- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-389/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. Č., akcinei bendrovei Turto bankui
- Advokatai
- Andrius Baranskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-282-198/2010 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. Č. , akcinei bendrovei Turto bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Raimartas“ bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartimi, įmonės administratoriumi paskirtas A. Č. . Bankroto byloje teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios UAB „Raimartas“ kreditoriaus Panevėžio apskrities VMI kreditorinio reikalavimo sumoje 933 376 Lt perleidimas naujam kreditoriui AB Turto bankas ir su šia kreditorinio reikalavimo suma AB Turto bankas įrašytas į BUAB „Raimartas“ kreditorių sąrašą, o Panevėžio apskrities VMI iš sąrašo išbraukta. AB Turto banko kreditorinio reikalavimo suma 933 376,24 Lt sudarė 100 procentų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. UAB „Raimartas“ kreditorių 2007 m. spalio 25 d. susirinkime buvo nutarta skelbti reikalavimo teisės 933 376 Lt civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 pardavimą, nustatant pardavimo kainą 118 000 Lt, apie pardavimą skelbiant spaudoje, o nepardavus reikalavimo teisės, siūlyti reikalavimo teisę 933 376,24 Lt civilinėje byloje N. 2-225-338/2007 perimti kreditoriui. UAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkime (protokolas Nr. 6) nutarta perleisti UAB „Raimartas“ bankroto bylos administratoriui A. Č. reikalavimo teisės 933 376,24 Lt civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 dalį, lygią 237 077,56 Lt už dalį reikalavimo teisės pardavimo kainos, t. y. už 30 000 Lt, taip pat perleisti UAB „Raimartas“ kreditoriui AB Turto bankui reikalavimo teisės 933 376,24 Lt civilinėje byloje Nr.2-225-338/2007 dalį, lygią 696 298,68 Lt už dalį reikalavimo teisės pardavimo kainos, t. y. už 88 000 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažinta, kad UAB „Raimartas“ veikla pasibaigė dėl bankroto. UAB „Raimartas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2008 m. sausio 3 d.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. Č. , AB Turto bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Raimartas“ ir BUAB „Raimartas“ bankroto administratoriaus A. Č. ir 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (7.22-52-07)-TS, sudarytą tarp BUAB „Raimartas“ ir AB Turto banko, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei juridinio asmens teisnumui bei taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti tai, ką jie yra gavę pagal ginčijamas sutartis, 2009 m. gruodžio 1 d. Susitarimą Nr. 1 Nr.(7.22-52-09)T5-35. Nurodė, kad BUAB „Raimartas“, atstovaujama AB Turto banko įgaliotos atstovės B. Ž. , 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 perleido A. Č. 237 077,56 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Raimartas“ ieškinį skolininkui A. M. , perleidžiant A. Č. visas ieškovo teises ir pareigas civilinėje byloje Nr.2-225-338/2007. Pagal šios sutarties 3 punktą, reikalavimo teisės perleistos 30 000 Lt suma sumažinant BUAB „Raimartas“ skolą A. Č. . BUAB „Raimartas“, atstovaujama administratoriaus A. Č. , 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-07)-TS, perleido AB Turto bankui 696 298,68 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Raimartas“ ieškinį skolininkui A. M. , perleidžiant AB Turto bankui visas ieškovo teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007. Pagal šios sutarties 2 punktą, šios reikalavimo teisės perleistos 88 000 Lt suma sumažinant BUAB „Raimartas“ skolą AB Turto bankui. Ieškovo teigimu, abiejų reikalavimo perleidimo sutarčių viena iš šalių buvo BUAB „Raimartas“ bankroto administratorius A. Č. . Atsakovas A. Č. nesąžiningai ir neteisėtai įgijo reikalavimo teisę į žymiai didesnę piniginę sumą, nei jo pirminis reikalavimas BUAB „Raimartas“ ir sudarydamas ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis veikė prieš BUAB „Raimartas“ ir jos kreditorių bei ieškovo A. M. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 liepos 2 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei iš ieškovo A. M. valstybei priteisė 14,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 tarp BUAB „Raimartas“ ir atsakovo A. Č. yra sudaryta vadovaujantis 2007 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (protokolas Nr. 6), kuris įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas. UAB „Raimartas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2008 m. sausio 3 d., t. y. iki ieškovo A. M. pareikšto ieškinio šioje civilinėje byloje. Vienos iš ginčijamo sandorio šalių – BUAB „Raimartas“ šiuo metu nebėra, todėl reikalavimo dėl šios ginčijamos sutarties tenkinimas, teisinių pasekmių sukurti negali, nes nesant vienos iš sutarties šalių restitucija negalima (CK 6.145 str.). Ieškovas A. M. yra buvęs UAB „Raimartas“ vadovas ir savininkas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-649/06, už padarytus nusikaltimus pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 300 straipsnio 1 dalimi nuteistas, paskyrus jam pinigines baudas. BUAB „Raimartas“ administratorius A. Č. , ieškovui A. M. pareiškė 933 376,24 Lt ieškinį, kuris Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paliktas nenagrinėtu. Todėl pagal administratoriaus A. Č. ieškinį atsakovui A. M. buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-225-338/2007 dėl 933 376,24 Lt nuostolių atlyginimo. Civilinė byla Nr.2-225-338/2007 buvo nagrinėjama apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi minėtą civilinę bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui pažymėdamas, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų. Tuo tarpu bankrutavusios UAB „Raimartas“ administravimo išlaidos buvo apmokėtos administratoriui A. Č. už 30 000 Lt administravimo išlaidas atlygintinai perleidžiant dalį įmonės reikalavimo teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atsakovai 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimu Nr. 1 (7.22-52-07)-T5-35, pagal kurį 237 077,56 Lt reikalavimo teisė į A. M. neatlygintinai grąžinta vieninteliam UAB „Raimartas“ kreditoriui AB Turto bankui. Kadangi susitarimu Nr. 1 (7.22-52-07)-T5-35 buvo atstatyta iki ginčijamos 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 buvusi padėtis, teismas bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes padarė išvadą, jog ieškovas keldamas šią civilinę bylą, visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ieškovo keliami reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje 3K-3-554/2008, spręstini apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje 2A-252/2009, kuri, ieškovui iškėlus šią bylą, buvo sustabdyta. Teismas nurodė, jog kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo ginčijama 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (7.22-52-07)-T5-55, sudaryta tarp BUAB „Raimartas“ ir AB Turto banko pažeistų teisės normas, nors ieškovas, kaip matyti iš kasacinės instancijos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, civilinėje byloje 3K-3-554/2008 turinio, tais pačiais motyvais ginčijo minėtą reikalavimo perleidimo sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (7.22-52-07)-T5-55 sudaryta teisėtai, laikantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimų, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė, kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas A. Č. , supainiojęs savo ir atstovaujamos įmonės interesus perleido vienintelį bankrutuojančios įmonės turtą sau ir AB Turto bankui. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti bankrutuojančiai įmonei nenaudingomis sąlygomis ir pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Sudarius susitarimą Nr. 1 ir grąžinus reikalavimą atsakovui, buvusiam BUAB „Raimartas“ kreditoriui AB Turto bankui prieš sutarties Nr. 1 sudarymą egzistavusi padėtis neatkurta.
2. Atsakovui A. Č. buvo neteisėtai apmokėtos 30 000 Lt administravimo išlaidos perleidžiant dalį įmonės reikalavimo teisių. Apelianto nuomone, BUAB „Raimartas“ administratoriui išlaidos buvo apmokėtos ne iš įmonės lėšų. Ginčo Susitarimu Nr. 1, administratoriui perleidus BUAB „Raimartas“ reikalavimo teises buvusiam bankrutuojančios įmonės kreditoriui AB Turto bankui, administravimo išlaidų atlyginimo klausimas liko neišspręstas. Neatlyginus atsakovui A. Č. jo turėtų bankroto administravimo išlaidų, negalima teigti, jog atkurta teisinė padėtis.
3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog negalima šalių grąžinti į ankstesnę padėtį pasibaigus BUAB „Raimartas“ bankroto procedūrai, nes vadovaujantis CPK 366 straipsniu yra galimybė bankroto procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kadangi ginčo sutartys yra niekinės, yra pagrindas bankroto proceso atnaujinimui. Apelianto nuomone, teismas ex officio gindamas viešąjį interesą turėjo galimybę pats atnaujinti BUAB „Raimartas“ bankroto procesą arba išaiškinti apeliantui jo teisę pateikti pareiškimą dėl jo atnaujinimo. Teismas neišnagrinėjęs ginčo Sutarties Nr. 1 teisėtumo ir toje dalyje nutraukęs bylą, ne tik neatkūrė teisinės taikos, tačiau ir užkirto kelią teisinei taikai atkurti. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
5. Atsakovas A. Č. už 30 000 Lt reikalavimą atlyginti bankroto administravimo išlaidas įgijo daug didesnį - 237 077,56 Lt reikalavimą apeliantui, t. y., bankroto administratorius sau perleido jo paties administruojamos įmonės turtinę teisę. Tai yra neteisėta ir prieštarauja CK 4.243 straipsnio bei ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
6. Atsakovo A. Č. veiksmų neteisėtumą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, jog administratorius pažeidė ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl administravimo išlaidų paskirstymo, todėl perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, siekiant nustatyti, ar dėl bankroto administratoriaus suinteresuotumo nėra pagrindo pripažinti sandorius niekiniais.
8. Remiantis niekiniu susitarimu, atsakovas A. Č. perleido BUAB „Raimartas“ priklausančią reikalavimo teisę buvusiam kreditoriui AB Turto bankui. Atsakovas A. Č. niekada nebuvo teisėtai įgijęs minėtosios reikalavimo teisės, todėl iš neteisės negalėjo kilti nei jo, nei atsakovo AB Turto banko teisė. Todėl reikalavimo grąžinimas AB Turto bankui yra niekinis.
9. Sutartimi Nr. 1 AB Turto bankas įgijo galimybę praturtėti BUAB „Raimartas“ sąskaita, nes vietoje 933 376,24 Lt kreditorinio reikalavimo, perimto iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, po Sutarties Nr. 2 pasirašymo jis jau galėjo reikalauti iš BUAB „Raimartas“ ir apelianto 1 778 752, 48 Lt sumos. Apeliantas pažymėjo, jog bankrutavusiai įmonei AB Turto bankas jokių pinigų pagal minėtąjį sandorį neperdavė.
10. Ginčo sutartys buvo sudarytos 2007 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip 29 mėnesiams nuo nutarties iškelti BUAB „Raimartas“ bankroto bylą įsiteisėjimo (2005-05-11). Pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies redakciją, per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos, likus neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra buvo laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turėjo būti nurašytas. Atsakovai ginčo sutartimis siekė išvengti tokių pasekmių bei nepagrįstai praturtėti.
11. Sutartimi Nr. (7.22-52-07)-T5-55 reikalavimo teisė nebuvo perimta vienintelio kreditoriaus AB Turto banko, nes jis pagal minėtąją sutartį įgijo tik 696 298,68 Lt reikalavimo dalį. Likusi 237 077,56 Lt BUAB „Raimartas“ reikalavimo dalis buvo perleista jos administratoriui A. Č. . Taigi BUAB „Raimartas“ reikalavimą apeliantui, atsakovai perleido vienas kitam, o ne visą perdavė kreditoriui, kaip to reikalavo įstatymas.
Atsakovas AB Turto bankas atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Prie bylos prijungtoje BUAB „Raimartas“ bankroto byloje esantys dokumentai patvirtinta, jog bankroto byloje, realizuojant įmonės turtą (reikalavimo teises) buvo laikomasi visų ĮBĮ bei poįstatyminiuose aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procedūras, nustatytų reikalavimų (ĮBĮ 33 str.).
Šalies argumentai
2. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog AB Turto bankas įgijo 1 778 752,48 Lt reikalavimo teisę į apeliantą, ir tokiu būdu praturtėjo, nes BUAB „Raimartas“ perleidus reikalavimo teisę AB Turto bankui, įmonės bankroto procedūra buvo baigta ir įmonė išregistruota.
3. Dėl BUAB „Raimartas“ ir AB Turto banko sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo jau yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008. Ieškovas kasaciniame skunde iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir apeliaciniame skunde ginčija reikalavimo perleidimo sutartį su AB Turto banku, tačiau kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad ginčijama sutartis pažeistų teisės normas. Atsakovo nuomone, svarstytina ar gali būti antrą kartą nagrinėjami apelianto reikalavimai apeliacine instancija dėl aplinkybių, kurių teisėtumą iš esmės jau įvertino visų instancijų teismai, t. y. AB Turto banko reikalavimai apeliantui dėl žalos priteisimo keliami ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tačiau šiuos reikalavimus nagrinėję teismai neįžvelgė ginčijamo sandorio ydingumo ar neteisėtumo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Č. atsiliepimu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad BUAB „Raimartas“ 2007 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkime nutarė skelbti 933 376,24 Lt reikalavimo teisės į apeliantą pardavimą, nustatant 118 000 Lt pardavimo kainą. Apie reikalavimo teisės perleidimą buvo paskelbta viešai. Reikalavimo teisė į apeliantą buvo pardavinėjama ilgai ir kaina buvo mažinama etapais – 2007 m. balandžio 16 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nustatyta 50 procentų pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina, 2007 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime pardavimo kaina sumažinta iki 70 procentų, tačiau norinčių įsigyti reikalavimo teisę neatsirado. BUAB „Raimartas“ 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažinta įmonės pabaiga ir nuspręsta įmonę išregistruoti, todėl nepardavus arba neperleidus reikalavimo teisės, kaip šioje byloje ir buvo padaryta, civilinė byla dėl žalos priteisimo iš apelianto būtu buvusi nutraukta dėl BUAB „Raimartas“ išregistravimo, taip apeliantui išvengiant atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl BUAB „Raimartas“ ir AB Turto banku sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo jau yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, tačiau kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad ginčijama sutartis pažeistų teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).
Be jau paminėtų aplinkybių, byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. (UAB „Raimartas“ vadovas ir savininkas) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-649/06 pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas, paskyrus jam už padarytus nusikaltimus pinigines baudas. Bankrutuojanti UAB „Raimartas“, atstovaujama administratoriaus A. Č., minėtoje baudžiamojoje byloje buvusiam savininkui A. M. , buvo pareiškusi 933 376,24 Lt dydžio ieškinį, kuris minėtu nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas. Todėl pagal BUAB „Raimartas“, atstovaujamos administratoriaus A. Č. , ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-225-338/2007 atsakovui A. M. dėl nuostolių (933 376,24 Lt) atlyginimo. 2007 m. lapkričio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, kurias šioje byloje ginčija ieškovas A. M. , AB Turto bankas ir A. Č. civilėje byloje Nr. 2-225-338/2007 vietoj BUAB „Raimartas“ tapo ieškovais (AB Turto banko reikalavimas priteisti iš atsakovo 696 298,68 Lt, A. Č. – 237 077,56 Lt).
Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 3K-3-554/2008 (Panevėžio apygardos teisme bylos Nr. 2-225-338/2007) perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų. Tuo tarpu bankrutavusios UAB „Raimartas“ administravimo išlaidos buvo apmokėtos administratoriui A. Č. už 30 000 Lt administravimo išlaidų atlygintinai perleidžiant dalį įmonės reikalavimo teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. bankrutavusios įmonės turtine teise. Kasacinis teismas nustatė, kad šiuo atveju administravimo išlaidos buvo apmokėtos ne iš įmonės lėšų ir tokiu būdu administratorius įgavo suinteresuotumą bankroto byloje. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies imperatyvią nuostatą administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad civilinę bylą Nr. 2-225-338/2007 nagrinėję teismai turėjo svarstyti ir vertinti reikalavimo teisių perleidimo sandorius jų buvimo (nebuvimo) niekiniais aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tik tada, kai pagrindas pripažinti jį niekiniu yra akivaizdus. Jeigu teismas, nesant šalies reikalavimo, pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo kausimą, būtų pažeidžiami CPK nustatyti dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad kadangi civilinė byla Nr. 2-225-338/2007, šiuo metu nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, yra sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje (šioje) civilinėje byloje, o nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia. Todėl teisėjų kolegija įvertina 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis jų buvimo (nebuvimo) niekiniais aspektu.
Niekiniai yra tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms arba pažeidžia jų reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, t. y. pripažinti iš tokio sandorio atsiradusias civilines teises ir pareigas negaliojančiomis tada, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas tą sandorį pripažinti niekiniu.
ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos iš pačios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų, o kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju UAB „Raimartas“ bankroto administratoriui A. Č. už bankrutuojančios įmonės administravimą turėjo būti sumokėtas 30 000 Lt atlyginimas. Tokių lėšų įmonėje nesant, 2007 m. lapkričio 15 d. įvykusio UAB ,,Raimartas“ kreditorių susirinkimo metu buvo svarstyta už 30 000 Lt nesumokėtą administratoriui A. Č. atlyginimą perleisti jam (A. Č. ) dalį (237 077,56 Lt dydžio) bankrutavusios įmonės turtinių teisių civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2077. Iš bylos medžiagos matyti, kad kito finansinio reikalavimo administratorius bankroto byloje neturėjo (CPK 185 str.).
Kaip paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 konstatuotas administratorius A. Č. suinteresuotumas bankroto byloje. Kadangi imperatyviosios ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia bankroto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi, Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, niekine, negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog A. Č. ir AB Turto bankui sudarius susitarimą Nr. 1 (7.22-52-07)-T5-35 buvo atstatyta iki ginčijamos 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 buvusi padėtis, todėl, nelikus ieškinio dalyko, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).
Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-07)-T5-55
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ginčijama 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (7.22-52-07)-T5-55 sudaryta teisėtai, laikantis Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų ir ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, bankroto byloje teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios UAB „Raimartas“ kreditoriaus Panevėžio apskrities VMI kreditorinio reikalavimo sumoje 933 376 Lt perleidimas naujam kreditoriui AB Turto bankas ir su šia kreditorinio reikalavimo suma AB Turto bankas įrašytas į BUAB „Raimartas“ kreditorių sąrašą, o Panevėžio apskrities VMI iš sąrašo išbraukta. AB Turto banko kreditorinio reikalavimo suma 933 376,24 Lt sudarė 100 procentų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 m. kovo 14 d. UAB „Raimartas“ kreditorių susirinkime nutarta reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 pagal BUAB „Raimartas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl 933 376,24 Lt priteisimo parduoti be varžytinių, nustatant pradinę pardavimo kainą 80 proc. nominalios vertės, t. y. 746 701 Lt, apie reikalavimo teisės pardavimą paskelbiant spaudoje, 2007 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkime nutarta minėtą reikalavimo teisę parduoti, nustatant pardavimo kainą 50 proc. reikalavimo teisės, t. y. 466 688 Lt, o 2007 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 pagal BUAB „Raimartas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl 933 376,24 Lt priteisimo parduoti, nustatant pardavimo kainą lygią 70 proc. paskutinės pardavimo kainos, t. y. 327 000 Lt, apie reikalavimo teisės pardavimą paskelbiant spaudoje. Neatsiradus pirkėjų, UAB „Raimartas“ kreditorių 2007 m. spalio 25 d. susirinkime buvo nutarta skelbti reikalavimo teisės 933 376 Lt civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 pardavimą, nustatant pardavimo kainą 118 000 Lt, apie pardavimą skelbiant spaudoje. Nepardavus reikalavimo teisės, nutarta siūlyti reikalavimo teisę 933 376,24 Lt civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 perimti kreditoriui.
2007 m. lapkričio 15 d. įvykusio UAB ,,Raimartas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1.2 punktu (22 b. l.) metu nutarta UAB ,,Raimartas“ kreditoriui AB Turto bankui perleisti reikalavimo teisės 933 376,24 Lt civilinėje byloje Nr. 2-225-338/2007 dalį, lygią 696 298,68 Lt, už 88 000 Lt reikalavimo teisės pardavimo kainos, kuri susidarė iš 118 000 Lt pardavimo kainos atėmus 30 000 Lt (administratoriaus dalis reikalavimo teisės pardavimo kainos). Šis kreditorių susirinkimo nutarimas galiojantis, neginčijamas. Nors, apelianto nuomone, 696 298,68 Lt dydžio reikalavimo teisė buvo perleista už aiškiai per mažą 88 000 Lt sumą, teisėjų kolegija pažymi, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog neatsirado pirkėjų, sutinkančių pirkti minėtą reikalavimo teisę už didesnę sumą.
Konstatuotina, kad AB Turto banko, skirtingai nuo administratoriaus, turėjo teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą, jo reikalavimas sudarė 100 proc. visų kreditorių reikalavimų. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad UAB ,,Raimartas“ ir kreditorius AB Turto bankas, sudarydami Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (7.22-52-07)-T5-55, nepažeidė įstatymų, viešosios tvarkos ar geros moralės.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kaip dar šis sandoris pažeidė CK 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsnius, neįrodinėjo, kodėl administratorius neturėjo teisės BUAB ,,Raimartas“ vardu sudaryti tokio sandorio. Įrodymų, kad AB Turto bankas reikalauja iš ieškovo 1 778 752,48 Lt ir kokiu pagrindu, ieškovas taip pat nepateikė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje pasisakyta dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-07)-T5-55. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 nenustatė, kad ieškovo ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr.(7.22-52-07)-T5-55, sudaryta tarp BUAB „Raimartas“ ir AB Turto bankas, pažeistų teisės normas, nors ieškovas, kaip matyti iš kasacinės instancijos teismo nutarties turinio, tais pačiais motyvais ginčijo minėtą reikalavimo perleidimo sutartį.
Dėl 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimo Nr. 1 Nr. (7.22-52-09)T5-35
Atsakovai patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą Nr. 1 Nr. (7.22-52-09)-T5-35, pagal kurį A. Č. turėtos 237 077,56 Lt dydžio reikalavimo teisės į A. M. , kurias BUAB „Raimartas“ pagal 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 buvo perleidusi BUAB „Raimartas“ administratoriui A. Č. , neatlygintinai perleidžiamos (sugrąžinamos atgal) vieninteliam BUAB „Raimartas“ kreditoriui – AB Turto bankui (29 b. l.), atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir padarytas išvadas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/200. Akivaizdu, kad 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimas Nr. 1 Nr. (7.22-52-09)-T5-35 yra susijęs su 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1, t. y., jei nebūtų sudaryta pastaroji sutartis, nebūtų sudarytas ir 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 yra niekinė, negali būti pripažintas galiojančiu ir šis sandoris, nes niekinio sandorio pagrindu sudaryti vėlesni sandoriai negali sukurti teisėtų padarinių, nes iš ne teisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur). Dėl tokių aplinkybių 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimas Nr. 1 taip pat laikytinas niekiniu (CK 1.80 str.).
Dėl restitucijos taikymo
Ieškiniu ieškovas be kitų reikalavimų taip pat prašė taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti tai, ką jie yra gavę pagal sudarytą 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, 2007m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (7.22-52-07)-TS-55 ir 2009 m. gruodžio 1 d. Susitarimą Nr. 1 Nr. (7.22-52-09)T5-35. Nors apeliaciniame skunde taikyti restituciją nebereikalaujama, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, panaikinus 2007 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, restitucija negalima, nes UAB „Raimartas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2008 m. sausio 3 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 396 Lt, likusios žyminio mokesčio dalies (13 069,76 Lt) sumokėjimą pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovui pateikiant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi viso žyminio mokesčio (13 465,76 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus iš dalies (t. y. reikalavimus patenkinus tik dėl sandorių, kurio dalyviu buvo A. Č. ), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei iš ieškovo ir atsakovo A. Č. priteisiamas žyminis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Duomenų, jog šalys būtų patyrusios atstovavimo išlaidų, į bylą nepateikta.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti, revoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2007 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp BUAB „Raimartas“ ir A. Č. negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Pripažinti 2009 m. gruodžio 1 d. Susitarimą Nr. 1 Nr. (7.22-52-09)T5-35, sudarytą tarp AB „Turto bankas“ ir BUAB „Raimartas“, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento;
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. (duomenys neskelbtini) 9 530 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. (duomenys neskelbtini) 3 524 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. (duomenys neskelbtini) 9 922 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du litus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. (duomenys neskelbtini) 3 521 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.