- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2-20638-752/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12934-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- L T
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Diana Degutienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L T. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. 2021-08-12 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4208), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę J pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: jo piktnaudžiavimo alkoholiu, vengimo dirbti, visiško santuokinių pareigų ignoravimo ir atsakomybės už šeimos gerovę vengimo. Ieškovė praktiškai viena išlaikė visą namų ūkį, išaugino vaiką (sūnus Egidijus, gimęs 1986 m., yra pilnametis). Atsakovui ne kartą buvo siūlyta pagalba priklausomybei įveikti, tačiau ieškovės pastangos nedavė rezultatų.
1.2. Šalys kaip šeima negyvena jau daugiau kaip penkerius metus. Dėl atsakovo kaltės santuoka nutrūko, jos išsaugoti visiškai nėra galimybės. Atsakovas iki šiol psichologiškai terorizuoja ieškovę, skambinėja jai telefonu po 30 kartų per dieną, nors šalys gyvena atskirai. Atsakovas tokiu persekiojimu trukdo ieškovei darbe, drumsčia jos ramybę, būdamas neblaivus kolioja necenzūriniais žodžiais ir grasina susidorojimu.
1.3. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.
1.4. Ieškovė prašo neskirti termino susitaikymui, nes šalys daugiau kaip penkerius metus gyvena atskirai ir nebeliko jokių bendrų interesų.
1.5. Santuokos metu įgytus namų apstatymo reikmenis šalys yra pasidaliję seniai, jokio registruotino turto neįgijo, kreditorių neturi.
1.6. Mediacijos procedūra pravesta. Dėl taikos sutarties sudarymo nėra pagrindo spręsti, nes jokių turtinių ginčo klausimų nėra. Atsakovui buvo pateikti dokumentai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau jis nesutiko jų pasirašyti.
2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.
II. Atsakovo argumentai
3. Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškove skirtis nenorėjo, tačiau jei ji to nori, santuokos nutraukimui neprieštarauja. Nesutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, nes mano, kad skyrybas ji inicijuoja dėl kažkokio išorinio poveikio. Taip pat nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
3.1. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, vengia dirbti, visiškai ignoruoja santuokines pavardes, nesirūpina šeimos gerove. Taip pat nesutinka, jog su ieškove negyvena jau penkeris metus. Tai netiesa, nes negyvena kartu tris metus. Melas yra ir tai, kad jis terorizuoja ieškovę, skambinėja telefonu, persekioja darbe. Pas ieškovę darbe aplamai nėra buvęs, o skambina norėdamas paklausti kaip jos sveikata. Ieškovė jam taip pat dažnai skambina, rašo SMS žinutes.
3.2. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, visa gyvenimą rūpinosi šeima ir buitimi. Jis yra pastatęs šiltnamį, apšiltinęs namą iš lauko, įrengęs virtuvę, vaiko kambarį, pastatęs kieto kuro pečių, supirkęs visus buitinius prietaisus.
3.3. Netiesa, kad jis neišlaikė šeimos. Yra mokėjęs už sūnaus mokslą aukštojoje mokykloje, prisidėjo pinigais prie ieškovės tėvų laidotuvių, antkapio pastatymo. Taip pat prisidėjo prie savo šeimos gerbūvio tiek moraliai, tiek materialiai.
3.4. Mano, kad ieškovė yra įstojusi į sektą, kurią lanko interneto pagalba, žiūri vaizdo medžiagą ir klauso ką ten kalba. Taip pat susirašinėja SMS žinutėmis bei daro bankinius pavedimus tai sektai po 80-100 eurų, pats tai yra matęs ieškovės internetinėje paskyroje. Prieš tris metus ieškovė iš jo buvo pasiskolinusi 100 eurų, kad sumokėti tai sektai. Pamačius, kam ji skolinasi pinigus, prasidėjo piktumai. Jis skirtis nesiruošė, mano, kad ieškovė inicijuoja skyrybas paveikta tos sektos.
4. Teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Papildydamas paaiškino, kad su ieškove 30 m. pragyveno jos tėvų name, ten darė remontą, viską tvarkė. Tame name gyveno ir ieškovės brolis, su kuriuo nesutarė. Prieš tris metus išėjo gyventi atskirai dėl nesutarimų su ieškovės broliu, ieškovė liko gyventi tame name. Tuo metu sūnus jau buvo pilnametis, gyveno atskirai. Kvietė ir ieškovę eiti gyventi su juo, tačiau ieškovė nesutiko. Po jo išėjimo su ieškove bendravo, jų santykiai nenutrūko. Ji dažnai užeidavo pas jį. Susipyko dėl to, kad jis sužinojo, jog žmona internetu klausėsi kažkokių astrologų, sudarinėjo horoskopus, skolinosi iš jo pinigų. Jam papriekaištavus, vietoj skolos grąžino vestuvinį žiedą. Tuomet suprato, kad viskas baigta. Priklausomybės alkoholiui jis neturi, neneigia, kad kartais išgeria. Oficialiai niekada nedirbo, tačiau laikė balandžius, augino šunis, prekiavo ir remontavo automobilius. Užsidirbdavo savo ir šeimos pragyvenimui. Su santuokinės pavardės palikimu ieškovei po santuokos nutraukimo nesutinka ir dėl tos priežasties, kad jo manymu, iki santuokos ieškovė buvo laisvo elgesio mergina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo
5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4208). Ieškovės nuomone, būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nesirūpino šeima, nedirbo, turi priklausomybę alkoholiui ir nesiima priemonių jai įveikti, iki šiol psichologiškai terorizuoja ieškovę, drumsčia jos ramybę nuolatiniais skambučiais darbe ir namuose, o būdamas neblaivus dar ir kolioja ieškovę ir jai grasina. Tuo tarpu atsakovas mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl pačios ieškovės kaltės, nes jis skirtis nesiruošė, visą bendro gyvenimo laikotarpį rūpinosi šeima ir buitimi, padėjo sūnui, rėmė ieškovę materialiai mirus jos artimiesiems. Priklausomybę alkoholiui atsakovas neigia, jo nuomone, jis išgeria saikingai ir ganėtinai retai. Mano, kad ieškovė yra įstojusi į sektą ir tai jai daro neigiamą poveikį, nes būtent dėl to jų santykiai nutrūko, paaiškėjus, jog ieškovė skolinosi pinigus tam, kad galėtų juos pervesti už horoskopus, atsakovo nuomone - sektai.
6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
7. Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo padaryti išvados, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Atsakovė teigė, kad jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, kalta ieškovė. Tačiau nei viena iš šalių nenurodė jokių kito sutuoktinio kaltę preziumuojančių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės. Šalys taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių veiksmų jie ėmėsi santuokai išsaugoti. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
8. Teismas nutraukia šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
9. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Dėl santuokos nutraukimo padarinių
10. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, savo vardu transporto priemonių nėra įregistravusios, duomenų apie prievoles tretiesiems asmenims nėra. Atsižvelgiant į tai, bendro santuokinio turto padalijimo klausimai nesprendžiami.
Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką
12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju, atsakovo reikalavimas palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę nėra teisiškai reikšmingas, kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – J.
14. Šalys išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiama 50 proc. ieškovės turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 350 Eur (700 Eur : 2) ir 50 proc. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, t.y. 35, 00 Eur (75,00 Eur : 2), iš viso 385 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteistinos, nes kiekvienai šaliai tenkanti mokėti nurodytų išlaidų dalis į valstybės biudžetą yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., todėl teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės L T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4208), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L T. J. palikti santuokinę pavardę – J, o ieškovui R. J. prigimtinę pavardę – J.
Priteisti ieškovei L T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385, 00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t.y. 350, 00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą ir 35, 00 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.