Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2000-10-13 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (BK redakcija galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 2 m. 6 mėn.; 2) 2003-02-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimo bausme 1 m.; 3) 2009-09-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. arešto bausme 20 p.; 4) 2021-03-22 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) str. 1 d. 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda; 5) 2021-07-26 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. viešųjų darbų bausme 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, paskirta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda savanoriškai nesumokėta, 2022-08-18 išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo Lietuvos antstolių rūmams,

kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. 2022 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus spyrė mažamečiui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pataikydamas į kairę ranką ir kairį šoną, po ko vaikui pabėgus, jį pasivijo ir kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), spyrė vieną kartą į dešinę ranką, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui L. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis L. S. nespyrė, o tik sugriebė ranka už vaiko dešinės rankos ir smurto nevartojo. Paaiškino, kad sugriebęs už dešinės rankos vaiką įstūmę į kambarį, nes jis buvo paėmęs telefoną. Sužinojęs, kad L. S. kažkam paskambino ir skundėsi, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus, jį apšaukė, griežtai pasakė, kad neimtų telefono, nes jis buvo sudaužęs telefoną. Šukavo, nes vaikas neklausė.

Nukentėjusiojo L. S. atstovė J. Č. paaiškino, kad L. S. gyvena globos namuose. Vaikas tyra sakęs, kad patyrė smurtą, jį mušė G. Vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendintas globos namuose.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad L. S. papasakojo, kad bijo grįžti į namus, pasisakė, kad V. G. jį mušė .

Liudytoja R. M. parodė, kad jai būnant ūkiniame pastate prie jos atbėgo vaikai, juos atsivijo G. L. S. prašė apginti, sake, kad bijo V. Vaikas atbėgo išsigandęs, L. sake, kad skauda dešinę rankytę. G. buvo išgėręs. G. šaukė ant vaiko , buvo užsimojęs spirti, spyrė vaikui. Vaikai buvo prie jos iki atvažiavo vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir tada geriau viską prisiminė.

Liudytojas S. V. parodė, kad G. į jų kiemą vaiką atsivijo iš savo namų. G. norėjo spirit vaikui ir vaikas išsigandęs pabėgo. G. šaukė, tačiau ką sake neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2022m. rugpjūčio 9d. dirbo, vakare buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas vaikas. Atvykę vaiką rado pas kaimynus. M. nurodė, kad V. G. mušė vaiką. Paskui ir pats vaikas L. S. pasakė, kad G. spyrė į karę ranką. M. sugyventinis taip pat nurodė, kad G. spyrė vaikui į ranką, vaikas pabėgo. Vaikas buvo susijaudinęs, verkė. Bijojo. Apžiūrėjęs vaiko kairę ranką matė paraudimą. Sulaikomas G. buvo agresyvus vaiko atžvilgiu, liepė vaikui “dingti”. Vaiko motina buvo neblaivi ir miegojo namuose.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas , kad (duomenys neskelbtini), mušamas vaikas. Atvykus į vietą, vaikas pasakė, kad jį sumušė G. G. neigė. Vaiko paklausė kaip jį mušė ir vaikas nurodė, kad G. spyrė į kairę ranką. Apžiūrėjo ranką ir matė paraudimą. Pas kaimynus buvo ir L. S. sesė. Vaikai nenorėjo eiti namo, bijojo, buvo pas kaimynus. Sulaikant G. buvo agresyvus, šaukė ant vaiko, kad pamatys, kai jis grįš į namus, kad jis negyvens namuose. Iškvietė vaikų apsaugos tarnybą.

Liudytojas E. A. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 9d., apie 20.27 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), motina neblaivi ir namuose yra du mažamečiai vaikai. Atvykus jiems į vietą, policijos pareigūnai pasakė, kad galimai prieš vaiką L. S. galimai buvo vartotas smurtas. Atvykę matė, kad vaikas yra nesaugi aplinka. Motina buvo neblaivi. G. buvo sulaikytas policijos automobilyje, kuris šaukė, vartojo keiksmažodžius, jis buvo neblaivus. Vaikai L. S. ir jo sesuo S. buvo apgyvendinti Anykščių rajono šeimos vaiko gerovės centre. Jis vežė L. S. į ligoninės priimamąjį, dėl sužalojimų. Pokalbio metu vaikas paaiškino, kad su motina ir G. atvyko į kaimą ir ketino pabūti. Atvykus, motina ir patėvis pradėjo gerti. Berniukas pasakojo, kad patėvis sudaužė jo telefoną, spyrė koja jam į ranką ir jam labai skaudėjo. Vaikai buvo išsigandę, pasimetę. Užfiksavo mažamečio vaiko nuomonę.

Iš 2022-11-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. M. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 92-93, 94-98).

Iš 2022-11-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu S. V. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, 104-105, 106-112).

2022-08-11 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie L. S. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis L. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 51-52). Specialistas R. Ž. paaiškino, kad jis atliko mažamečio L. S. kūno tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Sužalojimų ant L. S. nustatyta nebuvo, tačiau neatmestina galimybė, kad iš karto po spyrių paraudimai galėjo būti tiek ant kairės rankos, tiek ant kairiojo ir dešiniojo šonų, tačiau jie galėjo išnykti ir po kelių valandų. Remdamasis nukentėjusiojo, liudytojų apklausomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais nurodė, kad tikėtina, kad V. G. veiksmai - spyriai į kairę ranką, kairį ir dešinį šoną galėjo sukelti L. S. fizinį skausmą. Sužalojimų nebuvimas nepaneigia fakto, kad L. S. buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 138-139).

Iš 2022-08-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad gautas R. M. skambučio BPC garso įrašas (t. 1, b. l. 140-141), kurį peržiūrėjus nustatyta, kad pranešdama apie įvykį ji nurodė, kad V. G. sumušė mažametį L. S. (t. 1, b. l. 142-143, 144, 145-146).

Iš 2022-08-24 esamos pažymos matyti, kad gauti 2022-08-09 įvykį reagavusių policijos pareigūnų BODY kameros įrašai (t. 1, b. l. 147-148), kuriuos peržiūrėjus nustatyta, kad R. M. nurodo, kad buvo sumuštas L. S., pats vaikas patvirtina, kad V. G. jam spyrė ir kad jam skauda kairę ranką. S. V. nurodo, kad jis matė kaip V. G. spardė vaiką (t. 1, b. l. 149-152, 153).

2022-08-09 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2022-08-09 22.18 val. V. G. nustatytas vidutinis 2,13 promilės girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 9).

Nors kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino, tačiau jo teiginiai, jog jis prieš L. S. nesmurtavo, jo nespardė yra atmestini ir vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika. Posėdžio metu kaltinamasis be savo kaltės neigimo kitų jokių objektyvių duomenų nepateikė. Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tačiau esanti byloje kitų neginčijamų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (LAT nutartis Nr. 2K-112-458/2020).

2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame asmuo, prisistatęs R. M., praneša apie smurtą, kad V. G. neblaivus sumušė vaiką L. S., kuris yra pas ją, visas dreba (t. 1, b. l. 142-144)

2022 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad policijos komisariate gautas telefoninis pranešimas, kad kaimynas V. G. kieme muša vaiką L. S.. Gauti paaiškinimai, kad vaikas skundėsi kaimynei R. M., kad mamos vyras V. G. jam spyrė į kairę ranką ir jautė stiprų skausmą. Apžiūrėjus vaiko ranką, matėsi paraudimas, galimai mėlynė. S. V. nurodė, kad G. spyrė vaikui ir vaikas po smūgio verkdamas pabėgo į laukus. (t. 1, b. l. 9)

Iš pateikto kompaktinio disko, su policijos pareigūnų Body kameros BOF1EC5FC60C vaizdo įrašais, matyti, kad kompaktiniame diske yra vaizdo įrašas, kad R. M. policijos pareigūnams aiškina, kad buvo sumuštas vaikas L. S., kad pats vaikas nurodo, jog V. G. jam trenkė su koja ir jam skaudą kairę ranką, parodo vietą kur jam trenkė ir skauda bei S. V. nurodo, kad matė, kai V. G. spyrė vaikui (t. 1, b. l. 149-153).

Minėtame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. G. sudavė smūgius spirdamas mažamečiui L. S., pataikydamas į kairę ranką ir šonus.

Nustatyta, kad V. G. inkriminuojamo nusikaltimo padariniai pasireiškė viena iš nurodytų alternatyvų – fizinio skausmo nukentėjusiajam L. S. sukėlimu. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje nenustatyta, jog L. S. buvo padaryti kokie nors sužalojimai (t. 1, b. l. 51-52), tačiau apklaustas specialistas R. Ž., kuris atliko tyrimą, nurodė , kad nepaneigia, kad iš karto po spyrių paraudimai galėjo būti tiek ant kairės rankos, tiek ant kairės ir dešinės pusės šonų, kurie po kelių valandų galėjo išnykti. Sužalojimų nebuvimas nepaneigia, kad jam įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Aplinkybės , kad vaikui V. G. sudavė smūgius ir, kad jis dėl to jautė skausmą, patvirtina ir paties nukentėjusiojo, ir liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Vaikas apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad V. G. buvo neblaivus, nuotaika jo buvo bloga, buvo supykęs, nes jis pasiskundė seseriai, kad G. išgėręs. Bėgo pas kaimynus, jam pataikė koja į dešinį šoną. Kaimynams pasiskundė, kad jį muša, prašė kviesti policiją. Po smūgių jautėsi blogai. Posėdžio metu apklaustas liudytojas E. A., kuris su vaiku bendravo tuojau po įvykio, nurodė, kad G. jam spyrė į ranką, kad jam labia skaudėjo, vaikas buvo išsigandęs, pasimetęs. Liudytoja I. J. taip pat nurodė, jog vaikas skundėsi, kad bijo G., jis jį mušė, o mama neapgynė. Liudytoja R. M. nurodė, kad atbėgęs išsigandęs vaikas L. S. prašė, jį apginti, nes bijo G., rodė, kad skauda ranką.

Body kameros BOF1EC5FC60C vaizdo įrašų turinys patvirtina nukentėjusiojo – vaiko L. S. parodymus dėl smūgio sudavimo bei skausmo sukėlimo, nes jis policijos pareigūnams pasakė, kad jam dėl V. G. suduoto smūgio skaudėjo ranką. Tokie vaiko teiginiai yra užfiksuoti policijos pareigūno naudota Body kamera BOF1EC5FC60C.

Iš vaiko apklausos protokolo, stebimas smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasireiškia fiziniu smurtu vaiko atžvilgiu, vaikas nurodo, kad jis yra skriaudžiamas, prieš jį vartojamas smurtas, vaikas bijo G., jaučiasi blogai, bėga pas kaimynus (b.t.1, l. 30).

Kaip matyti iš byloje esamos medžiagos, kaltinamojo paaiškinimo, kad jis supyko ant mažamečio vaiko, nes jis skundžiasi, jog jis vartoja alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, negali nesuvokti ir nenumatyti, kad suduodamas mažamečiam vaikui smūgį, sukels atitinkamas pasekmes- mažiausiai vaikas patirs fizinį skausmą, tačiau vis tiek taip veikė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis V. G. suduodamas smūgius, t.y. tyčia du kartus spirdamas mažamečiui L. S. ir pataikydamas į kairę ranką ir kairį šoną, po ko vaikui pabėgus, jį pasivijęs ir kieme spirdamas vieną kartą į dešinę ranką, sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui L. S. fizinį skausmą, tai yra dėl fizinio sąlyčio jam skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, tokius pojūčius jis suvokė. Nukentėjusiojo skausmą suprato ir aplinkiniai - mažametis S. L. buvo nuvežtas pas medikus, kaimynė R. M. saugojo vaiką iki atvyko vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai.

Kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikalstamą veiką suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, yra baigtas.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vertindamas kaltinamojo V. G. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teisiamas šeštą kartą, administracine tvarka metų bėgyje baustas. Teistas 2021 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį , teismo skirtos baudos nesumokėjo, išieškoma pagal išduotą vykdomąjį raštą, ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, paskutinis teistumas laikomas neišnykusiu. Dėl to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, kaltinamasis laikomas recidyvistu ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančią aplinkybę (BK 60 str.).

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad V. G. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, skirtinas bausmės dydis numatytas sankcijos maksimume. Į paskirtos bausmės laiką, įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme (BK 66 str.).

Kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo galiojimas baigėsi 2023 02 11 ir esant nurodytoms aplinkybėms, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 304, 305, 307 straipsniais,-

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti devyniasdešimt parų arešto.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme 2022 08 09 – 2022 08 11.

Arešto bausmę skirti atlikti Kauno kalėjime.

V. G., ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno kalėjimą, Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. (8 37) 452 371, el. paštas info@kaunoti.lt.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių V. G. negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Kauno kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendį per 20 dienų, nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, galima skųsti Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.