Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam K. K., nukentėjusiajai I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojo namo palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų vamzdžių, vienašūvį, 16 kalibro, tinkamą šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kol ginklą surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią K. K. padarytą veiką yra numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. sistemingai baugino savo žmoną I. K., grasindamas ją nužudyti, t. y. skambindamas jai mobilaus ryšio telefonu sakydavo, kad „paleis žarnas, vaiko akivaizdoje nušaus“, „dantis išdaužys, plaukus nuplėš“.

Baudžiamoji atsakomybė už minėtą veiką yra numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje.

K. K. , apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. savo žmonai I. K. skambino keletą kartų, tačiau grasinimus paleisti žarnas, vaiko akivaizdoje nušauti, dantis išdaužyti, plaukus nuplėšti išsakė tik vieno, paskutinio – 2020 m. rugsėjo 15 d., skambučio metu. Tai padarė dėl to, kad buvo labai supykęs dėl žmonos suorganizuotų jų vaiko krikštynų be jo. Iki tol skambindavo dažnai, tačiau tokių grasinimų žmonai nesakė, tik vartodamas necenzūrinius žodžius, keikdamasis ir visaip koliodamasis išsakė žmonai nepasitenkinimą dėl jos noro nutraukti santuoką. Apie jo tėvų name rastą šaunamąjį ginklą nieko nežinojo, tik iš savo mirusios mamos buvo girdėjęs, kad tėvas buvęs medžiotojas ir turėjo ginklą. Duomenų apie tai, kad jo tėvų namuose yra šaunamasis ginklas neturėjo. Name rasto šaunamojo ginklo matęs nebuvo, tik iš mamos buvo girdėjęs, kad tėvas jį turėjo. Apie rastą ginklą niekam nebuvo nei sakęs, nei su kuom nors apie jį kalbėjęs. Prieš darant name (duomenys neskelbtini) kratą jam paskambino pareigūnai ir prašė atrakinti namo duris, tačiau jis neturėjo raktų, nes tą dieną juos kažkur buvo pametęs, todėl pareigūnus į namą įleido ten atvykusi žmona. Atvykę pareigūnai ginklą rado palėpėje.

Nukentėjusioji I. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. pykosi su sutuoktiniu K. K.. Buvo tik pagimdžiusi, dėl to jai buvo sunkus periodas, vyras jos nepalaikė, išvyko į užsienį, palikęs jai vienai prižiūrėti keturis vaikus, buitį ir uošvių namą. Pradėjo galvoti apie skyrybas. Vyras norėjo taikytis, o ji ne. Vasarą norėjo pakrikštyti vaiką. Su vyru K. K. buvo susipykusi, dėl to, kad šis nesutiko nutraukti santuokos, todėl nenorėjo, kad jis dalyvautų vaiko krikštynose ir jas suorganizavo be jo. Po krikštynų vyras paskambino ir pagrasino, kad paleis žarnas, vaiko akivaizdoje nušaus, dantis išdaužys, plaukus nuplėš, o ji išsigandusi kreipėsi į policiją. Grasinimus paleisti žarnas, vaiko akivaizdoje nušauti, dantis išdaužyti, plaukus nuplėšti sutuoktinis jai išsakė vieno skambučio metu, kitų skambučių metu sakė, kad jei nutrauks santuoką, iš jos atims vaikus, nes ji viena niekur nedirbanti jų neišlaikys, o jis pinigų neduos. Į policiją kreipėsi išsigandusi, kad iš jos gali būti paimti vaikai ir dėl paskutinio pokalbio metu išsakytų grasinimų paleisti žarnas, nušauti, išdaužyti dantis, nuplėšti plaukus. Po to, kai sutuoktinis pagrasino ją nušauti, prisiminė apie anytos pasakymą, kad uošvis buvo medžiotojas ir turėjo šautuvą. Pagalvojo, kad jei tas šautuvas iš tiesų yra, tai policija jį suras, nors pati ginklo mačiusi nebuvo. Duodama parodymus policijos pareigūnams pamelavo, kad jos sutuoktinis K. K. po tėvų mirties, kaip palikimą, rado ginklą ir jį parodė. Taip sakydama tik norėjo, kad policijos pareigūnai rimčiau sureaguotų į situaciją. Tikslios vietos, kur gali būti ginklas atvykusiems pareigūnams nenurodė, tik pasakė, kad šautuvas gali būti garaže, malkinėje arba tvarte. Su sutuoktiniu K. K. apie ginklą buvo kalbėję, jo klausė, ar tikrai tėvas turi ginklą, tačiau vyras sakė nežino, paaiškino, kad jam mama buvo sakiusi, kad tėvas medžiotojas ir galėjo turėti.

Liudytoja B. R., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo toks atvejis, kai 2020 m. liepos ar rugpjūčio mėn., iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. vykusių krikštynų, jai paskambino I. K. ir pasakė, kad jos vyras K. K. braunasi į namus, vaikai dėl to verkia, klykia, bijo. Kai ji atvažiavo padėti I., jos sutuoktinis šaukė I., kad ją užmuš, už plaukų užtampys, trankė duris, šaukė necenzūrinius žodžius. Kai atvažiavo policija, ji iš įvykio vietos pasišalino. I. K. sutuoktinis K. K. yra skambinęs ir jai, klausęs, ar ji bus laiminga išskyrusi jų šeimą. Jam pasakė, kad jų šeimos neskiria, paaiškino, kad kokią paklodę pasiklojo, tokią ir turi. K. K. jai skambino ne vieną kartą, taip pat skambindavo ir naktį. Kartą jos vyras, atsiliepęs telefonu, K. K. pasakė, kad jis negrasintų jo žmonai, į tai jos vyrui K. K. pasakė, kad tegu jo žmona (B. R.) nevažiuoja į jo kiemą su „Volvo“, nes bus padegta. Po vyro pokalbio K. K. jai dar skambino, tačiau ji į jo skambučius neatsiliepdavo. I. K. po krikštynų jai pasakojo, kad vyras grasina telefono skambučiais, sakė, kad užpešios už plaukų, kad vaikai bus uždaryti. Atsimena, kad I. K. jai pasakojo, kad K. K. buvo atvažiavęs pas ją su draugu, turėjo ginklą, sakė, kad ją nušaus, tačiau kartu buvęs draugas jį sulaikė ir jie greitai pasišalino.

Liudytoja A. D., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad priėmus nutarimą nukentėjusiosios I. K. nurodytu adresu daryti kratą kartu su Šiaulių kuopos pareigūnais nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį namą. K. K. pasiūlė geranoriškai pateikti turimą ginklą, tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad ginklo neturi. K. K. atsisakius atidaryti namo duris, nurodant, kad neturi rakto, paskambino I. K., paprašė atvežti raktą ir įleisti į namą. Ji atvažiavo, atvežė raktą ir atrakino namo duris. I. K. paklausė, kur gali būti ginklas. I. K. nurodė, kad ginklas palėpėje. Šiaulių kuopos pareigūnai įėjo namą, pakilo į palėpę ir ten rado ginklą.

2020 m. rugsėjo 15 d. protokole – pareiškime užfiksuoti pirminiai I. K. parodymai, jog nuo 2020 m. gegužės mėn. vidurio ji nebegyvena kartu su savo sutuoktiniu K. K., kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai yra blogi, kartu jokio bendro ūkio nebeveda. Nuo tada kai kartu nebegyvena, sutuoktinis telefonu nuolat skambina ir telefoninių pokalbių metu grasina susidoroti, nuolat baugina, terorizuoja. Paskutinį kartą skambino 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. 15 min., pokalbio metu ėmė grasinti, kad „paleis žarnas“, nušaus. Taip pat pokalbio metu žemino, įžeidinėjo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Šį telefoninį pokalbį įrašė savo telefone. Turi keturis bendrus vaikus: L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), N. K., gimusį (duomenys neskelbtini), K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), N. K., gimusį (duomenys neskelbtini), todėl bijo dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Ankščiau sutuoktinis fiziškai nėra buvęs smurtavęs, smurtaudavo tik psichologiškai. Dėl jo agresyvaus elgesio 2020 m. birželio mėn. kvietė policijos pagalbą, rašė pareiškimą. Prašo imtis įstatymų numatytų apsaugos priemonių ir apsaugoti ją ir vaikus nuo agresyvaus sutuoktinio (t. 1., b. l. 16–17);

2020 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. atliktos kratos metu, kuri sankcionuota 2020 m. rugsėjo 18 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi, adresu (duomenys neskelbtini), K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančio namo palėpėje rastas lygiavamzdis medžioklinis ginklas Nr. K167973, kuris pagal 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadą yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų vamzdžių, vienašūvis, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais (t. 1., b. l. 21);

2020 m. gruodžio 3 d. akistatos protokole užfiksuota, kad I. K. prieš metus laiko iš savo vyro K. K. sužinojo apie rastą ginklą (t. 1., b. l. 49–50);

2020 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota I. K. pateikto garso įrašo „(duomenys neskelbtini)_2020_09_15_11_43_04_ [0] apžiūra, liudijanti, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. 11 val. 43 min. K. K. paskambinęs savo sutuoktinei I. K. pokalbio metu išsakė grasinimus, kad ji „nebegyvens“, kad „jos niekas neapsaugos“, kad jai „paleis žarnas“, „paims už plaukų“, „nušaus“, „iškapos burną“ (t. 1, b. l. 51–55);

2020 m. rugsėjo 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtinta 2020 m. rugsėjo 17 d. atlikta krata K. K. nuosavybės teise priklausančiame pastate – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame rastas ir paimtas į paklodę (rankšluosčio audinį) susuktas lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis šautuvas (t. 1, b. l. 70–71);

2020 m. rugsėjo 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje, 2 aukšte, palipus laiptais, prie lango suvyniotas į paklodę rastas dvivamzdis lygiavamzdis medžioklinis šautuvas (t. 1, b. l. 73–74);

2020 m. rugsėjo 17 d. kratos protokolo priede – foto lentelėje Nr. 1 užfiksuoti (duomenys neskelbtini), namo palėpės ir palėpėje prie lango rasto į paklodę susukto ginklo vaizdai (t. 1, b. l. 78–81);

2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. K167973 yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų vamzdžių, vienašūvis, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais (t. 1, b. l. 88–91).

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010).

Minėta, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą.

Tiek kaltinamasis K. K., tiek nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžiu metu neabejotinai patvirtino, kad I. K. K. K. grasinimus nušauti, paimti už plaukų, žarnas paleisti išsakė tik vieno telefoninio skambučio metu. 2020 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 15 d. K. K. telefoninio skambučio I. K. turinys liudija, kad šio 8 min. 14 sek. trukusio telefoninio skambučio metu K. K. grasino nušauti I. K., paleisti jai žarnas, paimti už plaukų. Duomenų apie tai, kad K. K. sistemingai skambino I. K. grasindamas ją nušauti, dantis išdaužyti, plaukus nuplėšti žarnas paleisti byloje nėra.

Nors pati nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. K. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. telefoninio skambučio jai skambino daug kartų, tačiau taip pat paaiškino, kad kitų telefoninių skambučių metu buvo vartojami tik necenzūriniai žodžiai ir grasinimai pradėjus skyrybų procesą atimti vaikus ir nebeduoti pinigų. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu aiškiai ir neabejotinai patvirtino, kad grasinimas nušauti, paliesti žarnas, dantis išdaužyti, už plaukų užtampyti buvo išsakytas paskutinio – 2020 m. rugsėjo 15 d., telefoninio skambučio metu, po kurio ji kreipėsi į policiją. Be to, pati nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog siekdama operatyvios ir užtikrintos policijos pareigūnų reakcijos į jos pranešimą kai kurias įvykio aplinkybes dėl šaunamojo ginklo pamelavo.

Nors teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. K. kaltinamajame akte nuodytu laikotarpiu I. K. skambino ne vieną kartą, kas leistų konstatuoti sisteminį telefoninių skambučių buvimą, tačiau vien telefoninių skambučių sistemingumas neturint neginčijamų įrodymų, kad bent trijų skambučių metų būtų išsakyti kaltinime nurodyti grasinimai nužudyti neleidžia teismui konstatuoti, jog padaryta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Kaip teigė pati nukentėjusioji ankstesnių skambučių metu K. K. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius išsakė nepasitenkinimą pradėtu skyrybų procesu ir grasinimu nebeduoti pinigų, o jai nedirbant ir negalinti išlaikyti nepilnamečių vaikų, juos atimti.

Atsižvelgiant į tai, kad K. K. kaltinamas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. sistemingai bauginęs savo žmoną I. K. grasindamas ją nužudyti, pagal suformuluotą kaltinimą K. K. išteisintinas nenustačius sisteminio grasinimo nužudyti I. K., t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Nors kaltinamasis K. K. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. K. nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojo namo palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų vamzdžių, vienašūvį, 16 kalibro, tinkamą šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kol ginklą surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Tokią išvadą teismui leidžia daryti loginė anksčiau aptartų įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusiosios I. K. pranešimas apie K. K. laikomą ginklą; atvykusiems daryti kratą name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. K. aiškiai nurodyta vieta, kurioje yra laikomas ginklas ir Šiaulių kuopos pareigūnams nukentėjusiosios I. K. nurodytoje vietoje radus ieškomą ginklą, kuris pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadą yra lygiavamzdis, dviejų vamzdžių, vienašūvis, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais

Nors nukentėjusioji I. K., pranešusi policijos pareigūnams apie K. K. laikomą šaunamąją ginklą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu melavo apie tai, jog matė ginklą ir jai jį radęs parodė sutuoktinis K. K., tokie nukentėjusiosios parodymai teismo vertintini kaip siekis padėti K. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja A. D., dalyvavusi atliekant kratą (duomenys neskelbtini), aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad vietą – (duomenys neskelbtini), namo palėpė, kurioje yra laikomas šaunamasis ginklas Šiaulių kuopos pareigūnams nurodė būtent I. K.. Būtent I. K. nurodytoje vietoje – namo palėpėje, ir buvo rastas pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų vamzdžių, vienašūvis, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, B kategorijos, 1956 m., B modelio, šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. D. parodė, kad jokioje kitoje (duomenys neskelbtini) namo vietoje, išskyrus nukentėjusiosios I. K. nurodytą palėpę, krata nebuvo atlikta, kas leidžia teismui neabejotinai spręsti, kad tiek K. K., tiek nukentėjusioji I. K. žinojo apie (duomenys neskelbtini) namo palėpėje laikomą ginklą.

K. K. nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) esančiame name jis negyveno, ten lankėsi tik tiek, kiek reikėjo būtiniems namo priežiūros darbams atlikti, apie namo palėpėje rastą ginklą nieko nežinojo, o raktus tą dieną kai buvo atlikinėjama krata buvo kažkur pametęs, teismas vertina kaip siekį suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės todėl atmeta.

Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią K. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. K. kaltės, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta, nusikalto būdamas anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 102), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 103–106), dirbantis (t. 1, b. l. 107), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre nesigydo ir nesilanko; nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. gydytas VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje (t. 1, b. l. 110).

K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – K. K. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirba, pastaruoju metu pas gydytoją psichiatrą nesilanko, įvertinus K. K. asmenybę, spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant bausmės terminą mažesnį nei straipsnio sankcijoje nurodytas šios bausmės termino vidurkis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 10 val. 35 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikytina, kad K. K. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas (t. 1, b. l. 124, 125).

Atsižvelgus į tai, kad K. K. yra dirbantis, gauna pastovias pajamas ir išlaiko šeimą, anksčiau neteistas, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas (BK 54, 55, 67 ir 75 straipsniai).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (t. 1, b. l. 126–127).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžioklinis šautuvas Nr. K167973 (B kategorijos, B modelio šaunamasis ginklas, 16 kalibro), perduotas pagal 2020 m. lapkričio 17 d. kvitą Nr. 0004482 Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriui, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 1, b. l. 92,93).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo K. K., kadangi tyrimą atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307, 432 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

K. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. 10 val. 35 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad K. K. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. K. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medžioklinį šautuvą Nr. K167973 (B kategorijos, B modelio šaunamasis ginklas, 16 kalibro), perduotą pagal 2020 m. lapkričio 17 d. kvitą Nr. 0004482 Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriui, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti K. K., kad per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo jis privalo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.