Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-646-1173/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
e2YT-646-1173/2023
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-01287-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Pareiškėjas
E. J.
Suinteresuotas asmuo
R. V., T. V., atstovaujama R. V.
Advokatai
Algirdas Biguzas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-646-1173/2023Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01287-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 3.2.7.1; 3.4.5.19
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 15 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjas Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Laimai Guičaitei,dalyvaujant pareiškėjai E. J., jos atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo R. V., T. V., atstovaujama R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl praleisto termino palikimui, likusiam po motinos J. V., mirties (duomenys neskelbtini), priimti atnaujinimo. Pareiškime nurodė:

1.1. ji yra J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. 2009 m. rugsėjo 11 d. motina susituokė su R. V., (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra T. V. Jie visi gyveno kartu. Motina J. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties suinteresuotas asmuo R. V. kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo savo ir nepilnametės dukters T. V. vardu.

1.2. Po J. V. mirties nei jos tėvas V. J., nei R. V. nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo jos vardu. Būdama nepilnametė, negalėjo pati pasirūpinti savimi ir savarankiškai įgyvendinti savo paveldėjimo teisių. Ji yra pirmos eilės įpėdinė. Sulaukusi pilnametystės, pageidauja pati įgyvendinti savo teisę priimti po motinos mirties likusį palikimą.

1.3. Motinai J. V. priklausė dalis namų valdos (žemės sklypo ir pastatų) esančių (duomenys neskelbtini), dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl objektyvių priežasčių – savo nepilnametystės – ji įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu po motinos mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, minėtą terminą praleido, yra priversta kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

1.4. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose sprendžiami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-881-413/2022). Todėl iš suinteresuoto asmens valstybei priteistinos jai teikiamos teisinės pagalbos išlaidos.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. J. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. V.. Tuo metu ji buvo nepilnametė. Iki motinos mirties gyveno kartu šeimoje su motina, patėviu R. V. ir seserimi T. V.. Po motinos mirties ją pasiėmė auginti jos tėvas V. J.. Tėvas piktnaudžiaudavo alkoholiu, ja nesirūpindavo, dėl to namuose lankydavosi socialiniai darbuotojai, kelis kartus buvo išvežta į Vaikų globos namus. Po motinos mirties su patėviu ir seserimi nepalaikė jokių ryšių. Nei patėvis, nei Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, nei tėvas nepasirūpino, kad ji priimtų palikimą likusį po motinos mirties. Kadangi buvo nepilnametė, to negalėjo padaryti pati. Tik sulaukusi pilnametystės, iš karto kreipėsi pas notarą ir į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl palikimo priėmimo. Su R. V. pati nebendravo, nežino, ar jis prieštarauja dėl to, kad ji priimtų motinos palikimą. R. V. skambino teta, kuri jai pasakė, kad R. V. nurodė, kad jam nesvarbu.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas Algirdas Biguzas prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad E. J. tik sulaukusi pilnametystės iš karto kreipėsi pas notarą bei į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo siekiant išspręsti klausimą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo. Motinos mirties metu pareiškėja buvo nepilnametė, nei jos tėvas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius neinicijavo bylos dėl palikimo priėmimo. Mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Kadangi R. V. tyčia delsė spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo, prašo priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą J. V. palikimui priimti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai – pareiškimo kopija, teismo šaukimas R. V. įteikti asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra J. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini) dukra. J. V. 2009 m. rugsėjo 11 d. sudarė santuoką su R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra T. V., gim. (duomenys neskelbtini) J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja motinos palikimo nėra priėmusi. Iš VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo, Pasvalio rajono 2 – jo notaro biuro notarės I. B. pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 23 d. Pasvalio rajono 2-ajame notarų biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, palikėjos J. V. palikimą priėmę įpėdiniai yra R. V. ir T. V..

7. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pateikiamos informacijos matyti, kad J. V. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatu-tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) . Iš Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro 2022 m. gruodžio 28 d. rašte nurodoma, kad notaro biure yra užvesta (duomenys neskelbtini) mirusios J. V. paveldėjimo byla. Įpėdiniams R. V. ir T. V. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

10. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

11. Pareiškėja E. J. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl tos priežasties, jog motinos mirties metu – (duomenys neskelbtini), ji buvo nepilnametė, negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad iki motinos mirties gyveno kartu šeimoje su motina ir jos sutuoktiniu R. V. bei seserimi T. V.. Po motinos mirties ją pasiėmė auginti jos tėvas V. J., kuris piktnaudžiaudavo alkoholiu, ja nesirūpindavo, dėl to namuose lankydavosi socialiniai darbuotojai, kelis kartus ji buvo išvežta į Vaikų globos namus. Po motinos mirties su patėviu ir seserimi nepalaikė jokių ryšių. Nei jos tėvas, nei patėvis R. V., nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nepasirūpino, kad ji priimtų palikimą, likusį po motinos mirties. Tik sulaukusi pilnametystės kreipėsi pas notarą ir į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo. E. J. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2022 m. gruodžio 20 d. Būdama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pareiškėja turi teisę priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Iš aptarto akivaizdu, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė ir neturėjo civilinio veiksnumo, negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Pareiškėjai būnant nepilnametei, jos įstatyminiam atstovui – tėvui V. J. laiku neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų, būtinų palikimui priimti, buvo pažeistos tuo metu buvusios nepilnametės E. J. teisės ir teisėti interesai po savo motinos mirties gauti jai tenkančią palikimo dalį. Pareiškėja, tik sulaukusi pilnametystės, nedelsdama pati ėmėsi veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas ir pareiškėjos situacijoje susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų nepareiškė, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimui atsiradusiam po motinos J. V. mirties. Termino atnaujinimas nagrinėjamoje situacijoje nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis suinteresuotų asmenų teises.

12. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja E. J. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. V. mirties, priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti atnaujinamas (CPK 185 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Pareiškėjai byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios sudaro 270 Eur. Šias išlaidas prašė priteisti iš suinteresuoto asmens R. V..

14. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. V. interesai byloje yra priešingi. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, jokių prieštaravimų dėl pareiškimo iš šio suinteresuoto asmens pusės byloje negauta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

16. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje taip pat nepriteistinos, nes kaip minėta, pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai E. J., kad per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl J. V. palikimo priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė