- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- T-341-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00091-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. L. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 4 d. priimtu nutarimu Nr. 91-32 nutarta taikyti nuteistajam A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 1 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. vasario 3 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis vykdo lygtinio paleidimo komisijos numatytas rekomendacijas, tinkamai elgiasi (nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei dalyvavo tikslinėse programose, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Nuteistojo elgesys bei esama sveikatos būklė šiuo metu sudaro pagrindą manyti, kas nuteistasis paleistas į laisvę anksčiau paskirto bausmės atlikimo laiko laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
A. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – paskirta galutinė bausmė 10 metų 10 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis faktiškai atliko 3/4 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 2 metai 1 mėnesis 27 dienos (skaičiuojama nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2022 m. vasario 3 d.).
Teistas: 2013 m. rugpjūčio 23 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 1 metams laisvės apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. vasario 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą (sugyventinės nužudymą), kas teismo manymu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Spręsdamas dėl nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą darbą ir sąžiningą elgesį 5 kartų skatintas, drausmės reikalavimų pažeidimų nepadarė, vykdo lygtinio atidėjimo rekomendacijas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės „Piktnaudžiavimo alkoholiu mažinimas“. Pažymėtina, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl aplinkybė, jog nuteistasis neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius yra reikšminga vertinti nuteistojo elgesį ir siekį vykdyti socialiniame reabilitacijos plane numatytą priemonę.
Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia A. L. vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nepastovi gyvenamoji vieta, maža/nestabili darbo patirtis, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas pavojingas/rizikingas elgesys, motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius stoka, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nerealistinių arba labai nekonkrečių tikslų turėjimas, klaidinga kitų veiksmų interpretacija, konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, empatijos stoka, neigiamos nuostatos visuomenė/bendruomenės atžvilgiu. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, nors ir vykdo beveik visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tinkamai elgiasi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei dalyvavo tikslinėse programose, tačiau įsitraukimas į šias veiklas labiau formalus bei nestebima pokyčių susijusių su asmens kriminogeninių poreikių valdymu, tai jog nuteistasis plane rekomenduojamų alkoholio vartojimo mažinimo užsiėmimų bausmės metu nelankė ir lankyti noro nepareiškė, tai jos asmeniui trūksta vidinės motyvacijos keistis bei gebėjimo analizuoti su jo nusikalstama veika susijusias problemas (nelankė individualių konsultacijų su psichologu, taip pat psichologų organizuojamų užsiėmimų priklausomybėms mažinti, nefiksuojami asmenybiniai pokyčiai, mąstymas išlieka konkretus, o socialinių situacijų suvokimas – ne visiškai atitinkantis realią situaciją, nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Lyginant su anksčiau atliktų įvertinimų rezultatais, nestebima nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika – nuo atlikto pirminio vertinimo išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kadangi nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nurodomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, dėl to, darytina išvada, kad dar yra dinaminių balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Šios aplinkybės kelia abejonių pakankama A. L. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat, nuteistajam likusi ryški neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 27 dienos. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 91-32.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 91-32 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.