Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-08-23 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. L. laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 17 d. iki 2014 m. kovo 19 d. 20:35 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, daug kartų suduodamas smūgius rankomis, šluotkočiu ir kėde į įvairias kūno vietas savo sugyventinei Z. A. bei ne mažiau dviejų kartų trenkdamas jos galvą į sieną, taip padarydamas muštines žaizdas galvoje ir veide, daugybines poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus kūne, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, kairio alkūnkaulio, dešinės plaštakos IV-o piršto ir kairės plaštakos III-o piršto lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio dešinėje, smakre ir nugaros kairėje, kas komplikavosi plaučių riebalų embolija, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu dėl ko nukentėjusioji Z. A. nuo kūno sumušimo mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - asmenį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, Z. A..

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino, tačiau nurodo, kad nužudyti Z. A. nenorėjo. Jis paaiškino, kad Z. A. inkstai buvo nesveiki, jai negalima gerti. Z. A. turėjo važiuoti į Vilnių operacijai, tačiau ji gėrė. Pats buvo ją užregistravęs darbo biržoje, kad ji gautų pašalpą, tačiau ji darbo biržoje nesilankė, todėl buvo išbraukta iš sąrašų. Pats buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gaudavo pašalpą, rūpinosi mokesčiais už butą, pirkdavo maistą. Z. A. pasiimdavo gautus pinigus, savaitei dingdavo iš namų ir grįždavo tik kai juos išleisdavo. Kiti namo gyventojai jos bijodavo, nes ji buvo kaip vagis. Prieš tą įvykį Z. A. ilgą laiką nebuvo namuose. Ją pamatė festivalyje Visagine ir paklausė, kodėl negrįžta namo. Ji tik juokėsi. Kaltinime nurodytu laiku (tai galėjo būti 2014-03-17) ryte atėjo sugyventinė, atsinešė išgerti. Ji buvo girta. Kartu begeriant ji pradėjo keikti, įžeidinėti. Tuomet ją pastūmė, sudavė į krūtinė. Ji galva atsitrenkė į duris ir pradėjo rėkti. Nesusilaikęs sudavė jai koja. Kažkas tuo metu pradėjo belsti į lauko duris. Tame name gyvena policininkai, pasieniečiai, todėl Z. A. pakėlė ir pastūmė ant lovos. Ji gulėdama lovoje, vis tiek keiksnojo, sakė tuos žodžius, kuriuos „zonoje“ vartoja, visaip įžeidinėjo. Trūkus kantrybei, pradėjo ją mušti. Galvojo, kad ji nusiramins ir baigs keiti. Sudavė ranka, mušė šepečio kotu kol jis sulūžo, po to kėde. Kėde į krūtinę sudavė du kartus. Kai sudavė ranka, ji galva atsitrenkė į sieną du kartus. Iš galvos jai ėmė tekėti kraujas. Galiausiai ji nurimo, kaip ir užsnūdo. Tuomet sėdo pavalgyti vakarienės. Pats nuplovė sienas ir duris, kad namo komendantas nepamatytų kruvinų sienų. Tris dienas ją žadino, kad pabustų, bet ji nesikėlė. Turi atskiras lovas ir tas dienas su ja nemiegojo. Galiausiai ranka pajudinęs jos galvą pamatė, kad ji pradėjo mėlti ir buvo šalta. Tuomet pakvietė kaimynę, kuri pažiūrėjusi pasakė, jog Z. A. mirusi. Visą tą laiką nekvietė greitosios pagalbos, nes netikėjo, kad ji mirusi, manė, jog ji apsimetinėja. Jai patiko apgaudinėti.

Konfliktai su Z. A. būdavo ir anksčiau. Jie visuomet kildavo tik tada kai ji būdavo girta. Kai būdavo blaivi, ji buvo gera moteris. Pats įvykio metu buvo išgėręs butelį vyno ir dar gėrė Z. A. atsinešto gėrimo.

Kai Z. A. grįžo namo, pastebėjo ant jos veido įdrėskimą. Paklausus kas ją sumušė, ji pasakė, kad tai jos reikalas, sveikata nesiskundė. Kitų sužalojimų nesimatė.

Su Z. A. kartu gyveno apie 19 metų. Buvo susituokę cerkvėje, ją laikė savo žmona. Buvo jau teistas už smurtą prieš Z. A. ir planavo su ja nebegyventi, tačiau ji pati vis ateidavo.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad apie tai kas atsitiko, sužinojo būdamas Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir dirba. Nurodo, kad pastoviai po kelis kartus į savaitę važiuodavo į Visaginą. Matė apgailėtiną savo brolio gyvenimo būdą. Ta moteris atsirado jo gyvenime jau senai. Jis turėjo darbą Sniečkaus mieste, dirbo suvirintoju trečios kategorijos, stovėjo eilėje, kad gautų butą. Galiausiai jis gavo butą. Brolis dirbo, neturėjo priklausomybės nuo narkotikų, išgerdavo iš atlyginimo, bet pravaikštų darbe neturėjo. Vieną dieną sužinojo, kad pas brolį atsirado kažkokia draugė, kuri turėjo sūnų. Užėjęs pas brolį, pamatė Z. A., jos sūnų ir su jais susipažino. Santykiai buvo geri. Z. A. sūnus nedirbo. Pati Z. A. taip pat nedirbo, nes neturėjo dokumentų, sakė, kad jos dokumentai liko ten, kur anksčiau gyveno - Turmante. Bet ten ji nevažiuodavo. Vėliau brolis prarado darbą bei pajamų šaltinį, iš kurio jie visi trys gyveno, mokėjo mokesčius. Skola už butą augo, todėl juos išprašė iš buto. Savivaldybė davė kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Įvyko Z. A. šeimoje didelė tragedija. Z. A. turi du sūnus. Jaunesnis sūnus nužudė vyresnįjį ir gavo 8 metus nelaisvės. Kažkuriuo metu brolis išvyko gyventi į vienuolyną. Z. A. liko viena bute. Brolio nebuvo apie metus ar daugiau. Po to ji nuvažiavo į vienuolyną ir prašė jo grįžti. Per tą laiką išaugo skolos ir bendrabučio kambariui. Savivaldybė jiems vėl suteikė pagalbą. Iš 300 Lt jie dengė skolas, patiems likdavo maža suma, kad galėtų egzistuoti. Atvažiuodamas laikas nuo laiko, rasdavo tuščią šaldytuvą, purviną butą. Kai broliui duodavo pašalpą, jie gerdavo. Kai brolis užmigdavo, Z. A. paimdavo pinigus ir išeidavo iš namų kelioms savaitėms. Alkoholikams 100-200 Lt didelė suma.

Kai lankydavosi pas juos bute, jie nesibardavo. Vieną kartą, kai buvo Visagine, atėjo Z. A., ji buvo melsva, jos lūpa buvo įskelta. Klausė Z. A., kas jai, ji atsakė, kad tai S.. Ji sakė, kad jos niekas daugiau neliečia, tik brolis. Buvo vieną kartą, kad ji šlubavo ir sakė, kad S. ją pastūmė. Broliui sakė, kad blogai baigsis, siūlė nutraukti su ja santykius. Brolis niekada nesakė, kad ją mušė.

Iš 2014-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) lovoje rastas Z. A. lavonas su smurto žymėmis (T. 1, b.l. 3-10).

Iš 2014-03-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas šiukšlių konteineris, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio paimtas polietileninis maišas su moteriškais rūbais. Rūbai sutepti dėmėmis panašiomis į kraują (T. 1, b.l. 12-20).

Iš 2014-03-24 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas skuduras grindims plauti, dvi šluotos koto nuolaužos su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują bei tapetų išpjovos su plovimo pėdsakais (T. 1, b.l. 35-39).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 385/14 (01) matyti, kad Z. A. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinės žaizdos galvoje ir veide, daugybinės poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai kūne, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, kairio alkūnkaulio, dešinės plaštakos IV-o piršto ir kairės plaštakos III-o piršto lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio dešinėje, smakre ir nugaros kairėje, kas komplikavosi plaučių riebalų embolija, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-03-20 09.00 val., rodo, kad nuo Z. A. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 2-4 paros laiko.

Muštinės žaizdos Z. A. galvoje ir veide, daugybinės poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai ir sužalojimai kūne, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), daugkartiniais traumavimo epizodais laikotarpiuose nuo 4 - 6 val. iki 36 val. iki mirties.

Z. A. lavono kraujyje rasta 0,22 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,14 % (promilės) etilo alkoholio.

Kadangi Z. A. lavone nustatytuose sužalojimuose, įvertinus makromorfologiškai sužalojimų vaizdą, užsifiksavę plačios priklausomybės grupinės žalojančių daiktų požymiai, duodama išvada, kad nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), tačiau neatmetama galimybė tyrimui pateiktais kėde ir šluotos kotu (T. 1, b.l. 75-84).

Iš specialisto išvados Nr. S 129/14(01) matyti, kad ant dviejų šluotos koto (1,2 obj.) nuolaužų, dviejų tapetų išpjovų rastas Z. A. kraujas su 99,9999999999999993% tikimybe.

A. L. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą nustatyti mišrūs DNR profiliai, kuriuose galima išskirti dominuojantį vyriškos lyties asmens DNR profilį su nežymia galimai Z. A. DNR priemaiša.

Ant kėdės, šluotos koto nuolaužos (5 obj.) žmogaus kraujo nerasta (T. 1, b.l. 92-100).

Dėl veikos vertinimo

Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino kada, kaip, kiek kartų ir su kuo sudavė smūgius Z. A.. Jis parodė, kad vartojo smurtą suduodamas smūgius ranka, šluotkočiu, kėde bei trankydamas nukentėjusiosios galvą į sieną. Šiuos jo parodymus patvirtina objektyvūs duomenys surinkti byloje ikiteisminio tyrimo metu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje buvo paimta kėdė, dvi dalys šluotkočio, konteineryje buvo rasti nukentėjusiosios kruvini drabužiai. Specialisto išvada patvirtina, kad ant dviejų šaluotos koto nuolaužų ir dviejų tapetų išpjovų yra rastas nukentėjusiosios kraujas. Tai reiškia, kad A. L. pripažino visas esmines veikos padarymo aplinkybes.

Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu išsakė prielaidą, jog nukentėjusioji galėjo mirti dėl inkstų ligų, kuriomis sirgo, tačiau tokią prielaidą visiškai paneigia teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji mirė nuo kūno sumušimo, kas komplikavosi į plaučių emboliją. Nukentėjusiajai buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, daugybinės poodinės kraujosrūvos įvairiose kūno vietose, tai patvirtina paties kaltinamojo parodymus, kad jis mušė į įvairias kūno vietas bei, kad su kėde sudavė į pilvo ir krūtinės sritį.

Byloje esantis teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. L. pripažintas kaltu už smurto vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu rodo, kad jis smurtą nukentėjusios atžvilgiu vartojo ir anksčiau. Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, jog Z. A. nužudė būtent kaltinamasis A. L.. Kaltinamasis teigia, jog neturėjo tikslo ir nesiekė nužudyti Z. A.. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad jis siekė nužudyti Z. A.. Tačiau jis turėjo ir galėjo suvokti, kad mušdamas nukentėjusiąją rankomis, įrankiais, suduodamas jai į gyvybiškai pavojingus organus gali padaryti nukentėjusiajai sunkius sužalojimus ar nužudyti ją. Nors A. L. nesiekė Z. A. mirties, tačiau buvo abejingas pasekmėms ir leido joms kilti. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, jog jis veikė netiesiogine tyčia.

Nors kaltinamasis ir Z. A. oficialiai santuokos nebuvo sudarę, tačiau kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų bei liudytojo V. L. parodymų jie ilgą laiką gyveno kartu, buvo sudarę bažnytinę santuoką. Pats A. L. nukentėjusiąją laikė savo žmona. Tai reiškia, kad A. L. nužudė artimą žmogų – šeimos narį.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą numatyta tiktai laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių metų iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl tokios rūšies bausmė (laisvės atėmimas) ir skirtina.

A. L. pripažįsta visas faktines aplinkybes, kad būtent jis sudavė smūgius Z. A., nuo kurių ši mirė ir gailisi dėl savo veiksmų. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. L. atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (buvo išgėręs butelį vyno ir dar vartojo alkoholį su nukentėjusiąja). Neabejotinai tokio sunkaus nusikaltimo padarymui dėl mažareikšmės priežasties įtakos turėjo kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio.

Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad 2013-08-23 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. buvo nuteistas už smurto vartojimą Z. A. atžvilgiu ir jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja (T. 1, b.l. 168 – 170). Veiką, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis padarė baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo vykdymo metu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog įpareigojimo nebendrauti su nukentėjusiąja Z. A. buvo nesilaikoma pačios nukentėjusiosios iniciatyva, nes būtent ji persikėlė gyventi pas A. L. po to, kai jam savivaldybė skyrė kitą butą.

A. L. nusikalto būdamas pakaltinamas (T. 1, b.l. 194), charakterizuojamas patenkinamai. Yra anksčiau teistas (T. 1, b.l. 167), penkis kartus baustas administracine tvarka (T. 1, b.l. 172 - 175). Psichikos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (T. 1, b.l. 188, 190, 192), nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje (T 1, b.l. 178).

Sprendžiant dėl bausmės dydžio atsižvelgiama ir į pačios nukentėjusiosios elgesį ir gyvenimo būdą. Nepaneigti tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojo V. L. parodymai, kad Z. A. nuolat girtaudavo, vogdavo iš kaltinamojo pinigus ir juos pragerdavo. Kaltinamasis paaiškinimo, kad smurtą jis pradėjo vartoti, kadangi nukentėjusioji jį įžeidė žodžiais. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, kaltinamojo amžių, bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

A. L. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Visagino miesto apylinkės teismo 2013-08-23 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Todėl, vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė bendrinama su neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant.

A. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomosios priemonė paskyrimo ir vėlesnių pratęsimų pagrindai nėra išnykę. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo. Todėl kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojui V. L. buvo apmokėtos 68 Lt dydžio kelionės išlaidos į teismą ir atgal. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su A. L. parodymų patikrinimo vietoje įrašu ir DVD su A. L. apklausos teisme įrašu palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai metu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., prie paskirtos bausmės pridėti 2013-08-23 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę dešimties metų ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę atliki pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2014-03-20 iki 2014-11-26.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su A. L. parodymų patikrinimo vietoje įrašu ir DVD su A. L. apklausos teisme įrašu palikti prie bylos.

Priteisti iš A. L. 68 (šešiasdešimt aštuonis) Lt proceso išlaidų valstybei.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme. Nuteistajam apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio vertimo į rusų kalbą įteikimo dienos.