- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- A15.-1655-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01240-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobili kuopa
institucijos - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos, atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą,
kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiasis patrulis R. R. 2020 m. balandžio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-33907-2020 (toliau – ir Protokolas) T. T. dėl to, kad jis, 2020 m. balandžio 25 d. apie 20.56 val. Vilniuje, Laivės per. 43, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais T. T. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2020 m. birželio 04 d. administracinėn atsakomybėn traukiamas T. T. parodė, kad kaltės nepripažįsta, nes jis su S. stūmė automobilį iš galo, langas buvo praviras. S. stūmė iš vienos pusės, o jis - iš kitos. Pareigūnai turėjo vaizdo įrašą iš degalinės ir viskas matosi. Įvyko nesusipratimas, nes nurodyta, neva jis vairavo, arba jis jų nesuprato, arba jie jo. Nepamena, kad pareigūnams sake. Mano, kad jokio pavojaus niekam nesukėlė ir nežinojo, kad S. Š. neblaivus. Asmeniškai, stumdamas automobile, niekam nekenkė. Nebuvo už vairo, neturėjo valdyti automobilio.
Papildomai, apžiūrėjus Institucijos atstovo vaizdo įrašą, 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdyje parodė, kad neprisimena to, kad jis stūmė automobile degalinėje, laikydamas ir vairą. Galėjo taip būti, nes dabar tai pamatė. Nenorėjo vairuoti automobilio. Gailisi, dėl padaryto. Prašo nebausti griežtai.
Protokole T. T. parodė, kad norėjo padėti draugui – nuvairuoti jo automobilį iki degalinės. Pažymėjo, kad labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo (b. l. 2).
T. T. nustatytas 1,29 promilių neblaivumas, su kuriuo T. T. sutiko (b. l. 11).
Liudytojas S. Š. sutiko duoti paaiškinimus dėl įvykio, dėl kurio kitoje administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjama byla. Paaiškino, kad T. T. yra jo draugas. Stūmė automobilį Toyota Corolla, nes baigėsi kuras, leidžiantis nuo Matulaičio bažnyčios link „Mados“, buvo apie 100 metrų iki degalinės. Jis pradarė priekines automobilio duris ir vairavo, o T. iš galo stūmė automobilį. Jam pareigūnas rodė vaizdo įrašą. Matė, kad stūmė automobilį, o jo draugas iš galo stūmė, vairo nereguliavo nei į priekį, nei pačioje degalinėje.
Teismo posėdyje 2020 m. liepos 14 d. apžiūrėjus du vaizdo įrašus, kuriuos Institucijos atstovas pateikė išorinėje informacijos laikmenoje (USB), nustatyta, kad viename vaizdo įraše matoma, kaip į „Circle K“ degalinės teritorija įvažiuoja dviejų asmenų stumiamas automobilis Toyota Corola, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilį iš galo stūmė T. T., o galimai S. Š. – iš kairės pusės priekinių durelių, laikant ir automobilio vairą, tačiau nesėdėdamas automobilyje. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip du asmenys galimai pildo aptariamą automobilį degalais – dujomis, o baigus tai daryti, T. T. kelis kartus įsėda į automobilį už vairo, užsidega automobilio stabdžių žibintai, bei išlipa iš automobilio. Po to, priėjus galimai S. Š., automobilis nustumiamas šių asmenų į šoną, toliau nuo dujų pildymo stotelės. Automobilį galimai S. Š. stumia iš galo, o T. T. – iš priekinės automobilio kairės, vairuotojo, pusės, viena ranka laikydamas automobilio vairą ir automobilį reguliodamas link stumiamos degalinės teritorijoje vietos.
Institucijos atstovo - vyr. patrulio R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 25 d. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu A. B.. Buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Laisvės pr. ties pastatu Nr. 43C (degalinė Circle K), asmenys atstūmė automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Pilasi dujas. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo pilkos spalvos automobilį Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekiu stovėjo ties išvažiavimu iš degalinės. Taip pat šalia stovėjo Karo policijos tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos žybčiojančiais švyturėliais. Karo policijos kariai paaiškino, kad į degalinę „Circle C“ atstumtas automobilis Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad minėtas automobilis yra dviejų žmonių stumiamas iš degalinės. Vienas asmuo automobilį stūmė rankomis įsirėmęs į automobilio galinę dalį, o antras asmuo atidaręs automobilio vairuotojo dureles, viena ranka laikydamas vairą. Paprašius nurodyti kas vairavo, Karo policijos kariai parodė į asmenį T. T.. Kitas buvęs kartu asmuo – S. Š.. Bendraujant su nurodytais asmenimis, jie neneigė, kad T. T. vairavo automobilį kai šie abu jį stūmė. Pasak jų, automobilį stūmė, nes baigėsi degalai. Tačiau užpilus kuro vis tiek neužsivedė. Dėl to, jie nusprendė išstumti automobilį iš degalinės teritorijos. Bendraujant su T. T. ir S. Š., nuo jų sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar iki įvykio vartojo alkoholį, nurodė, kad vartojo, prieš 20 minučių iki išstumiant automobilį. Patikrinus T. T. neblaivumą, nustatytos 1,29 promilės. Pastebėjus, kad degalinės „Circle K“ teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, degalinės administracijos leidimu pareigūnai peržiūrėjo vaizdo įrašą – apie 20.41 val. du asmenys įstūmė automobilį Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinės teritoriją. Iš vaizdo įrašo matyti, kad T. T. automobilį stumia rankomis įsirėmęs į automobilio galinę dalį, o S. Š., atsidaręs automobilio vairuotojo dureles, neįlipęs į automobilio vidų, dešine ranka laikydamas vairą vairuoja automobilį – sukioja vairą, dėl ko pasisukus ratams keičiama automobilio judėjimo kryptis. Automobilis buvo prijungtas prie dujų užylimo žarnos, o vėliau atjungtas. Kai atjungė, į automobilio vairuotojo pusę atsisėdo T. T., o S. Š. nuėjo į degalinę. Jam sugrįžus, įsirėmė į automobilio galinę dalį ir ėmė stumti automobilį, kuri atidaręs vairuotojo pusės dureles ir neįlipęs į automobilio vidų (sukdamas vairą keitė automobilio važiavimo kryptį), vairavo T. T.. Formuojant administracinio nusižengimo protokolą, nustatyta, kad T. T. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 4–5). Analogiškas aplinkybes nurodė ir vyr. patrulis A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 6–7).
BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. balandžio 25 d. registruotas įvykis – gautas pranešimas apie stumiamą automobilį į degalinę, galimai vairuoja neblaivus asmuo (b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad T. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 20.56 val. Vilniuje, Laivės per. 43, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus, jeigu jie padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. O 3 dalyje - už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba už transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Tam, kad būtų galima administracinių nusižengimų teisena, svarbu nustatyti, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, byloje esančių įrodymų pagrindu nustačius inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pratrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad būtent tai yra neatsiejamas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Svarbu ir tai, kad Kasacinis teismas ne kartą atkreipė teismų dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju turi būti skirtas dėmesys atribojimui, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų kitose veiklos srityse pažeidimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 83 dalyje įtvirtinta, kas yra transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Šio straipsnio 92 dalyje nurodoma, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Be to, SEAKĮ 2 straipsnio 43 dalis nustato, kas yra neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.
SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, be kitą ko, ir vairuoti motorinę transporto priemonę, esant neblaiviam.
Iš esmės analogiška vairuotojo sąvoka įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 punkte, o draudimas, be kitą ko, ir neblaiviems vairuoti transporto priemones, įtvirtintas KET 14 punkte.
Taigi SEAKĮ ir KET nuostatose atskleistos automobilio, vairuotojo ir transporto priemonės vairavimo sampratos. Automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens.
Kaip nustatyta šioje byloje, T. T. 2020 m. balandžio 25 d. apie 20.56 val. Vilniuje, Laivės per. 43, nors ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumas 1,26 promilės neblaivumas, pritaikius paklaidą), automobilio Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo SEAKĮ ir KET prasme. O minėtu adresu esančioje degalinės „Circle K“ teritorijoje, pradžioje, stūmė minėtą automobilį iš galo, o automobilį pripildžius degalais – dujomis, nesėdėdamas automobilyje už jo vairo, neužvedęs jo variklio, būdamas automobilio išorėje, stūmė šį už kairės pusės priekinės automobilio dalies ir vairo, perstatydamas automobilį nuo dujų pildymo stotelės toje pačioje degalinės teritorijoje šalia esančią vietą. Tuo pačiu, galimai S. Š. automobilį stūmė iš galo. Taigi, faktiškai automobilis buvo nustumtas nuo duju pildymo stotelės į šoną. Vadinasi, T. T. savo veiksmais nedalyvavo viešajame eisme, nebuvo automobilio vairuotojas.
Dėl aptarto reglamentavimo, suformuotos teismų praktikos ir nustatytų bei teismo ištirtų įrodymų, teismas daro išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. T. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, todėl administracinė teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant T. T. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.