- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-32-990/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo K. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikoje pripažinta Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) skirta piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusiu 2025 m. kovo 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) skirta 80 eurų dydžio bauda (toliau – ir piniginė sankcija) už tai, kad 2025 m. vasario 25 d. 17.52 val. Latvijos Respublikoje, gyvenvietėje Stirniene, kelyje Jekabpils – Rezekne – Ludza – Rusijos siena (Terehova) (A12), 51,5 kilometre, kur leistinas greitis negali viršyti 50 km/h, UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 77 km/h greičiu (atsižvelgiant į įrangos paklaidą), leistiną greitį viršydama 27 km/h (b. l. 28).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarta Latvijos Respublikos institucijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) skirtą piniginę sankciją pripažinti Lietuvos Respublikoje ir vykdyti ją Lietuvos Respublikoje (b. l. 54-57).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Skundu UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį; 2) atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos Institucijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį; 4) konstatuoti, kad neįrodytas tinkamas sprendimo įteikimas; 5) taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje Nr. 2AT-24-719/2024; 6) nutraukti bylą UAB ,,BMS Technologija“. Pareiškėjas nurodo:
3.1. UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą ir eksploatuoja apie 1 000 transporto priemonių, kurios intensyviai naudojamos tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose, dėl ko Bendrovė reguliariai gauna užsienio institucijų pranešimus dėl galimų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Gavusi institucijos pranešimus dėl galimų kelių eismo taisyklių pažeidimų Bendrovė nedelsdama pateikia transporto priemonės vairuotojo duomenis. Šiuo atveju Bendrovė negavo Latvijos Respublikos institucijos sprendimo, pranešimo ar užklausos. Patikrinus Bendrovės vidines dokumentų apskaitos, korespondencijos registravimo ir elektroninio pašto sistemas nustatyta, jog jokie dokumentai iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nebuvo gauti. Dėl šių priežasčių Bendrovė neturėjo galimybės pateikti transporto priemonės valdytojo duomenų ar pasinaudoti teise ginčyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo;
3.2. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir patikrinamų įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas buvo įteiktas tinkamai, t. y. byloje nėra duomenų apie dokumento įteikimo datą, būdą ar faktą. Aplinkybė, kad siunta nebuvo grąžinta, negali būti laikoma įteikimo faktu - tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismas šios imperatyvios praktikos netaikė ir tokiu būdu pažeidė teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Dėl netinkamo sprendimo įteikimo pareiškėjas neteko realios galimybės pateikti paaiškinimus, nurodyti faktinį transporto priemonės vairuotoją, ginčyti sprendimą Latvijos Respublikoje, pasinaudoti teise į veiksmingą gynybą. Tai pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio nuostatas;
3.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis iš esmės grindžiama prielaida, jog sprendimas buvo gautas vien todėl, kad pašto siunta nebuvo grąžinta siuntėjui. Toks argumentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio proceso principų, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotais teisingo proceso standartais bei nukrypsta nuo nusistovėjusios teismų praktikos, kadangi teismų praktikoje konstatuota, kad nesant įrodymų apie tinkamą sprendimo įteikimą, neidentifikavus faktinio vairuotojo, užsienio valstybės institucijos sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje (sprendimai Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose Nr. E1-2840-1033/2022, El-3322-1130/2025, E1-3558-1130/2025, El-4256-1078/2025, El-4314-1133/2025);
3.5. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė nebuvo informuota apie pradėtą administracinį procesą, o bylos medžiagoje nėra pateikta nuotraukų, techninių ar metrologinių duomenų, kitų įrodymų apie pažeidimo vietą, laiką ir aplinkybes, Institucija pati eliminavo suteikti Bendrovei galimybę laiku identifikuoti faktinį vairuotoją. Skunde nurodomas asmuo, tuo metu vairavęs transporto priemonę, pabrėžiant, kad atsakomybė negali būti perkeliama įmonei (b. l. 67-71).
4. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundo argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties argumentus ir motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
6. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, pripažinimo institutas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą inkorporuotas vykdant Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinį sprendimą 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir pamatinis sprendimas), taigi spręsdamas dėl Latvijos Respublikos Institucijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) skirtos finansinės sankcijos pripažinimo, teismas vadovaujasi pamatiniame sprendime bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.
7. Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g) punkte įtvirtinta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą yra patvirtinta, kad atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.
8. Iš esmės analogiška Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta piniginė sankcija, nepripažinimo sąlyga įtvirtinta ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.
9. Teismui pateiktame liudijime nurodyta, kad Latvijos Respublikos Institucijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas rašytinės procedūros metu, o asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus (b. l. 26). Latvijos Respublikos Institucija Vilniaus miesto apylinkės teismą informavo, kad Latvijos Respublikos Institucijos 2025 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 28 d. buvo išsiųstas UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu, nurodytu Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacinėje sistemoje „EUCARIS“, kaip paprastas laiškas, kuris adresatui įteikiamas įdedant jį į pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo (b. l. 53).
10. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tiek pagal pamatinį sprendimą, tiek pagal BPK apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus asmuo turi būti informuotas pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę.
11. Latvijos Respublikos administracinės atsakomybės įstatymo (latv. Administratīvās atbildības likums) 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylose dokumentai pranešami Pranešimų įstatymo nustatyta tvarka. Latvijos Respublikos pranešimų įstatymo (latv. Paziņošanas likums) 10 straipsnyje reglamentuotas dokumentų siuntimas Europos Sąjungos valstybėms narėms (taigi ir į Lietuvos Respubliką) ir kitoms valstybėms: šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dokumentas Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms valstybėms pranešamas: 1) įstaigai kreipiantis į kompetentingą įstaigą tarptautinio bendradarbiavimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; 2) registruotu paštu su pranešimu apie dokumento įteikimą; 3) naudojant elektroninius ryšius pagal šio įstatymo 9 straipsnį.
12. Latvijos Respublikos Institucijos nurodytą 2025 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo būdą vertinant Latvijos Respublikoje galiojančio teisinio reguliavimo kontekste akivaizdu, kad, priešingai nei nurodyta liudijime, UAB (duomenys neskelbtini) apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus nebuvo informuota tokiu būdu, kokio yra reikalaujama pagal Latvijos Respublikos teisę – vietoje to, kad būtų išsiųstas registruotu paštu su pranešimu apie dokumento įteikimą (kaip tai nurodyta Latvijos Respublikos pranešimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje), 2025 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teisės aktuose nenurodytu būdu - kaip paprastas laiškas, kuris adresatui įteikiamas įdedant jį į pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiųstame rašte Latvijos Respublikos Institucija nurodo, kad kai laiško neįmanoma pristatyti adresatui, visi laiškai grąžinami siuntėjui, nurodant priežastį; minėtas sprendimas grąžintas nebuvo, todėl Latvijos Respublikos Institucija neturėjo pagrindo manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo sprendimo (b. l. 53).
14. Vertindamas šiuos argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad Latvijos Respublikos pranešimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų yra nurodyta, jog jei adresato pasirašytas pranešimas apie dokumento įteikimą negautas ir negauta informacija, kad dokumento neįmanoma įteikti adresatui, laikoma, kad dokumentas adresatui praneštas, tačiau toje pačioje teisės normoje yra nurodyta tokios dokumento įteikimo prezumpcijos sąlyga – ši prezumpcija galioja tik tuo atveju, jei dokumentas buvo išsiųstas pagal šio straipsnio pirmosios dalies 2 punktą (registruotu paštu su pranešimu apie dokumento įteikimą). Minėta, kad 2025 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teisės aktuose nenurodytu būdu, taigi minėto sprendimo įteikimą UAB (duomenys neskelbtini) preziumuoti minėto sprendimo negrąžinimu Latvijos Respublikos Institucijai nėra teisėto pagrindo.
15. Kita vertus, aukštesnysis teismas pažymi, kad siuntą adresatui siunčiant Latvijos Respublikos Institucijos pasirinktu būdu – siuntą įdedant į pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo, tokia siunta, jos iš pašto dėžutės nepasiėmus adresatui, nėra vėliau išimama iš pašto dėžutės ir grąžinama siuntėjui, nurodant jos neįteikimo priežastį, taigi Latvijos Respublikos Institucijos argumentai, esą minėto sprendimo negrąžinus Latvijos Respublikos Institucijai pastaroji neturėjo pagrindo manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo sprendimo, yra atmestini.
16. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime Centraal Justitieel Incassobureau, Ministerie van Veiligheid en Justitie (CJIB) (C-671/18) nurodė, kad darydamas nuorodą į valstybių narių teisę, Sąjungos teisės aktų leidėjas paliko joms galimybę spręsti, kaip suinteresuotąjį asmenį informuoti apie jo teisę apskųsti sprendimą, tokio apskundimo terminą ir šio termino eigos pradžią, su sąlyga, kad sprendimas įteikiamas tinkamai ir užtikrinama teisė į gynybą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pamatinio sprendimo 3 straipsnyje numatyta, jog jis nekeičia įsipareigojimo gerbti Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 6 straipsnyje įtvirtintas pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus. Dėl šios priežasties pamatinio sprendimo 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą skirti finansinę baudą, jeigu juo pažeidžiamos ESS 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos teisėje teisės subjektams numatytų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. Tinkamo sprendimų gavimo užtikrinimas, t. y. jų įteikimas suinteresuotajam asmeniui, taip pat pakankamo laiko apskųsti tokius sprendimus ir parengti skundą suteikimas patenka į reikalavimą paisyti teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Vykdančiosios valstybės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi patikrinti, ar suinteresuotasis asmuo iš tikrųjų galėjo susipažinti su sprendimu, kuriuo jam skirta bauda, ir turėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Jeigu išnagrinėjusi turimą informaciją vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija konstatuotų, kad pamatinio sprendimo 4 straipsnyje numatytas liudijimas suteikia pagrindo manyti, jog galėjo būti pažeistos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai, ji gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti perduotą sprendimą.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Latvijos Respublikos Institucijai tinkamai neinformavus UAB (duomenys neskelbtini) apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus, buvo pažeista teisė į veiksmingą teisminę gynybą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas: Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusiu 2025 m. kovo 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) skirtą piniginę sankciją – 80 eurų dydžio baudą atsisakytina pripažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2025 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusiu 2025 m. kovo 22 d., UAB (duomenys neskelbtini) skirtą piniginę sankciją – 80 eurų dydžio baudą atsisakyti pripažinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.