- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- 1S-378-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00241-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: pakeisti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. gynėjo advokato Rolando Mištauto skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo D. M. teikimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas baudžiamosiose bylose Nr. 1-16-805/2014, Nr. 1-8-939/2015 ir Nr. 1-175-667/2016 paskirtas bausmes subendrinti, ir paskirti vieną galutinę vykdytiną bausmę.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkino nuteistojo D. M. teikimą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrino Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu D. M., paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą galutinę bausmę įskaitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu įskaitytą pagal 2014 m. birželio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį D. M. sumokėtą baudos dalį. Nuteistasis įpareigotas per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti tokia tvarka: nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno po to einančio mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis sumokėti ne mažiau kaip po 10 MGL (376,50 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.Nuteistojo gynėjas advokatas Rolandas Mištautas pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-403-667/2017. Priimti naują nutartį, t.y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu D. M. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL dydžio baudą, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą per 24 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3.1.Skunde nurodė, kad su priimta nutartimi ir joje išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi teismo nutartis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, paskirta bausmė yra aiškiai per didelė bei teismas nutartyje nurodydamas konkrečią sumą, kurią reikia sumokėti kas mėnesį, neteisingai pritaikė bausmių vykdymo kodekso normas reglamentuojančias baudų sumokėjimą. Pažymėjo, jog nei BPK, nei BVK nėra numatyta galimybė teismui išdėstyti baudos sumokėjimą nurodant mažiausią per mėnesį sumokamą sumą. Teismų praktikoje paskirtos baudos sumokėjimo terminai pratęsiami. Todėl, atsižvelgus į BVK įtvirtintą baudos vykdymo reglamentavimą ir teismų praktiką, šiuo konkrečiu atveju teismas, nutartyje nurodydamas minimalią sumą, kuri turi būti sumokama per mėnesį į Lietuvos Respublikos biudžetą, suklydo ir neteisingai traktavo įstatymuose reglamentuotą bausmių vykdymą, ko pasėkoje, neteisėtai pabloginama nuteistojo padėtis.
3.2. Skunde pažymėjo, kad teismas turi vadovautis principu, jog asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo valstybės (teisėsaugos institucijų) vykdomo baudžiamojo persekiojimo efektyvumo ar pasirinktos bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo užtikrinti, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Šiuo konkrečiu atveju D. M. paskirta subendrinta 200 MGL bauda yra per didelė ir turėtų būti mažinama bent iki 170 MGL baudos.
3.3. Skunde taip pat nurodama, jog kiekvienu atveju teismas spręsdamas dėl termino pagal kurį nuteistasis privalo sumokėti paskirtą baudą, privalo įvertinti visas objektyvias priežastis bei vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Paaiškino, jog D. M. augina mažametį vaiką, jo žmona yra vaiko auginimo atostogose bei jokių išmokų negauna, kadangi yra grįžusi iš užsienio. Jis pats dirba Lietuvoje ir darbo sutartyje nurodytas atlyginimas 460 eurų. Pagal baudžiamojoje byloje patenkintą civilinį ieškinį D. M. kas mėnesį moka maždaug po 300 eurų. Todėl dėl paskirtosios baudos dydžio nuteistojo šeimai liekančios piniginės lėšos skirtos vartojimo išlaidoms kritiškai sumažėtų, ko pasėkoje D. M. ir jo šeimos gyvenimas taptų neproporcingai apsunkintas.
Atsiliepimas į skundą negautas.Nuteistojo gynėjo advokato R.Mištauto skundas tenkinamas iš dalies.Iš nuteistojo gynėjo advokato R.Mištauto skundo matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas dviem aspektais: gynėjas nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu subendrintos galutinės bausmės dydžiu bei nesutinka su nustatytu paskirtosios galutinės subendrintos bausmės - baudos - įvykdymo tvarka (nustatytu terminu jai įvykdyti).
Dėl subendrintos bausmės dydžio
Nuteistojo gynėjas skunde išreiškė nuomonę, jog D. M. paskirta subendrinta 200 MGL bauda yra per didelė ir turėtų būti mažinama bent iki 170 MGL baudos. Tokia pozicija yra grindžiama sunkia šeimos finansine padėtimi: D. M. augina mažametį vaiką, jo žmona yra vaiko auginimo atostogose, o kadangi ji yra grįžusi iš užsienio, negauna jokių išmokų; jis pats dirba Lietuvoje ir darbo sutartyje nurodytas yra 460 eurų atlyginimas, kuris faktiškai siekia 600 eurų per mėnesį. Nesumažinus baudos dydžio D. M. šeimos gyvenimas taptų neproporcingai apsunkintu. Tačiau vertinant prašymo sumažinti galutinės subendrintos baudos dydį pagrįstumą pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismui apelianto skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir jos buvo įvertintos. Naujų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog skirtoji galutinė subendrinta 200 MGL dydžio bausmė yra aiškiai per didelė apeliantas nenurodė.Iš skundžiamos nutarties matyti, jog, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos 160 MGL dydžio baudos pridėjo dalį Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos 100 MGL dydžio baudos ir dalį Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 68 MGL dydžio baudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo skirtoji galutinė subendrinta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda nėra aiškiai per didelė – ji atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą galutinę bausmę pagrįstai įskaityta Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu įskaityta pagal 2014 m. birželio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį D. M. sumokėta baudos dalis. Sprendžiant dėl bausmės dydžio pagrįstumo taip pat pastebėtina, jog D. M. yra teistas už BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, t.y. apysunkius nusikaltimus, už kuriuos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos dydis yra net iki 1000 MGL. Pažymėtina, jog šiuo atveju galutinės subendrintos bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti ją gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią galutinę subendrintą bausmę. Konstatuotina, jog pažeidimų skiriant galutinę subendrintą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutarties dėl bausmės dydžio naikinti apeliacinio skundo argumentais.
Dėl bausmės - baudos- įvykdymo termino
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas nuteistajam sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, pastaroji įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę nustatyti kitą, t.y. ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį.
10.Apeliantas skunde išreiškė prašymą paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą per 24 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Sprendžiant tokio prašymo pagrįstumą, pastebėtina, jog nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo dalimis pagal nuteistojo prašymą. Tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog nei viename iš minėtųjų įstatymų imperatyviai nėra reglamentuotas maksimalus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpis, kurį gali nustatyti teismas. Pastebėtina, kad teismo paskirtosios bausmės - baudos - savanoriškam vykdymui yra teikiamas prioritetas, o teisės aktų nuostatos nedraudžia pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo termino, t.y. vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Be to, pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nėra keičiama.
11.Kaip matyti iš skunde išreikšto prašymo, nuteistasis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau teigia neturintis tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per nustatytą 20 mėnesių terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. augina mažametį vaiką, nors dirba, tačiau jo gaunamas atlyginimas yra 460 Eur pagal darbo sutartį, tačiau, anot jo, kartais gauna ir didesnį atlygį, jokio turto, kitų pajamų neturi. Taigi, iš nuteistojo prašyme nurodytų aplinkybių ir teismui pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų matyti, kad nuteistasis D. M. neturi galimybės sumokėti Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi subendrintą galutinę baudą nutartyje nustatyta tvarka (terminais). Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pateikė neparėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo nuteistojo norą savanoriškai įvykdyti jam teismo skirtą bausmę.
12.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog BPK ir BVK nenumato maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistasis nevengia sumokėti baudos ir jos negali sumokėti dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistajam D. M. pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nutartimi paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties dalis dėl baudos sumokėjimo tvarkos keistina įpareigoti nuteistąjį per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Rolando Mištauto prašymą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria nuteistasis įpareigotas per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti teismo nustatyta tvarka, ją išdėstant taip:
Įpareigoti nuteistąjį D. M. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti tokia tvarka: nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno po to einančio mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis sumokėti ne mažiau kaip po 8 MGL (301,28 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).
Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.