- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-233-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12663-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., T. V.
- Pareiškėjas
- UAB „Bitė Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. V. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17881-894/2015 pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ prašymą, pareikštą suinteresuotiems asmenims T. V., A. V., antstolei A. A., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės A. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/06/00146, kurioje išieškotoja yra UAB „Bitė Lietuva“, skolininkė T. V.. 2015 m. birželio 1 d. patvarkymu pareiškėjai buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad T. V. priklauso pusė A. V. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi nustatė, kad skolininkei T. V. priklauso ½ sutuoktinio A. V. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą – nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, tokias aplinkybes, nepateikė. Teismas taip pat nustatė, kad išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas T. V. ir A. V. esant santuokoje, todėl konstatavo, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.). Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju nėra sprendžiamas klausimas iš kokios rūšies pajamų gali būti vykdomas įsiskolinimo išieškojimas, dėl to sprendė, kad suinteresuoto asmens A. V. argumentas, jog CPK 739 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškojimas negalimas iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir iš kitų tikslinių socialinių išmokų ir pareiškėjos prašymas dėl šios priežasties turi būti netenkinamas, atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo atveju nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, t. y. tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgė į aplinkybę, kad sutuoktinių sunki materialinė padėtis, jog jis (A. V.) yra neįgalus, jam nustatytas mažas darbingumo lygis bei didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl ko yra pažeistos jo teisės, kadangi fizinė būklė reikalauja ypatingos priežiūros. Pažymi, kad T. V. prievolė yra asmeninė, atsiradusi dar iki santuokos su A. V., tuo tarpu skolos išieškojimas pradėtas tik po santuokos sudarymo, kas pažeidžia jo interesus ir kelia abejones kreditoriaus sąžiningumu. Byloje nėra nustatyta, kad T. V. turto nepakaktų padengti kreditoriaus reikalavimams, nėra įvertintos jos pačios asmeninės pajamos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkei T. V. priklauso ½ sutuoktinio A. V. pajamų gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog skolininkės turto nepakanka padengti kreditoriaus reikalavimams.
Byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0036/06/00146 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. L2-15119-254/2005 dėl 66,06 Eur skolos su 5 procentais metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės T. V.. Antstolė vykdomojoje byloje nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna VSDFV Kauno skyriaus 3 – ojo pensijų skyriaus nuolatinę išmoką (pensiją) ir 2015 m. birželio 1 d. patvarkymu areštavo skolininkės ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – A. V. gaunamos pensijos išmokos dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą ir jam prilygintą išmokų bei davinių dalį, bet ne daugiau kaip 218,38 Eur ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis dėl skolininkės T. V. turto dalies nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp sutuoktinių T. V. ir A. V. nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Be to, pažymėtina, kad byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkė ir jos sutuoktinis (apeliantas) turėtų kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą taip užtikrinant kreditoriaus interesus, dėl to apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skolininkės turtinės padėties, atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 3.123 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apeliantas pirmosios instancijos teismo neprašė ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokią būtinybę, tuo tarpu teikdamas atskirąjį skundą nurodė, kad jo ir jos sutuoktinės materialinė padėtis yra sunki, jis yra neįgalus, jam nustatytas mažas darbingumo lygis, kas sudaro pagrindą, kad skolininkei turėjo būti nustatoma mažesnė jai priklausančio turto dalis, esanti bendra su sutuoktiniu nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad išieškojus iš apelianto ½ jos sutuoktinei tenkančią dalį jo pensijos išmokų, esant apelianto ir jos sutuoktinės sunkiai materialiniai padėčiai, bei nustatytam apelianto nedarbingumui, nėra pakankama padaryti išvadai dėl apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes sutuoktinio sveikatos būklė yra tik vienas iš kriterijų į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Apeliantas nėra nurodęs, kokie jo interesai pažeidžiami ar gali būti pažeisti nenukrypus nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o jo nurodytos aplinkybės negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto argumentas, kad skolininkės prievolė yra asmeninė, atsiradusi iki santuokos sudarymo, ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, pagal įstatymą, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).
Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.
Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl pagrįstai tenkino išieškotojo prašymą. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.