Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Valentina Paliulionienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

2015 m. balandžio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir L. T. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014-07-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir L. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (dvi paros). Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, 2014 m. spalio 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), E. K. nuomojamo namo kieme, konflikto su sugyventine E. K. ir I. S. metu, tyčia E. K. stumdydamas ir pargriaudamas ant žemės, nenustatytą kiekį kartų spirdamas jai į įvairias kūno vietas bei tempdamas už plaukų ir vilkdamas per žemę, sukėlė nukentėjusiajai – savo šeimos nariui, sugyventinei E. K. fizinį skausmą. Tuoj po to I. S., kuri telefonu skambino policijai, tampydamas už rankos, tempdamas ją už plaukų, tokiu būdu pargriaudamas ją ant žemės, tuo nukentėjusiajai I. S. sukeldamas fizinį skausmą, bei rankose laikydamas DVD grotuvą ir grasindamas I. S. ją užmušti, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi ir prašo ją pakeisti. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek L. T. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, bauda, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas L. T. bausmę, priešingai nei tvirtina apeliantas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., parinkdamas bausmę tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę bei laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Nors, kaip matyti, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau jo metu buvo smurtauta prieš dvi moteris, veika padaryta nuteistajam esant neblaiviam ir ši aplinkybė sunkina apelianto baudžiamąją atsakomybę (tiesa, apylinkės teismas nustatė ir L. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog L. T. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui – ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu. Be to, kaip ir minėta, pirmuoju nuosprendžiu apeliantui buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri apeliantui vengiant ją atlikti buvo pakeista arešto bausme. Taigi daryti išvada, jog švelnesnės bausmės rūšys buvo neefektyvios, apeliantui taisomojo poveikio neturėjo bei savo tikslų nepasiekė. Todėl ir nagrinėjamu atveju skirti apeliantui vieną iš švelniausių iš sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytų bausmių – baudą, kaip to prašo nuteistasis, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamu nuosprendžiu L. T. paskirtoji bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu už veiką apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo trukme yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Be to, paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, bei paskirta galutinė bausmė savo trukme yra artima galimam šios bausmės minimumui, todėl laikyti apeliantui paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, ir ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikydamas apeliantui palankiausią galimą dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėjo tik vieną mėnesį iš 2014-07-02 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos bausmės (bausmės rūšis pakeista Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nutartimi), todėl ir paskirta galutinė subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuosprendžiai bendrinami BK 63 str. 3 d. pagrindu, numatančiu visišką bausmių sudėjimą, tačiau iš tiesų matyti, kad bausmės buvo bendrinamos to paties straipsnio 4 d. pagrindu, kadangi apeliantui prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo pridėtas tik vienas mėnuo iš 2014-07-02 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės (nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis buvo neatlikęs 55 parų arešto bausmės). Dėl to nei bausmių už atskiras veikas, nei subendrintos bausmės aiškiai per griežtomis laikyti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde dėstomos, nukentėjusiąją neigiamai apibūdinančios aplinkybės, nagrinėjamos bylos kontekste, apeliantui skirtos bausmės rūšiai bei dydžiui reikšmės neturėjo.

Taigi apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra per griežta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų nuostatas, todėl paskirta bausmė, priešingai nei tvirtina apeliantas, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgus į pirmiau išvardintas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti.