Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1764-971/2025 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Grandinė“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl daiktinių teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė 2025 m. balandžio 23 d. teismui pateikė prašymą pripažinti, kad DNSB „Grandinė“ atstovas advokato padėjėjas G. D. ir DNSB „Grandinės“ pirmininkas G. K. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, prašė skirti ieškovės atstovams 5 000 Eur dydžio baudą. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

4. Teisme 2025 m. gegužės 16 d. gautas atsakovės T. Ž. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-l764-971/2025; iš esmės išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo DNSB „Grandinės“ pirmininkui G. K. ir bendrijos atstovui advokato padėjėjui G. D. ir patenkinti kitus reikalavimus, kaip išdėstyta; atlyginti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Konkrečiu atveju apeliantė prašė bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas įvertinęs tai, kad apeliantė savo argumentus pakankamai aiškiai yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus, kurie, jos vertinimu, turi esmės nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui.

11. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje 19 punktas).

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė papildomai pateiktus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, o ne dėl to, pagrįstai ar ne atsisakė skirti prašomą baudą, todėl apeliantės pateikti papildomi įrodymai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliantės pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti apeliantės prašymą skirti baudą ieškovės atstovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir procesu.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog apeliantė 2025 m. balandžio 23 d. teismui pateikė prašymą pripažinti, kad DNSB „Grandinė“ atstovas advokato padėjėjas G. D. ir DNSB „Grandinės“ pirmininkas G. K. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir prašė skirti ieškovės atstovams 5 000 Eur dydžio baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovei; priteisti atsakovei 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos baudos dydžio įstatymo numatyta tvarka; uždrausti ieškovės atstovams kreiptis į teismą su netiesioginiais ieškiniais T. Ž. ir kt. Teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi apeliantės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovės atstovams atmetė ir apeliantei išaiškino, jog nutartis yra neskundžiama.

17. CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas.

18. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog „pati teisėja leido apskųsti savo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį šioje byloje laike 7 dienų“, tačiau pateikus atskirąjį skundą jį atsisakė priimti. Su tokiomis apeliantės nurodomomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog nutartis neskundžiama. Nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat išaiškinta, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimas nenumatytas. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-265-460/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-346-823/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2014-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-364/2014).

21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė nenusišalino nuo jos 2025 m. gegužės 16 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, priėmimo klausimo nagrinėjimo. Pažymi, kad nušalinimo klausimas teismo išspręstas nebuvo ir ji iki šiol nėra gavusi nutarties, kuria būtų spręstas teisėjos K.Sušinskaitės nušalinimo klausimas.

22. CPK 65 straipsnyje nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

23. CPK 66 straipsnyje numatyti kiti teisėjo nušalinimo pagrindai, kai teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė 2025 m. gegužės 16 d. teismui pateiktame atskirajame skunde dėl teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo prašė nušalinti teisėją Kristiną Sušinskaitę nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų. Nurodė, kad teisėja 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi nepagrįstai, neteisėtai, suinteresuotai ir šališkai atmetė pareiškėjos motyvuotą ir pagrįstą prašymą. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl teisėjos Kristinos Sušinskaitės nušalinimo netenkino. Teismas išsprendęs T. Ž. prašymą dėl teisėjos nušalinimo nenustatė pagrindų, numatytų CPK 65, 66 straipsniuose. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė, klausimas dėl teisėjos nušalinimo yra išspręstas. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. gegužės 20 d. nutartis apeliantei 2025 m. gegužės 21 d. išsiųsta pašto registruota siunta, adresu Malūnininkų g. 1­24, Klaipėda. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) naudotoja, todėl taip pat gali prisijungusi per EPP ir susipažinti su Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria buvo išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad teismas nėra išsprendęs klausimo dėl teisėjos Kristinos Sušinskaitės nušalinimo, todėl apeliantės argumentai, kad šis klausimas nėra išspręstas, nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.