliau išgrynintus pinigus iš R. V. paimdavo A. Ž.. D. D. šios aplinkybės buvo žinomos. R. V. sau pasilikdavo PVM sumą ir dar 10 proc. nuo sandorio vertės, pinigus grąžindavo įvairiai – ir po savaitės, ir po mėnesio. A. Ž. dokumentus atiduodavo D. D.. „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė D. D. ir samdoma apskaitos įmonė. Apie šiuos neteisėtus sandorius kiti įmonės darbuotojai nežinojo.

Dėl kaltinimo dalies, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, jog, kaip minėjo, su D. M. buvo pažįstami iš ankščiau. A. Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. M. - UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugmaž 2006 m laimėjo konkursą Lietuvos gydytojų sąjungos (toliau – ir LGS) renginių organizavimo, mokymo paslaugoms. Jis dirbo kaip konsultantas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paslaugų tiekėjas. Jis D. M. įmonę konsultavo dėl projekto organizavimo. Projekto metu bendravo su D. M., vieno pokalbio metu ar tai jis pasiūlė, ar pati D. M. užklausė apie galimybę gauti neapskaitytų pinigų. Pripažįsta, jog mintis pasipelnyti iš esmės kilo jam, tačiau D. M. tam neprieštaravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamai D. M., prireikė tokių pinigų ir čia vėl viskas vyko pagal analogišką schemą. D. M. jam pasakydavo, kokia suma reikalinga „(duomenys neskelbtini)“, A. Ž. perduodavo R. V. dokumentus, po ko pastarasis grąžindavo dokumentus ir dalį pinigų, kuriuos A. Ž. perduodavo D. M.. Dalį R. V. perduotų pinigų pasiimdavo jis pats (A. Ž.), o kitą dalį atiduodavo D. M.. Pinigus R. V. atiduodavo tik jam. Kokiomis tiksliai dalimis dalindavosi pinigus neatsimena, tačiau, atrodo, R. V. pasilikdavo apie 10-20 proc., 30-50 proc. iš R. V. gautų pinigų pasiimdavo A. Ž., o likusius atiduodavo D. M.. Jis niekam iš Gydytojų sąjungos pinigų, susijusių su fiktyviais sandoriais, nėra davęs. Ikiteisminio tyrimo metu paminėtos aplinkybės dėl pinigų perdavimo nėra susijusios su bylos kontekstu, A. S. galėjo paskolinti pinigų arba grąžinti skolą, tai dėl asmeninių santykių, bet ne fiktyvių sandorių. Kas liečia D. M., tai dėl pinigų pervedimų su ja bendraudavo ir SMS žinutėmis. Su R. V. pastaroji nebendravo, todėl rašydavo būtent jam. R. V. pinigus atiduodavo tik gavęs pavedimą, dėl to pastarasis jam pranešdavo, kad pinigai gauti. A. Ž. savo ruožtu D. M. SMS žinutėse klausdavo, ar ji pervedė pinigus ir pan. Kai reikdavo D. M. parašų, jis su ja susitikdavo, D. M. dokumentus pasirašydavo darbe. Be judviejų kabinete daugiau nieko nebūdavo. Pinigai būdavo sumokami pavedimu. Jokių konfliktų su D. M. nebuvo, ji niekada nereiškė jokių pretenzijų, pinigai jai visąlaik buvo sugrąžinami, visi susitarimai vyko sklandžiai. Pinigus jai grąžindavo kabinete, pinigai būdavo voke, kur ji tuos pinigus naudojo, negali atsakyti. Pasiėmęs pinigus iš R. V., juos perskaičiuodavo, tada dar kartą suskaičiuodavo pas D. M.. Kada, kokia data reikdavo išrašyti fiktyvią sąskaitą, iniciuodavo D. M.. Jis pats niekur nepasirašinėjo. Dokumentuose pirma pasirašydavo kita įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių realių paslaugų ar darbų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė ir neatliko.

Savo veiksmus vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi. Nusikalstami veiksmai pakenkė jo reputacijai, tikėjosi, kad didelės žalos nepadarys, vykdydamas nusikalstamas veikas, gavo keliasdešimt tūkstančių litų. Yra vedęs, turi tris vaikus (10, 7 ir 3 metų, jauniausiasis neįgalus). Žmona dirbanti, tačiau jos atlyginimas nedidelis. Šeima gauna socialinę paramą. Viena jo įmonė bankrutavo, kita uždaryta. Pagrindinės jo gaunamos lėšos yra iš instituto, kuriame dirba. Turi vienintelį nekilnojamą turtą-butą, kuriame gyvena, dar šiek tiek santaupų. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas iniciavo, kad įmonė atlygintų civilinius ieškinius. Jeigu civilinis ieškinys yra pareikštas visiems trims kaltinamiesiems, mano, kad realiai sugebės atlyginti trečdalį (t. 5, b. l. 163-169).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. pareikštus kaltinimus pripažino, parodė susipažinęs iš organizuotos grupės narių realiai bendravęs tik su R. V., S. Ž. ir V. N.. Su R. V. susipažino 2006 m., kuomet būdamas vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir dirbdamas šioje įmonėje plėtros direktoriumi, ieškojo partnerių, galinčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėti išplėsti veiklą. Įmonės pagrindinė veikla buvo verslo konsultacijos, apėmusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų rengimą ir valdymą, pardavimų skatinimo ir marketingo projektų rengimą ir personalo valdymo paslaugos. Tokiu būdu jis surado įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir buvo R. V.. Bendradarbiavimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo 2006 m., tikslios datos nepamena. Pačioje bendradarbiavimo pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė konsultacines paslaugas investicinių projektų rengimo, rinkos tyrimo klausimais, tarpininkavo ieškant klientų. Kas konkrečiai atliko šias paslaugas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nežino. Jis pats realiai bendravo tik su R. V.. Jo žiniomis, be R. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo S. Ž. (buhalterės pareigose) ir V. N. (kaip ekspertas ar konsultantas). Kas konkrečiai iš šių asmenų atliko darbus, nežino, bet kalbantis su R. V. pastarojo ofise ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), R. V. kai kada pasikviesdavo V. N. ir pasakydavo užsirašytų tai, ką jis kalbėdavo su R. V.. Po kažkurio laiko R. V. jam pateikdavo projektą, įrašytą elektroninėje laikmenoje, dažniausiai išoriniame atminties įrenginyje. Kiek tokių realių projektų buvo atlikta 2006 m., negali tiksliai pasakyti, bet apie 10-15. Vėliau, daugmaž 2007 m. pavasarį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo kokybė pagerėjo, atsirado darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją atlikti projektus ir paskaičiavimus, be to, jis pats (A. Ž.) taip pat ėmė rengti šiuos projektus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijų pradėjo nebereikėti. Apie 2007 m. pavasario pabaigą-vasaros pradžią jam paskambino R. V. ir paklausė, kodėl nesikreipia dėl bendradarbiavimo bei ir pakvietė susitikti. Susitikimo metu R. V. pasiūlė tokį bendradarbiavimo variantą - A. Ž. atstovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pati atlikti visus konsultavimo, projektų darymo darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys sutartis ir PVM sąskaitas faktūras. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už tariamai atliktus darbus, bus galima juos išsigryninti. Kas konkrečiai nuimdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, A. Ž. nurodyti negalėjo, tačiau jam grynuosius pinigus grąžindavo visada tik R. V. savo kabinete. Pastarasis nuo pervestos sumos sau pasilikdavo 15 procentų be PVM. A. Ž. sutiko su R. V. pasiūlytu variantu išsigryninti įmonės pinigus, tačiau pasiklausė, ar tai nebus PVM grobstymas, nes kaip tik 2007 m. buvo skaitęs apie pradėtas bylas dėl PVM grobstymo. R. V. jį užtikrino, kad jokio PVM negrobsto, gali pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, duomenis apie tai, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka nurodyto mokesčio. Be to, R. V. sakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau visi metai kaip bendradarbiauja, jau yra susiklosčiusi jų santykių istorija, dėl ko niekam nekils jokio įtarimo. A. Ž. pripažino žinojęs ir supratęs, kad nuo 2007 m. pavasario, tikslios datos nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jų tariamai atliktas paslaugas, o vėliau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, R. V. jam grąžindavo iki 70 proc. nuo pervestos sumos. Taigi bendravimas su R. V. vyko taip - būdavo atvejų, kai R. V. skambindavo jam ir klausdavo, ar nereikia grynųjų pinigų, ar bus daromas koks pinigų pervedimas. Bet dažniau būdavo taip, kad pats A. Ž. paskaičiuodavo, kad įmonės reikmėms reikalingi neapskaityti pinigai, apie ką jis informuodavo R. V. telefonu, ir beveik visada vykdavo pas jį ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten jau konkrečiai būdavo aptariama į PVM sąskaitą faktūrą reikalinga įrašyti suma. Jis R. V. pasiūlė į PVM sąskaitą faktūrą įrašyti konsultavimo paslaugas pagal sutartį. Sutartį bei PVM sąskaitą faktūrą paruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau kas konkrečiai ruošė – A. Ž. nurodyti negalėjo, nematė. Sutartis buvo surašoma standartinė, be konkretaus detalizavimo. Šiuos paruoštus, atspausdintus ir R. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pasirašytus dokumentus R. V. jam pateikdavo savo kabinete. Kelis kartus dokumentus yra perdavusi S. Ž. ir V. N., bet tai būdavo tuomet, kai R. V. nebūdavo ofise. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. pavasario realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų žinojo tik D. D., kurio vaidmuo visoje šioje nusikalstamoje veikloje buvo tas, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlieka ir naudojama tik pinigų išgryninimui. A. Ž. su D. D. aptardavo, kokios grynųjų pinigų sumos reikės įmonės reprezentacijoms bei kitoms įmonės išlaidoms, todėl D. D. žinojo, kokios sumos bus pervedamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokia procentinė dalis grįš. Be to, D. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašydavo jo pateiktus dokumentus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas sutartis bei PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti tariami sandoriai. Šiuos dokumentus D. D. pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai darbuotojai, kuri apie tariamus sandorius nieko nežinojo. Pavedimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą darydavo D. D., kadangi jų įmonėje buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą, be to, turėjo internetinės bankininkystės slaptažodžių generatorių. Padarius pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą sutarta grynųjų pinigų suma grįždavo maždaug per 1-2 savaites. Po pervedimo savaitės – dviejų savaičių laikotarpyje jam paskambindavo R. V. ir liepdavo atvažiuoti į ofisą, po ko kabinete perduodavo pinigus. Vėliau, maždaug 2008 metais, R. V. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdys su statybomis susijusią veiklą, todėl būtų geriau fiktyvius santykius perkelti su kita įmone. Taip R. V. jam pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, R. V. parodė šios įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbuotojus – pristatė direktorių O. G.. Pristatydamas šią įmonę, R. V. paminėjo, kad ši realiai vykdys panašią konsultacinę veiklą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl fiktyvūs sandoriai tarp minėtų įmonių tikrai nesukels įtarimų. Nuo to laikotarpio sutartys ir PVM sąskaitos faktūros už tariamai atliktas paslaugas būdavo išrašomi ne per UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visas dokumentų išrašymas, pinigų pervedimas, dokumentų bei pinigų perdavimas vyko analogiškai kaip ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitė tik perdavimo vieta bei tai, kad dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės pasirašydavo šios įmonės atsakingas asmuo, tačiau visą procesą ir toliau kontroliavo būtent R. V.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik keletą realių sandorių, susijusių su investicinių projektų techniniais paskaičiavimais, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys atlikti neturėjo galimybių.

2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms vadovauja tas pats R. V., gana ženklią sumą pinigų. Pinigai buvo skolinti, siekiant uždirbti, nes buvo paskolinta pagal sutartį, numatant pinigų grąžinimo terminus ir palūkanas. Paskolinti pinigus prašė R. V., motyvuodamas tuo, kad mokės 10 proc. palūkanas. Kadangi tuo metu bankai tokio dydžio palūkanų nemokėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo laisvų pinigų, jis paskolino R. V. 121 000 Lt sumą. Pinigai buvo pervesti pavedimu per banką ir apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. A. Ž. pabrėžė, jog tai buvo pilnai legaliai paskolinti pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus įvykdė iš dalies, grąžindami 20 000 Lt, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų taip ir neįvykdė. R. V. minėjo, kad šiuo metu verslas sunkiai sekasi, su jo įmonėmis neatsiskaito užsakovai, todėl mokėjimai pagal paskolą vėluoja. Ta pati situacija buvo ir su už tariamus sandorius grąžinamais pinigais. Konkrečiai 2009 m. vasaros pradžioje R. V. pradėjo vėluoti tiek su pinigų grąžinimu už tariamas operacijas, tiek ir su paskolos grąžinimu. Pastarasis siūlė paskolą grąžinti per tariamus paslaugų pardavimus, t. y. sau pasiliktų mažesnį procentą iš išgrynintų pinigų už tariamas paslaugas ir tą sumą užskaitytų kaip paskolos grąžinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo pasiūlymu net nespėjo pasinaudoti, nes vėliau R. V. ne tik negrąžino paskolos, tačiau ir dalies grynųjų pinigų, pervestų už tariamas paslaugas bei išgrynintų per banko sąskaitą. A. Ž. ne kartą skambino R. V. mobiliuoju telefonu ir reikalavo pinigų, R. V. vis žadėdavo visus pinigus grąžinti. Tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jis (A. Ž.) nenutraukė bendravimo su R. V..

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Ž. parodė, tai buvo fiktyvius sandorius, kurio visas mechanizmas buvo analogiškas kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jam pateikė R. V. ir pasakė, kad mokėjimą dabar padaryti ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (tai turėjo būti vienetiniai kartai). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ situacija analogiška (kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejais). A. Ž. nurodė nežinantis, kodėl R. V. keitė įmones, pastarasis jam tik užsiminė nesant skirtumo, į kurią įmonę pervesti pinigus, kadangi bet kokiu atveju visos įmonės užsiima konsultacijų veikla, o PVM sąskaitose faktūrose yra įrašytos konsultacinės paslaugos, kurios realiai nebuvo parduodamos.

Dalyvaudamas nusikalstamoje veikloje suprato, kad dėl jo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ susimažins valstybei mokėtinus mokesčius, tačiau galvojo, kad PVM sumokės R. V. įmonės, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda pinigus, be to žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės neapskaitytų grynųjų pinigų, kuriuos galės panaudoti įmonės veikloje. Visa ši nusikalstama veika buvo, siekiant rodyti įmonės apyvartą, nes tai buvo svarbus rodiklis dalyvaujant įvairiuose konkursuose. Būtent šios aplinkybės ir yra pagrindiniai jo elgesio motyvai, dėl kurių jis pasinaudojo R. V. pasiūlytomis paslaugomis.

A. S. yra jo antros eilės pusbrolis, su kuriuo bendrauja nuo vaikystės. Be to, pastarasis turi įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2004-2005 m. jis (A. Ž.) dirbo ekspertu, o vėliau A. S. įsidarbino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. S. kažkurio pokalbio metu užsiminė, kad įmonei reikalingi neapskaityti pinigai ir paklausė, ar jis pats negalėtų suteikti tariamas paslaugas. A. Ž. teigimu, jis pats nenorėjo tuo užsiimti, todėl tai A. S. papasakojo apie galimybę pasinaudoti R. V. įmonių tariamai suteikiamomis paslaugomis. Mano, kad A. S. suprato ir žinojo tokią veiklą esant nusikalstamą, tačiau sutiko su pasiūlytu variantu. Jis davė A. S. R. V. kontaktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, o patį R. V. informavo apie savo giminaitį, kuriam taip pat reikalingi neapskaityti pinigai. Ar A. S. buvo susitikęs su R. V., ar tik susiskambino, pasakyti negali, neatsimena. Jam A. S. nieko nepasakojo. 2008 m., kažkuriuo tai metu R. V. davė į voką sudėtus dokumentus, išrašytus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. pasiteiravo apie galimybę nuvežti tuos dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atiduoti A. S.. A. Ž. sutiko ir padarė, ko buvo prašomas. Kokia procentinė dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų grįždavo A. S., nežino. Jis nedalyvavo A. S. tariantis su R. V., tačiau dar pačioje pradžioje A. S. buvo pasakojęs, kokia procentinė dalis grįžta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei per jį (A. Ž.), R. V. ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintus pinigus, tai galėjo būti tik kartu su voke sudėtais dokumentais. Daugiau apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko pasakyti negalįs, nes A. S. bendravo su R. V. tiesiogiai.

Toliau apklausiamas parodė, kad D. M. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę ir savininkę (dar nuo 2002 m. pažinojo iš ankstesnių darboviečių). Po kažkurio laiko D. M. jam pasakojo įsitraukusi į renginių organizavimo ir reklamos veiklą, turi savo įmonę, įmonėms organizuojančią konferencijas, įvairius renginius, teikiančią įvairias reklamos paslaugas. Iš jos pasakojimo jis sužinojo pastarajai sekantis neblogai. 2006-2007 m., tikslios datos nepamena, jis jos vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo į LGS organizuojamą mokymo projektą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį konkursą laimėjo ir D. M. už tai žadėjo tiek jam, tiek Lietuvos gydytojų sąjungos vadovams atsidėkoti. Norint atsidėkoti, D. M. buvo reikalingi neapskaityti pinigai. A. Ž. pažymėjo neatsimenantis, ar jis pasiūlė D. M. ar ši pati jo paklausė apie galimybę išsigryninti pinigus per realiai jokios veiklos nevykdančias įmones, tačiau buvo taip, kad jis jai papasakojo apie tokią galimybę ir visą mechanizmą, po ko D. M. sutiko. Kokia grynųjų pinigų suma reikalinga, pasakydavo būtent D. M., o jis informuodavo savo ruožtu R. V., kurį buvo informavęs dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamų sandorių. Dokumentus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošdavo tikriausiai R. V., bent jau šis jam pateikdavo dokumentus, o jis atitinkamai perduodavo D. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai pervedus pinigus į nurodytos įmonės sąskaitą, R. V. jam grąžindavo procentinę dalį, analogiškai kaip ir su kitoms įmonėmis. Šiuos pinigus be jokių dokumentų jis (A. Ž.) atiduodavo D. M. arba atitinkamiems LGS atstovams vadovui L. L. ir administratorei A. S., kurie, kaip suprato, apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Pinigus šiems asmenims perdavė D. M. prašymu, kadangi ši buvo sakiusi nesant svarbu, kuris perduos tuos pačius pinigus. D. M. žinojo ir suprato, kad realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliks, o visi surašyti dokumentai – sutartys, PVM sąskaitos faktūros, pinigų pervedimas, reikalingi pinigų išgryninimui.

Taigi, kaip parodė A. Ž., jam buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, išskyrus keletą paminėtų konkrečių paslaugų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visoms įmonėms atstovavo tas pats asmuo, t. y. R. V.. Kiti asmenys, nei V. N. ir S. Ž., dirbę šiose įmonėse, jam nežinomi. R. V. buvo tas asmuo, kuris pateikdavo realios veiklos nevykdančių įmonių vardu išrašytus dokumentus, grąžindavo grynuosius pinigus, nuimtus nuo realios veiklos nevykdančių įmonių banko sąskaitų. Kas konkrečiai nuimdavo pinigus, pervestus žinomai netikrų dokumentų pagrindu nežino, bet mano, kad R. V.. Koks buvo V. N. ir S. Ž. vaidmuo, nežino. R. V. pristatė V. N. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninį darbuotoją, be to porą kartų šis yra perdavęs dokumentus (kai R. V. nebuvo ofise). Dėl S. Ž. žinojo tik tai, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, ji taip pat kelis kartus perdavė dokumentus (senajame ofise). Apklausiamas A. Ž. nurodė, kad dėl savo veiksmų gailisi (t. 4, b. l. 30-31, 40-41, 42-43, 46-48 69-70).

Teisiamajame posėdyje apklausiama kaltinamoji D. M. nei dėl vienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Parodė su A. Ž. susipažinusi apie 2001-2002 m., kai mokėsi VU medicinos fakultete ir ieškojo darbo medicinos atstovo pareigoms eiti. A. Ž. dirbo Baltijos farmacijos centre, kuris tarpininkavo farmacijos kompanijoms siūlydamas darbuotojus, atstovaujančius šias kompanijas. Buvo pakviesta į pokalbį, tačiau dėl konkretaus darbo nesusitarė. A. Ž. taip pat baigė VU Medicinos fakultetą, sudarė atsakingo ir patikimo žmogaus įvaizdį. Po kiek laiko pastarasis paskambino siūlydamas darbą tai vienoje, tai kitoje farmacinėje kompanijoje, tačiau tuo metu ji jau dirbo (farmacinėje kompanijoje). 2004 m. dar su dviem akcininkėmis įkūrė renginių organizavimo kompaniją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2005-2006 m., ar atsitiktinai susitikus su A. Ž., ar pastarajam paskambinus (jei gerai atsimena, A. Ž. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla apėmė ir medicinos atstovų ruošimą vadybiniam darbui, atstovas), išsikalbėjo, kad ji vadovauja renginių organizavimo kompanijai, kurios veikla apima ir konferencijų organizavimą. A. Ž. pasiūlė susitikti, sakė turįs darbinį pasiūlymą, susijusį su renginių organizavimu. Susitikus papasakojo, jog dirba su europiniais projektais, tuo metu ruošė dokumentus vienam projektui - konferencijų ciklui organizuoti, kam reikėjo preliminarių paskaičiavimų. Pateikė duomenis, t. y. kiek preliminariai planuojama turėti konferencijų, koks planuojamas dalyvių skaičius, kiek nakvynės bei maitinimo paslaugų reiktų ir kt. Užsiminė, jog konferencijos dalyviai būtų įvairių sričių gydytojai, paprašė pateikti preliminarius paskaičiavimus pagal minėtus duomenis (dėl konferencinių salių nuomos, orgtechnikos paslaugų, maitinimo ir nakvynės, organizavimo paslaugų bendros kainos). Kadangi jos įmonė kaip tik specializavosi tokio pobūdžio renginių organizavime, nebuvo sudėtinga atlikti paskaičiavimus ir A. Ž. pateikti preliminarią sąmatą. Daugmaž po metų jai paskambino A. Ž. ir pasakė, kad projektui paruošti dokumentai pripažinti tinkamais, bus gaunamos lėšos projektui įgyvendinti, užsiminė, kad neužilgo bus skelbiamas konkursas renginių organizavimo kompanijai, vykdysiančiai konferencijų organizavimą, atrinkti. Pažadėjo atskirai informuoti apie tai, kada ir kokiuose respublikiniuose laikraščiuose bus paskelbta, taip pat paminėjo, jog projektas buvo teiktas LGS vardu, visas atrankos procedūras bei, laimėjimo atveju, organizacinius klausimus reiks spręsti su jais, kadangi LGS bus tiesioginis užsakovas. Kaip A. Ž. ar jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ susijusi su Lietuvos gydytojų sąjunga, ji nebuvo informuota ir pati nemanė, kad turėtų tuo domėtis. Mėnesio laikotarpyje buvo informuota, jog skelbimas apie organizuojamą konkursą yra išleistas dienraštyje „Respublika“, pateikti pasiūlymus pagal numatytas konkurso sąlygas buvo nustatytas pakankamai trumpas laikas, 7-10 kalendorinių dienų. Jos bendrovė minėto dienraščio nebuvo užsisakiusi, todėl be A. Ž. net nebūtų sužinojusi apie organizuojamą atranką. Bendrų elektroninių sistemų, kurios apjungtų tokius viešus pirkimus, tuo metu įdiegta nebuvo. Susipažinus su atrankos sąlygomis, paaiškėjo, jog pateikiant konkursui pasiūlymą, jame turi būti pateiktos ne tik nakvynės, maitinimo, orgtechnikos paslaugų, konferencinių salių nuomos kainos, bet ir atrinkti lektoriai, skaitysiantys Lietuvos medikams paskaitas pagal pateiktas temas. Lektoriai turėjo būti iš skirtingų sričių (medicinos, teisės, draudimo), jiems buvo keliamos specialios sąlygos – turėjo būti pakankamai kompetentingi savo srityje, t. y. buvo svarbus darbo stažas, mokslinis laipsnis, pateiktų viešojoje erdvėje straipsnių skaičius ir pan. Kartu su pasiūlymu siaurąja prasme turėjo būti pateiktos siūlomų lektorių CV bei kvalifikaciją įrodančių dokumentų kopijos. D. M. teigimu, organizuojant renginius jos bendrovė daugiausia susidurdavo su įvairiais pramoginiais atlikėjais, bet ne lektoriais, todėl neturėjo tokios duomenų bazės, pagal kurią būtų galėję greitai atrinkti specialistus (lektorius), juo labiau per tokį trumpą laikotarpį. Susisiekusi su A. Ž., pasakė realiai negalėsianti ir nespėsianti atsirinkti konkurso sąlygų reikalavimus atitinkančius kandidatus, dėl ko atrankoje net nedalyvaus. A. Ž. nuramino, pasakydamas, kad jie turi lektorius, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, jis jai pateiks visus reikalingus dokumentus jų kvalifikacijai įrodyti, pasakojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo nemažai tokių projektų, turi konkurso sąlygose reikalaujamą kvalifikaciją atitinkančių kandidatus bei dokumentus, patvirtinančius lektorių kvalifikaciją. Taigi ruošiant pasiūlymą A. Ž. pats pristatė visų lektorių CV, dokumentus, patvirtinančius lektorių atitikimą konkurso reikalavimams, bei papildomus dokumentus, kurių reikalavo LGS konkurso procedūrų metu. Taip pat A. Ž. jai pateikė ir visų lektorių kontaktinius duomenis, nurodydamas su jais susisiekti ir tiesiogiai sudaryti autorines sutartis, nes jis su lektoriais jau susiderino dėl už paskaitas gaunamo atlygio. Realiai ji pati, kaip įmonės vadovė, su lektoriais dėl paskaitų temų, apimčių, atlygio nieko nederino, nes tą jau buvo padaręs A. Ž.. Jos kompanija paruošė pasiūlymą, kuriame buvo įtraukti ir lektorių užmokesčiai, reikalaujamų dokumentų kopijos, kas pateikta LGS. Konkursas buvo vykdomas vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi. Jos pateikto pasiūlymo kaina nebuvo mažiausia (pagal šį kriterijų buvo antri), todėl nemanė laimėsianti, tačiau A. Ž. žinojo rezultatus ir nuramino, jog dar turi būti įvertinta kvalifikacija. Įvertinus visus pateiktus pasiūlymus, jos įmonė buvo paskelbta laimėtoja, kadangi pasiūlymas su mažiausia kaina buvo atmestas dėl lektorių kvalifikacijos neatitikimo. Pasibaigus konkurso organizavimo procedūroms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su LGS paslaugų teikimo sutartį ir pradėjo įgyvendinti projektą. Jos įmonė buvo pakankamai jauna, dirbanti vos dvejus metus, investicinės lėšos nebuvo didelės, kompanijos veiklos rezultatai siejosi ir su sezonu. Organizuoti net metams į priekį numatytas konferencijas buvo didelė paspirtis, dėl ko džiaugsmas laimėjus tokį konkursą buvo išties didelis. Pradėjus vykdyti organizacinius darbus, paskambino A. Ž., kuris informavo, kad už lektorių parinkimą bei garantą, jog projekto eigoje prireikus pakeisti lektorių bus rastas asmuo, atitinkantis reikalaujamą kvalifikaciją, paskaitų medžiagos paruošimą bei pagalbą ruošiant pasiūlymą konkursui, turi būti atsiskaitoma pagal jo pateiktas sutartis ir PVM sąskaitas-faktūras, o už lektorių dalyvavimą konferencijose – tiesiogiai sudaroma sutartis su lektoriais bei tiesiogiai su jais atsiskaitoma jo suderintu atlygiu už paskaitų skaitymą. Kadangi ruošiant dokumentus bei parenkant lektorius A. Ž. pagalba buvo tikrai svari, be jo iš esmės net nebūtų dalyvavę atrankos konkurse, todėl jai atrodė visiškai normalu, jog nemaža dalis nuo kiekvienos konferencijos pelno priklauso ir A. Ž., juo labiau, kad įmonė už kiekvienos konferencijos organizavimą gaudavo nemažą organizavimo užmokestį. Sutarė, kad paskaičiavus visas kiekvienos konferencijos išlaidas, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždarbį, apie grynąjį pelną ji informuos A. Ž.. Kadangi kiekvienos konferencijos metu dalyvių skaičius buvo skirtingas, tai ir išlaidos bei grynasis pelnas skyrėsi. A. Ž. pateikė keletą sutarčių, kurių objektas buvo konsultavimo paslaugos. D. M. tikina, jog tai visiškai atitiko A. Ž. realų darbą – konsultacijos buvo suteiktos, be to, vykdant projektą, netikėtai susirgus vienam iš lektorių, A. Ž. operatyviai surado kitą lektorių su tinkama kvalifikacija, dėl ko projekto vykdymas nesutriko. Kodėl A. Ž. pateikė sutartis ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o jai nežinomų įmonių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ji nesidomėjo. A. Ž. atrodė veiklus žmogus ir ji galvojo pastarąjį esant šių įmonių bendrasavininkiu. A. Ž. užtikrino nesant jokio skirtumo, su kuria įmone bus sudaryta sutartis, nes visos įmonės dirbo konsultavimo srityje. Neturėjo pagrindo abejoti A. Ž. ir tikrinti šias kompanijas. Į nurodytų bendrovių veiklą nesigilino ir dėl to, kad visi atsiskaitymai buvo atliekami pavedimu per banką, nebuvo jokių mokėjimų grynais pinigais. Kaip įmonės vadovė suprato, kad PVM sąskaitos-faktūros yra įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą, apskaitos teikiamos VMI, dėl ko akivaizdu visus mokesčius esant sumokėtus. Visas sutartis ir PVM sąskaitas-faktūras A. Ž. pats atveždavo į ofisą. Per mėnesį būdavo apie 1-2 konferencijas. A. Ž. už paslaugas užmokestį gaudavo nuo kiekvienos konferencijos pelno. Jai informavus apie grynąjį pelną, A. Ž. šiai sumai pateikdavo PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Šios PVM sąskaitos-faktūros turėdavo būti įtrauktos į einamojo mėnesio buhalterinę apskaitą, kartais A. Ž. skambindavo ir prašydavo greičiau atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Žinodama, kiek būdavo konferencijų per mėnesį, žinojo, kiek PVM sąskaitų-faktūrų pateiks A. Ž., ir, norint tvarkingai atlikti atsiskaitymus, turėjo laiku pristatyti PVM sąskaitas-faktūras (nepasibaigus kalendoriniam mėnesiui, kad matyti ir iš telefoninių pokalbių). Ką A. Ž. darydavo su gautomis lėšomis po atlikto mokėjimo, ji nesidomėjo, niekada nebuvo jokio susitarimo pasidalinti pervestais pinigais. A. Ž. niekada jai neperdavė pinigų ofise (beje, jis buvo (duomenys neskelbtini), o ne Rinktinės gatvėje, kaip nurodė A. Ž.) ar kokioje kitoje vietoje. Asmeniškai ji niekada neprašė iš A. Ž. pinigų ir niekam jų nesiūlė bei neperdavė, A. Ž. niekada jos neprašė atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Teismo posėdyje D. M. nurodė, kad iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies tik dėlto, kad buvo netikėtai sulaikyta, prieš ją vartotas psichologinis smurtas. Pareigūnai atvyko į jos darbovietę (ji pati tuomet dirbo dvejuose darbuose, buvo po paros budėjimo), sulaikymo metu FNTT darbuotojai net nesirūpino, kad jos nepilnametis vaikas liks vienas, atvykus į FNTT patalpas jautė didelį spaudimą – ją apšaukė dar koridoriuje, girdint gal dvidešimčiai asmenų, ant jos buvo rėkiama, tyčiojamasi. Sutiko duoti parodymus net nesulaukusi advokato, tačiau FNTT darbuotojui pradėjus naudoti psichologinį smurtą, atsisakė toliau būti apklausiama advokatui nedalyvaujant. Būtent dėl psichologinio spaudimo ir fizinio nuovargio galėjo neprisiminti ar ne taip prisiminti įvykių seką, nulėmusią parodymų neatitikimą. Dalį žalos atlygino, kadangi taip jai patarė ankstesnis advokatas, tačiau tai nereiškia, kad ji savo kaltę pripažino (t. 7, b. l. 21-28).

Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą (2009-10-21) apklausiama kaip įtariamoji D. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Pažįsta A. Ž., taip pat jai yra žinomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. pažįsta daugmaž nuo 2002 m., susipažino dar studijuodama ir ieškodama darbo. A. Ž. tuo metu ieškodavo farmacinėms įmonėms atstovų. Po pažinties jie kartais susitikdavo ir pasikalbėdavo. 2004 m. buvo įsteigta renginių organizavimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore buvo paskirta ji. Įmonės pagrindinė veikla buvo renginių organizavimas. 2006 m., tikslios datos nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo konkursą organizuoti konferencijas Lietuvos gydytojų sąjungai. Netrukus po laimėto konkurso atsitiktinai susitiko su A. Ž., abu išsikalbėjo. Ji pastarajam pasigyrė, kad jos vadovaujama įmonė laimėjo minėtą konkursą dėl konferencijų organizavimo LGS, o šis jai pasigyrė pažįstantis LGS prezidentą L. L.. Besikalbant su A. Ž., pastarasis pasiūlė štai ką – jis jai garantuos sutarties galiojimą su Lietuvos gydytojų sąjunga, o ji jam turės pervesti dalį pinigų, gautų už konferencijų suorganizavimą LGS į jo nurodytos įmonės sąskaitą neva už tos įmonės atliktas konsultacijos paslaugas. Kadangi pažinojo A. Ž., žinojo, kad šis turi labai daug ryšių ir pažįstamų, A. Ž. pasiūlymas ją sudomino ir ji sutiko dalį pinigų sumos, gautos už konferencijos organizavimą, pervesti į A. Ž. nurodytos įmonės sąskaitą. Iš pradžių su A. Ž. kalbėjo, kad tai bus vienkartinis pinigų pervedimas. Po pirmos konferencijos suorganizavimo A. Ž. jai paskambino ar jie susitiko ir šis pasakė, kad ji turi A. Ž. pervesti dalį pinigų, kuriuos gavo už suorganizuotą konferenciją. Taip pat A. Ž. nurodė įmonės rekvizitus ir sąskaitos numerį pinigų pervedimui. Kaip pinigų pervedimo pagrindą A. Ž. jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko konsultavimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėta sutartis, darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita faktūra buvo pasirašyti. Kas šiuos dokumentus pasirašė, ji nežino. Ji pati niekada nebuvo susitikusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ar atstovu. Visą laiką ji bendravo tik su A. Ž.. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą ji pervedė į nurodytą sąskaitą. Kaip pinigai buvo panaudoti, po to kai ji juos pervedė į A. Ž. nurodytą sąskaitą, nežino. D. M. tvirtino, jog jai pervestų pinigų A. Ž. tikrai negrąžindavo. Pastarasis jai periodiškai pasakydavo, kad jam priklauso dalis pinigų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo už konferencijų organizavimą LGS ir pateikdavo jai PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus. Su A. Ž. nebuvo tiksliai susitarę, kokį procentą nuo gautų pinigų ji jam turi sumokėti, taip pat nebuvo taip, kad ji A. Ž. pervesdavo pinigus po kiekvienos suorganizuotos konferencijos. A. Ž. su ja pats susisiekdavo ir pasakydavo, kad jam jau priklauso kažkokia tai pinigų dalis. Pinigų sumą, kurią reikia pervesti, nurodydavo taip pat A. Ž.. Dėl pinigų pervedimo A. Ž. su ja susisiekdavo įvairiai, t. y. praėjus vienai ar kelioms konferencijoms. Pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo į A. Ž. nurodytos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, žinodama, kad ši įmonė realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Iš pradžių pinigus A. Ž. prašymu ji pervesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau A. Ž. nurodė kitos įmonės rekvizitus bei pateikė sutartį dėl konsultacinių paslaugų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią ji analogiškai pervedinėjo pinigus kaip ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji niekada nėra mačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ar kokio kito šios įmonės darbuotojo. Pinigų pervedimai į A. Ž. nurodytų įmonių sąskaitas tęsėsi iki tol, kol galiojo jų sutartis su LGS, t. y. iki tol, kol buvo rengiamos konferencijos. Po to su A. Ž. jokių darbinių reikalų ji neturėjo. Apie jų su A. Ž. susitarimą, t. y. apie tai, kad A. Ž. prašymu ji pervesdavo šiam kažkokią dalį pinigų nuo konferencijų organizavimo, niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nežinojo. Visus pavedimus darydavo ji pati, PVM sąskaitas faktūras įmonės buhalterei S. K. pateikdavo taip pat ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nieko nežinojo apie jos susitarimą su A. Ž.. Tai, kad į A. Ž. jai pateikiamas PVM sąskaitas faktūras bus įrašomos tariamai atliekamos konsultavimo paslaugos, A. Ž. jai pasakė pats. Dėl PVM sąskaitų faktūrų pildymo asmeniškai nieko A. Ž. nesakė ir nesiūlė (t. 3, b. l. 65-66).

2009-10-22 apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu D. M. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, patvirtino ankstesnius parodymus. Su A. Ž. susipažino šiam ieškant specialistų farmacijos įmonei, kartais pasiskambindavo. Jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjus LGS projektą, susitikus su A. Ž., šis garantavo, kad tas projektas bus sėkmingai įvykdytas. Už garantą A. Ž. pasakė, kad įmonė liks skolinga. Po pirmos konferencijos buvo paskambinta bei įvardinta suma, kuri turi būti pervesta tam tikrai įmonei, dokumentuose nurodant – konsultavimo paslaugos. A. Ž. pateikė sutartį įmonės, kuriai turėjo būti pervesti pinigai. Tai buvo sutartis, darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita faktūra. D. M. pripažino, kad realiai jokios paslaugos nebuvo suteiktos. A. Ž. turėjo informaciją, kada jie rengė konferencijas, kartas nuo karto prisistatydavo bei pateikdavo sąskaitas. Kadangi projektas įvertintas gerai, buvo nutarta po pusmečio jį pratęsti, po ko sulaukė skambučio, kad jos įmonė turi pervesti pinigus į jo kontroliuojamą įmonę, pateidavo dokumentus dėl pinigų pervedimo. A. Ž. jokių pinigų negrąžindavo. Viskas tęsėsi iki 2008 m. birželio mėn., kol galiojo sutartis su LGS. D. M. nurodė dėl tokių veiksmų besigailinti (t. 3, b. l. 70-71).

Tuo tarpu apklausiama 2012-11-29 D. M. savo poziciją pakeitė ir kaltės nepripažino. Daugmaž 2005 m., kai ji jau vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jau organizuodavo renginius, A. Ž. paprašė, kad ji paskaičiuotų, kiek kainuotų tam tikras kiekis konferencijų tam tikram kiekiui žmonių su nakvyne, maitinimu ir media paslaugomis. Ji padarė paskaičiavimus ir pateikė juos A. Ž. (sau jų nepasiliko, be to, tai nebuvo oficialus pateikimas, labiau juodraštinis variantas). Panašiai po metų A. Ž. jai paskambino ir pasakė jos juodraštinius duomenis panaudojęs kažkokiame projekte, paklausė, ar ji nenorėtų sudalyvauti konkurse projektui laimėti. Sakė, kad reikia susitikti ir aptarti smulkiau sąlygas, patiksinti tam tikrus duomenis. Kadangi šiam projektui buvo reikalingi ne tik jos paskaičiavimai, bet ir paskaitas skaitysiantys lektoriai, o jos kompanija su lektoriais niekada nebuvo susitikusi, jokių kontaktų neturėjo, šią dalį A. Ž. apsiėmė padaryti pats - paruošti lektorių kompetencijai pagrįsti reikalingus dokumentus. Taip pat pranešė, kokiame laikraštyje apie konkursą bus paskelbta viešai, sutarė, kad ji už visas pastarojo paslaugas atsiskaitys. Jie sutarė, kad jei bus laimėtas konkursas, gavus pinigus ir pasidengus visas savo išlaidas, likutį atiduos A. Ž.. Po to vyko dokumentų konkursui rengimas. Ji užpildė rekvizitus ir kitus duomenis, susijusius su organizavimu bei administravimu, o A. Ž. rengė kitą dalį, susijusią su lektoriais. Užpildęs visus duomenis, A. Ž. atsiuntė jai. Iki konkurso ji nei su vienu lektoriumi nebendravo, su jais nekontaktavo ir nieko nederino, kvalifikacijos netikrino, kadangi tuo užsiėmė A. Ž.. Kai buvo suvesti galutiniai duomenys ir parengti visi dokumentai, jie buvo priduoti Lietuvos gydytojų sąjungai. Jos vadovaujama bendrovė laimėjo konkursą rengti konferencijas, ką vėliau ir darė. Surengus konferencijas ji LGS teikdavo atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras bei kitus reikalingus dokumentus, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už organizuotą konferenciją būdavo sumokami pinigai. Gavus pinigus, darydavo pavedimus atsiskaityti su konferencijų lektoriais, taip pat padengdavo kitas išlaidas (tokias kaip nuoma, nakvynė, maitinimas, media, darbuotojų atlyginimas, įmonės uždarbis už organizavimą, ofiso nuoma, kuro išlaidos, telefono apmokėjimai ir pan.). Tik padengdavusi visas išlaidas ji A. Ž. pranešdavo apie piniginį likutį, kuris buvo sutartas kaip jo uždarbis. Tiksliai nebeatsimena, kaip A. Ž. pasiūlė, kad jo likutis būtų išmokėtas jam ne kaip fiziniam asmeniui, bet kaip įmonei už suteiktas konsultavimo paslaugas. Jai iš esmės nebuvo didelio skirtumo, kaip sumokėti pinigus A. Ž., į tai nesigilino. A. Ž. tiesiog atnešdavo PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, taip pat pateikdavo paruoštas ir atspausdintas sutartis bei darbų priėmimo-perdavimo aktus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Kaip A. Ž. buvo susijęs su šiomis įmonėmis, nežino ir nesigilino. Sutarčių turinio jau neatsimena, taip pat, kiek PVM sąskaitose faktūrose buvo rašoma už konsultavimo paslaugas. kiek prisimena, A. Ž. PVM sąskaitas faktūras ne visada atnešdavo po kiekvieno renginio. Kaip jis išskaidydavo tą likutį, t. y. į kiek PVM sąskaitų faktūrų, į kokių įmonių konkrečiai surašydavo, ji nežino. Paprasčiausiai jam pasakydavo likutį ir viskas, o dokumentų pateikimas apmokėjimui, t. y. kada ir kiek dokumentų pateikti, buvo A. Ž. reikalas. Gavusi iš A. Ž. PVM sąskaitas faktūras ji jas apmokėdavo pavedimu per banką. A. Ž. jai jokių grynųjų pinigų negrąžindavo, tai ji jam mokėdavo sutartą jų likutį (ne konkrečiai sutartą sumą), kadangi kiekvienai konferencijai buvo skiriama fiksuota suma, nepriklausomai nuo konferencijos dydžio ir patiriamų išlaidų, tas likutis buvo įvairus. Pagal šį projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš LGS gavo apie 700 tūkstančių, vienos konferencijos organizavimui buvo skiriama apie 30-40 tūkst. litų, kartais daugiau. Ji niekada neturėjo tikslo apgaule pasididinti sąnaudas ir taip išvengti mokesčių. Su A. Ž. jokio nusikaltimo daryti nesitarė ir nedarė. Jie tiesiog sutarė, kad ji jam atsilygins už pastarojo atliktą darbą, išmokėdama likutį nuo renginio organizavimo. Nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai suklastoti, nesutinka, jog tai žinodama įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, deklaravo VMI ir tokiu būdu apgaule išvengė mokėtinų mokesčių (t. , b. l. 88-90).

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė Sandra Gedminienė atsisakė duoti parodymus, pažymėdama, pozicijos dėl kaltės neįvardino, pažymėdama tik tiek, jog juridiniam asmeniui turi kilti tokios pačios teisinės pasekmės kaip ir jos vadovui (t. 7, b. l. 21-28).

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Rimondas Kuzminas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, pozicijos dėl kaltės neišreiškė (t. 3, b. l. 175).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas L. L. parodė esantis Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas. Dėl A. Ž., D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti tiek, jog D. M. valdoma bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo Gydytojų sąjungos konkursą. Jis (L. L.) konkrečių aplinkybių nežino, visus su projektu susijusius reikalus, administravo A. S.. Šiame projekte jis tik pasirašydavo dokumentus, jokiame jo organizavime nedalyvavo. Žino, kad A. Ž. padėjo ruošti projektą ir jį paruošė, D. M. tuo metu, kai jau buvo vykdomas projektas, jį administravo (rūpinosi patalpomis, maitinimu ir t.t.). Gydytojų sąjunga galėjo tik kontroliuoti projektą, bet ne jį vykdyti. Apie tai, kad A. Ž. su D. M. turi kažkokių ryšių, jam nebuvo žinoma, suprato tik tiek, kad abu yra pažįstami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visas administravimo paslaugas, užsakinėjo patalpas, maistą. LGS tik prižiūrėjo ir kontroliavo projekto vykdymą, tai, kaip minėjo, darė A. S., kuri taip pat daugiausia ir bendravo su D. M. bei A. Ž.. Už paslaugas buvo atsiskaitoma numatyta tvarka. Įmonė pateikdavo sąskaitas, Gydytojų sąjunga savo ruožtu pervesdavo pinigus, po ko Gydytojų sąjunga pateikdavo agentūrai ataskaitą, kad būtų sugrąžinti pinigai. Atrodo, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais buvo atsiskaitoma pavedimais, kadangi agentūra neleido atsiskaityti grynaisiais. A. Ž. jam niekada neperdavė jokių grynųjų pinigų, jokių finansinių santykių su pastaruoju neturėjo.

Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas L. L. nurodė, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos, nei V. N., nei R. V. nepažįsta ir neturėjo su jais jokių reikalų. D. M. su juo neatsiskaitinėjo. Nežino, ar tarp pastarosios ir A. S. buvo kažkokie atsiskaitymai. Liudytojas parodė nežinantis, kad buvo išrašomos papildomos sąskaitos. D. M. kuruodavo renginio organizavimą, o A. S. prižiūrėdavo, kad viskas vyktų tiksliai. Jis pats dalyvaudavo kiekviename renginyje, visada būdavo vienas privalomas ES stendas, renginiai buvo suorganizuoti tinkamai. Jeigu būtų įvelta kažkokių klaidų, tai agentūra Gydytojų sąjungai būtų negrąžinusi pinigų. Projektas vyko daugmaž 1,5-2 metus. Kiek vyko tiksliai renginių, nebeatsimena, tačiau tikrai ne mažiau kaip 5, kadangi juos organizavo kiekvienoje didžiųjų apskričių. Atsakydamas į kaltinamosios D. M. ir jos gynėjo klausimus, liudytojas L. L. parodė, jog D. M. niekada nesiūlė jam jokio paskatinimo. Visi renginiai atitiko keliamus kokybės reikalavimus, buvo kvalifikuoti. Renginių klausytojai buvo medikai. Galimai iš agentūros galėjo būti kažkokių pastebėjimų dėl projekto organizavimo, tačiau tikrai neesminių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo paslaugas įvykdė gerai, pretenzijų įmonei neturėjo. Konkursą pastaroji laimėjo, kadangi atitiko visus reikalavimus. Jeigu ir buvo apskųstas konkursas, jis buvo nereikšmingas, nes didelių nesklandumų nekilo (t. 6, b. l. 6-16).

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas L. L. nurodė ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime (t. 2, b. l. 84-86).

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja A. S. parodė kaltinamąjį A. Ž. pažįstu seniai, apie 15 metų, pastarasis yra jos vyro vaikystės draugas. Su D. M. susipažino, kai šios valdoma bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo Lietuvos gydytojų sąjungos paskelbtą konkursą, iki tol pažįstamos nebuvo. A. Ž. (pastarasis tuo metu turėjo įmonę, kuri rengdavo projektus) pasiūlė Gydytojų sąjungai teikti projektą. Pasiūlymą pateikė konkrečiai jai, ji savo ruožtu apie galimybę dalyvauti projekte papasakojo prezidentui L. L.. Toks projektas buvo galimybė Gydytojų sąjungai tobulėti. Gydytojų sąjunga atitiko reikalavimus, A. Ž. padėjo parengti projektą, kurį vėliau Gydytojų sąjunga laimėjo, po ko pasirašė sutartį su agentūra. Vėliau buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar viena bendrovė. Konkursą laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi atitiko visus kriterijus. Ši įmonė organizavo konferencijas. Jei neklysta, iš viso buvo suorganizuota apie 14 konferencijų. Visus reikalus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Gydytojų sąjungos tvarkė ji, t. y. A. S.. Jai buvo pavesta stebėti ir prižiūrėti projektą. Kai kuriose konferencijose būdavo pati D. M. arba jos paskirtas darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos tinkamos paslaugos, jokių pretenzijų iš LGS pusės nebuvo. Galimai pasitaikė kažkokių smulkių nesutarimų, kurių organizuojant renginius visada būna, tačiau tokie nesutarimai šiuo atveju buvo neesminiai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomet buvo atsiskaitoma tik pavedimais. Kiek atsimena, tik vieną kartą D. M. paprašė kažkokiam lektoriui perduoti pinigus (pinigai buvo su kasos pajamų orderiu) kaip atsiskaitymą už pastarojo suteiktas paslaugas (kokia tai buvo suma, neatsimena). Neatsimena, jog daugiau D. M. ar A. Ž. jai būtų perdavę grynųjų pinigų. A. Ž. galimai galėjo turėti piniginių santykių su jos (A. S.) vyru, tačiau jokių konkrečių aplinkybių ji neatsimena. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėtos. Į teismo posėdį atvykusių liudytojų (R. V., V. N.) ji anksčiau nematė ir nebendravo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tartasi, kad bendrovė veiks su kitomis įmonėmis. Gydytojų sąjunga paslaugas pirko būtent iš D. M. valdomos įmonės. liudytojai nežinomos aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimų kitoms įmonėms. Kiek gali atsakyti, tai Gydytojų sąjunga su paslaugų tiekėju atsikaitydavo per mėnesį. Kas kiek laiko vykdavo atsiskaitymai, negali atsakyti. Sąskaita būdavo išrašoma už konferenciją. Buvo sudarytas konferencijų grafikas. Konferencijos vyko didžiausiuose miestuose - Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniuje, Palangoje, Trakuose, Šiauliuose, Alytuje. Po to, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, su D. M. keletą kartų buvo atsitiktinai susitikusios, kartą ji atvyko į Gydytojų sąjungą, pasakojo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas, minėjo negalinti išvykti į užsienį (tai galimai buvo 2011 m.). konkrečių aplinkybių, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, neaptarinėjo (t. 6, b. l. 6-16).

Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti išsamesni, tačiau iš esmės analogiški liudytojos A. S. parodymai (t. 2, b. l. 87-89).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas R. V., dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, parodė D. M. nepažįstantis, o su A. Ž. bendravo, turėjo nemažai bendrų reikalų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie fiktyvių įmonių veiklą, koks buvo veikimo mechanizmas. Su D. M. niekada susitikęs nebuvo ir jos nepažįsta. Apklausiamas R. V. iš pradžių teigė neva UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir vadovas buvo jis, teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, įmonė kreipėsi į jį prašydama mokymų teisinėmis temomis, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne tokias, kokios nurodytos sutartyse. Jo įmonė rūpindavosi patalpomis, kuriose vykdavo mokymai, samdydavo lektorius. Mokymai išimtinai vyko Stirnų gatvėje esančiame ofise, mokymuose dalyvaudavo nedaug klausytojų. Jis pats asmeniškai skaitė paskaitas teisės tema, paskaitų klausėsi 4-6 asmenys. Galiausiai R. V. nurodė, kad jo atstovaujama įmonė jokių paslaugų, susijusių su konferencijų gydytojams organizavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ir jam tokios aplinkybės nėra žinomos. Visais klausimais, susijusiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktomis paslaugomis, jis bendravo tik su A. Ž., D. M. nė karto nėra matęs. Jis (R. V.) pasirašydavo jau D. M. pasirašytą sutartį arba iš pradžių pasirašydavo jis, o tada A. Ž. sutartį pasirašymui nunešdavo D. M.. L. L. ir A. S. nėra matęs ir nepažįsta (t. 6; b. l. 6-16).

Atliekamame ikiteisminiame tyrime apklaustas R. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ vykdė realią veiklą, tačiau per šias įmones buvo vykdomi ir fiktyvūs sandoriai. Dėl tariamų sandorių panaudojant šias ir kitas, tame tarpe realios veiklos nevykdančias, įmones jis buvo taręsis su A. Ž. ir kitais asmenimis, tačiau susitarimas vyko ne vien tik iš jo pusės. A. Ž. ir kiti asmenys patys rodė iniciatyvą ir žinojo esant galimybę per kelias įmones, tame tarpe realios veiklos nevykdančias, išsigryninti pinigus ir patys jo prašydavo tokių paslaugų. Kokioms sumoms surašyti tariamus sandorius ir kiek dažnai naudotis tokiomis paslaugomis, taip pat sprendė jie patys, tarp jų ir A. Ž.. Pinigų išgryninimas vyko sekančiai: realią veiklą vykdančios įmonės pervesdavo pinigus už tariamus sandorius į jo vadovaujamas ar realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitas, kurios buvo nurodomos fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose, o iš šių įmonių jau išgrynintus pinigus atnešdavo V. N., S. Ž., A. J., A. J. ir kiti tą padaryti galintys asmenys. Už tariamus sandorius pervestus ir išgrynintus pinigus jis yra perdavęs įvairiems asmenims tame tarpe ir A. Ž.. Pasidalinimo procentinė dalis priklausė nuo pervestos sumos, konkrečių asmenų susitarimo. Įmonės „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai jo vadovaujamos įmonės. Nuo šių įmonių sąskaitų pinigines lėšas grynindavo V. N. ir S. Ž., tačiau kartais pinigų išgryninimui buvo pasitelktos ir A. J. realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės, t. y. kartais iš UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos dar būdavo pervedamos į A. J. įmones, tik tada išgryninamos ir A. J. ar A. J. dažniausiai per S. Ž. grąžinamos jam. S. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, tvarkė šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus, juos ruošdavo ir spausdindavo, taip pat nuimdavo nuo šių įmonių sąskaitų grynuosius pinigus. Pas ją būdavo įmonių antspaudai, čekių knygelės ir priėjimai prie banko. Kadangi jis (R. V.) kompiuteriu dirbti nemoka, tai S. Ž. jam pateikdavo šių jo įmonių banko duomenis, gautus prisijungus internetu. S. Ž. kompiuteriu spausdino visas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Pastarosios darbo kabinetas buvo tarp jo ir V. N. kabineto, todėl visų trijų įmonių dokumentai buvo jos kabinete. Jei reikdavo, pats pasirašydavo ant S. Ž. paruoštų ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, jis S. Ž. pasitikėjo, ji gerai išmanė buhalterės darbą, nereikėjo kaskart kartoti, ką ši turi padaryti. S. Ž. dažniausiai būdavo ofise ir buvo tas žmogus, per kurį dažniausiai buvo perduodami tiek dokumentai, tiek pinigai, išgryninti realios veiklos nevykdančiose įmonėse. Ji tiesiogiai bendravo su A. J., A. J. ir kitais asmenimis. V. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašinėdavo ir prireikus išgrynindavo nuo šių įmonių sąskaitų pinigines lėšas. Pastarasis buvo lyg antra S. Ž. pusė, jis dar padėdavo A. J. dėl naujų įmonių registravimui reikalingų dokumentų paruošimo. Kas nuimdavo pinigus iš realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų, R. V. teigė nežinantis, tačiau jau išgrynintą sumą jam atiduodavo S. Ž.. Kas pinigus perduodavo jai, taip pat nežino, tačiau į ofisą ateidavo A. J. ir A. J.. Pati S. Ž. ofise būdavo visą dieną, retai išeidavo pietauti, nuolat ofise buvo ir V. N.. Pats R. V. ofise būdavo retai, dažnai išvykdavo, todėl paties proceso, kaip pas S. Ž. buvo paliekami pinigai, nematydavo. Net jei pinigus atnešę A. J. ar A. J. užeidavo pas jį, prieš užeidami pas jį į kabinetą vis tiek pinigus palikdavo S. Ž., nes pas ją buvo pinigų skaičiavimo aparatas. Pinigų, kuriuos jam atiduodavo S. Ž., jis neperskaičiuodavo. S. Ž. pilnai galėjo kontroliuoti visą pinigų judėjimą, kadangi per ją buvo perduodami dokumentai, ji juos spausdino, žinojo, kokia pinigų dalis turi būti grąžinama pinigus pervedusiai įmonei, per ją jam buvo perduodami jau išgryninti pinigai, būtent per S. Ž. jis grąžindavo pinigus atstovams tų įmonių, kurios pervesdavo pinigus, tame tarpe A. Ž.. A. J. organizavo „orinių“ įmonių įkūrimą: ieškojo žmonių, kurie bus jokios realios veiklos nevykdančių įmonių direktoriais, taip pat rūpinosi žmonėmis, tokiais kaip A. J., kurie nuims pinigus, pervestus už tariamus sandorius į „orines“ įmones, grynindavo pinigus. R. V. teigė nesikišęs ir nevadovavęs, kokias įmones ir kokiais pavadinimais kurti, ką skirti direktoriais, nesidomėjo, kas nuima pinigus nuo šių įmonių sąskaitų. Jam rūpėjo, kad iš jo įmonės pervesti pinigai būtų sugrąžinami jam, o, jei pinigus perveda kitos įmonės, tai pinigai grįžtų juos pervedusioms įmonėms. A. J. daugiausia bendravo su S. Ž.. Pas S. Ž. buvo visų įmonių, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėjimai prie bankų, čekių knygelės. Jeigu iš šių jo įmonių buvo pervedami pinigai į A. J. nurodytą jokios veiklos nevykdančios įmonės sąskaitą, tai visi dokumentai ir pinigų pervedimai buvo padaromi be atskiro R. V. nurodymo, S. Ž. jį tik informuodavo apie rezultatą ir atnešdavo jau išgrynintus pinigus. Visas jo bendravimas su A. J. vyko per S. Ž.. Jokio atskiro nurodymo S. Ž., kada ir kaip reikia bendrauti su A. J., nėra davęs. Jis pats darbo klausimais daugiausia bendravo su S. Ž., o su A. J. palaikė daugiau draugiškus santykiaus. A. J. yra ir jam į ofisą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) atnešusi išgrynintus pinigus iš realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų. Per kokias įmones buvo gryninami pinigai, kas juos grynino, nežino. Dėl Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ R. V. parodė, kad ši įmonė buvo jo pažįstamo esto R. P., kuria jis pasinaudojo tik pinigų pervedimui ir išgryninimui. Tiksliai nežino, ar nuo minėtos Estijos kompanijos banko sąskaitos pinigus nuimdavo R. P. ar kiti asmenys. Jam pinigus R. P. atveždavo į Rygą. Nuo šių sandorių iš pervestos sumos jis pasilikdavo 0,5 procento, R. P. likdavo 1,5 procento, o 10 procentų buvo atiduodama latviams (pastariesiems pinigus atiduodavo Latvijoje ir Lietuvoje, atvežus surašytus ir pasirašytus dokumentus dėl fiktyvių sandorių). Visą likusią sumą jis atiduodavo pervedusios ir norėjusios išgryninti pinigus įmonės atstovui.

Toliau apklausiamas R. V. parodė, kad tokiu pinigų išgryninimo mechanizmu naudojosi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo A. Ž.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. D., kuris pasirašydavo visus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. A. Ž. pažinojo nuo 2003-2004 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konkrečiai buvo atlikta personalo atranka, suorganizuota konferencija. Jis A. Ž. pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonę, galinčią atlikti remonto darbus, klausė, ar pastarasis turi kokių užsakymų. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė personalo atranka, A. Ž. prašė padėti ieškoti personalo. Taip bendraujant išėjo kalba ir apie pinigų išgryninimą. Jis (R. V.) A. Ž. pasakė apie galimybę per kitas įmones išgryninti pinigus. A. Ž. pats paklausė, ar galėtų pasinaudoti tų įmonių paslaugomis išgryninant pinigus, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo įvairiuose konkursuose ir jai buvo reikalingi neapskaityti grynieji pinigai. R. V. teigimu, sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo visiškas „oras“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį darbų duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti realiai, tik už uždidintą dalį pinigai buvo grąžinami į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų judėjimas buvo toks: UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda pagal sutartį visą sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, šioje įmonėje lieka ta dalis pinigų, už kurią realiai atlikta paslauga, o uždidinta dalis pervedama į fiktyvią įmonę. Jis juos informuodavo, kad pinigai pervesti į jų nurodytą įmonę. Kas nuimdavo pinigus, nežino. Nuo pervestos į fiktyvią įmonę sumos jam grįždavo suma be PVM. Grąžintus pinigus (visą sumą) perduodavo A. Ž., pinigus perduodavo ofise. Taip buvo iki 2007 m. pabaigos, kol UAB „Alter Ignis“ išsikėlė į kitą vietą ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Tuomet pinigus perduodavo naujo ofiso patalpose. Jokių grynų pinigų UAB „Visum Novum“ direktoriui D. D. nėra perdavęs, bendravo tik kelis kartus. Kaip parodė R. V., dokumentai būdavo išrašomi ir perduodami sekančiai: A. Ž. atvažiuodavo pas jį į ofisą, bendromis aptardavo norimą vykdyti projektą. Sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošdavo arba tą darė pats A. Ž. arba D. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus ir D. D. pasirašytus dokumentus jam atveždavo A. Ž.. Šios sutarties pagrindu būdavo paruošiama kita sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiktyvios įmonės, dėl paslaugų atlikimo tai daliai, kuri bus pervesta į fiktyvią įmonę. Kas konkrečiai pasirašydavo sutartį iš fiktyvios įmonės pusės, pasirašytą sutartį jam atnešdavo S. Ž.. Po kurio laiko A. Ž. jam atveždavo atliktų darbų priėmimo aktą, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė S. Ž. jo nurodymu ir išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurią jis pasirašydavo ir atiduodavo A. Ž.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ R. V. parodė, kad tarp šių įmonių realiai jokie sandorių nevyko. A. Ž. nepažįsta Rosberg Invest OU atstovo R. P.. Atskiro susitarimo dėl šio sandorio iš esmės nebuvo, tiesiog bendraujant su A. Ž. pastarasis pasakė, kad įmonė turi daug pinigų, paklausė dėl galimybės per užsienio įmonę pervesti pinigus ir juos išgryninti. Jis A. Ž. paaiškino apie tokią galimybę per Estijos kompaniją (duomenys neskelbtini). A. Ž. sutiko, po ko jis šiam davė visuįmonės s rekvizitus, o R. P. informavo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju jokio pridėtinės vertės mokesčio sandoryje nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus į (duomenys neskelbtini) (kas Estijoje nuimdavo pinigus, nežino), jam grynuosius atveždavo R. P..

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių, R. V. parodė, jog šie sandoriai vyko per A. Ž. (analogiškai kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Dalį darbų (nors ir nedidelę) atliko R. V. įmonės, uždidinta suma buvo pervedama į fiktyvią įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus ir pasirašytus dokumentus R. V. pateikdavo A. Ž., o šiai įmonei pervedus pinigus ir vėliau juos išgryninus, visi pinigai buvo perduodami A. Ž..

Galiausiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ R. V. parodė, kad su D. M., kuri yra pasirašiusi sutartis ir kitus dokumentus tarp šių įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tiesiogiai nebendravo. Visiems minėtiems sandoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tas pats A. Ž., todėl visi sandoriai vyko analogiškai kaip ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 43-44, 45-46, 47, 48-49, 50-51, 52-53, 54, 55-56, 57).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas V. N. parodė kaltinamosios D. M. nepažįstantis, jos nėra matęs. Kaltinamąjį A. Ž. žino, yra jį ne kartą matęs, pastarasis lankydavosi pas R. V.. Jis (V. N.) 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (apie metus laiko), buvo šios įmonės direktorius. R. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė konsultavimo paslaugomis ir projektų vykdymu. Įmonės „Renginių valdymo grupė“ neatsimena, negali atsakyti, ar su tokia įmone bendradarbiavo, teikė jai kokias paslaugas. Neatsimena, kas rengė dokumentus. Paprastai R. V. atveždavo sutartis, kurias jis pasirašydavo, perduodavo visus dokumentus. Nė vienas iš kaltinamųjų jam dokumentų neperdavė, juos perduodavo R. V.. Sutarčių pasirašymo metu D. M. niekada nedalyvavo. Teismui pagarsinus byloje esančias sąskaitas, liudytojas V. N. negalėjo atsakyti, ar paslaugas teikė, jei taip, kokio pobūdžio paslaugos tai buvo, ar tas paslaugas teikė patys ar samdė kitą įmonę. Jis pats asmeniškai jokiuose aptarimuose dėl sutartyse nurodytų paslaugų teikimo nedalyvavo. Jei ir samdė įmones, tai negali atsakyti kokias, neatsimena. Jokių santykių su Gydytojų sąjunga neturėjo, L. L., A. S. niekada nėra matęs. Jokiame projekte, susijusiame su gydytojų kvalifikacijos kėlimu, nedalyvavo. Pats asmeniškai nesamdė jokių lektorių. Jo įmonėje dirbo 4-5 darbuotojai. Be jo darbus ir atsiskaitymus galėjo derinti R. V.. Jis (V. N.) suderindavo pagrindines sutarties sąlygas, tačiau viską tvirtindavo R. V.. Būdavo, jog V. N. išgrynindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kuriuos paskui atiduodavo R. V.. Iš banko sąskaitos išimdavo apie 10 000-15 000 Lt sumas, bet galėjo nuimti ir 30 000 Lt. Pinigus nuimdavo R. V. nurodymu, pastarasis vykdė ir visus atsiskaitymus (t. 6, b. l. 6-16).

Ikiteisminiame tyrime apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. N. parodė padėdavęs įsteigti įmones, paruošti įmonių steigimo dokumentus, nuo įmonių sąskaitų nuimdavęs pinigus, kuriuos ne savo valia, o R. V. paliepimu perduodavo kitiems asmenims. Viskam vadovavo pats R. V., jis neprileisdavo prie savo pažįstamų, labai griežtai žiūrėjo, kad niekas vieni apie kitus nežinotų, niekam nepaaiškėtų R. V. verslo paslaptys. Pastarasis griežtai kontroliavo, kas su kuo bendrauja, nieko nebuvo galima daryti be R. V. žinios. S. Ž. žino kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę, kuri spausdino šių įmonių dokumentus. Kiek jam yra žinoma, S. Ž. taip pat vykdydavo R. V. duotus nurodymus. Ji spausdindavo įvairius dokumentus, tačiau, ar spausdino ir realios veiklos nevykdančių įmonių dokumentus, jis (V. N.) nežino. A. J. dalyvavo daugelio įmonių, skirtų nusikalstamai veikai nuslėpti, kūrime. Prireikus ji surasdavo asmenis, kurie bus įdarbinti direktoriais, atidarydavo įmonių banko sąskaitas, rūpindavosi piniginių lėšų išgryninimu. Dėl piniginių lėšų išgryninimo bei perdavimo jiems, V. N. ne kartą bendravo ir su A. J. vyru A. J.. V. N. teigimu, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasirašinėjo S. Ž. paruoštus ir atspausdintus šių įmonių dokumentus, kuriuos ši, jo žiniomis, ruošdavo pagal R. V. pateiktas kitų įmonių sutartis bei atliktų darbų aktus. Taip pat jis nuimdavo grynuosius pinigus nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tiksliai nepamena – lygtais nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų banke. Visus nuimtus grynuosius pinigus atiduodavo R. V.. Dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, V. N. parodė, kad iš pradžių S. Ž. skambindavo A. J. ir A. J., kad šie atvyktų nuimti pinigus nuo realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų, o, šiems tai atlikus, perduodavo pinigus R. V.. Vėliau, daugmaž 2007 m. pabaigoje, S. Ž. atsisakius tai daryti, A. J. ir A. J. žinutes į mobiliojo ryšio telefoną rašydavo jis, t. y. parašydavo, iš kokio banko ir kokias pinigų sumas reikia nuimti. Pastariesiems tą įvykdžius, jam perduotus pinigus atiduodavo R. V. arba kitiems pastarojo nurodytiems asmenims. V. N. taip pat parodė, kad 2007 m. pabaigoje galėjo būti, kad ir jis spausdino dokumentus, tačiau kokių įmonių ir kokius konkrečiai dokumentus spausdino, nebeatsimena, tačiau tai darė R. V. nurodymu, nes be šio žinios niekas negalėjo vykti. Duomenis, kuriuos reikėjo įrašyti į dokumentus, jam pateikdavo R. V.. Atspausdintus dokumentus visada atiduodavo R. V., o kas tokius dokumentus pasirašydavo, pasakyti negali, nes nematė. A. Ž. žino kaip asmenį, kuris ateidavo pas R. V. į ofisą, iš pradžių buvusį (duomenys neskelbtini), Vilnius, vėliau - (duomenys neskelbtini), Vilnius. V. N. teigimu, tik tuo atveju, jeigu R. V. nebūdavo ofise, tuomet A. Ž. užeidavo pas jį į kabinetą ir laukdavo R. V.. Kiek jam yra žinoma, A. Ž. atnešdavo paruoštas sutartis ir atliktų darbų aktus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių. Kaip jis suprato, A. Ž. atstovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra D. D.. Ką A. Ž. kalbėdavo su R. V. pastarojo kabinete, nieko negali pasakyti, jis tuose pokalbiuose nedalyvavo. Būdavo atvejų, kada R. V. nebūdavo Vilniuje, tuomet šis duodavo jam nurodymą paimti A. Ž. atnešamus dokumentus arba, priešingai, atiduoti A. Ž. paruoštus dokumentus. Abiem atvejais būdavo perduodamos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros. Dokumentus, kuriuos reikėdavo perduoti A. Ž., R. V. paduodavo jam į rankas (dokumentai būdavo įvairiai - ir įdėti į voką, ir laisvi, ir įmautėje. Kiek pastebėdavo, tai būdavo dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ar A. Ž. būdavo perduodami dokumentai, susiję su kokiomis kitomis įmonėmis, neatsimena. Jokių grynų pinigų A. Ž. jis nėra perdavęs (t. 1, b. l. 61-70).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) S. Ž. parodė R. V. nurodymu išrašinėjusi įmonių dokumentus, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kas atspausdindavo kitų įmonių dokumentus, nežino. Dėl dokumentų atspausdinimo nurodymus jai galėjo duoti tiek R. V., tiek V. N.. Vienas iš jų jai pateikdavo sutartis ir atliktų darbų aktus, o ji turėdavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras pagal duomenis nurodytus sutartyje ir atliktų darbų akte. Kartais R. V. tokius atspausdintus dokumentus kitiems asmenims atiduodavo pats šiems atvykus pas jį į ofisą, o kartais per ją, tuo atveju, jei pats R. V. būdavo išvažiavęs iš ofiso. Tada R. V. duodavo nurodymus perduoti pas jį užėjusiems asmenims vokus. Vokai būdavo dideli, baltos spalvos, o juose būdavo sudėti įvairūs dokumentai. Vokus paruošdavo R. V. ir, išeidamas iš kabineto, jai ant darbo stalo sudėdavo keletą vokų, pasakydamas, kam juos perduoti. Kokie ten buvo sudėti dokumentai, nepamena. Ar vokuose kartu su dokumentais būdavo perduodami ir gryni pinigai, nežino. Tarp tokių pas R. V. dažnai besilankančių asmenų buvo ir A. Ž., kuris ateidavo pas R. V. į ofisą kokius keturis kartus į mėnesį. Anot S. Ž., tai buvo vienas iš asmenų, kuriems R. V. nurodymu, jam nesant ofise, ji perduodavo pastarojo paliktus dokumentus. Kokioms įmonėms atstovavo A. Ž., pasakyti negali. Kiek atsimena, A. Ž. tikrai buvo perduoti PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai ir sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės, kurios ji neprisimena. Dėl pinigų gryninimo S. Ž. parodė, kad nuėmusi grynuosius pinigus yra tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, tačiau R. V. nurodymu iš karto juos atiduodavo R. V., be to, išrašydavo kasos pajamų orderį, kad tie pinigai yra užpajamuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą bei kasos pajamų orderį duodavo pasirašyti R. V.. Pastarajam atiduodavo ir visus išgrynintus pinigus. Taip pat R. V. perduodavo ir A. J. bei šios vyro A. J. atneštus grynuosius pinigus. Jie abu grynuosius pinigus atnešdavo ir palikdavo perduoti juos R. V. maždaug nuo 2006 m. iš pradžių Jodkoniai ateidavo pas ją į kabinetą, atsisėsdavo ir laukdavo ateinančio R. V., jei šio nebuvo. R. V. esant kabinete, abu eidavo pas jį tiesiai. Dar po kažkurio laiko R. V. nurodymu tiek A. J., tiek A. J. nuo įmonių banko sąskaitų nuimtus pinigus vokuose palikdavo jai, kad ji juos perduotų R. V.. Ji paprašydavo A. ir A. J. ant vokų užrašyti datą, sumą, kad abu pasirašytų. Po to ji tuos pinigus atiduodavo R. V.. Atvejų, kad A. J. su A. J. jai paliktų pinigus, nebuvo daug, nes dažniausiai Jodkoniai laukdavo paties R. V.. Būdavo atvejų, kad R. V. nors ir buvo savo kabinete, bet jis tiesiog liepdavo palikti jai (S. Ž.), o vėliau jis pasiimdavo Jodkonių paliktus pinigus. Daugiau niekas kitas (be minėtų Jodkonių) nėra perdavęs grynųjų pinigų, nuimtų nuo banko sąskaitų įmonių, naudojamų nusikalstamai veiklai nuslėpti.

S. Ž. parodė, kad informacijos perdavimas A. ir A. J., iš kokių įmonių, iš kokių banko sąskaitų ir kokią sumą reikia nuimti, vyko taip: 2006 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, A. ir A. J. patys atvažiuodavo pas R. V. į ofisą (duomenys neskelbtini) gatvėje, pabendraudavo pastarojo kabinete ir išeidavo. Po kažkurio laiko R. V. pradėjo jai sakyti, kad ji paskambintų A. ir A. J. ir pasakytų atvažiuoti, ką ji ir padarydavo. Dar po kažkurio laiko R. V. jai davė banko kortelę su kodais, kurių pagalba S. Ž. galėjo internetu prisijungti pasižiūrėti Latvijos kompanijos „Pluss eiro“ banko sąskaitos judėjimą. R. V. jai skambindavo telefonu ir arba ryte, arba po pietų liepdavo pažiūrėti Latvijos kompanijos „Pluss eiro“ banko sąskaitą ir pasakyti, ar yra pervesti pinigai. Jei pinigai būdavo pervesti, tai R. V. ji turėdavo atspausdinti banko išrašą ir jį nunešti, po ko R. V. duodavo nurodymą iškviesti A. J., kuris buvo įdarbintas šios įmonės vadybininko pareigose, ir nuimti nurodytą pinigų sumą. Ji iš darbo telefono, vėliau, to paties R. V. nurodymu, iš V. N. jai nupirkto mobiliojo ryšio telefono (numerio nebeatsimena) paskambindavo arba parašydavo žinutę A. J.. Jei skambindavo, tai tiesiog pasakydavo, kad reikia atvykti. Jei rašydavo žinutę, parašydavo sumą ir, iš kokio banko reikia nuimti. Jokio susitarimo su A. J., kad būtent tokiu būdu bus pateikta informacija dėl pinigų išgryninimo, nebuvo, tiesiog jai taip daryti nurodė R. V., o A. J. viską suprato. Po jos skambučio A. J. atvykdavo į ofisą Stirnų gatvėje ir susitikdavo su R. V.. Jei ji rašydavo žinutę, tai dažniausiai A. J. į ofisą jau atvykdavo su pinigais, bet būdavo atvejų, kad pirma užvažiuodavo į ofisą, susitikdavo su R. V., o tik vėliau dar kartą užvažiuodavo su pinigais, kuriuos palikdavo. Daugmaž 2007 m. jai nupirktą mobiliojo ryšio telefoną atidavė V. N. ir pasakė bijanti, nurodė pačiam rašyti žinutes A. J.. Pinigus atnešdavo tiek A. J., tiek šio žmona A. J.. Pastaruoju atveju, R. V. jai nurodydavo tik paskambinti A. J. ir šią iškviesti, nes A. J. su R. V. bendravo nuo senų laikų. Be to, A. J. kabinetas buvo tame pačiame ketvirtame aukšte, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo kokių banko sąskaitų įmonių, naudojamų nusikalstamai veiklai nuslėpti, nuimdavo pinigus A. J., ji (S. Ž.) nežino, ji pati tik atveždavo pinigus. Pradžioje A. J. laukdavo R. V., o vėliau, R. V. nurodymu, palikdavo pinigus jai, bet ir tai tik tais atvejais, kai R. V. nebūdavo arba šis būdavo užsiėmęs. Visus pinigus, kuriuos atnešdavo A. ir A. J., ji perduodavo R. V.. Kaip būdavo grąžinami, t. y. perduodami pinigai realių įmonių atstovams, kurie pasinaudodavo įmonių, įkurtų nusikalstamai veiklai nuslėpti, paslaugomis, pasakyti negali, kadangi R. V. neprileido prie tokios informacijos. Kiek jai yra žinoma ir kiek ji suprato, pinigai, pervesti už tariamai parduotas prekes ir tariamai atliktus darbus, buvo grąžinami įmonių atstovams per tarpininkus, tame tarpe A. Ž.. R. V. nieko neprileido prie informacijos, kur yra panaudojami A. ir A. J. atnešti pinigai (t. 1, b. l. 71-74).

Ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) apklausta A. J. parodė nuimdavusi grynus pinigus iš įmonių, realiai nevykdančių jokios veiklos, sąskaitų, taip pat ieškodavusi asmenų, taip pat galinčių nuimti pinigus nuo realios veiklos nevykdančių įmonių sąskaitų, ieškodavo asmenų, galinčių tapti jokios veiklos nevykdančių įmonių akcininkais ir direktoriais. A. J. parodė, kad jos pačios ir kitų asmenų nuimtus pinigus iš įmonių sąskaitų ji perduodavo R. V.. Kas išrašinėdavo įmonių dokumentus, nežino, ji buvo tas asmuo, kuris organizuodavo grynųjų pinigų nuėmimą nuo įmonių banko sąskaitų. Jos kabinete buvo tik kai kurių įmonių registracijos pažymėjimų atšviestos kopijos ir banko čekių knygelės, kurios jau buvo suantspauduotos. Kas turėjo įmonių antspaudus, nežino. Kai jai R. V. pasakydavo, iš kurios įmonės banko sąskaitos reikia nuimti pinigus, pasiimdavao atitinkamos įmonės banko čekių knygelę ir išplėšusi vieną lapelį paduodavo tam asmeniui, kuris ir eidavo nuimti pinigus iš atitinkamos įmonės sąskaitos. Tokie asmenys savo ranka ir pildydavo banko čekius. Jos pareiga buvo tik paimti iš asmenų nuimtus pinigus ir saugiai juos pristatyti atgal į įmonę, konkrečiai R. V.. Pastarasis tiesiogiai iš jos pinigus yra paėmęs tik keletą kartų (2007 m. pabaigoje), o iki tol liepdavo parneštus pinigus padėti savo kabinete esančiame seife, kurio raktą, o taip pat ir kabineto raktą turėjo R. V. (tuos raktus pati jam buvo davusi). Iš vakaro palikdavo pinigus seife, o rytais jų jau nebūdavo. Tuos pinigus R. V. paimdavo pagal jų išankstinį susitarimą. Sumos būdavo nuo 20 000 Lt iki 50 000 Lt. Jei suma būdavo mažesnė, jos net nekviesdavo. Ant pinigų įpakavimo užrašydavo, kokios įmonės yra pinigai, kokia suma ir kurioje krūvelėje trūksta 100 Lt, kuriuos ji sumokėdavo iš banko sąskaitos pinigus išėmusiam asmeniui. Atėjusi iš ryto į kabinetą, dažniausiai rasdavo kitos dienos planus, apie tai būdavo informuojama telefonu kažkurių iš UAB „(duomenys neskelbtini)” kabineto – arba V. N., arba S. Ž.. Ant tų planų būdavo užrašyta įmonės pavadinimas, suma ir į kokį banką reikės eiti. PVM sąskaitas faktūras, kai šios jau būdavo paruoštos, yra nuvežusi fiktyviems įmonių direktoriams pasirašyti, Jas atspausdindavo arba V. N., arba S. Ž., nes šie sėdėdavo prie kompiuterių, o ji pati kompiuteriu dirbti nemoka. A. J. pažymėjo, kad būtent R. V. buvo tas žmogus, kuris viskam vadovavo. S. Ž. buvo R. V. buhalterė, o V. N. - žmogus, kuris tvarkė minėtų įmonių dokumentus. Jos vyras A. J. taip pat buvo iš tų žmonių, kurie grynindavo R. V. pinigus, tik šis visus duomenis gaudavo tiesiogiai iš S. Ž. arba V. N., kurie jam parašydavo SMS žinutę, kada, iš kokio banko ir kokią sumą reikės nuimti. A. J. nuimti grynuosius pinigų nuo sąskaitos eidavo savarankiškai ir pinigus atiduodavo tiesiogiai R. V. (t. 1, b. l. 75-79).

Ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) apklausta A. J. parodė, kad jo pagrindinis darbas buvo nuvažiuoti iki S. Ž. ar V. N. nurodyto banko, nuimti pastarųjų nurodytą pinigų sumą ir atiduoti ją S. Ž. arba V. N., t. y. tam asmeniui, kuris ir buvo davęs nurodymą nuimti pinigus. Kaip, kokiu būdu ir kam buvo toliau perduodami pinigai, nuimti iš įmonių, naudojamų nusikalstamai veiklai nuslėpti, sąskaitų, nieko pasakyti negali, nes jam apie tai niekas nepasakodavo. Pinigų nuėmimas iš banko sąskaitos vykdavo taip - S. Ž. ar V. N. paskambinus ar parašius žinutę į mobiliojo ryšio telefoną, kad iš tokio ir tokio banko reikia nuimti pinigų sumą, daugmaž iki 2005 m. pirmiausia tiek A. J., tiek A. J. važiuodavo pas S. Ž. į ofisą, kuriame S. Ž. duodavo banko čekių knygelę, kurios vieną čekį pagal S. Ž. nurodymus savo ranka užpildydavo A. J.. Tą patį darydavo ir A. J.. Po to su šiais čekiais A. J. ir A. J. važiuodavo į banką nuimti pinigų. Vėliau, apie 2006 m., A. J. S. Ž. atidavė vienos iš įmonių banko čekių knygelę ir tik mobiliojo ryšio telefonu gavęs tiek S. Ž., tiek V. N. nurodymą nuimti konkrečią pinigų sumą iš sąskaitos, jis pats išsirašydavo čekį ir važiuodavo į banką (t. 1, b. l. 80-84).

Ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) apklaustas A. S., kuriam vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 06-1-00065-12, parodė, kad jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo įforminti fiktyvūs sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neva tai šios įmonės paslaugų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimo. Imituojant sandorius buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis ir darbų atlikimo aktai. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl tariamų paslaugų suteikimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, siekiant, kad įmonėje būtų grynųjų neapskaitytų pinigų, kuriuos galima būtų panaudoti įmonės vidinėms reikmėms. Jis suprato, kad įmonėje gali atsirasti grynųjų neapskaitytų pinigų parvedant juos už tariamus sandorius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, juos ten išgryninus bei susigražinus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį nusikalstamą mechanizmą jam pasiūlė A. Ž.. Jis suprato, kad tai nusikalstama, tačiau vis tiek su A. Ž. pasiūlymu sutiko, kadangi įmonei reikėjo neapskaitytų pinigų. Kokiomis aplinkybėmis A. Ž. jam tokį mechanizmą pasiūlė, nebeatsimena, gali būti, kad tai tiesiog išėjo iš kalbos, kadangi jie gana dažnai bendrauja. A. Ž. jam paaiškino gražinsiantis visą pervestą pinigų sumą, tačiau be PVM ir dar atėmus 12 proc. nuo sumos be PVM, kuri bus kaip uždarbis už suklastotų dokumentų pateikimą bei pinigų išgryninimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus bei išgrynintus pinigus atskaičius PVM bei 12 procentų jam grąžindavo A. Ž.. Kas ir kokiomis proporcijomis turėjo pasidalinti bei pasidalino tą 12 procentų pinigų, pasakyti negali, nežino. A. Ž. jam taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestą PVM sumokės valstybei. Ar tas PVM valstybei buvo sumokėtas, nesidomėjo. Atsakydamas į klausimą, kur buvo panaudotos nusikalstamu būdu išgrynintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos piniginės lėšos, A. S. parodė, kad gautus pinigus, kurių A. Ž. pasilikus sutartus procentus, iš viso gavosi apie 71 600 tūks., panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialioms reprezentacijom, t. y., pavyzdžiui, susitikimuose su galimai būsimais partneriais vaišindamas pietumis, vykdamas į tokias keliones mokėdavo už kurą, taip pat kitoms panašioms neoficialioms reprezentacijoms. Visus pinigus panaudojo tik darbo reikalais.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S., kuriam šiuo metu jau yra priimtas baudžiamasis įsakymas byloje Nr. 06-1-00065-12, parodė, kad realiai jokių paslaugų, kurios yra nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteiktos. Taip pat parodė, kad buvo suklastoti ir darbų perdavimo priėmimo aktai, kadangi nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, o sudaryta sutartis neatitiko tikrovės. Ši sutartis buvo sudaryta, aktai bei išvardintos PVM sąskaitos – faktūros panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje siekiant, kad įmonėje būtų grynųjų neapskaitytų pinigų, kuriuos galima būtų panaudoti įmonės vidinėms reikmėms. Mechanizmą, kai įmonėje gali atsirasti grynųjų neapskaitytų pinigų pervedant juos už tariamus sandorius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas, juos ten išgryninus ir sugrąžinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. pasiūlė tas pats A. Ž.. Toliau viskas vyko analogiškai kaip ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. P., nei prieš ją buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Š. apie A. S. neteisėtą veiką su A. Ž. nieko nežinojo. Jis jiems nieko neaiškindavo, tiesiog pateikdavo pasirašyti A. Ž. atneštas sutartis, juos lydinčius dokumentus, kadangi pagal priimtą tvarką UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su kitais asmenimis pasirašo vadovai, o A. S., kaip finansų vadovas, jau vėliau galėjo duoti pavedimus ar nurodymus dėl gautų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo. Nusikalstamu būdu išgrynintos UAB „VSA Vilnius“ pervestos piniginės lėšos, kurių iš viso, A. Ž. pasilikus sutartus procentus, gavosi apie 55 000 Lt, buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialioms reprezentacijoms (antai, susitikimuose su galimai būsimais partneriais vaišinant pietumis, vykstant į tokias keliones buvo mokama už kurą ir kitoms panašioms neoficialioms reprezentacijoms). Visus pinigus panaudojo išimtinai darbo reikalais (t. 1, b. l. 161-162, taip pat 157-158, 159-160, 163-164, 165-166).

Ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) apklaustas D. D., kuriam vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 06-1-00064-13, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbęs pat šios įmonės įsteigimo. A. Ž. yra senas draugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas, užimantis direktoriaus plėtrai pareigas. R. V., S. Ž. ir V. N. pažįsta tik iš matymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kuris yra Žvėryno mikrorajone, su jais dėl nusikaltimų nėra bendravęs. Suprato, jog dalyvaujant nusikalstamoje veikloje, dėl jo ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažins valstybei mokėtinus mokesčius, suklastotų dokumentų pagrindu įmonė susimažins pelną, fiktyviai padidindama sąnaudas, tačiau manė, kad PVM sumokės kitos įmonės, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda pinigus, todėl valstybės biudžetas nenukentės. Taip pat jis suprato, kad su A. Ž., dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, turės laisvų niekur neapskaitytų grynųjų pinigų, kuriuos galės panaudoti įmonės veikloje.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Perspektyvus verslas ir Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ D. D. parodė, kad jam yra šių įmonių pavadinimai žinomi tik iš dokumentų, kurie buvo forminami 2006-2009 m. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šių įmonių tariamų sandorių dėl tariamų paslaugų suteikimo jo vadovaujamai įmonei. Apie šių įmonių veiklą, vadovus bei kitus darbuotojus jis taip pat nieko nežinojo. žinojo tik tai, kad A. Ž. visus klausimus dėl šių įmonių spręsdavo su R. V., tačiau kokie šio ryšiai su anksčiau nurodytomis įmonėmis, nežino. Anot D. D., A. Ž. jam tvirtino, kad iš tų įmonių pusės viskas bus sutvarkyta, nekils jokių problemų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo verslo konsultacijos. Įmonės buveinės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Per visą įmonės veiklos laikotarpį joje dirbančių darbuotojų skaičius buvo vidutiniškai apie 10 žmonių. Vieną dieną A. Ž. pasiūlė būdą, kaip gauti grynųjų niekur neapskaitytų pinigų, kurių labai reikėjo įmonės veiklai plėsti ir tuo pačiu susimažinti įmonės mokėtinus mokesčius, kas padėtų greičiau išplėsti įmonės verslą. Iš A. Ž. suprato, kokiu būdu: bus išrašyti tam tikrų įmonių dokumentai dėl tariamų paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriuos įmonė neva atsiskaitydama už tas paslaugas, perves pinigus į tų jam nežinomų įmonių banko sąskaitas, iš kurių juos kažkas išgrynins ir dalį grąžins jiems. Jis sutiko taip veikti, suprasdamas, kad tai neteisėta veikla, tačiau nematė kitos išeities, galvodamas apie įmonės padėtį. Jis žinojo iš A. Ž., kad visi klausimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamų sandorių su jam nežinomomis įmonėmis buvo derinami su jam tik iš matymo pažįstamu R. V., kurį buvo porą kartų matęs susitikinėjant su A. Ž., tačiau šių dviejų pokalbiuose niekada nedalyvavęs. Iš A. Ž. žinojo, kad su R. V. buvo suderinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigus į pastarojo atstovaujamų, jam nežinomų, įmonių bankines sąskaitas, šiam ir šio atstovaujamoms įmonėms liks 18 procentų PVM plius 8 – 12 procentų už pačią R. V. suteikiamą paslaugą, t. y iš viso apie 26-30 procentų nuo visų pervedamų pinigų, o likusieji pinigai turėjo būti grąžinami jiems. Iš esmės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likdavo apie 70 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos sumos. Kadangi tokios sąlygos jį ir A. Ž. tenkino, taip buvo veikiama ir toliau. Pirmiausia buvo išrašomi dokumentai dėl tariamų sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. atstovaujamų įmonių. Iš pradžių jis (D. D.) paruošdavo sutartis bei paslaugų atlikimo aktus, o vėliau jau šių dokumentų pagrindu kažkas (kas tiksliai, nežino) iš tariamų tiekėjų pusės paruošdavo atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. Tariamų paslaugų tiekėjų duomenis nurodydavo A. Ž., kuris, jo žiniomis, juos gaudavo iš R. V.. A. Ž. R. V. nuveždavo jo paruoštas sutartis bei aktus, taip pat atgal iš R. V. atveždavo jau pasirašytus iš R. V. atstovaujamų įmonių pusės dokumentus, taip pat atveždavo ir papildomai šių įmonių vardu surašytas PVM sąskaitas faktūras dėl tariamų paslaugų pardavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokius darbus, kokia apimtimi ir už kokią kainą įrašyti į dokumentus, spręsdavo jis (D. D.) ir A. Ž.. Nežino ir nematė, kas ir kokiomis aplinkybėmis ruošdavo PVM sąskaitas faktūras dėl tariamų paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats dokumentus matydavo jau pasirašytus. Kartais, kai buvo derinamos tariamų paslaugų apimtys, kainos bei jų suteikimo laikotarpiai, jo minėti dokumentai buvo persiunčiami faksu arba elektroniniu paštu. Toliau apiforminti dokumentai dėl tariamų paslaugų pardavimo buvo įtraukiami į „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, kurią tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Niekas iš šios įmonės darbuotojų nežinojo, kad jiems pateikiami tariamų sandorių dokumentai. Po dokumentų apiforminimo ir jų pasirašymo buvo atliekami atsiskaitymai. Atsiskaitymus darė jis (D. D.), elektroniniu būdu pervesdamas pinigus pavedimais per banką į R. V. atstovaujamų įmonių bankines sąskaitas, nurodytuose dokumentuose. Vėliau, praėjus kelioms dienoms po pinigų pervedimų, A. Ž. nuvažiuodavo pas R. V. (bent taip jam aiškino A. Ž.) ir atveždavo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ir išgrynintų pinigų. Kada, kas ir kaip išgrynindavo tuos pinigus iš R. V. atstovaujamųjų įmonių D. D. nurodė nežinojęs, A. Ž. jam nieko apie tai nepasakojo. Visos tokiu būdu pagal fiktyvias PVM sąskaitas faktūras išgrynintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės buvo panaudojamos neoficialioje įmonės veikloje, patys jie jų nepasisavino. Į klausimą, ar buvo nors viena realiai atlikta paslauga tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonių, kurios buvo atstovaujamos R. V., D. D. parodė, kad iš esmės nebuvo, galėjo būti kokie 1 ar 2 procentai (t. 2, b. l. 23-26, taip pat 18-22,27, 28-30, 31-32).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo metu buvo surinkti gausūs duomenys, turintys reikšmę nagrinėjimai bylai. Nemaža dalis pokalbių tiesiogiai buvo išklausyti teisiamųjų posėdžių metu (CD laikmena su garso įrašais yra pridėta prie bylos). Taigi visų pirma byloje yra: 1) 2009-10-12 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 86-92) su išslaptinta abonento (duomenys neskelbtini) (A. Ž.) telefoninių pokalbių suvestine 2009-09-24 Nr. 13VS-S-47(RN) (t. 1, b. l. 93-121) ir 2009-10-26 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 122) su išslaptinta abonento (duomenys neskelbtini) (A. Ž.) telefoninių pokalbių suvestine 2009-10-23 Nr. 13VS-S-59(RN) (t. 1, b. l. 123-129), kuriuose užfiksuota, kaip A. Ž. bendrauja su R. V. (abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), D. D. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)), S. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)), A. S. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)), D. M. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir V. N. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)):

2008-02-14, 13.10 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. klausia A. Ž., ar pervedė pinigus. A. Ž. atsako nežinantis, nes porą dienų serga. R. V. perspėja, kad jei darys pavedimą, darytų į Vilniaus banką. R. V. prašo perspėti buhalterę, jei ši darytų pavedimą, tai būtent į Vilniaus banką (t. 1, b. l. 93).2008-02-14, 13.11 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. pasako skambinęs R. V. ir klausęs, ar D. D. jau darė pavedimą. D. D. atsako padaręs vakar. A. Ž. paklausia, į kokį banką. D. D. atsako, kad į SEB-ą. A. Ž. sako, kad kitą savaitę tada bus gerai (bus grąžinti pervesti pinigai). D. D. sako, kad būtų gerai „jam rytoj gaut“, bet jeigu A. Ž. negaus, tai.... (t. 1, 93-94).2008-02-14, 16.52 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. informuoja R. V., kad pavedimas padarytas į Vilniaus banką.A. Ž. klausia, ar, jeigu viskas tvarkoj „ten”, ar būtų įmanoma, ar tik antradienį (susigrąžinti pervestus pinigus). R. V. atsako, kad būtų geriau antradienį. (2008-02-14 UAB „Baltrade“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 35 400 Lt) (t. 1, b. l. 93-94).2008-02-14, 17.19 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. informuoja D. D., kad R. V. sakė, jog rytoj nelabai išeis (perduoti pervestus pinigus). Kalba, jog apie Delfio tinklalapyje rašo apie PVM grobstytojus, kad reikės dar sykį „tą” dalyką persikalbėti (t. 1, b. l. 94).2008-02-15, 12.21 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. informuoja A. Ž., kad „ten“ yra viskas tvarkoje (t. 1, b. l. 94).2008-02-19, 08.21 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. informuoja D. D., kad 9-ą jis paskambins Raimundui ((duomenys neskelbtini)) ir suderins, kad D. D. galėtų nuvažiuoti (galimai paimti išgrynintus pinigus). A. Ž. klausia, ar D. D. galės. D. D. atsako galėsiantis (t. 1, b. l. 94-95).2008-02-19, 09.23 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, kelintą valandą galima būtų užsukti pas R. V.. R. V. atsako, kad 10-tą valandą bus ofise. A. Ž. sako, kad atvažiuos Donatas ((duomenys neskelbtini)), klausia, ar R. V. jį yra matęs. R. V. sako, kad porą dienų užsilaikys, kol jis paims pinigus. R. V. sako, kad nori pasišnekėti su A. Ž., kad šis nepagalvotų, kad jis (R. V.) ką nors veikia nesąžiningai. R. V. sako, kad ne dėl jo kaltės užsilaiko (negrąžinami pinigai) (t. 1, b. l. 95).2008-02-19, 09.26 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad R. V. šiandien neduos (pinigų), nes negali, porytojui greičiausiai. Kalba esant negerai, jog gaunasi porytojui, bet kažką sugalvos, kažką pasiskolins (t. 1, b. l. 95-96).2008-02-20, 14.26 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. sako, kad A. Ž. paskambintų Raimiui ((duomenys neskelbtini)) ir jį paspaustų, kad rytojaus rytui (galimai būtų pinigai). A. Ž. sako dabar paskambinsiantis (t. 1, b. l. 96).2008-02-21, 09.48 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. sako, kad „jie” nepervedė, bet R. V. padarys, ryt gaus, šiandien nebus, ryt jis A. Ž. paduos. A. Ž. atsako, kad gerai. R. V. sako, kad reikia planuoti, kol „jie” padarys pavedimą, kol „viskas”, tai pinigų be pietų nebus. A. Ž. atsako supratęs (t. 1, b. l. 96).2008-02-21, 11.52. val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar rytoj tikrai būtų (pinigai). R. V. atsako, kad tikrai bus. Aiškina, kad šiandien bus pavedimas, bet ar šiandien spės nuimti, nežino, bet rytoj tiksliai nuims. Planuoja ryt susitikti (t. 1, b. l. b. l. 96).2008-02-21, 16.14 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar šis būtų, nes jis užvažiuotų prieš penkias. R. V. sako, kad A. Ž. atvažiuotų, „ji” dabar nuvažiavus atveš viską (pinigus) (t. 1, b. l. 97).2008-03-17, 13.40 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. sako, kad A. Ž. paskambintų Raimiui ((duomenys neskelbtini)). A. Ž. sako, kad jau išsiuntė (galimai pervedė pinigus) ir važiuodamas paskambins. D. D. sako, kad R. V. šiandien, jei gali atsiųstų (sąskaitų duomenis) (t. 1, b. l. 97).2008-03-17, 13.41 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. prašo, kad Svetlana ((duomenys neskelbtini)) atsiųstų sąskaitą, nes ‚jie” šiandien padarytų apmokėjimą. R. V. sako, kad jis laidotuvėse ir liepia susiskambinti su Svetlana ((duomenys neskelbtini)). A. Ž. sako, kad šiandien padarytų pavedimą ir sako, kad R. V. tada, kaip jis planavo, penktadienį ar pirmadienį… (galimai grąžintų nuimtus pinigus). R. V. sako, kad A. Ž. viską pasidarytų taip, kaip reikia, o ryt, kai grįš, R. V. viską pasirašys. (2008-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 22 715 Lt) (t. 1, b. l. 97-98).2008-03-17, 13.50 val., A. Ž. skambina S. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad e-maile parašys, kad jam reikia sąskaitų, prašo išrašyti dvi sąskaitas ir atfaksuoti. S. Ž. sako, kad R. V. nepasirašys. A. Ž. sako, kad jis sakė pasirašysiantis rytoj. A. Ž. sako, kad vis tiek jau dabar nenuimtų (pervestų pinigų), sako, kad svarbu ten banką sužiūrėti, nes dabar jiems tiktai reikia, kad dabar buhalterija galėtų pavedimą padaryti (t. 1, b. l. 98).2008-03-17, 15.57 val., S. Ž. skambina A. Ž.. Pokalbio metu S. Ž. sako, kad išsiuntė (galimai išfaksavo sąskaitą) ir prašo patikrinti, ar A. Ž. gavo (t. 1, b. l. 98).2008-03-21, 13.23 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar viskas tvarkoj pas R. V.. D. D. atsako manantis esant tvarkoj, nes R. V. jam sakė, kad pirmą (valandą) galės padaryt (t. 1, b. l. 99).2008-03-31, 10.49 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. S. sako, kad ruošia tą sutartį ir prašo A. Ž., kad šis primintų generalinio vardą ir pavardę. A. Ž. sako – D. Š. (t. 1, b. l. 99).2008-04-01, 14.14 val., A. Ž. skambina R. V.. A. Ž. klausia, jeigu jis šiandien elektroniniu paštu atsiųs paketą dokumentų, ar galės pažiūrėt ir Svetlanai ((duomenys neskelbtini)) perduot. R. V. atsako esantis Norvegijoje. A. Ž. sako, kad vis tiek jis persiųs R. V. ir S. Ž. bei klausia, ar rytoj R. V. „ten“ pajudins. R. V. atsako, kad taip, kad persiųstų. A. Ž. sako, kad Svetlana ((duomenys neskelbtini)) išrašytų sąskaitą, o R. V. tada ketvirtadienį, kad „pažiūrėtų“ (t. 1, b. l. 99).2008-04-01, 14.16 val., A. Ž. skambina S. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad atsiųs e-mailu dokumentus, prašo, kad S. Ž. išrašytų sąskaitą. S. Ž. klausia, ar žino R. V.. A. Ž. atsako su pastaruoju suderinęs (t. 1, b. l. 99-100).2008-04-01, 18.31 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. klausia, ar ten tą sutartėlę, sąskaitėlę kažkaip..., prašo susitikti, nes sako, kad kitą savaitę reikalingi „tie“ pinigai. A. Ž. atsako, kad suprato, sako, kad rytoj jau turės „tuos“ dokumentus ir atiduos A. Ž., o ketvirtadienį atvažiuos ten tos firmos vadas ir.... (t. 1, b. l. 100).2008-04-02, 10.29 val., A. Ž. skambina S. Ž.. Pokalbio metu S. Ž. sako, kad jau viską padarė. A. Ž. sako, kad jam dar neišsiuntę. S. Ž. klausia, ar išsiųsti faksu, ar e-mailu. A. Ž. sako, kad jam faksu nelabai gerai, kad jis prašė e-mailu, sako, kad siųsti tuo pačiu, kur jis šiandien siuntė. S. Ž. atsako padarysianti (t. 1, b. l. 100).2008-04-02, 19.37 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad turi dokumentus. Tariasi susitikti, kad A. Ž. atiduotų A. S. dokumentus (t. 1, b. l. 101).2008-04-02, 19.57 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. klausia, kur yra A. Ž.. Šis sako, kad tuoj išeidinės, tik atspausdins A. S., ko jam reikia. A. S. sako, kad už 10 minučių bus A. Ž. kieme.A. Ž. prašo, kad A. S. palauktų jo, kol šis atvažiuos (t. 1, b. l. 101).2008-04-04, 10.13 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. pasako, kad šiandien ryte išėjo pavedimas. A. Ž. atsako supratęs (t. 1, b. l. 101).2008-04-04, 17.27 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. Lietuvoje. R. V. atsako, kad Lietuvoje. A. Ž. sako, kad Svetlana ((duomenys neskelbtini)) sutvarkė „tuos“ dokumentus. A. Ž. sako, kad iš „jų“ pusės ten viskas parėjo, klausia, ar R. V. kitą savaitę gali jam „pažiūrėti“. R. V. atsako, kad gerai. A. Ž. patikslina, kad „jie“ sakė, kad šiandien ryte viską padarė (2008-04-04 UAB ‚(duomenys neskelbtini) į UAB ‚(duomenys neskelbtini) „ pervedė 17 700 Lt) (t. 1, b. l. 101-102).2008-04-08, 16.46 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, kada atvažiuoti pas R. V., ryt ar poryt. Susitaria susitikti ketvirtadienį. A. Ž. teiraujasi, ar ten jau bus „dokumentai“ supakuoti. R. V. atsako, kad jau turi (t. 1, b. l. 102).2008-04-08, 16.48 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad ketvirtadienį tada (galimai atiduos išgrynintus pinigus). A. S. sako, kad gerai. A. Ž. tik prašo paimti visus pasirašytus dokumentus (t. 1, b. l. 102).2008-04-10, 11.10 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar A. S. bus pas save. A. S. sako, kad yra užsiėmęs. A. Ž. prašo, kad pats A. S. užsuktų pas A. Ž. ir pasiimtų „tuos“ dokumentus. A. S. sako, kad gerai ir, kad būtų gerai pasiimti kažkaip tai (galimai išgrynintus pinigus). A. Ž. atsako, kad ir pasiims. A. S. pasitikslina, ar iš karto ir pasiims. Susitaria dar susiskambinti (t. 1, b. l. 102-103).2008-04-10, 16.31 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. S. klausia, gal jis po kokio pusvalandžio važiuotų pas A. Ž.. A. Ž. sako, kad bus darbe, klausia, ar A. S. atvažiuos į darbą. A. S. atsako, kad užvažiuos (t. 1, b. l. 103). 2008-04-11, 10.39 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. sako, kad A. Ž. dar ir sąskaitos nepasiėmė. A. Ž. sutinka, kad nepasiėmė, sako, kad atveš „tuos“ dokumentus parašams. R. V. atsako, kad gerai (t. 1, b. l. 103).2008-05-06, 09.35 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. klausia, ar ten kur A. Ž. atsiuntė, viskas dėl mokymų yra. A. Ž. atsako, kad taip. R. V. sako, kad Roberta užpildys viską ir atsiųs A. Ž.. R. V. klausia, ar A. Ž. apsigalvojo, jeigu šitą mėnesį (galimai kalba apie pinigų pervedimą). A. Ž. sako, kad šiandien R. V. paskambins ir susakys. R. V. sako, kad jo „jis“ klausia, ar jam važiuoti, ar dar palaukti, nes „jis“ norėtų išvažiuoti. A. Ž. sako, kad valandos bėgyje R. V. pasakys (t. 1, b. l. 103, 123-124)2008-05-06, 15.09 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. klausia, ar A. Ž. atsiuntė ką išrašė. A. Ž. sako, kad dar nežiūrėjo, klausia, ar Svetlana ((duomenys neskelbtini)) turėjo jam atsiųsti. R. V. sako, kad turėjo ir sako, kad jis nori laiką apskaičiuoti, nes jei šiandien ateitų (galimai būtų padarytas pavedimas), kad R. V. galėtų padaryti pavedimą, kad penktadienį arba šeštadienį galėtų nuvažiuoti pasiimti (galimai pinigus). A. Ž. sako, kad šiandien ir padarys (2008-05-06 UAB „Visum Noum“ į UAB ‚Alter Ignis perveda 13 747 Lt) (t. 1, b. l. 104, 124).2008-05-06, 15.15 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, gal D. D. yra ofise ir prašo pažiūrėti, ar neatėjo faksas iš R. V., arba, ar jie neatsiuntė e-mailo, sako, kad reikėtų šiandien padaryti (galimai pervesti pinigus). D. D. sako gavęs nuo Svetlanos ((duomenys neskelbtini)) e-mailą. A. Ž. sako, ar gali D. D. padaryti pavedimą. D. D. sako, kad gerai (t. 1, b. l. 104, 125).2008-05-07, 09.37 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad viską „ten” padarė ir dar papildomą (galimai pervedė pinigus). R. V. atsako, kad tvarkoj. (2008-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 16 520 Lt) (t. 1, b. l. 105, 125-127).2008-05-10, 10.34 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar galėtų užvažiuoti pas R. V.. R. V. atsako, kad A. Ž. reikalais (galimai išgryninti pinigų) yra Rygoje ir šiandien ruošiasi grįžti. Susitaria susitikti pirmadienį. R. V. patikslina, kad šiandien galės (galimai atiduoti išgrynintus pinigus). A. Ž. prašo, kad R. V. paskambintų, kai bus Lietuvoje (t. 1, b. l. 105, 127-128).2008-05-12, 12.44 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, gal jam pas R. V. važiuoti be popierių, gal juos vėliau jie susitvarkys. D. D. sako, kad paskui vis tiek reikės D. D. parašų. A. Ž. sutinka ir sako, kad tada pirma užvažiuos pas D. D., prašo, kad šis paruoštų popierius. D. D. sako, kad jie jau paruošti, tik atspausdinti reikia (t. 1, b. l. 105, 128-129).2008-06-03, 14.01 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu D. D. klausia, ar R. V. šiandien bus. A. Ž. atsako, kad jis bus rytoj. D. D. sako, kad jų kolegos klausia, ar ten su R. V. jie galės subendraut. A. Ž. nurodo jam perskambinsiantis (t. 1, b. l. 106).2008-06-05, 12.44 val., D. M. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. M. sako, kad jai būtų gerai sąskaitėlė, jei praeito mėnesio būtų. A. Ž. pasitikslina, ar gegužės (mėnesio). D. M. atsako, kad taip (t. 1, b. l. 106).2008-06-06, 15.34 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. klausia, ar A. Ž. kalbėjo su R. V. apie kolegų A. Ž. atsako kalbėjęs, sako, kad jei pirmadienį „ten” duotų, tai gal reiktų nuvežti. D. D. klausia per kiek laiko, o A. Ž. sako, kad šiaip tai penktadienį planuotų. D. D. sako, kad jam svarbiausia terminai (t. 1, b. l. 106).2008-06-10, 19.00 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. sako, kad R. V. failiuką padarė, klausia ar A. Ž. persiųsti. A. Ž. sako, kad persiųsti jam, nes Svetlanos ((duomenys neskelbtini)) nėra, sako, kad jis šiandien išsiųstų (R. V.), jam paskambintų važiuodamas, kad jis atfaksuotų sąskaitą (t. 1, b. l. 106).2008-06-11, 08.28 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. sako, kad dėl Raimio ((duomenys neskelbtini)) nespėjo padaryti, klausia, gal jam pačiam nusiųsti R. V.. A. Ž. liepia nusiųsti ir pasako e-mailą (duomenys neskelbtini). D. D. sako, kad kai padarys, paskambins A. Ž., kad jis paskambintų R. V. (t. 1, b. l. 107).2008-06-11, 14.55 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad jam reikia skambinti R. V. ir klausia, ar D. D. dar nenusiuntė jam. D. D. atsako, kad kaip tik dabar daro, sako, kad pamiršo pasakyti A. Ž., kad R. V. skambino. A. Ž. sako, kad paskambins R. V. (t. 1, b. l. 107).2008-06-12, 09.04 val. A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad R. V. turėjo gauti e-mailą pagal kurį turi jiems išrašyti sąskaitas, klausia, ar R. V. gali šiandien išrašyti ir atsiųsti A. Ž.. R. V. atsako, kad šiandien nepadarys, ryt padarys, nes po pietų išvažiuoja į Rygą. A. Ž. sako, kad jam reikia tik sąskaitos numerio, kad galėtų nors pavedimą padaryti. R. V. pažada pasakyti sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 107).2008-06-12, 10.25 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. padiktuoja A. Ž. sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini). A. Ž. klausia, kokios datos bus sąskaita. R. V. klausia, kokia data reikalinga. A. Ž. klausia, ar gali būti dar gegužės. R. V. atsako, kad gerai (t. 1, b. l. 107-108).2008-06-18, 10.36 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. prašo, kad A. Ž. atsiųstų aktą pagal tą paskutinę sąskaitą. A. Ž. atsako galintis, klausia, gal jam užvežti. R. V. prašo jam užvežti, nes jam reikia sąskaitą išrašyti, sako, kad jam šiandien atvažiuos ir „tą“ atveš ir, kad jis buhalterijai atiduotų, kad jie turėtų (t. 1, b. l. 108).2008-06-25, 09.22 val., D. M. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. M. sako, kad jai reikia su A. Ž. susitvarkyti, kad įtrauktų gegužės mėnesį. A. Ž. atsako, kad gegužės nelabai gali, klausia, ar D. M. neturi birželio mėnesį pajamų. D. M. sako, kad šitą mėnesį turi, net kitą neturės, sako, kad blogai gausis (t. 1, b. l. 108-109).2008-06-25, 14.06 val., A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu D. M. sako, kad jai trūksta vienos sutarties su „(duomenys neskelbtini)“, ar dar su kažkuo, tiksliai neatsimena. A. Ž. prašo, kad D. M. tiksliai pasakytų, nes pagal jį turėtų būti viskas tvarkingai (t. 1, b. l. 109).2008-06-30, 13.56 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad sąskaitoje kažkas negerai su rekvizitais. R. V. pasitikslina, ar su „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. atsako, kad taip, sąskaitos numeris kažkoks kitoks. R. V. prašo, kad A. Ž. pasižiūrėtų sąskaitos numerį, kur anksčiau buvo daromi pavedimai, prašo paskambinti Valentinui ((duomenys neskelbtini)), kad jis pasižiūrėtų sąskaitos numerį (t. 1, b. l. 109).2008-07-02, 15.10 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. klausia, ar A. Ž. ištaisė sąskaitą. A. Ž. sako dar nepataisęs, bet apmokėjęs. R. V. sako, kad neapmokėjo. A. Ž. sako, kad paklaus, bet turėjo (būti pervesti pinigai). R. V. prašo A. Ž. paklausti, kada darys (pavedimą), nes jis nori taip pat pasiplanuoti, prašo, kad A. Ž. paskambintų R. V. (t. 1, b. l. 110).2008-07-03, 10.26 val., A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu D. M. sako, nieko nepadariusi, nes nespėja. A. Ž. sako, kad D. M. padarytų tą, kur jis jai ranka užrašė. D. M. sako, kad padarys po pietų. A. Ž. prašo įrašyti teisingus pavadinimus, įmonės kodą ir ataskaitą (t. 1, b. l. 110).2008-07-08, 10.27 val., A. Ž. SMS D. M.. A. Ž. klausia, ar padarė ketvirtadienį (galimai ar padarė pavedimą) (t. 1, b. l. 110).2008-07-08, 10.56 val., A. Ž. SMS D. M., kurioje A. Ž. prašo duoti žinią (galimai dėl padaryto pavedimo) (t. 1, b. l. 110).2008-07-08, 13.24 val., D. M. SMS A. Ž.. D. M. informuoja, kad padarė 20 (galimai pervedė 20 000 Lt), ryt likusią (galimai rytoj perves likusią), nes uždėtas dienos limitas (2008-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 20 000 Lt) (t. 1, b. l. 110).2008-07-09, 13.09 val., A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu A. Ž. prašo, kad D. M. pavedimą padarytų šiandien. D. M. sako padarysianti. A. Ž. sako, kad tada sąskaitas suorganizuos. D. M. sako, kad jai būtų gerai originalus turėti. A. Ž. sako, kad paskui jei susimatys, kai jau čia ... (galimai bus nuimti pervesti pinigai) (2008-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 16 344 Lt) (t. 1, b. l. 110-111).2008-07-09, 20.07 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad jeigu ten A. S. nori su „tuo“ reikalus pasidėlioti tuos, tai būtų gerai iki vidurio liepos, nes paskui „tas“ gale liepos išvažiuos atostogų. A. S. atsako supratęs. A. Ž. sako, kad per kitą savaitę reiktų popierius ten ir visą kitą susidėlioti ir tada dar kitą savaitę „jis“ ten viską sutvarkytų (t. 1, b. l. 111).2008-07-10, 11.02 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. sako, kad siunčia A. Ž. sąskaitą. A. Ž. sako laukiantis (t. 1, b. l. 111).2008-07-11, 10.18 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia R. V., ar šis mato viską (galimai pervestus pinigus). R. V. atsako nebuvęs ofise, pasižiūrės. A. Ž. sako, kad turėtų būti viskas tvarkoj. R. V. klausia, kada planuoja ar pirmadienį, ar kada biškį (t. 1, b. l. 111).2008-07-14, 10.00 val., A. Ž. skambina D. M.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar D. M. padarė tą paskutinę (galimai pavedimą pagal paskutinę sąskaitą). D. M. atsako padariusi jau seniai. A. Ž. sako, kad susimatys, kad jis D. M. tuos „dokus“ atgrąžins (t. 1, b. l. b. l. 112).2008-07-16, 13.14 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, gal R. V. „tuos dokumentus“, bent jau kur žino, paliktų... R. V. atsako, kad jis visus turi, šiandien sulakstė, jam visgi grįžo „tas“, ir jis buvo išvažiavęs, kad jis dėl to ir grįžo, kad viską atsivežtų, visus „popierius“ A. Ž.. A. Ž. sako, kad gal tada Valentinas ((duomenys neskelbtini)) jo palauktų, kad apie 3-ią turėtų būti. R. V. sako, kad 3-ią jis bus (t. 1, b. l. 112).2008-07-16, 16.39 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar D. D. bus ofise, sako, kad buvo pas Raimį ((duomenys neskelbtini)), D. D. sako, kad gal A. Ž. įdėtų viską į stalčių jam. A. Ž. atsako, kad jis gali palaukti (t. 1, b. l. 112).2008-07-16, 17.01 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. klausia, gal pakeliui kur nors, pakeliui niekaip (galimai klausia, ar negali pakeliui perduoti pinigus arba dokumentus). A. Ž. sako, kad D. D. užeitų, nes jie ilgai nebus. D. D. klausia, ar viskas „ten“ tvarkoje, pilnoj apimtyje. A. Ž. atsako, kad viskas gerai, nori pasakyti porą žodžių D. D., ką su „juo“ (galimai R. V.) sušnekėjo (t. 1, b. l. 112-113).2008-08-26, 17.26 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. sako, kad jam reikia sąskaitos. A. Ž. klausia kokiai (sumai). A. S. atsako, kad 7 100. A. Ž. klausia, ar plius PVM. A. S. atsako, kad čia be PVM. A. Ž. atsako, kad gerai. A. S. sako, kad būtų gerai, kad kitos savaitės pabaigoj galima būtų ... (gauti pervestus pinigus). A. Ž. atsako, kad rugsėjo 6 jis išvažiuoja, tai jau reikia kitos savaitės pradžioj susitvarkyti. A. S. atsako, kad gerai, tariasi susitikti ir pasišnekėti. (2008-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 8 437 Lt) (t. 1, b. l. 113).2008-08-28, 12.08 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. klausia, ar A. Ž. turi „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes A. Ž. ten pervedinėjo 7 000. A. Ž. atsako, kad gerai. R. V. pasitikslina, ar tvarkoj ir sako, kad A. Ž. į tą pačią sąskaitą, kur septynis ir tuos pervestų. A. Ž. atsako, kad gerai. (2008-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 7 000 Lt; 2008-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 8 437 Lt) (t. 1, b. l. 113).2008-08-29, 09.29 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. bus iki pietų. R. V. atsako, kad bus. A. Ž. sako, kad iki 11-os turėtų pas R. V. atvažiuoti, klausia, ar gerai. R. V. atsako, kad gerai (t. 1, b. l. 113).2008-08-29, 09.30 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar A. S. bus iki pietų. A. S. sako, kad apie 11 val. bus ir prašo, kad A. Ž. prieš važiuodamas paskambintų, paklaus, ar direktorius bus. Tariasi susitikti apie 11 val. (t. 1, b. l. 113-114).2008-08-29, 11.59 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad „ten“ jie viską sutvarkys, vėliausiai sakė pirmadienį, klausia, ar gal jis tuo pačius ... R. V. atsako, kad gerai. A. Ž. klausia, ar ir susitvarkys. R. V. atsako, kad gerai (t. 1, b. l. 114).2008-08-29, 15.24 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar A. S. negauna. A. S. atsako negaunantis. A. Ž. sako tuoj atsiųsiantis SMS, taip daug paprasčiau. A. S. prašo nurodyti banką ir sąskaitą (t. 1, b. l. 114).2008-08-29, 16.05 val., A. Ž. SMS A. S.: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114).2008-09-01, 09.07 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. sako, kad perkraunami kompiuteriai, klausia, ką daryti, jei šiandien jie nespės išduoti. A. Ž. atsako, kad rytoj yra paskutinis terminas. R. V. atsako, kad tada spės. A. Ž. prašo šiandien pasitikrinti (t. 1, b. l. 114).2008-09-01, 09.37 val., A. Ž. skambina V. N.. Pokalbio metu V. N. sako „ten radau laiškelį, kad ten dėl sąskaitos“ ir klausia „ar jūs susitvarkėt ten“. A. Ž. prašo padiktuoti, kad pasitikslintų. V. N. sako, kad „(duomenys neskelbtini)“, kad tik dabar laiškelį perskaitė. A. Ž. prašo „ją“ pasakyti. Sutaria, kad V. N. atsiųs SMS žinute (t. 1, b. l. 115).2008-09-01, 09.43 val., A. Ž. gauna SMS pranešimą iš V. N.: (duomenys neskelbtini) Danske bank 74000 (t. 1, b. l. 115).2008-09-01, 10.00 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar A. S. gavo žinutę penktadienį. A. S. atsako gavęs ir padaręs (galimai pavedimą) A. Ž. sako, kad tvarkoj (t. 1, b. l. 115).2008-10-06, 10.58 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar galėtų jam paskambinti Valentinas (galimai (duomenys neskelbtini)), A. Ž. pasakys ko jam reikia. R. V. atsakius, kad gerai, A. Ž. sako, kad jis tada nusiųs Valentinui dokumentus, jis tada tegul sąskaitą jiems išrašo (t. 1, b. l. 115).2008-10-24, 11.21 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. bus iki dvylikos. R. V. atsako, kad pamiršo pasakyti šiandien važiuojantis į Rygą, todėl sutikti siūlo pirmadienį iš ryto. A. Ž. klausia, ar nėra Jurgitos ((duomenys neskelbtini)), nes reikia jam tik parašų. R. V. sako, kad abu važiuoja. A. Ž. sako, kad Valentinui ((duomenys neskelbtini)) atsiųs aktą, kuris parašys sąskaitą pirmadieniui, kad ten ir ten tvarko, prašo, kad viską paruoštų pirmadieniui. R. V. klausia, ar A. Ž. dabar nereikia sąskaitos numerio. A. Ž. atsako, kad nereikia (t. 1, b. l. 115-116)2008-10-24, 11.23 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. informuoja, kad šiandien „neatvarys“, klausia, ar nebus per vėlu antradienį. A. S. pasakius, kad ne, A. Ž. paaiškina, kad „šiandien ten to žmogaus nėra...“ ir pasiklausia „aš ten iki 4-ių ... tvarkoj. Nu jeigu ten biški keliais litais suapvalinsiu, nes ten man kitaip neišeina...“. A. S. neprieštarauja (t. 1, b. l. 116).2008-10-31, 10.19 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. klausia, ar A. Ž. gali su juo susitikti, prašo, kad šis atvažiuotų pas R. V. (t. 1, b. l. 116).2008-10-31, 11.16 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. klausia, ar A. Ž. galėtų užsukti pas A. S. 2-ą valandą. A. Ž. atsako, kad neišeis, nes reikia važiuoti namo, klausia, gal atvažiuoti pas administratorę, palikti jai. A. S. sako, kad ne pas administratorę, šalia jo kabineto yra tokia Indrė ir liepia jai atiduoti. A. Ž. pasitikslina, ar I. D.. A. S. sako, kad taip. A. Ž. klausia, gal pas ją yra dokumentai palikti. A. S. sako, kad jai paskambins, pasakys, kad dokumentus ant jo stalo susirastų ir atiduotų (t. 1, 16-117).2008-10-31, 11.55 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad buvo, viskas gerai. A. S. klausia, ar pasiėmė (dokumentus). A. Ž. atsako pasiėmęs (t. 1, b. l. 117).2008-12-18, 10.13 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, gal R. V. jau grįžęs. R. V. atsako, kad tiktai rytoj važiuos, nes jis apsirgo, ryt važiuoja ir ryt grįš. A. Ž. klausia, kaip dėl „tų“, ar R. V. „tų“ kitų nepadarė. R. V. atsako, kad jam irgi atveš ten pirmadienį tiktai. Susitaria pirmadienį pasimatyti (t. 1, b. l. 117).2008-12-18, 11.18 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. S. klausia „nu“, A. Ž. atsako, kad pirmadienį. A. S. sako, kad rytoj į galą reikėtų. A. Ž. teisinasi taip išėjus, kad vis tieks kaip ir jis sakė anksčiau, reikia savaitės (galimai, kad susigrąžinti pinigus). A. S. sako, kad jie pirmadienį jau turėjo (galimai pinigai buvo pervesti pinigai). A. Ž. sako, kad pirmadienį ir bus savaitė, teisinasi, kad nėra „to“ žmogaus, kad jis išvykęs į užsienį. (2008-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini) pervedė į UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 15 576 Lt) (t. 1, b. l. 117-118).2008-12-22, 09.48 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad šiandien bandys prieš 12-ką būti pas R. V.. R. V. liepia nevažiuoti, nes jis laidotuvėse ir Vilniuje bus tik rytoj, todėl rytoj ir pasimatys. A. Ž. klausia, ar be R. V. nieks negali, nes jį spaudžia. R. V. sako, kad be jo nieks negali, nes „tie“ dalykai, tiktai jis gali. A. Ž. sako, kad jis tada pasiskolins, kažkaip pats ten sutvarkys. Tariasi dėl susitikimo rytoj (t. 1, b. l. 118).2008-12-24, 11.29 val., V. N. skambina A. Ž.. Pokalbio metu V. N. klausia, kokiai sumai išrašyti sąskaitą. A. Ž. atsako, kad visai sumai. V. N. klausia, kur visai, ar ten kur 100-as. A. Ž. liepia V. N. pasižiūrėti ten, kaip parašyta, sako, kad ten yra tiksliai parašyta viskas. V. N. sako, kad ten parašyta „atsižvelgiant į mokėjimus“, A. Ž. sako, kad visa suma, kur įrašyta akte, tokią ir įrašyti, patikslina, kad galutinė suma apie 100-as tūkstančių, ten 66 plius PVM, tai septyniasdešimt keli tūkstančiai. A. N. atsako, kad gerai (t. 1, b. l. 118).2008-12-29, 08.48 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. sako, kad praeitą trečiadienį faksu persiuntė (galimai išrašytą sąskaitą). A. Ž. sako, kad jam Valentinas ((duomenys neskelbtini)) skambino ir sakė siuntęs, bet ar jie gavo, nežino, nes ne ofise. R. V. prašo, kad A. Ž. pasižiūrėtų ir duotų žinoti, kad R. V. susiplanuotų, kaip daryti (t. 1, b. l. 118-119).2008-12-29, 10.03 val., A. Ž. skambina D. D.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar jie prieš pat Kalėdas sąskaitos neatsiuntė faksu. D. D. atsako, kad atsiuntė, gavo, paskutinę dieną tenais. A. Ž. klausia, ar D. D. padarys šiandien (galimai pavedimą). D. D. atsako, kad taip. A. Ž. sako, kad kai D. D. atvarys, kad nuo „to“ (pavedimo) ir pradėtų (t. 1, b. l. 119).2008-12-29, 12.16 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. sako pasistengsiantis šiandien, jau jeigu viskas bus. A. Ž. sako, kad susiskambins, nes jam atrodo, kad padarė tik kažkokią dalį, iki pietų turėtų tikrai būti (t. 1, b. l. 119).2008-12-29, 17.31 val., V. N. skambina A. Ž.. Pokalbio metu V. N. sako, kad R. V. išvažiavo, todėl A. Ž. gaus bendrauti su V. N.. A. Ž. atsako, kad viskas padaryta, pasitikslina, ar R. V. nebus. V. N. patikslina, kad jis išvažiavęs. A. Ž. prašo, kad V. N. jam paskambintų, A. Ž. privažiuos, prašo, kad V. N. iš ryto pasitikrintų, viską ten sužiūrėtų (t. 1, b. l. 119-120).2008-12-31, 11.24 val., A. Ž. skambina V. N. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad būtų trečią, klausia, ar V. N. gerai. V. N. sako, kad jam vis tiek reikia tuos popierius A. Ž. atiduoti (2008-12-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 50 000 ir 27 880 Lt) (t. 1, b. l. 120).2009-02-06, 14.08 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. S. klausia, kodėl A. Ž. neatsiunčia komercinio pasiūlymo. A. Ž. sako pamiršęs. A. S. sako, kad vargu, ar jau reikės. A. Ž. sako, kad gali ir nesiųsti, A. S. prašo atsiųsti, kad jiems reikia sąskaitos 20-imčiai. A. Ž. atsako supratęs. A. S. sako, kad būtų gerai susitikti, sąskaitą ir komercinį pasiūlymą pasiimti. Tariasi pirmadieniui (t. 1, b. l. 120).2009-02-11, 14.49 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, kas yra VSA Vilnius direktorius, ar Jurgita. A. S. atsako, kad J. P. (t. 1, b. l. 120).2009-02-26, 14.00 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. sako, kad šiandien dabar va padarė. A. Ž. sako, kad kitą savaitę, nes jis serga. A. S. klausia, ar pirmadienį tada, o A. Ž. atsako žiūrėsiantis, jei iki pirmadienio pasveiks. Sutaria susiskambinti (t. 1, b. l. 120-121).2009-03-03, 09.52 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. nesutvarkė ten tiems klientams. R. V. liepia atvažiuoti po pietų pas R. V., sako, kad viskas bus sutvarkyta. Susitaria susitikti (t. 2, b. l. 121).2009-03-03, 13.41 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. klausia, ar galima ten ko nors tikėtis. A. Ž. atsako, kad taip, atvažiuos į darbo pabaigą (t. 1, b. l. 121).2009-03-03, 13.50 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar gali dabar atvažiuoti ir sako jau važiuojantis (1 t. b. l. 121).2009-03-03, 14.40 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar A. S. bus dabar. A. S. atsako būsiantis. A. Ž. nurodo, kad tuoj bus (t. 1, b. l. 121).

2. 2009-10-30 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t. 1, b. l. 131) su abonento (duomenys neskelbtini) (A. Ž.) telefoninių pokalbių suvestine 2009-10-30 Nr. 5.74-S-22 (t. 1, b. l. 132-134) ir abonento (duomenys neskelbtini) (R. V.) telefoninių pokalbių suvestine 2009-10-30 Nr. 5.74-S-23 (t. 1, b. l. 135-137), kuriuose užfiksuota, kaip A. Ž. bendrauja su R. V. (abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir D. D. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)):

2009-10-06, 17.01 val., D. D. skambina A. Ž.. Pokalbio metu D. D. klausia „ar nereiktų aplankyti...dokumentus susirinkti iš Raimundo“, sako „nes aš paskui pagal tuos tavo dokumentus ten, kad žinočiau ... reikia susižiūrėti paskui kitus galus čia“. Tariasi kitai dienai (t. 1, b. l. 132).2009-10-06, 17.02 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar galės ryt pas jį užlėkti. R. V. sako, kad „skambina jie jam kelintą atvažiuoti - ar ryt, ar ketvirtadienį ... dar laukia aštuntą valandą paskambins jam šiandien ar spėjo ar nespėjo padaryt ... jis prašė, jog rytdienai viskas būtų ... jam geriau ryt atvažiuot“. A. Ž. sako, kad jį jau vėl spaudžia, tuoj visi pradės panikuoti. Toliau abu kalba apie „spės suvaikščioti“ ar ne. Sutaria, kad R. V. paskambins A. Ž. ir pasakys kada atvažiuoti (t. 1, b. l. 132-133).2009-10-07, 11.09 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. ryt važiuoja ir ar ryt tikrai bus Vilniuje. R. V. atsakius, kad apie devintą jau bus Vilniuj, kalbasi ir tariasi dėl susitikimo. A. Ž. sako, kad jam iki pietų reikia susitvarkyti „tuos reikalus“. R. V. sako, kad „viskas bus sutvarkyta“, kad „tie iš ryto paskambino, vakare sako“, „iš ryto nespėja sutvarkyti bus po pietų tiktai, ir jis važiuos iš karto“ (t. 1, b. l. 135-136).2009-10-08, 17.28 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu A. Ž. klausia, ar R. V. neužvažiuos. R. V. informuoja, kad jis Rygoj, sutaria kad pasuks, kai grįš (t. 1, b. l. 132-133).2009-10-08, 19.05 val., R. V. SMS A. Ž.: „Sendiena nebusiu. Busiu ryt 10val. Dabar pakeliui i Talina“ (t. 1, b. l. 134).2009-10-08, 19.06 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu R. V. informuoja, kad ryt galės susitikti kai jau sieną pervažiuos, paskambins ir jau nuo Ukmergės kai važiuos, prie „Bigo“, ten. Susitaria susitikti (t. 1, b. l. 134).2009-10-09, 08.53 val., R. V. skambina A. Ž.. Pokalbio metu R. V. informuoja, kad jam „70 kilometrų liko, tai pusvalandis“. Tariasi, kur susitikti - prie „Bigo“ ar prie „Juozapo“. Sutaria už pusvalandžio, be penkiolikos dešimt, prie „Juozapo“ (prekybos centras „Pas Juozapą“) (t. 1, b. l. 136-137).2009-10-09, 10.16 val., A. Ž. skambina R. V.. Pokalbio metu tikslinasi, kur privažiuoti. Sutaria, kad geriau susitiks pusiaukelėj, už 10 minučių prie „Mados“, prie „Pasidaryk pats“ (t. 1, b. l. b. l. 137).

3. 2009-10-19 protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 151) su išslaptinta abonento (duomenys neskelbtini) (A. S.) telefoninių pokalbių suvestine 2009-09-24 Nr. 13VS-S-38(RN) (t. 1, b. l. 152-156), kuriuose užfiksuota, kaip A. S. bendrauja su A. Ž. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir I. D. (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)):

2008-10-23, 12.55 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. sako, kad „labai trumpai, sąskaitėlės reikia“. A. Ž. pasako kad pas jį atvažiuos šiandien arba poryt, bet dar paskambins. A. S. prašo, kad A. Ž. užsirašytų sumą „8235“ ir „būtų viskas aišku“. A. Ž. pasitikslinus „ar čia bendra, A. S. atsako, kad taip. Sutaria pasiskambinti prieš susitinkant (t. 1, b. l. 152).2008-10-27, 18.35 val., A. S. skambina A., (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. S. klausia, ar A. Ž. ryt užvažiuos, sako, kad „ten reiktų truputį pakeisti“, kad pas juos „direktorius pasikeitė“, kad „ten visur figūravo D. Š., tai dabar vietoj jo reikia rašyti J. P.“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai) (t. 1, b. l. 153).2008-10-31, 10.39 val., A. Ž. skambina A. S.. Pokalbio metu A. Ž. sako, kad „neužilgo užvažiuotų dokumentų pasiimti, ar nieko nebūtų“. A. S. informuoja, kad jis ne ofise ir sutaria vėliau susiskambinti (t. 1, b. l. 153-154).2008-10-31, 11.17 val., A. S. skambina I. D.. Pokalbio metu A. S. sako, kad jis niekur nespėja, informuoja, kad „atvažiuos toksai A. Ž.“, kad ji dabar nuo jo stalo paimtų įmautę su įdėta sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ ir atiduotų A. Ž., kuris atvažiuos kažkur pusvalandžio bėgy ir „duos pinigus“. . D. atsako viską supratusi (t. 1, b. l. 154-155).2008-12-11, 12.10 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. sako, kad „labai trumpai“, kad jam „reikalinga sąskaita 12-ai tūkstančių“. A. Ž. atsako „gerai“ (t. 1, b. l. 155).2008-12-12, 09.07 val., A. S. skambina A. Ž.. Pokalbio metu A. S. teiraujasi, ar A. Ž. nepamiršo ką jis vakar sakė. A. Ž. atsakius, kad nepamiršo, sutaria susitikti pirmadienį, A. Ž. paskambins „kai turės“ (t. 1, b. l. 155-156).

2014-12-16 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t. 3, b. l. 41-48) dėl abonento (duomenys neskelbtini) (D. M.) telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei fiksavimo metu gautos informacijos, kuriame užfiksuota, kaip D. M. bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie įvairias aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis:2009-10-21, 16.48 val., pokalbio metu su vyru, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), D. M. sako, kad „ten prieš 3 metus kažkoks projektas buvo, kažką bando prikabinti, kad apie pinigų plovimą“, kad „čia aišku yra mano parašai“, įtaria „kad čia mažiausia blogybė kokios dar laukia“, „tipo nurašinėjo pinigus, įmonei kuri nefunkcionavo, nevykdė veiklos, realiai neturėjo darbuotojų“ ir dabar „nežino kaip čia vyniosis viskas“ (t. 3, b. l. 42-43).2009-10-22, 18.14 val., pokalbio metu su moterimi, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), D. M. sako, kad „čia pasirodo kažkoks toks tinklas užregztas voratinklis”, „čia kažkokią afiorą kažkas labai stambiai suko, net gi kiek mačiau pagal schemas, iki Vilono finansininko nuėjo, yra ten kažkoks žydas, sėdi „nei vieno nepažįstu“ „nu vieną vat pažįstu, žinai su kuriuo bendravau, o daugiau nieko...“, „nežinau kaip čia baigsis“ „kažkiek tai klius ir man, bet kiek tai nežinau…”, „nes yra straipsnis, kuris labai blogai… ten nežinau, pagal keturis berods straipsnius ir jų dalis, ir labai baisiai skamba … tam kad nebūtų sukčiavimas stambiu mastu turi jį performuoti“ „nes pas mane tipo 35 tūkstančiai valstybei pinigų nesumokėta… mokesčių“ „tai yra stambus mastas, jeigu 31 999 tada jau nėra to sunkaus masto ...“ „vienu žodžiu reikia išskaidyti viską, kad neliktų tų sumų žinai, tada tiktai baudos“, „man tiktai žinai nuo teistumo reikia vyniotis, nes teistumas tai čia žinai man (keiksmažodis) su visais mokslais bus...“, „čia buvo tas projektas darytas prieš kokius 2 metus 3 gal...“ „ir kaip iš giedro dangaus“, „aš galvoju čia bet kam gali taip vat nukristi“, „nu lenkti link to susitaikymo, kad ...“ „yra toks dalykas, kaip susitaikymas“ „pripaišys teistumą žinai…teisėj ateities nėra žinai…“ „iš tikrųjų žinai nėra taip paprasta“ „nebūtų FNTT…. žinai…“ (t. 3, b. l. 43-46).

Ikiteisminio tyrimo metu FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai kartu su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai bei pateikė šias išvadas:

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateikta 2011-09-30 specialisto išvada Nr. 5-1/197 (t. 1, b. l. 167-179). Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino konsultavimo paslaugų pirkimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2004-12-16 iki 2007-05-09 išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 95 993 Lt, tame tarpe 12 843 Lt PVM. Iš jų: 2004 metais už 7 080 Lt, tame tarpe 1 080 Lt PVM (pagal 1 PVM s/f už 6 000 Lt ir 1 080 Lt PVM, iš viso už 7 080 Lt PVM), 2005 metais už 13 511 Lt, tame tarpe 2 061 Lt PVM (pagal 4 PVM s/f už 11 450 ir 2 061 Lt PVM, iš viso už 13 511 Lt), 2006 metais už 28 202 Lt, tame tarpe 4 302 Lt PVM (pagal 1 PVM s/f už 23 900 Lt ir 4 302 Lt PVM, iš viso už 28 202 Lt) ir 2007 metais už 47 200 Lt, tame tarpe 5 400 Lt PVM (pagal 2 PVM s/f Nr. 0000096 (2007-04-24) už 10 000 Lt ir 1 800 Lt PVM, iš viso už 11 800 Lt (į sąnaudas įtraukė 11 800 Lt) ir s/f Nr.0000100 (2007-05-09) už 30 000 Lt ir 5 400 Lt PVM, iš viso už 35 400 Lt) (detalūs duomenys pateikti 6 priede) (t. 1, b. l. 179);UAB „(duomenys neskelbtini)” su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė pilnai, t. y. minėtai įmonei nuo 2004-12-17 iki 2007-05-10 pervedė iš viso 95 993 Lt, iš jų: 2004 metais – 7 080 Lt, 2005 metais – 13 511 Lt, 2006 metais – 28 202 Lt ir 2007 metais – 47 200 Lt. Detalūs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2004-12-17 iki 2007-05-10 pervestas pinigines lėšas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti specialisto išvados 6 priede (t. 1, b. l. 179);Atsižvelgiant į tai, kad realiai sandoriai tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose serija LBG Nr. 4929497 (2004-12-16), serija GCC Nr. 1630610 (2005-02-28), Nr. 1630635 (2005-07-14), Nr. 1630642 (2005-09-14), Nr. 1630664 (2005-11-14), serija GDB Nr. 7878476 (2006-04-21), serija ALTR Nr. 0000096 (2007-04-24) ir Nr.0000100 (2007-05-09) už 81 350 Lt ir 14 643 Lt PVM, iš viso už 95 993 Lt, nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės – įformintos neįvykusios ūkinės operacijos su PVM sąskaitose faktūrose nurodytu ūkio subjektu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris jokių paslaugų (darbų) nepardavė. Mokėjimo dokumentuose (pateikti sąskaitų išrašai) įrašytas pinigų gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris paslaugų (darbų) nepardavė. Pagal minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. vasario, liepos, rugsėjo, lapkričio mėn., 2006 m. balandžio mėn. ir 2007 m. balandžio, gegužės mėn. apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą.UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose Vilniaus AVMI PVM deklaracijose neteisėtai deklaravo 12 843 Lt atskaitomo pirkimo PVM, iš jų: 2004 m. gruodžio mėn. – 1 080 Lt, 2005 m. vasario mėn. – 558 Lt, 2005 m. liepos mėn. – 1 080 Lt, 2005 m. rugsėjo mėn. – 171 Lt, 2005 m. lapkričio mėn. - 252 Lt, 2006 m. balandžio mėn. – 4 302 Lt, 2007 m. gegužės mėn. – 5 400 Lt bei šiomis sumomis nepagrįstai sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas. Taip pat bendrovė pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2004 m. - 2005 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijos, 2006 m.-2007 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijos nepagrįstai deklaravo: 2004 m. 6 000 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą 2004-12-16 PVM sąskaitą faktūrą LBG Nr. 4929497, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną ir neapskaičiavo 900 Lt (6 000 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio; 2005 m. 11 450 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2005-02-28 GCC Nr. 1630610, 2005-07-14 GCC Nr. 1630635, 2005-09-14 GCC Nr. 1630642, 2005-11-14 GCC Nr. 1630664, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei įvertinus 2005 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą 1 734 Lt mokestinio laikotarpio deklaruotą nuostolį, neapskaičiavo 1 457 Lt (9 716 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;2006 m. 23 900 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą 2006-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GDB Nr. 7878476, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei įvertinus 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą 5 052 Lt mokestinio laikotarpio deklaruotą nuostolį, neapskaičiavo 2 827 Lt (18 848 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;2007 m. 41 800 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2007-04-24 ALTR Nr. 0000096, 2007-05-09 ALTR Nr. 0000100, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei įvertinus 2007 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą 2 565 Lt mokestinio laikotarpio deklaruotą nuostolį, neapskaičiavo 5 885 Lt (39 235 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-2007 m. neapskaičiavo į biudžetą 11 069 Lt (900 Lt + 1 457 Lt + 2 827 Lt + 5 885 Lt ) mokėtino pelno mokesčio;

Pagal 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnio nuostatas mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Bendrovė pateiktoje Vilniaus apskrities VMI metinėje socialinio mokesčio ataskaitoje (KIT702 forma) už 2006 m. nedeklaravo 18 848 Lt socialinio mokesčio bazės ir taikant 4 procentų tarifą neapskaičiavo 754 Lt (23 900 Lt -5 052 Lt x 4%) socialinio mokesčio, o 2007 m. nedeklaravo 39 235 Lt socialinio mokesčio bazės ir taikant 3 procentų tarifą neapskaičiavo 1 177 Lt (41 800 Lt – 2 565 Lt x 3 %) socialinio mokesčio. Viso neteisėtai nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1 931 Lt mokėtino socialinio mokesčio;UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (minėtose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės) buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 13 straipsnį, kuris nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atskaitė PVM, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-2007 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius ir juridinės galios neturinčius dokumentus, dėl to 83 150 Lt sumą nepagrįstai priskyrė 2004-2007 metų sąnaudoms, sumažino ir nesumokėjo 11 069 Lt mokėtino į biudžetą pelno mokesčio, 2006-2007 m. neteisėtai nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 1 931 Lt (už 2006 m. 23 900 Lt – 5 052 Lt (deklaruotas nuostolis) x 4 % + už 2007 m. 41 800 Lt – 2 565 Lt (deklaruotas nuostolis) x 3%) mokėtino socialinio mokesčio bei 2004 m. gruodžio mėn., 2005 m. vasario mėn., 2005 m. liepos mėn., 2005 m. rugsėjo mėn., 2005 m. lapkričio mėn., 2006 m. balandžio mėn., 2007 m. gegužės mėn. neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 12 843 Lt atskaitomo pirkimo PVM ir minėtais laikotarpiais sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą, dėl to iš viso padarė 25 843 Lt žalą biudžetui (t. 1, b. l. 167-169).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateikta 2011-10-13 specialisto išvada Nr. 5-1/209 (t. 2, b. l. 1-11). Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad:

pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus ir paslaugų teikėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2008-03-31 iki 2009-02-11 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įregistruotas paslaugų pirkimas, iš viso už 73 712 Lt, iš jų 11 241 Lt PVM (specialisto išvados 1 lentelė, t. 2, b. l. 3). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyta 2008-03-31 PVM sąskaita – faktūra serija ALTR Nr. 0000154, buvo įformintas konsultacinių paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17 700 Lt, iš jų 2 700 Lt PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis 4-iomis PVM sąskaitomis – faktūromis 2008-08-29 Nr. EUB00001, 2008-10-24 Nr. EUB00003, 2008-12-12 Nr. EUB00006 ir 2009-02-11 Nr. EUB00009 buvo įformintas konsultacinių paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 56 012 Lt, iš jų 8 712 Lt PVM.Bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų duomenys buvo įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metų apskaitos registruose. Pagal tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių pažymų ir apskaitos registrų duomenis į Bendrovės apskaitą pagal bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2008-03-31 iki 2009-02-11 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras buvo įtraukti 62 300 Lt sąnaudų, 11 412 Lt pirkimo PVM bei atvaizduota 73 712 Lt skola tiekėjams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas- faktūras sumokėjo iš viso 73 712 Lt. Iš jų 17 700 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-04; 56 012 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jų 8 437 Lt – 2008-08-29, 8 437 Lt – 2008-10-29, 15 576 Lt – 2008-12-15 ir 23 562 Lt – 2009-02-26. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šių bendrovių išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė pilnai.Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, kurie nurodyti tyrimui atlikti pateiktoje užduotyje, paneigia bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose įrašytų ūkinių operacijų turinį, kaip pagrindinį juridinę galią turinčio dokumento rekvizitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų teikimas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 73 712 Lt, iš jų 11 412 Lt PVM, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnį neturi juridinės galios dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, t. y. bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, buhalterinėje apskaitoje 2008 m. kovo, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėn. ir 2009 m. vasario mėn. užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas, nesusijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį bei 13 straipsnio 3 dalį. Pagal tikrovės neatitinkančias bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose buvo įrašyti duomenys apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos tokios ūkinės operacijos:Į PVM atskaitą buvo įtrauktas 11 412 Lt pirkimo PVM, pažeidžiant 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalį ir 64 straipsnio 1 dalį (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija);Į sąnaudas buvo nurašyti iš viso 62 300 Lt ir šia suma buvo padidinti leidžiami atskaitymai, mažinantys apmokestinamąjį pelną, pažeidžiant 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalį ir 17 straipsnio 1 dalį.UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (apskaitos registruose) apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas pagal juridinės galios neturinčias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2008-03-31 iki 2009-02-11 išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ į deklaracijas, teikiamas Vilniaus apskrities VMI įrašė neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas bei mokėtinus į biudžetą pelno ir PVM mokesčius už 2008 ir 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį.UAB „(duomenys neskelbtini)” neįvykusioms operacijoms pagrįsti, panaudodama UAB „Alter Ignis” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), buhalterinėje apskaitoje 2008 ir 2009 metais apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl to 62 300 Lt padidino sąnaudas ir nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną, 11 412 Lt sumažino mokėtiną į biudžetą PVM bei nepriskaičiavo 12 460 Lt pelno mokesčio, tokiais veiksmais padarydama 23 872 Lt žalą biudžetui (t. 2, b. l. 1-11).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateikta 2011-12-28 specialisto išvada Nr. 5-1/262 (t. 2, b. l. 33-54). Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino ir buhalterinėje apskaitoje apskaitė paslaugų pirkimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2009 m. liepos 20 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 1 240 408,20 Lt, tame tarpe 183 272,60 Lt PVM. Detalūs duomenys pateikti 9 priede (t. 2, b. l. 48-50).Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė pilnai, t. y. minėtoms įmonėms pervedė 1 240 408,20 Lt. Iš jų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006-02-08 iki 2008-12-29 pervedė 270 102 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-08-09 pervedė 14 160 Lt, Estijos kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-12-19 iki 2008-12-24 pervedė 50 065,60 Lt ir UAB „In(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-07-12 iki 2009-07-23 pervedė 330 040 Lt. Detalūs duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nuo 2006-02-08 iki 2009-07-23 pervestas pinigines lėšas įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti specialisto išvados 9 priede (t. 2, b. l. 48-50).Nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. liepos 3 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 585 500 Lt ir 105 390 Lt pardavimo PVM. Detalūs duomenys pateikti 11 priede (t. 2, b. l. 53).

UAB „Alter Ignis“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2009 m. liepos 20 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys (detalūs duomenys pateikti 10 priede), tai yra, tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn., 2007 m. vasario, balandžio, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėn., 2008 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn., ir 2009 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. apskaitos registrus (10 priedas, t. 2, b. l. 51-52), kurių pagrindu bendrovė apskaičiavo ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo 105 037 Lt padidintą pirkimo PVM, iš jų:

2 682 Lt – 2006 m. sausio mėn.,864 Lt – 2006 m. balandžio mėn.,1 800 Lt – 2006 m. gegužės mėn.,1 800 Lt – 2006 m. liepos mėn.,3 960 Lt – 2006 m. rugpjūčio mėn.,1 440 Lt – 2006 m. spalio mėn.,2 700 Lt – 2006 m. lapkričio mėn.,5 400 Lt – 2006 m. gruodžio mėn.,1 800 Lt – 2007 m. vasario mėn.,1 800 Lt – 2007 m. balandžio mėn.,1 800 Lt – 2007 m. liepos mėn., 3 600 Lt - 2007 m. rugsėjo mėn.,4 491 Lt – 2007 m. lapkričio mėn.,2 700 Lt – 2008 m. sausio mėn.,5 400 Lt – 2008 m. vasario mėn.,2 520 Lt – 2008 m. gegužės mėn.,4 500 Lt – 2008 m. birželio mėn.,6 300 Lt – 2008 m. liepos mėn.,1 080 Lt – 2008 m. rugsėjo mėn., 4 500 Lt – 2008 m. lapkričio mėn.,10 350 Lt – 2008 m. gruodžio mėn.,14 250 Lt – 2009 m. balandžio mėn., 11 200 Lt – 2009 m. gegužės mėn.,900 Lt – 2009 m. birželio mėn.,7 200 Lt - 2009 m. liepos mėn..

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini), ekspertizės“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. 707 219,80 Lt (t. t. 105 037 Lt PVM) sumai paslaugos nebuvo atliktos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai deklaravo Vilniaus AVMI PVM deklaracijose 105 037 Lt atskaitomo pirkimo PVM bei šiomis sumomis nepagrįstai sumažino mokėtinas į biudžetą PVM sumas.UAB „(duomenys neskelbtini)” bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašomose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytos užaukštintos kainos 213 226 Lt, tame tarpe 32 526 Lt PVM (detalūs duomenys pateikti 12 priede), t. y. tikrovės neatitinkantys PVM sąskaitų faktūrų duomenys (užaukštintomis kainomis), buvo įrašyti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., 2006 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., 2007 m. vasario, balandžio, birželio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., ir 2008 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. apskaitos registrus (12 priedas – 2 t. b.l. 54), kurių pagrindu bendrovė apskaičiavo ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo 32 526 Lt pardavimo PVM, iš jų

2 232 Lt – 2005 m. spalio mėn.,1 206 Lt – 2005 m. lapkričio mėn.,954 Lt – 2005 m. gruodžio mėn.,612 Lt – 2006 m. vasario mėn.,612 Lt – 2006 m. kovo mėn.,1 566 Lt – 2006 m. balandžio mėn.,630 Lt – 2006 m. gegužės mėn.,954 Lt – 2006 m. birželio mėn.,306 Lt – 2006 m. rugpjūčio mėn.,1 584 Lt – 2006 m. spalio mėn.,954 Lt – 2006 m. lapkričio mėn., 2 232 Lt - 2006 m. gruodžio mėn.,1 584 Lt – 2007 m. vasario mėn.,2 232 Lt – 2007 m. balandžio mėn.,1 260 Lt – 2007 m. birželio mėn.,2 520 Lt – 2007 m. rugsėjo mėn.,1 584 Lt – 2007 m. spalio mėn.,2 862 Lt – 2007 m. gruodžio mėn.,2 232 Lt – 2008 m. vasario mėn., 1 584 Lt – 2008 m. kovo mėn.,306 Lt – 2008 m. balandžio mėn.,630 Lt – 2008 m. gegužės mėn., 306 Lt – 2008 m. birželio mėn.,1 584 Lt – 2008 m. liepos mėn.

UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktose Vilniaus apskrities VMI 2006 m.-2009 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose nepagrįstai deklaravo:

2006 m. 114 700 Lt Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras (detalūs duomenys 10 priede), šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną ir neapskaičiavo 17 205 Lt (114 700 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;2007 m. 74 950 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras (detalūs duomenys 10 priede), šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo 11 243 Lt (74 950 x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;2008 m. 232 532,80 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras (detalūs duomenys 10 priede), šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo 34 880 Lt (232 532,80 Lt x 15 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio;2009 m. 180 000 Lt daugiau sąnaudų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo 36 000 Lt (180 000 Lt x 20 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias ūkines operacijas 707 219,80 Lt (t.t. 105 037 Lt PVM) sumai, kurių pagrindu 2006 m. 114 700 Lt, 2007 m. 74 950 Lt, 2008 m. 232 532,80 Lt ir 2009 m. 180 000 Lt, iš viso 602 182,80 Lt padidino leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, apskaitydama neatliktų paslaugų pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos 213 226 Lt sumai, tame tarpe 32 526 Lt PVM, šia suma pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose padidino apmokestinamojo pelno sumą 180 700 Lt, nepagrįstai apskaičiavo ir deklaravo 27 105 Lt (180 700 Lt x15%) pelno mokesčio.Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neįvykusių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 -2009 metais neapskaičiavo į biudžetą 99 328 Lt (17 205 Lt + 11 243 Lt + 34 880 Lt + 36 000 Lt) mokėtino pelno mokesčio, dėl neįvykusių sandorių su UAB „Baltrade“ 2005-2008 m. nepagrįstai apskaičiavo į biudžetą 27 105 Lt (3 660 Lt + 7 875 Lt + 10 035 Lt + 5 535 Lt ) mokėtino pelno mokesčio.

Dėl socialinio mokesčio. Pateiktoje Vilniaus apskrities VMI metinėje socialinio mokesčio ataskaitoje (KIT702 forma) bendrovė už 2006 m. nedeklaravo 62 200 Lt (114 700 Lt – 52 500 Lt) socialinio mokesčio bazės ir taikant 4 procentų tarifą neapskaičiavo 2 488 Lt (62 200 Lt x 4%) socialinio mokesčio, o 2007 m. nedeklaravo 8 050 Lt (74 950 Lt – 66 900 Lt) socialinio mokesčio bazės ir taikant 3 procentų tarifą neapskaičiavo 242 Lt (8 050 Lt x 3 %) socialinio mokesčio (15 priedas).

Dėl buhalterinės apskaitos. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodytos užaukštintos kainos 401 039,80 Lt, tame tarpe 57 357 Lt PVM, t. y. šiai 401 039,80 Lt (t. t. 57 357,Lt PVM) sumai paslaugos nebuvo atliktos, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė ir tariamas ūkines operacijas už 306 180 Lt, tame tarpe 47 680 Lt PVM , t. y. realiai sandoriai šiai 306 180 Lt (t. t. 47 680 Lt PVM) sumai nėra įvykę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn., 2007 m. vasario, balandžio, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėn., 2008 m. sausio, vasario, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. ir 2009 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. UAB „Visum Novum“ pagal minėtas (užaukštintomis kainomis) PVM sąskaitas faktūras, kuriuose įformintos ir neįvykusios ūkinės operacijos nepagrįstai atskaitė padidintą PVM, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Dėl padarytos žalos biudžetui. Įvertinus tyrimo metu pateiktą dokumentinę medžiagą, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 707 219,80 Lt (t. t. 105 037 Lt PVM) sumai paslaugų neatliko, bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 213 226 Lt (t. t. 32 526 Lt PVM) sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai padidino 602 182,80 Lt sąnaudas ir sumažino 99 328 Lt mokėtiną į biudžetą pelno mokestį bei 2 730 Lt socialinį mokestį ir nepagrįstai atskaitė 105 037 Lt pirkimo PVM, o taip pat padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai suformuoti 32 526 Lt PVM atskaitą bei 180 700 Lt sąnaudas, ir dėl to padarė 72 223 Lt (99 328 Lt - 27 105 Lt) pelno mokesčio, 2 730 Lt socialinio mokesčio ir 72 511 Lt (105 037 Lt – 32 526 Lt) PVM žalą biudžetui (t. 2, b. l. 33-54).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo pateikta 2011-09-08 specialisto išvada Nr. 5-1/182 (t. 2, b. l. 132-191; t. 3, b. l. 1-22). Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių įformino konsultavimo paslaugų pirkimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2006-10-31 iki 2008-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso už 231 044 Lt, tame tarpe 35 244 Lt PVM. Iš jų: 2006 metais už 41 300 Lt, tame tarpe 6 300 Lt PVM (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 PVM s/f už 35 000 Lt ir 6 300 Lt PVM, iš viso už 41 300 Lt), 2007 metais už 153 400 Lt, tame tarpe 23 400 Lt PVM (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 PVM s/f už 78 000 Lt ir 14 040 Lt PVM, iš viso už 92 040 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 PVM s/f už 52 000 Lt ir 9 360 Lt PVM, iš viso už 61 360 Lt) ir 2008 metais už 36 344 Lt, tame tarpe 5 544 Lt PVM (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-30 PVM s/f serija ALTR Nr.00000169 už 30 800 Lt ir 5 544 Lt PVM, iš viso už 36 344 Lt) (t. 2, b. l. 135). Detalūs duomenys pateikti 6 priede (t. 2, b. l. 154).Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis bendrovės „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas konsultavimo paslaugų pirkimas už 195 800 Lt (iš jų: 2006 metais – 35 000 Lt, 2007 metais – 130 000 Lt ir 2008 metais – 30 800 Lt) ir 35 244 Lt pirkimo PVM (2006 metais – 6 300 Lt PVM, 2007 metais – 23 400 Lt PVM ir 2008 metais – 5 544 Lt PVM) (t. 2, b. l. 135). Detalūs duomenys pateikti 6 priede (t. 2, t. b. l. 154).UAB „(duomenys neskelbtini)” su įmonėmis UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė pilnai, t. y. mokėjimo nurodymais minėtoms įmonėms nuo 2006-12-07 iki 2008-07-10 pervedė iš viso 231 044 Lt (t. 2, b. l. 135), iš jų:

UAB “ (duomenys neskelbtini)“ – 133 340 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 97 704 Lt.

Detalūs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2006-12-07 iki 2008-07-10 pervestas pinigines lėšas įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti specialisto išvados 6 priede (t. 2, b. l. 154).

Dėl neįvykusių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose Vilniaus apskrities VMI metinėse pelno mokesčio deklaracijose UAB „(duomenys neskelbtini)” nepagrįstai deklaravo (t. 2, b. l. 139):už 2006 m. deklaravo 35 000 Lt didesnes sąnaudas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas, šia suma sumažino 2006 m. apmokestinamąjį pelną ir dėl to nepriskaičiavo ir nesumokėjo 5 250 Lt (35 000 x 15 proc.) pelno mokesčio; už 2007 m. deklaravo 130 000 Lt didesnes sąnaudas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (78 000 Lt) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (52 000 Lt) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, šia suma sumažino 2007 m. apmokestinamąjį pelną ir dėl to nepriskaičiavo ir nesumokėjo 19 500 Lt (130 000 x 15 proc.) pelno mokesčio; už 2008 m. nepagrįstai deklaravo 30 800 Lt sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną, pagal UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą PVM sąskaitą faktūrą ALTR Nr.0000169 už konsultacines paslaugas, šia suma sumažino 2008 metų apmokestinamąjį pelną ir dėl to nepriskaičiavo ir nesumokėjo 4 620 Lt (30 800 x 15 proc.) pelno mokesčio.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 m. nepriskaičiavo ir nesumokėjo 29 370 Lt (5 250 + 19 500 + 4 620) pelno mokesčio (t. 2, b. l. 139-140).

Pagal 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 straipsnio nuostatas mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje Vilniaus apskrities VMI Metinėje socialinio mokesčio ataskaitoje už 2006 m. deklaravo 35 000 Lt mažesnę socialinio mokesčio bazę, nuo kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2005-06-27 Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 punktu, nepriskaičiavo ir nesumokėjo taikant 4 procentų tarifą 1 400,00 Lt (35000 x 4%) socialinio mokesčio, o 2007 m. deklaravo 130 000 Lt mažesnę socialinio mokesčio bazę, nuo kurios nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 900 Lt (130000 x 3 %).UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose už 2006-2008 metų atitinkamus mokestinius laikotarpius (7-14 priedai) pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus neteisėtai atskaitė ir deklaravo 35 244 Lt pirkimo PVM, iš jų pagal 2006-2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras - 20 340 Lt ir pagal 2007 - 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras -14904 Lt. Nepagrįstai atskaityta 2006 m. spalio mėn.- 3 600 Lt, 2006 m. gruodžio mėn. - 2 700 Lt; 2007 m. vasario mėn. – 4 626 Lt, balandžio mėn. – 6 948 Lt, gegužės mėn. – 5 580 Lt, birželio mėn.- 3 546 Lt, liepos mėn. – 2 700 Lt; 2008 m. birželio mėn. -5 544 Lt . Dėl to bendrovė sumažino mokėtiną į biudžetą 35 244 Lt PVM. (2 t. b. l. 140)UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (minėtose PVM sąskaitose faktūrose vienas iš rekvizitų – ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės) buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 13 straipsnį, numatantį, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Pagal tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atskaitė PVM, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamams ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Renginių valdymo grupė“ 2006-2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 140-141).Įvertinus tyrimo metu nustatytus faktus, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodama UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko neteisėtai padidino 195 800 Lt sąnaudas ir sumažino 29 370 Lt (195800 x 15 proc.) mokėtiną į biudžetą pelno mokestį bei 5 300 Lt socialinį mokestį ir nepagrįstai atskaitė 35 244 Lt pirkimo PVM ir tokiu būdu padarė 29 370 Lt pelno mokesčio, 5 300 Lt socialinio mokesčio ir 35 244 Lt PVM žalą biudžetui (t. 2, b. l. 140-141).

Atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00125-09 dėl A. S. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00065-12 (dėl A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, padarytų nusikalstamų veikų), kuriame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjęs), kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o juridinis asmuo UAB „Finansų labirintas“ pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (t. 1, 181-192).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00125-09 dėl A. S. buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00056-12 (dėl A. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų vadovo, padarytų nusikalstamų veikų), kuriame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą (įsiteisėjęs), kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 13-17).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00125-09 dėl D. D. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00064-1, kuriame Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. priėmė nuosprendį (įsiteisėjęs), kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ - pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (t. 2, b. l. 56-83).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kratos, atliktos A. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)” (t. 1, b. l. 187; dokumentų originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)” (t. 2, b. l. 16; dokumentų originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

Kratų, kurios atliktos butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rasti ir paimti D. D. nešiojami kompiuteriai - „ASUS A6000“ ir „DELL LATITUDE-E5400“, kuriuos apžiūrėjus rasti įvairių dokumentų ruošiniai, tame tarpe sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paslaugų perdavimo – priėmimo aktai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, paslaugų atlikimo patvirtinimo aktai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti dokumentai (t. 2, b. l. 73; dokumentų ir CD laikmenos su įrašytais dokumentais, rastais D. D. kompiuteriuose, originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu prie A. Ž. darbo stalo buvusiame lagamine rasti ir paimti suklastoti dokumentai, t. y. yra D. D. pasirašytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais antspauduotos sutartys bei darbų atlikimo aktai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 73; dokumentų originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

Kratos, atliktos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, įsikūrusiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasti ir paimti suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai dėl tariamų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)” (t. 2, b. l. 73; dokumentų originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

D. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Grigaičiuose, Vilniaus r., atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentai dėl tariamų sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 90-118; dokumentų originalai saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00125-09).

Šioje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 42 954 Lt, kas šiuo metu atitinka 12 440 eurų, sumai (t. 3, b. l. 28-30). Kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta žalos dalis valstybės biudžetui yra atlyginta (sumokėta 26 959,73 Lt).

Kitais atvejais valstybės biudžetui padaryta žala yra pilnai atlyginta (t. 1, b. l. 180; t. 2, b. l. 12, 55) , civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pasitvirtino visi kaltinamiesiems A. Ž. ir D. M., taip pat juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti kaltinimai.

Taigi šioje byloje A. Ž. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1, 3 dalyse (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), padarymu. Kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino visas kaltinimuose nurodytas faktines aplinkybes. A. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus (jų teismas iš naujo nedėstys, kaltinamojo parodymai yra nurodyti nuosprendžio nustatomosios dalies 26-30 lapuose arba t. 5, b. l. 41-45), kurių metu patvirtino, jog būdamas organizuotos grupės, suburtos apgaule, sukčiaujant PVM, JPMV ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į valstybės biudžetą sumokėti nurodytus didelės vertės mokesčius ir tokiu būdu įgyti į didelės vertės PVM, mokėtiną į valstybės biudžetą, tokiam tikslui panaudojant realiai veiklos nevykdančias, organizuotos grupės narių valdomas įmones, suklastojant, o vėliau panaudojant tokių įmonių tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, organizuotos grupės nariams atliekant jiems priskirtus vaidmenis, tame tarpe pačiam kaltinamajam A. Ž. aktyviai imantis ir vykdant funkcijas, susijusias su tikrų dokumentų suklastojimu, jų panudojimu, įmonių apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimu, piniginių lėšų išgryninimu, tų lėšų perdavimu atitinkamiems asmenims, iš anksto žinodamas, jog organizuotos grupės narių valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Perspektyvus verslas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai realios veiklos nevykdo ir iš esmės yra reikalingos tik nusikalstamai veiklai nuslėpti, žinodamas, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bus įforminti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys sandoriai tarp organizuotos grupės narių valdomų įmonių ir realią veiklą vykdančių ūkio subjektų, siekiančių buhalterinėje apskaitoje turėti neapskaitytų piniginių lėšų, tokiais sandoriais imituojant atsiskaitymus ūkio subjektai perves ar grynais sumokės reikalingas išgryninti pinigines lėšas, kurias išgryninus šios bus pasidalintos tarp organizuotos grupės narių ir realią veiklą vykdančių ūkio subjektų, o suklastotų dokumentų pagalba bus apgaule sumažinti ir nesumokėti į valstybės biudžetą mokėtini PVM, JAPM bei socialinis mokesčiai. Atsižvelgdamas į pilną kaltinamojo A. Ž. kaltės pripažinimą dėl jo nusikalstamų susitarimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. D., minėtoms įmonėms perkant tariamas paslaugas ar prekes, tokius sandorius įforminant fiktyviose PVM sąskaitose faktūrose ir taip įgyjant teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo nurodytu mokesčiu apmokestinamosios vertės, šioms įmonėms apmokant A. Ž. įvairių bendrovių vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, vėliau, organizuotos grupės nariams pinigus išgryninus (jų dalį pasiliekant sau) ir grąžinus A. Ž., šiam pinigais pasidalinant atitinkamai su A. S. ir D. D., teismas plačiau įrodymų neanalizuos ir kiekvieno jų neaptars. Be paties A. Ž. pilno prisipažinimo jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų įrodyta A. S. bei D. D., taip pat, asmenų, dėl kurių tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenų, teismo pripažintų įrodymais, visuma. Neabejotinais kaltės įrodymais laikytini atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai ir atitinkamai surašytos specialistų išvados Nr. 5-1/197, Nr. 5-1/209, Nr. 33-54 (t. 1, b. l. 1-11, 167-179; t. 2, b. l. 33-54), kurių metu buvo nustatytas: 1) neteisėtai deklaruoto atskaitomo pirkimo PVM dydis bei nepagrįstai sumažintos į biudžetą mokėtinos PVM sumos; 2) nepagrįstai deklaruotas sąnaudos, sumažinto apmokestinamasis pelnas ir neapskaičiuotas į biudžetą mokėtinas PVM; 3) neteisėtai nedeklaruotas ir į biudžetą nesumokėtas socialinis mokestis; 4) padaryta žala biudžetui ir 4) konstatuota, jog dėl neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažintų mokesčių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-2007 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-2009 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, jog jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais kaltais pripažinti ir nuteisti A. S., D. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 181-192; t. 2, b. l. 13-17, 56-83). Dėl kaltinamojo A. Ž. kaltės padarant nusikalstamas veikas kartu su D. M. teismas pasisakys tolesnėje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje.

Šioje byloje A. Ž. nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti veikiant bendrininkų arba organizuota grupėmis. Bendrininkų grupe įvykdyti veiksmai didesnio aptarimo nereikalauja, tuo tarpu kita bendrininkavimo forma gali kelti tam tikrų klausimų. Kaip matyti iš suformuluotų kaltinimų, A. Ž. yra inkriminuotas veikimas su organizuotos grupės nariais, dėl kurių visų yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), nustatomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nusikalstamų veikų aplinkybes, teismas tokių asmenų pavardžių neminės, nurodydamas, jog veiksmai atlikti, veikiant su asmeniu ar asmenimis, dėl kurių yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas. Būtent taip analogiška situacija buvo išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo priimtame nuosprendyje, kurio suformuota praktika atitinkamai ir vadovaujamasi šiuo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20/2008). Abi bendrininkavimo formos inkriminuotos pagrįstai. Iš nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad jos buvo įvykdytos tiek A. Ž. atitinkamai susitarus su A. S., D. D. bei D. M., tokiu būdu pastariesiems bendrininkaujant, tiek ir veikiant aukštesnio lygio bendrininkavimo forma – organizuota grupe (A. Ž. veikiant kaip vykdytojui). BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip tokią, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog, nepaisant to, kad teismas dėl eilės asmenų atliekamo tyrimo negali konkrečiai analizuoti tų asmenų veiksmų, tačiau iš viso nusikalstamo veikimo schemos ir mechanizmo matyti, jog nusikaltimai atlikti organizuotai bendrininkaujant. Nustatyta, jog nusikalstamų veikų padaryme buvo naudojamos realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Perspektyvus verslas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“, buvo suklastojami ir panaudojami tokių įmonių tikri dokumentai, apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, išgryninami ir perduodami pinigai, ką atlikti nesubūrus grupės nebuvo galimybės. Kaip matyti, buvo naudojami eilė fiktyvių įmonių, suklastotas ir panaudotas didelis kiekis dokumentų, organizuota ir vykdyta ne vienos įmonės apgaulinga apskaita, imituota eilė tariamų atsiskaitymų, po ko vyko pinigų išgryninimas bei dalijimasis, kas nesant tarpusavio susitarimo, suderinamumo lygio bei organizuotumo laipsnio, veiksmų bendrumo tokių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir ilgą laigą trukusios, objektyviai nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kruopščiai apgalvotas nusikalstamos veikos mechanizmas, jos intensyvumas, nuolatinių jos narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas bei bendro tikslo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą buvimas yra pagrindas pripažinti, jog veika padaryta organizuota grupe. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas organizuotos grupės požymius, didelę reikšmę suteikia nusikalstamos veikos darymo intensyvumui, kas taip pat leidžia asmenų veikas kvalifikuoti kaip padarytas organizuotoje grupėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-512/2010, Nr. 2K-160/2008).

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant faktines aplinkybes, kai nusikalstamą veiką padarė organizuota arba bendrininkų grupė, nuosprendžio aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse nėra nurodomos BK Bendrosios dalies normos, t. y. atitinkamai BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalys. Nurodytame straipsnyje kaip tik ir yra apibrėžtos bendrininkų ir organizuotos grupių, kaip bendrininkavimo formų, sąvokos, ir tai neturi reikšmės nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje kvalifikavimui, kiek tai liečia formalią nuorodą į BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, kadangi tai akivaizdu iš aprašomosios nuosprendžio dalių. Atitinkamai aplinkybė ,,bendrininkų grupė“ ar „organizuota grupė“ gali būti pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o dar kitais atvejais gali būti nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, tačiau nei nuosprendžio aprašomojoje, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuorodos į BK 25 straipsnio 2 ar 3 dalį nėra nurodomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas A. Ž. iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis kaip perteklinę šalina nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį.

Toliau teismas pasisakys dėl kaltinamosios D. M., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veikų bei atitinkamai ir paties A. Ž. įvykdytų nusikaltimų, susijusių su kaltinamosios D. M. ir jos vadovaujamos bendrovės sukčiavimu PVM, JPVM bei socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, tikrų dokumentų suklastojimu bei panaudojimu ir apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu. Taigi kaltinamasis A. Ž. ir dėl šių nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino pilnai, parodė D. M. pažinojęs dar iki nusikaltimų padarymo. Sužinojęs, kad D. M. įkūrė ir vadovavo bendrovei, organizavusiai įmonėms konferencijas, renginius bei teikusią įvairias reklamos paslaugas, jis daugmaž 2006-2007 m. bendrovę rekomendavo LGS organizuojamam mokymo projektui, kurį vėliau kaip tik ir laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vieno pokalbio metu užėjo kalba (ar tai jis konkrečiai pasiūlė, ar pati D. M. paklausė, A. Ž. konkrečiai neatsiminė) apie galimybę gauti neapskaitytas lėšas. Jis pastarajai papasakojo galintis išgryninti pinigus per realiai veiklos nevykdančias įmones, papasakojo, koks yra tokio veikimo mechanizmas. D. M. tokia informacija sudomino ir praėjus neilgam laikui ji kreipėsi į jį nurodytų paslaugų. D. M. jam pasakydavo, kokia pinigų suma yra reikalinga jos vadovaujamai įmonei, po ko jis savo ruožtu iš karto kreipėsi į R. V. dėl tariamų sandorių. Tokiu būdu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminti fiktyvūs sandoriai dėl tariamų reklamos paslaugų, dokumentus jam pateikdavo R. V., tie dokumentai jau būdavo užpildyti ir pasirašyti atitinkamų įmonių vadovų parašais, dokumentus jis perduodavo D. M.. Šiai pervedus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kuriam laikui praėjus R. V. grąžindavo procentinę dalį, kurių dalį A. Ž. pasiimdavo sau kaip atlygį, o likusią dalį atiduodavo D. M. (t. 4, b. l. 42-43, 46-48; t. 5, b. l. 163-169). Kaltinamoji D. M. tuo tarpu iš pradžių pripažinusi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ buvus fiktyvius sandorius (t. 3, b. l. 65-66, 70-71), vėliau tokią aplinkybę kategoriškai paneigė ir apklausiama tikino, jog dokumentuose nurodyti sandoriai iš tikrųjų įvyko. Ji A. Ž. jautėsi skolinga dėl to, kad jos vadovaujama įmonė laimėjo konkursą teikti paslaugas LGS, ko be A. Ž. pagalbos (ruošiant dokumentus bei parenkant lektorius) nebūtų pavykę (apskritai, net nebūtų dalyvavę tokiame konkurse). Jai atrodė normalu, kad įmonė už kiekvienos konferencijos organizavimą nuo grynojo pelno turėjo sumokėti tam tikrą užmokestį A. Ž. (užmokesčio dydis priklausydavo nuo likusio grynojo pelno). A. Ž. atliko realų darbą – teikė jos įmonei konsultacijas, be to, vykdant projektą, netikėtai susirgus vienam iš lektorių operatyviai surado kitą, dėl ko projektas buvo vykdomas netrukdomai. D. M. teigė nekėlusi sau klausimo, kodėl A. Ž. jai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (nei R. V., nei V. N. ji nė karto nėra mačiusi, tokie asmenys jai nežinomi), nors pats, kiek jai žinoma, atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Jai tokia aplinkybė neatrodė svarbi, be to, galvojo, jog A. Ž. yra tų įmonių bendrasavininkis, ją buvo užtikrinęs nesant jokio skirtumo, su kokia įmone bus sudaryta sutartis. Dokumentus jai į ofisą atveždavo A. Ž., visus atsiskaitymus ji atliko bankiniais pervedimais. Jai nežinomos aplinkybės dėl A. Ž. veiksmų jai atlikus mokėjimus, kategoriškai neigė buvus bent kokį susitarimą pasidalinti pervestais pinigais. Ji tik atsiskaitė su A. Ž. ir jokios kitos aplinkybės jai nežinomos (t. 4, b. l. 88-90; t. 7, b. l. 21-28). Teismas tokius kaltinamosios D. M. parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, nukreiptą į siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Beje, pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu D. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir patvirtino tarp jos ir A. Ž. buvus susitarimą dėl tariamų konsultavimo paslaugų suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokias paslaugas suteikiant A. Ž. nurodytoms įmonėms, kaip vėliau paaiškėjo UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, davė išsamius parodymus apie tai, kad ji iš bendrovės sąskaitos minėtoms įmonėms pervesdavo pinigus, nors realiai jokios paslaugos nebuvo suteiktos, pinigai buvo kaip garantas už sutarties galiojimą su LGS (t. 3, b. l. 65-66). Tokias aplinkybes ji patvirtino ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 3, b. l. 70-71). Po trejų metų D. M. pozicija pakito ir ji kategoriškai paneigė savo kaltę (t. 4, b. l. 88-90, 97), o bebaigiant teisminį nagrinėjimą pareiškė, kad pirminiai parodymai buvo duoti vartojant prieš ją psichologinį smurtą (t. 7, b. l. 21-28), nors apie tokią aplinkybę iki tol ji nė karto nebuvo net užsiminusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad visos D. M. apklausos buvo atliktos, dalyvaujant pastarosios pasirinktiems gynėjams, kaltinamoji nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad apklausos buvo atliktos netinkamai, pažeidžiant bent kokias jos teises, todėl teisminio nagrinėjimo metu, bebaigiant įrodymų tyrimą, išsakyti teiginiai dėl neva patirto psichologinio spaudimo vertinti kaip aiškiai nepagrįsti, tokiu būdu paprasčiausiai siekiant pateisinti pakitusią poziciją pareikštų kaltinimų atžvilgiu.

Paneigiant kaltinamosios parodymus, pažymėtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog per įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi fiktyvūs sandoriai, realiai tokių paslaugų, kurios nurodytos su analizuojamu kaltinimu susijusiuose dokumentuose, jos suteikti negalėjo. Atliktų ūkinių finansinių tyrimų metu nustatyta, kad šių bendrovių vardu išrašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai buvo naudojami neįvykusioms ūkinėms operacijoms, tarp jų ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįsti. Sunkiai suprantamais ir nelogiškais laikytini kaltinamosios D. M. parodymai, kurių metu pastaroji tikina kaltinime nurodytomis finansinėmis operacijomis tik atsiskaičiusi su A. Ž., kai atitinkamų finansinių dokumentų – 10-ies PVM sąskaitų faktūrų (7 išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 3 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu) turinys yra visiškai priešingas. Nė vienoje PVM sąskaitoje-faktūroje nėra užfiksuotos bent kokios A. Ž. atliktos paslaugos D. M. valdomai bendrovei „Renginių valdymo grupė“. Kaltinamoji teismui taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, už ką konkrečiai ji mokėjo A. Ž., negalėjo paaiškinti, kodėl už tariamas A. Ž. paslaugas mokėjo būtent pagal tokias PVM sąskaitas-faktūras, nepanoro paaiškinti sudarytų sutarčių turinio. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai iš esmės yra nežinomos, nei R. V., nei V. N., su kuriais buvo pasirašytos sutartys ir sudarytos PVM sąskaitos-faktūros, ji nepažinojo ir nėra mačiusi. Paslaugų suteikimo aktais buvo patvirtinta neva nurodytos dvi bendrovės suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse nurodytas paslaugas (antai, tokias kaip pravesti mokymus finansų valdymo ir apskaitos temomis „Nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, profesinių sąjungų, draugijų) finansų apskaitos pagrindai, „Lietuvos sveikatos sistemos struktūra ir valdymas“, taip pat „ES remiamų projektų administravimas“ ir valdymas; pravesti mokymus lektoriams teisės temomis „Darbo santykių teisės pagrindai“, „Kolektyvinė darbo sutartis“ ir kt., taip pat parengti metodiką ir mokymų medžiagą finansų valdymo mokymo moduliui, parengti bei pateikti medžiagos rinkinį bendrosiomis vadybos temomis ir tt.), kas akivaizdžiai prieštarauja kaltinamosios parodymams dėl mokėjimų už išimtinai A. Ž. teiktas paslaugas. Pasirašydama PVM sąskaitose-faktūrose, paslaugų suteikimo patvirtinimų aktuose D. M. savo parašais patvirtino gavusi nurodytas paslaugas, nors tuo pačiu ji pati pripažįsta, kad nei R. V., nei V. N. nepažinojo ir su jų įmonėmis dėl dokumentuose nurodytų paslaugų nesitarė ir tokių paslaugų negavo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti ir sutartis su D. M. sudarę, PVM sąskaitose-faktūrose, paslaugų suteikimo patvirtinimo aktuose pasirašę R. V. ir V. N., iš kurių parodymų matyti, kad jie D. M. nėra matę, abu nepaneigė, kad sandoriai su D. M. įmone buvo neteisėti, dokumentai būdavo perduodami per A. Ž., jokių didesnių mokymų, susijusių gydytojų kvalifikacijos kėlimu, neorganizavo. Tiek dėl R. V., tiek dėl V. N. šiuo metu tebevyksta ikiteisminis tyrimas, pastarieji turi įtariamųjų statusą, dėl ko teismas jų parodymams išskirtinės reikšmės neteikia ir vertina juos bendrame kontekste. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą gynyba ne kartą akcentavo tą aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas LGS, konferencijos vyko sklandžiai, lektoriai skaitė paskaitas, LGS jokių nusiskundimų dėl paslaugų kokybės neturėjo, be to, bent keletą kartų buvo reiškiamas prašymas kviesti į teismo posėdį lektorius, siekiant juos apklausti dėl to, kas juos pakvietė dalyvauti projekte, kas tarėsi dėl atlyginimo ir kt. Analogiškos aplinkybės buvo akcentuojamos ir gynėjo baigiamojoje kalboje. Teismui šioje vietoje belieka pasikartoti, jog nekilo ir nekyla abejonių dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas LGS, neabejojama ir tuo, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, ką patvirtino teisme apklausti tiek LGS pirmininkas L. L., tiek už projektą atsakinga liudytoja A. S., tačiau tokios aplinkybės niekaip nėra susijusios su D. M. ir juridiniam asmeniui pareikštais kaltinimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų samdžiusios lektorius. Kita vertus, gynybos pozicija yra prieštaraujanti pačios kaltinamosios teiginiams, kadangi, anot kaltinamosios D. M., ji pagal byloje esančias PVM sąskaitas-faktūras mokėjo A. Ž. ir tokio mokėjimo tikslas buvo neva atsilyginti už svarią jo pagalbą dalyvaujant atrankoje, ruošiant dokumentus, parenkant lektorius (ne atsiskaitant už jų paslaugas). Beje, gynėjo teiginiai, apeliuojantys į tai, kad neva galimai buvo atsiskaitoma su lektoriais, apskritai sunkiai suprantami, kadangi tokia situacija reikštų dvigubą apmokėjimą. Taigi kaip aiškiai nepasitvirtinę ir nepagrįsti atmetami kaltinamosios D. M. parodymai dėl to, kad ji kaltinime nurodytų dokumentų pagrindu atsiskaitė su A. Ž. už pastarojo paslaugas. Esant tokiai kaltinamosios apibūdintai situacijai, atsiskaitymas ir turėjo įvykti su A. Ž., atitinkamai nurodant, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito su pastaruoju už teiktas paslaugas, o ne su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ ir dargi nurodant tokias šių tariamai atliktas paslaugas, kurios neturi jokio ryšio su teiginiais dėl A. Ž. konsultavimo ir kitos pagalbos.

Bendrame įrodymų kontekste teismas vertina ir elektroninių ryšių kontrolės metu surinktus gausius duomenis (visus bendrai, ne tik tarp D. M. ir A. Ž.), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik viena iš įmonių, dalyvavusių nusikalstamo veikimo schemoje. A. Ž. analogiškomis aplinkybėmis bendravo ir su kitais asmenimis, kurie šiai dienai yra nuteisti arba dėl jų vyksta ikiteisminis tyrimas. Tuose pokalbiuose, kuriuos teismas posėdžių metu išklausė tiesiogiai, aptariamų aplinkybių turinys sutampa su kaltinamojo A. Ž. duotais parodymais. Bendras pokalbių turinys rodo nuoseklią, logišką grandinę, kurioje yra derinamos tinkamiausios dokumentų surašymo datos, pinigų pervedimo, išgryninimo ir kt. klausimai. Antai, pokalbių su A. Ž. metu kaltinamoji D. M. prašo sąskaitą įtraukti į gegužės mėnesį, antraip blogai gausis, nes kitą mėnesį neturės pajamų, kitąkart nurodo, jog „gerai būtų, kad sąskaitėlė praeito mėnesio būtų“, pastaroji A. Ž. informuoja apie pinigų pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, šis savo ruožtu informaciją perduoda R. V. ir tt. Pokalbių turinys atsispindi objektyviuose veiksmuose, t. y. pinigų pervedimuose, operatyviame pinigų išgryninime.

BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sukčiavimas, be kita ko, pasireiškia ir tokiais alternatyviais veiksmais kaip didelės vertės turtinės prievolės išvengimu, kurių padarymu kaip tik ir yra kaltinama D. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismų praktikoje apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl sukčiavimo sudėties kaltinamosios D. M. veiksmuose. Teismas remiasi kaltinamojo A. Ž., įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, parodžiusių, jog per minėtas įmones buvo vykdomi fiktyvūs sandoriais, realiai tokio pobūdžio ir apimties paslaugų, kokios nurodytos sutartyse, PVM sąskaitose-faktūrose ir darbų atlikimo patvirtinimo aktuose, nesuteikė, kitų asmenų, veikusių jungtiniame nusikalstamame procese, parodymais, išdėstytais nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dokumentais, specialisto išvada. Nekyla abejonių, kad atlikti ir įgyvendinti visus nusikalstamus veiksmus D. M. viena negalėjo. Tą ji padarė veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., o pastarasis bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais, dėl kurių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tam, kad D. M. įgyvendintų sukčiavimą PVM srityje, tokiu būdu išvengdama didelės vertės į biudžetą mokėtino PVM, JPVM bei socialinio mokesčio bendrai 69 914 Lt (atitinkamai 20 248,49 Eur) sumai sumokėjimo, buvo būtina atlikti eilę veiksmų, t. y. suklastoti tariamų darbų atlikimo sutartis, jų pagrindu atitinkamai suklastoti PVM sąskaitas-faktūras, po ko įtraukti jas į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu deklaracijose melagingai nurodyti (deklaruoti) duomenis apie įmonės pirkimo bei mokėtiną PVM, apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą ir galiausiai imituoti atsiskaitymus su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, pervedant pastarosioms lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau šias lėšas organizuotame nusikalstamame veikime dalyvaujantiems asmenims išgryninant, dalį perduodant A. Ž., o šis – D. M., atitinkamai pasiliekant sau priklausančią sutartą dalį (susitarimas dėl konkrečios kiekvienam priklausančios dalies, pinigų pasidalijimo kaltinimų kontekste nėra iš esmės reikšmingas ir nereikalauja detalios analizės).

PVM atskaitos tvarka numatyta PVM įstatymo 1 dalies 1 punkte, pagal kurį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą - faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui įforminti. Turimame apskaitos dokumente ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Ankstesniais argumentais teismas kaip nepagrįstus atmetė D. M. parodymus neva ji atsiskaitė už A. Ž. paslaugas. Paslaugų, už kurias D. M. apmokėjo UAB „Renginių valdymo grupė“ lėšomis, realiai nebuvo ir atitinkamais dokumentais įformintos bei vėliau į buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos neatitiko objektyvios tikrovės, dėl ko laikytinos fiktyviomis. Vadinasi, tokiais neįvykusiais sandoriais buvo nepagrįstai deklaruotos didesnės sąnaudos, sumažintas į valstybės biudžetą mokėti privalomas PVM bei socialinis mokestis. Nagrinėjant bylą gynyba akcentavo tą aplinkybę, kad visos 10 kaltinime nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų atitinka visus įstatymų keliamų reikalavimus. Šiuo atveju gynėjas teisus dėl vieno – PVM sąskaitos-faktūros formaliai išties atitinka visus formai keliamus reikalavimus, tačiau vien forma pati nepatvirtina dokumentu įtvirtintos operacijos teisėtumo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje kaip tik įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, pagal kurį esminę reikšmę sprendžiant dėl sandorio realumo ir iš to kylančios mokestinės pareigos turi ne formali sandorio išraiška (dokumento surašymas), o to sandorio turinys. Teismų praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą - faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent nurodytas subjektas dokumente nurodytomis sąlygomis atlieka nurodytą ūkinę operaciją. Nustačius, kad PVM sąskaita-faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikoma neturinčia juridinės galios. Bylomis duomenimis nustačius, jog apskaitos dokumentuose buvo nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos, tokie dokumentai neturi juridinės galios, kas buvo konstatuota tiek pačioje specialisto išvadoje Nr. 5-1/182, tiek analogiškas išvadas patvirtino teisme tiesiogiai apklaustos specialistės B. Devliašovienė ir D. Aidukienė (t. 6, b. l. 79-84).

Kaltinamosios D. M. tiesioginę tyčią, nukreiptą būtent į sukčiavimą PVM srityje, rodo ir tai, kad pastaroji, veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nežinojusius apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, kuriais buvo įformintos fiktyvios ūkinės operacijos, įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu siekdama gauti nesumokėtą PVM. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos- faktūros bei darbų atlikimo aktai yra netikri. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatas pareiga mokėti PVM kyla tik realiai prekes ar paslaugas tiekusiems asmenims. Nesant pridėtinės vertės mokesčio objekto – šiuo atveju suteiktų paslaugų, minėtoms įmonėms nekilo pareiga mokėti PVM, o, iš kitos pusės, tariamas paslaugas buhalterinėje apskaitoje apskaičiusi D. M. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės į PVM atskaitą. Bet kokiu atveju fiktyvūs sandoriai nepanaikino pareigos teisingai deklaruoti ir tinkamai sumokėti PVM, nors tokiais tariamais sandoriais ir buvo to siekiama. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM kvalifikuojamos kaip sukčiavimas išvengiant turtinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-322/2013).

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to buvo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nustatyta, kad D. M., žinodama, kad tarp jos vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jokių konsultavimo paslaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, pateikė kaltinamajam A. Ž. duomenis apie tai, kokios konkrečiai paslaugos, už kokią sumą turi būti įrašytos nurodytų įmonių PVM sąskaitose-faktūrose, po ko A. Ž. šią informaciją perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, o pastarajam kitiems organizuotos grupės, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo surašyta iš viso 10 PVM sąskaitų-faktūrų, įrašant jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamas paslaugas, suteiktas UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, po ko šių bendrovių vadovams patvirtinus jas savo parašais, dokumentai per A. Ž. buvo perduoti D. M.. Pastaroji gi, žinodama tikrovės neatitinkantį dokumentų turinį, tai, kad pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas - faktūras sandoriai nėra įvykę, juos pasirašė ir šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė įmonių buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nieko nežinojusiems apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydami juos įtraukti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kas ir buvo padaryta. Būtent tyčinis realiai neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą leidžia daryti išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o A. Ž., nors ir nebūdamas darbo santykiais susijęs su minėta įmone, organizavo bei vykdė D. M. vadovaujamos įmonės apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes be jo aktyvių veiksmų nebūtų pagaminti netikri dokumentai ir nebūtų įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/182 matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas - faktūras, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys (paslaugos) neatitinka tikrovės, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 140-141).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis). Šie nusikaltimai tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Sumažinti mokėtiną į valstybės biudžetą PVM sumą galima tik panaudojant suklastotas PVM sąskaitas - faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas ir jų apmokėjimą bei PVM sumokėjimą, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą lemia ir kitų dokumentų (PVM deklaracijų ir pan.) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsiranda ne vienu metu, sukelia vienas veiksmas - suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012).

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta kaltinamojo A. Ž., iš dalies pačios D. M., fiktyvius sandorius su pastarosios vadovaujama bendrove sudariusių asmenų, kitų nusikalstamo veikimo schemoje dalyvavusių ir priskirtus veiksmus atlikusių asmenų parodymais, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, dokumentais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoti Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai, už kiekvieno iš jų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui. Tokiu būdu juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotose veikose yra pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – padarytos veikos, už kurių padarymą numatyta atsakomybė specialiojoje dalyje. Šiam juridiniam asmeniui inkriminuotose nusikalstamose veikose yra ir antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga – nusikalstamas veikas padariusi D. M. užėmė šios bendrovės direktorės pareigas, t. y. ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti jam, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Vertinant D. M. veiksmus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, naudą, kurią gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų, darytina išvada, kad juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotose nusikalstamose veikose yra ir trečia juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – fizinio asmens, t. y. D. M., nusikalstamos veikos padarytos juridinio asmens naudai ir interesais. Nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai arba interesais reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriame jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriame jis dirba, interesais. Materialinė nauda pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia turtinės prievolės sumokėjimo.

Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina įvertinti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. būtina įrodyti, jog fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekė naudos juridiniam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl D. M. padarytų nusikalstamų veikų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo realios naudos – buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio bendrai 69 914 Lt, kas šiuo metu atitinka 20 248 Eur, sumai.

Taigi laikytina esant pilnai įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjusi D. M. nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl yra visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį atsirasti. Kadangi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnio 1, 2 dalyse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pritaikius BK 20 straipsnio 1, 2 dalį, t. y. pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei aktyviais veiksmais sprisidėjo prie valstybei padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų bei organizuota grupėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-11-22 mokėjimo pavedimu sumokėjo 26 959,73 Lt, tokiu būdu atlygindama dalį valstybės biudžetui padarytos žalos, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog tokia aplinkybė lengvina kaltinamosios atsakomybę. Savanoriškas atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos (ar bent jau jos dalies) paprastai apibūdina nusikalstamos veikos subjektą bei parodo jo požiūrį į savo veiksmus. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamoji, išgyvendama dėl savo nusikalstamų veiksmų, dėjo pastangas pagal galimybes pašalinti nusikalstamu elgesiu sukeltą žalą. Kaltinamoji teisme tvirtino, jog tokį jos apsisprendimą nulėmė ankstesnio advokato patarimai, siekiant galimo susitaikymo su valstybe, o ne jai pačiai nusprendus. Ji pati savo kaltės nepripažįsta ir nemano esanti nusikaltusi. Tokios aplinkybės rodo, jog dalinis žalos atlyginimas buvo iniciuotas net ne pačios kaltinamosios ir siekta juo kur kas kitokių tikslų nei nuoširdžiai stengiantis savo veiksmais pašalinti valstybei sukeltą žalą.

Kaltinamosios D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (šiuo atveju bausmės skirtinos taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusių įstatymų redakcijas), laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmes ir spręsdamas jų dydžio klausimą kaltinamajam A. Ž., atsižvelgia į tai, kad po kaltinamojo akto paskelbimo bei duodamas parodymus teisme pastarasis pilnai pripažino savo kaltę ir byla dėl jo galėjo būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BPK 273 straipsniu.

Visų pirma pažymėtina tai, kad skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas negali neatsižvelgti į tai, kad procesas šioje byloje truko pakankamai ilgą laiko tarpą. Kaip matyti, inkriminuotos nusikalstamos veikos apėmė laikotarpį nuo 2006 iki 2009 metų (D. M. ir juridinio asmens atveju) bei nuo 2004 m. iki 2008 m., nuo 2005 m. iki 2009 m. spalio mėn., nuo 2006 m. iki 2009 m. bei nuo 2008 m. iki 2010 m. spalio mėn. (A. Ž. atveju), baudžiamoji byla teismui perduota 2015 m. sausio 8 d., bylos nagrinėjimas tęsėsi dar pusantrų metų. Nors objektyvios aplinkybės iš esmės yra pateisinančios tokią proceso trukmę (byloje tirta eilė nusikalstamų veikų, kurios padarytos bendrininkaujant, teko atlikti ne vieną ūkinės finansinės veiklos tyrimą), tačiau bausmės skyrimo dalyje užsitęsęs procesas turi būti vertintinas kaip pagrindas skirti kaltinamiesiems kiek mažesnį bausmių dydį.

Taigi teismas, skirdamas A. Ž. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. Ž. įvykdė 4 sunkius ir 8 apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. Ž. anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 5-6), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 9-12), aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina tris mažamečius vaikus, vienam iš jų nustatytas neįgalumas (t. 7, b. l. 16-17, 18), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b. l. 3), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 4). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis įvykdė eilę sunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų bei organizuotoje grupėmis, jo vaidmuo buvo aktyvus, nevienadienis, nusikalstamos veikos tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, būtent kaltinamasis A. Ž. buvo tas asmuo, kuris aktyviais veiksmais organizavo ir vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, organizavo ir vykdė nurodytų juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apgaule įgijo svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas, įmonėms išvengiant turtinės prievolės sumokėjimo, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos bendra vertė yra itin didelė. Tokiu būdu A. Ž. skirtinos jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis arba ženkliai mažesnis už numatytų bausmių vidurkį.

Kita vertus, teismas neabejotinai vertina tai, kad kaltinamasis davė nuoseklius, išsamius parodymus, kurių pagrindu buvo atskleista ir išaiškinta visa eilė nusikalstamų veikų. Apklausiamas teisme taip pat parodė su inkriminuojamais kaltinimais susijusias aplinkybes, patvirtino savo ankstesnius parodymus, atsakė tiek į teismo, tiek į kitų proceso dalyvių klausimus ir, teismo vertinimu, išreiškė ne formalų, o išties nuoširdų gailestį. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis aktyviai prisidėjo prie nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimo, daugiau nebenusikalto. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, įvertinamas siekis išsaugoti teigiamus socialinius ryšius – kaltinamasis dirba ir šeimoje yra vienintelis darbo pajamas gaunantis asmuo, augina tris mažamečius vaikus, vienas iš jų yra neįgalus, diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, būtini dideli specialieji poreikiai (t. 7, b. l. 16-17). Teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. Ž. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, įpareigojant pastarąjį toliau tęsti darbą, o, netekus jo, nedelsiant registruotis darbo bei tuo pačiu uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).

Skiriant bausmę D. M., taip pat laikytinasi visų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaltinamoji padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įvertinami D. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys: aukštojo išsilavinimo, dirbanti, išsiskyrusi, anksčiau neteista (t. 3 b. l. 54-55), administracine tvarka bausta (t. 3, b. l. 56-58), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (t. 3, b. l. 52-53), duomenų apie tai, kad būtų įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą, nėra. Net ir esant akivaizdiems jos kaltės įrodymams, kaltinamoji savo kaltės nepripažino, keitė parodymus, reiškė nepasitenkinimą A. Ž., nusprendusiu atskleisti tyrimui bei teismui tiek savo, tiek ir kitų asmenų, tame tarpe ir D. M., nusikalstamus veiksmus. Kaltinamoji neabejotinai turi teisę pasirinkti jai priimtiną gynybinę poziciją, tačiau pastarosios mėginimai išgalvotomis versijomis pateisinti savo veiksmus rodo, kad ji dėl įvykdytų nusikaltimų neišgyvena ir kritiškai savo veiksmų nevertina. Teismo manymu, kaltinamajai tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu ženkliai mažesnes už atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkį. Nors valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė kaltinamajai taikyti realų terminuotą laisvės atėmimą, teismas visgi mano esant pagrindą D. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Vien kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija, neigiant reiškiamus kaltinimus, negali būti esminis pagrindas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas negali nevertinti to, jog kaltinamosios D. M. nusikalstamų veiksmų trukmė ir apimtis yra ženkliai mažesnė, bendrininkavimo forma mažiau pavojinga, kaltinamoji teisiama pirmą kartą, kas leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (bausmės vykdymą atidedant maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui artimai trukmei), paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, tokiu būdu pagrįstai manant, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Pažymėtina, jog nustatydamas maksimalų arba jam artimą bausmės vykdymo atidėjimo terminą kaltinamiesiems, teismas iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privalo suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Tuo pačiu pažymėtina, jog abiem kaltinamiesiems, kartu su bausmės vykdymo atidėjimo paskirti įpareigojimai yra iš esmės minimalūs, tačiau laikytini pakankamais bausmės paskirčiai pasiekti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vieną sunkų bei du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys) tyčinius baigtus nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, juridinis asmuo anksčiau neteistas. Šiuo metu bendrovė jokios realios veiklos nevykdo, jai iškelta bankroto byla, dėl ko laikytina esant tikslinga skirti kaltinamajam juridinio asmens likvidavimą. Akivaizdu, kad kitos bausmės rūšys šiuo atveju būtų neefektyvios (baudos sumokėti negalėtų, veiklos apribojimas bankrutuojančiai bendrovei būtų aiškiai netikslingas).

Tuo pačiu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1, 3 dalyse padarytos vieninga tyčia, siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – apgaule, sukčiaujant PVM, JPVM bei socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM. Tikrų dokumentų suklastojimas bei jų panaudojimas, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas ir vykdymas, nebuvo savitikslis dalykas, o tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama aukščiau nurodyto pagrindinio tikslo, todėl visi kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1, 3 dalyje idealioji sutaptis.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 42 954 Lt (šiuo metu atitinka 12 440 eurų) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (dalis žalos – 26 959,73 Lt, buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu). Ieškinio suma nustatyta remiantis į valstybei privalomų mokėti mokesčių dydžių skaičiavimais, nustatytais specialisto išvadoje Nr. 5-1/182. Nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms finansinėms operacijoms pagrįsti panaudodama įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) ykusias ūkines operacijas, tokiu būdu išvengdama didelės vertės turtinės prievolės bendrai 69 914 Lt sumai. VMI pateiktas civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilna apimtimi, solidariai priteisiant iš kaltinamųjų D. M. ir A. Ž. nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą VMI naudai. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, klausimas dėl civilinio ieškinio priteisimo iš nurodyto kaltinamo juridinio asmens nespręstinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimis buvo laikinai apribota kaltinamųjų A. Ž. (butui, kurio unikalus Nr. 1097-3010-6011:0023, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje) ir D. M. (746/1492 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė (A. Ž. atveju – bendroji jungtinė nuosavybės teisė) į jiems priklausantį turtą (vėlesnėmis teismo nutartimis terminas buvo tęsiamas). Atsižvelgiant į byloje pareikštą ir pilnai iki šiol neatlygintą civilinį ieškinį, nurodytos procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas iki civilinio ieškinio įvykdymo.

A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b. l. 174-175), o kaltinamajai D. M. – kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 99-100), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašais (1 vnt.) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“), ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 bei 3 dalis (iš viso dėl keturių atskirų bendrovių) tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, o po to, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti A. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. Ž. tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (iš viso nuo 2009-10-20 iki 2009-12-23).

A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

D. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

D. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, įpareigojant D. M. tęsti darbą, o, jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2009-10-21, 15.45 val., iki 2009-10-21, 22 val., t. y. vieną parą).

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1, 2 dalyse ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir už visas jas atskirai bei galutinę subendrintą bausmę paskirti – juridinio asmens likvidavimą (bausmes bendrinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu).

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš A. Ž. ir D. M. priteisti civiliniam ieškovui 12 440 (dvylika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančiam A. Ž. ir K. Ž., taip pat D. M. turtui – 746/1492 daliai žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus r. sav., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), palikti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

Kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.