Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-120-332/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-19
Bylos Nr.: 1A-120-332/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-57491-2016-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Kaltinamasis: M. M.
Advokatai: Rolandas Tamašauskas, Aistis Damulevičius

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-332/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57491-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjams advokatui Aisčiui Damulevičiui, advokatui Rolandui Tamašauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 nuosprendžio, kuriuo:

M. M. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnio požymių.

J. V. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio požymių.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta.

Kaltinamajam M. M. panaikinta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas.

2 kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktos prie baudžiamosios bylos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešojoje vietoje - kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J. V., o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

J. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016-12-10 apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešojoje vietoje - kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J. V., o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas M. M. ir J. V. išteisino, kaip nepadariusių nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Budris prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 nuosprendį dėl M. M. ir J. V. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

pripažinti M. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, esant 1 atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (atlygino padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) teritorinėms ligonių kasoms) bei 2 sunkinančioms aplinkybėms (padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas), skirti - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Skiriamą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, subendrinti su neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką - 2 paras;

pripažinti J. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. V. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 straipsniais, teigiamo, taisomo ir prevencinio poveikio darymui skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad M. M. ir J. V. dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisinti nepagrįstai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis dėl M. M. ir J. V. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroro teigimu, M. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tiek jis, tiek ir jo gynėjas A. Damulevičius aiškino, jog M. M. gynėsi ir prašė M. M. išteisinti esant būtinajai ginčiai. J. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi, tiek jis, tiek ir jo gynėjas R. Tamašauskas nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčijo, prašė atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, išteisindamas M. M. ir J. V., neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavęs, kad M. M. ir J. V. viešoje vietoje mušėsi tarpusavyje ir buvo agresyviai nusiteikę, net nevertino M. M. veiksmų kaip būtinosios ginties, tuo atmesdamas M. M. užsiimtą gynybinę poziciją, ir pripažino, jog M. M. ir J. V. yra „puolančios pusės“. Tačiau, apelianto įsitikinimu, pagal teismų formuojamą praktiką viešosios tvarkos pažeidimo metu besimušantys asmenys atlieka analogiškus nusikalstamus veiksmus, besiginančių nėra, jie šiurkščiai savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir todėl turi atsakyti vienodai.

Prokuroras pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, jog M. M. veiksmai buvo ne tiek chuliganiški, nukreipti į aplinkinius ir aplinką, kiek išprovokuoti pavojingos jam situacijos ir nukreipti į konkretų to pavojaus šaltinį - J. V.. Teismas vertina, kad viešoje vietoje besimušančius bandęs išskirti nukentėjusysis Š. T. elgėsi neapdairiai ir dėl to pats nukentėjo, kad kaltinamuosius bandė skirti liudytoja V. K., tačiau nenukentėjo, kavinei žala atlyginta, kavinės darbas sutrikęs nebuvo, žala už Š. T. gydymą atlyginta, konfliktas vyko ne kavinės patalpose, o lauke, todėl darytina išvada, jog tarp M. M. ir J. V. įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji neperžengė privataus konflikto ribų. Tačiau, prokuroro nuomone, su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes teismas 2017-05-30 posėdyje pripažino Š. T. nukentėjusiuoju, kadangi jam įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neatsižvelgiant į tai, ar pats Š. T. turi pretenzijų ar ne. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad M. M. ir J. V. stebėjo ir skyrė daugiau asmenų (matosi filmuotoje medžiagoje), o, pasak liudytojos V. K., išgirdus triukšmą ir pamačius vykstančias muštynes, kurias vertina „blogai“, sureagavo kavinės barmenė G. B., ji (valytoja) bei virėja, kavinės barmenė bandė gaivinti Š. T., kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją dėl besimušančių klientų, ji asmeniškai bandė skirti besimušančius ir būtent bandė atskirti J. V., bet išgirdusi barmenės pasakymą „nelysk, nes gausi“, išsigando ir įėjo į kavinės vidų, nes bijojo muštynių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas vyko dienos metu, veikiant kavinei, pačioje kavinės lauko terasoje, kurioje tuo metu buvo kiti klientai (matosi filmuotoje medžiagoje), barmenė G. B. ramino konfliktuojančius M. M. ir J. V., prašė jų ramintis, nes priešingu atveju iškvies policiją, tačiau pastariesiems toliau konfliktuojant, stumdantis ir vartant stalus, o asmeniui, kuris bandė juos skirti, gulint be sąmonės, kvietė specialiąsias tarnybas, todėl teigti, jog tai buvo privatus konfliktas, kuris neturėjo jokių pasekmių, negalima. Tai kad M. M. atlygino už savo veiksmus padarytą žalą, t.y. atlygino kavinei už sudaužytus bokalus ir Š. T. gydymo išlaidas, bei jo atsiprašė, dar nerodo, jog nėra ar buvo pašalintos pasekmės, ši aplinkybė rodo M. M. norą gera valia susitarti su nukentėjusias ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia, bet ne ją šalinančia aplinkybe. Apelianto nuomone, teismas nevertino ir liudytojo policijos pareigūno A. S. parodymų, kuris teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog atvykus pagal gautą pranešimą dėl vykstančių muštynių, vienas asmuo buvo sužalotas ir kruvina galva, konfliktas tęsėsi ir jiems atvykus, todėl konfliktuojančius turėjo atskirti, buvo sutrikęs kavinės darbas. Apelianto teigimu, teismo padaryta išvada, kad niekas pretenzijų M. M. neturi, žala atlyginta, tai ir nėra nusikaltimo, yra nelogiška, kadangi J. V. savo kaltę dėl viešosios rimties sutrikdymo pripažino pilnai, aiškino, jog įžeistas dėl savo ūgio, viešoje vietoje mušėsi su M. M. ir dėl to labai išgyvena, kritiškai vertina savo veiksmus, supranta, kad viešoje vietoje taip elgtis negalima, tačiau ir J. V. veiksmai teismo įvertinti taip lygtais nieko ir neįvyko, nors pastarasis ir nuoširdžiai bandė ir visą kaltę prisiimti, teismo prašydamas laikyti jį vienintelį kaltu dėl šio įvykio.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje neturėtų kilti abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta būtent viešoje vietoje, kadangi įvykis įvyko prie kavinės vidinių patalpų durų ir kavinės lauko terasos, kurioje aptarnaujami klientai, kur tuo metu ir buvo kitų asmenų bei klientų, todėl galima teigti, jog įvykis vyko pačioje kavinėje, neišskiriant atskirai baro, virtuvės, terasos ar kitų patalpų. Taip pat neturėtų kilti abejonių ir dėl kaltinamųjų tyčios, kadangi M. M. su J. V. konfliktuodami naudojo fizinį smurtą ne tik vienas kito atžvilgiu, bet M. M. panaudojo fizinį smurtą ir prieš Š. T., bei M. M. su J. V. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (sudaužė bokalus) ir visa tai vyko matant kitiems kavinės klientams bei darbuotojams. M. M. ir J. V. veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). M. M. ir J. V. veiksmai sukėlė realius padarinius, sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, nes jų atlikti fiziniai veiksmai tarpusavyje, bei M. M. veiksmai nukentėjusiojo Š. T. atžvilgiu buvo padaryti kavinės darbo laiku, kai šioje kavinėje buvo klientų ir pačios kavinės darbuotojų, tiek klientai, tiek ir kavinės darbuotojai stebėjo kaltinamųjų M. M. ir J. V. neteisėtus veiksmus, bandė juos skirti, bandė apsaugoti kavinės turtą ir kvietė policijos pareigūnus bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nukentėjusysis Š. T., bandydamas išskirti besimušančius asmenis, gavo smūgį į veidą ir patyrė fizinį sužalojimą, kavinės darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginių darbo funkcijų, buvo kilęs sąmyšis, liudytoja V. K. nurodė, kad buvo susibūrę žmonės, tarp kurių buvo ir kavinės darbuotojai, visi žiūrėjo, kas vyksta, bandė gaivinti nukentėjusįjį ir skirti besimušančius, buvo išsigandusi dėl muštynių, kad nenukentėtų ir pati, kas patvirtina, kad tokie M. M. ir J. V. veiksmai sutrikdė normalų kavinės darbą, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, sukėlė sumaištį ir išgąstį, privertė kitus jaustis nepatogiai ir nesaugiai bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu, M. M. veiksmai nelaikytini būtinąją gintimi. Prokuroras teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012). Vertinant paties M. M. elgesį ir aiškinantis galimas būtinosios ginties apraiškas, itin svarbūs liudytojos V. K. parodymai, t.y. kad konfliktas nenurimo po barmenės G. B. raginimų liautis, ji pati lindo į tarpą ir bandė atskirti besimušančius asmenis, tačiau jai tai padaryti nepavyko, ji pati išsigando, kad nenukentėtų ir muštynės tęsėsi toliau. Atsižvelgiant į šiuos liudytojos parodymus, apeliantas daro išvadą, kad M. M. veikė ne spontaniškai gindamasis, o palaikydamas konfliktinę situaciją ir nesistengė nutraukti savo ar J. V. veiksmų, bet juos sąmoningai tęsė, jis (M. M.) pagrinde smūgiavo rankos kumščiu ir alkūne į gyvybiškai svarbų organą - galvą, po ko, Š. T. gulėjo be sąmonės, kol jam buvo suteikta medicininė pagalba, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad buvo siekiama ne sustabdyti kitą asmenį ir apsiginti, o galimai jį sužaloti. Todėl M. M. teiginiai, jog jis siekė apsiginti, laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. M. gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, išteisintojo J. V. gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybėn.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. Budrio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.), o baudžiamoji byla J. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 2 p.).

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 nuosprendis dėl M. M. ir J. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. M. ir J. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų, pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais), kilo neigiami padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje M. M. ir J. V. teismui buvo perduoti kaltinant juos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) tuo, kad jie 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi, o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas M. M. ir J. V., savo sprendimą pagrindė tuo, kad tarp M. M. ir J. V. įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji neperžengė privataus konflikto ribų, kad teismas nenustatė, jog kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis ir kad byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog M. M. ir J. V. savo veiksmais siekė tyčia sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su M. M. ir J. V. išteisinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsają, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl M. M. ir J. V. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką neįrodytumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. ir J. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis įvykio dieną kartu su J. V. ir pastarojo kompanija nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis užsisakė maistą išsinešimui. J. V. su draugais kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis (M. M.) išsikvietė taksi. Vėliau lauke prie baro, belaukiant atvykstančio taksi automobilio, tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas. Gal konfliktavo dėl to, kad jis kažkada pastarųjų, kaip apsaugos darbuotojas, neįleido į klubą. J. V. priėjo prie atvykusio taksi automobilio ir trenkė į langą, todėl taksi išvyko. Jis paklausė J. V., kodėl jis taip pasielgė, tačiau atsakymo nesulaukė. Jis (M. M.) laukė kito taksi. J. V. kompanija buvo didesnė. Jis pajuto pavojų savo sveikatai ir gyvybei, kai prie jo priėjo penki asmenys, grasino, J. V. bandė trenkti. Jis stovėjo prie išėjimo, J. V. atėjo iš vidaus, puolė jį, jie abu parkrito. Į jo ir J. V. konfliktą buvo įsiterpęs Š. T.. Bekonfliktuojant ir besigrumiant su J. V., Š. T. jam taip pat grasino smogti, todėl jis gynėsi, tyčia sužaloti nenorėjo. Grumtynių metu galėjo netyčia smogti Š. T.. Grumtynių metu buvo kartu su J. V. nukritęs ant žemės, sustūmęs stalus, netyčia sudaužęs bokalą. Konfliktas vyko tik tarp jo ir J. V.. Jo veiksmai tikrai nebuvo nukreipti į aplinkinius, jis nenorėjo sukelti baimės aplinkiniams, jis tiesiog saugojo savo sveikatą. Jis nepamena, kad išėję pašaliniai asmenys ir liepę liautis. Jo girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Išvengti konflikto su J. V. negalėjo, nes pastarasis ant jo puolė. Š. T. atsiprašė už suduotą smūgį, pastarasis jam neturi jokių pretenzijų. Už sudaužytus grumtynių metu bokalus jis kitą dieną atlygino žalą barui. Pastarasis jam irgi neturi jokių pretenzijų (2 t. 141, 142 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas M. M. taip pat iš esmės kaltu neprisipažino (1 t. 177, 178, 184, 185 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, kad juos duos tik teisme (1 t. 136 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio metu jis kartu su M. M. ir kitais draugais taksi atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis nenorėjo, jog M. M. važiuotų namo. Konflikto metu jis tampė M. M., jie abu buvo nukritę, ritosi, sulaužė suolus ir stalus, sudaužė bokalą. Matė, kad buvo kavinės darbuotojų aplink. Dėl girtumo jis nepamena, kad buvo kam nors smūgiavęs. Jis nematė, ar M. M. smūgiavo Š. T.. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir juos pristatė į policijos komisariatą. Pripažįsta, kad konfliktą su M. M. išprovokavo jis, M. M. nebuvo agresyvus. Blaivus nebūtų taip pasielgęs (2 t. 92, 93 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 28 straipsniu, 2017-05-30 teisiamojo posėdžio metu pripažino Š. T. nukentėjusiuoju (2 t. 79 b. l.). Nukentėjusysis Š. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamaisiais ir kitais draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Iš draugų ir J. V. vėliau sužinojo, kad konflikto metu nuo M. M. buvo gavęs smūgį, nuo kurio nukrito ant žemės. Jam buvo šiek tiek nubrozdinta kakta, bet jis savęs nukentėjusiuoju nelaiko, nesutinka, kad būtų pripažintas byloje nukentėjusiuoju. Niekam jokių pretenzijų dėl sužalojimo neturi. Po įvykio M. M. jo atsiprašė dėl suduoto smūgio. Jis M. M. jokių pretenzijų neturi (2 t. 93 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas Š. T. davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t. 29, 30 b. l.).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinėje. Gruodžio 16 dieną dirbo su kolega A. M.. Paryčiais gavo nurodymą vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko muštynės. Kai nuvyko į kavinę, muštynės buvo pasibaigusios. Administratorė nurodė konfliktavusius asmenis. Kadangi vienas iš jaunuolių buvo sužalotas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Du asmenys buvo sulaikyti. Sužalotas jaunuolis buvo girtas. Pastarojo galva buvo kruvina. Bandė aiškintis įvykio aplinkybes, bet kaltinamieji aiškino kiekvienas savo įvykio versiją. Išsiaiškino, kad konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų. Įvykio vietoje matė sulaužytus baldus. M. M. buvo ramus, aršesnis buvo J. V.. Pastarasis buvo nepatenkintas, kad į įvykio vietą atvyko policija. Jam atrodo, kad kavinės darbas buvo sutrikdytas (2 t. 79 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t. 44, 45 b. l.).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. parodė, kad 2016-12-10 jis dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinėje. Apie 10.30 val. gavo nurodymą vykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko muštynės. Įvykio vietoje rado grupę jaunuolių, išstumdytus stalus, bokalų šukes. Barmenė nurodė grupę jaunuolių, kurie dalyvavo konflikte. Tie jaunuoliai buvo sulaikyti. Vieną iš jaunuolių, kuris sėdėjo susiėmęs už galvos, išvežė greitoji medicinos pagalba. Įvykio aplinkybes sunkiai sekėsi išsiaiškinti, nes jaunuoliai buvo išgėrę. Jam atrodo, kad A. S. ėmė paaiškinimą iš barmenės. Buvo sutrikdytas kavinės darbas. Buvo išvartyti stalai, mėtėsi šukės. Nežino, ar buvo sulaužytų baldų. Buvo šukių nuo indų, nuo bokalų (2 t. 79, 80 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. M. davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t. 39, 40 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. K. parodė, kad įvykio metu ji buvo kavinės virtuvėje. Išgirdusi, kad vyksta muštynės, išėjo pasižiūrėti. Lauke vienas iš vaikinų gulėjo ant žemės. J. V. norėjo muštis su kitu vaikinu. Ji J. V. atitraukė, kad pastarasis nesimuštų. J. V. nurimo, jai nieko nesakė. Ji puolė skirti besimušančius, nes jai buvo gaila, kad muša. Barmenė jai patarė nelysti, nes ir ji gali gauti į galvą. Po to ji nuėjo į kavinės vidų. Vėliau vėl išėjo laukan. J. V. su kitu vaikinu toliau stumdėsi, bet ji prie jų nebelindo. Dėl minėto konflikto barmenė iškvietė policijos pareigūnus. Ji išsigando, nes bijo muštynių. Muštynes ji vertina neigiamai (2 t. 131 b. l.).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2016-12-10 d. 09:00 val. atėjo į savo pamainą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenės pareigose. Jai pradėjus darbą, ji matė, kad kavinėje sėdi keli asmenys, kurie vartoja alkoholį. Tarp jų buvo ir nedidelio ūgio jaunuolis su paltu, kurį draugai vadino Justu, ji jį pažinojo iš matymo kaip kavinės klientą. Taip pat iš kambario viršuje nusileido taip pat jai išmatymo pažįstamas aukšto ūgio vyriškis, kurio vardo nežino, tačiau žino, kad jis dirba apsaugos darbuotoju naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis priėjo prie J. ir draugų, su jais draugiškai kalbėjosi. Apsauginis alkoholio negėrė, iš karto užsisakė du kebabus ir jos paprašė iškviesti taksi automobilį. Ji iškvietė taksi ir jis laukė. Ji paskui nuėjo į banketų salę ir nebuvo apie 10 minučių. Kai grįžo, pro stiklines duris pamatė visus jaunuolius lauke. Ji matė, kad J. su apsauginiu stumdėsi, tačiau smūgių nebuvo. Ji dėl viso pikto išėjo į lauką ir pasakė: raminkitės arba iškviesiu policiją. Jaunuoliai kaip ir nurimo, todėl ji vėl nuėjo į banketo salę dirbti darbų, o kai už kelių minučių grįžo, pamatė, kad vienas iš kartu su J. buvusių jaunuolių - plikai skusta galva guli prie suolo be sąmonės, o J. su apsauginiu stumdosi, varto stalus. Ji išbėgo, prašė liautis, tačiau niekas jos neklausė. Tada ji paskambino pagalbos numeriu ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, pranešė, kad mušasi klientai, o vienas guli be sąmonės. Po to, išėjo į lauką ir bandė atgaivinti be sąmonės gulintį jaunuolį, davė jam atsigerti vandens. Po to, į lauką išėjo direktoriaus mama V. K., kuri bandė nuraminti J. ir apsauginį, kad jie liautųsi. Muštynės nurimo prieš atvykstant policijos pareigūnams, kurie sulaikė apsauginį ir J., bei aukšto ūgio jaunuolį su pilkos spalvos maikute, kuris tikrai muštynėse nedalyvavo, o tik bandė skirti besimušančius. Praėjus apie 15 minučių atvyko medikai ir išsivežė nukentėjusį jaunuolį plikai skusta galva. Įvykis jos nesukrėtė, ji nenukentėjo ir nenori būti pripažinta nukentėjusiąja (1 t. 34-35 b. l.).

Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos K. S. 2016-12-10 pareiškime nurodyta, kad 2016-12-10, apie 10.50 val., sėdėjo klientai iš po nakties, gėrė alkoholinius gėrimus. Jų buvo apie 7 asmenis. Visi gėrė prie baro, tada išėjo į pavėsinę parūkyti. Barmenė pamatė, kaip du asmenys mušasi. Muštynių metu buvo sulaužyti stalai ir suolai, sudaužyti stikliniai bokalai, kavinei buvo padaryta materialinė žala (1 t. 7 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. 2016-12-12 pranešime nurodyta, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-10 įvykusių muštynių metu įmonei buvo padaryta 30 Eur žala, kurią atlygino M. M. (1 t. 8 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos K. S. pateiktame vaizdo įraše (CAM (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) matyti visa byloje nagrinėjamo įvykio eiga, t. y. kad M. M. tyčia sudavė du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu gadino stalus, suolus, sudaužė stiklinius bokalus, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu J. V. į veidą. Taip pat šiame vaizdo įraše matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos darbuotojų, kitų kavinės klientų (1 t. 51, 53-56 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. T. padaryta kraujosruva kaktoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 63 b. l.).

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo kopijos, matyti, kad M. M. sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nukentėjusiajam Š. T. (1 t. 71, 73, 74, 77 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kartu su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame kompaktiniame diske (skaitmeniniame garso įraše) užfiksuotas G. B. pranešimas apie muštynes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. Šiame pranešime nurodoma, jog į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas policijos ekipažas ir greitoji, nes klientai gėrė, susimušė ir vienas guli be sąmonės. Garso įraše girdėti, kad skambinusi moteris (G. B.) buvo labai susijaudinusi, šaukė (1 t. 83-85 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2016-12-10 11.47 val. J. V. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas (1 t. 116 b. l.), 2016-12-10 11.43 val. M. M. buvo nustatytas 1,35 promilių girtumas (1 t. 165 b. l.).

Pažymėtina, kad tai, jog nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo panaudotas ir muštynių metu svetimas turtas sugadintas viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kavinės darbo metu, kitų asmenų (darbuotojų, klientų) akivaizdoje, patvirtina jau minėti išteisintųjų M. M., J. V., liudytojų V. K. ir G. B. parodymai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kavinė „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta, joje be M. M., J. V. ir Š. T. buvo kitų kavinės klientų, kurių akivaizdoje vyko muštynės. Tai, kad tarp M. M. ir J. V. kilęs konfliktas šokiravo ir išgąsdino pašalinius asmenis, kad buvo sutrikdyta normali kavinės veikla, patvirtina liudytojos V. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji buvo kavinės virtuvėje, tačiau išgirdusi, kad vyksta muštynės, išėjo pasižiūrėti ir puolė skirti besimušančius, nes jai buvo gaila, kad muša. Po to ji nuėjo į kavinės vidų, vėliau vėl išėjo laukan. Ji išsigando, nes bijo muštynių, jas vertina neigiamai (2 t. 131 b. l.); liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad pro stiklines duris pamačiusi, kad J. V. ir M. M. stumdosi, išėjo į lauką jų nuraminti ir jaunuoliai kaip ir nurimo, tačiau už kelių minučių pamačiusi, kad vienas iš kartu su J. V. buvusių jaunuolių (Š. T.) guli prie suolo be sąmonės, o J. V. su M. M. stumdosi, varto stalus, ji vėl išbėgo laukan, prašė liautis, tačiau niekas jos neklausė, todėl ji paskambino pagalbos numeriu ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, pranešė, kad mušasi klientai, o vienas guli be sąmonės. Po to, ji išėjo į lauką ir bandė atgaivinti be sąmonės gulintį jaunuolį, davė jam atsigerti vandens (1 t. 34-35 b. l.); liudytojų A. S. ir A. M. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje rado grupę jaunuolių, matė išstumdytus, išvartytus, sulaužytus baldus, mėtėsi indų, bokalų šukės, kavinės darbas buvo sutrikdytas (2 t. 79, 80 b. l.); Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktame skaitmeniniame garso įraše užfiksuotas G. B. pranešimas apie muštynes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio girdėti, kad skambinusi moteris (G. B.) buvo labai susijaudinusi, šaukė (1 t. 83-85 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina bylos faktines aplinkybes, jog J. V. ir M. M. veiksmai, pasireiškę agresija, buvo įžūlūs ir vandališki, nepriimtini moralės požiūriu, šokiravo aplinkinius. Jie mušėsi tarpusavyje, sugadino svetimą turtą (stalus, suolus, sudaužė stiklinius bokalus), M. M. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais M. M. ir J. V. veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir neabejotinai buvo sukelti nusikalstami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jų konfliktas tęsėsi kurį laiką, visa tai matė kiti asmenys (V. K., G. B., kavinės klientai) ir atitinkamai reagavo – buvo išgąsdinti tokio elgesio, ėmėsi priemonių nutraukti konfliktą ir, aišku, visų jų normalus poilsis, buvimas kavinėje buvo sutrikdytas. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius M. M. ir J. V. veikoje – veikimą tiesiogine tyčia. Nors ir neturėdami išankstinio tikslo sutrikdyti viešąją tvarką, tačiau suvokdami, kad smurtauja viešoje vietoje - kavinėje, matant kitiems asmenims (kavinės darbuotojams, klientams), M. M. ir J. V. privalėjo numatyti, kad sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). Nagrinėjamu atveju, M. M. ir J. V. veiksmai, kuomet jie smurtavo dėl to, kad J. V. nenorėjo, jog M. M. važiuotų namo, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, laikytini padaryti dėl mažareikšmės dingsties.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu anksčiau nurodyti bylos duomenys sudaro tarpusavyje sutampančių, vienas kitą patvirtinančių ir papildančių įrodymų grupę, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys, kad M. M. ir J. V. 2016-12-10, apie 10.50 val., viešojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais M. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad jis gynėsi, nes pajuto pavojų savo sveikatai ir gyvybei, kai prie jo priėjo penki asmenys, grasino, o J. V. bandė trenkti, kad bekonfliktuojant ir besigrumiant su J. V., Š. T. jam taip pat grasino smogti, todėl jis gynėsi, tyčia sužaloti jo nenorėjo, kad išvengti konflikto su J. V. jis negalėjo, nes pastarasis ant jo puolė. Kadangi minėtų M. M. parodymų nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas, teisėjų kolegija šiuos M. M. parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-788/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-P-135-648/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis, sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju, M. M. tyčia pradėjus smūgiuoti J. V. į galvos sritį ar sudavus smūgį Š. T. į veido sritį, pastarieji tuo metu pavojingai kėsinosi į jo sveikatą arba gyvybę, ar kad buvo reali to grėsmė. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo (1 t. 53-56 b. l.), M. M. pats prieina prie J. V., suima abejomis rankomis jam už palto atlapų, kažką pasako ir du kartus dešinės rankos alkūne smogia J. V. į veido sritį, nuo smūgių J. V. nukrenta ant žemės, paskui prie M. M. prieina Š. T., kuriam M. M. suduoda vieną smūgį ranka į veido sritį, nuo kurio šis nukrenta ant žemės ant nugaros ir nebesikelia. Be to, liudytoja V. K. taip pat parodė, kad konfliktas tarp jaunuolių nenurimo ir po barmenės G. B. raginimų liautis, be to, ji pati lindo į tarpą ir bandė atskirti besimušančius asmenis, tačiau jai tai padaryti nepavyko, ji išsigando, kad nenukentėtų ir muštynės tęsėsi toliau. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes ir vaizdo įraše užfiksuotus asmenų veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes byloje nagrinėjamo įvykio metu M. M. nebuvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus ar pavojingo kėsinimosi tiesioginė grėsmė, nuo kurio jis galėtų gintis naudojant jėgą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. M. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio.

Taigi byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. ir J. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

M. M. ir J. V. 2016-12-10, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešojoje vietoje - kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi, o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 išteisinamasis nuosprendis, kuriuo M. M. ir J. V. išteisinti, kaip nepadarę nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio požymių, naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo M. M. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o baudžiamoji byla J. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutrauktina.

Teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1, 2 d.). Už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

M. M. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso metu, nesigailėjo ir savo veiksmų nevertino kritiškai. Tačiau M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą 30 Eur žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, 77,63 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų dėl nukentėjusiojo Š. T. gydymo (1 t. 8, 71, 73, 74, 77 b. l.). M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė nustatyta asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, jog 2016-12-10 11.43 val. M. M. buvo nustatytas 1.35 promilių girtumas (1 t. 165 b. l.). Taip pat M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nes M. M. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui. M. M. tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, atsiprašė Š. T., dirba, yra išsituokęs, teistas, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų dėl bausmės skyrimo, M. M. už Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo M. M. skiriamą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, subendrinti su neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis prokuroro prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsniu, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyta, su kokiu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme reikėtų subendrinti M. M. šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus dviem nuosprendžiais M. M. paskirtas bausmes, galutinė bausmė padidėtų, o nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka būtų suvaržyta. Kadangi tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu ir jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. V. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 71 straipsniais, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: J. V. įvykdė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo. Kaip jau minėta, 30 Eur žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, 77,63 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų dėl nukentėjusiojo Š. T. gydymo, buvo atlygintos. Taip pat iš bylos matyti, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (nors J. V. yra teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu – 2016-12-10 – teistumas buvo išnykęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008)), administracine tvarka baustas, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat buvo gautas L. V. prašymas perduoti J. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Visuma šių paminėtų aplinkybių rodo, jog yra visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos būtinos sąlygos ir pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta L. V., kuri parodė, kad J. V. yra jo sūnus, jie kartu gyvena, palaiko glaudų ryšį, ji jaučiasi atsakinga už byloje nagrinėjamą įvykį. L. V. taip pat patvirtino, kad ji sutinka būti J. V. laiduotoja, gali daryti jam įtaką, kad tokių konfliktų daugiau nepasikartotų, nes jis jos klauso (2 t. 80 b. l.). Iš bylos matyti, kad L. V. neteista, nebausta administracine tvarka (2 t. 72, 74 b. l.), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (2 t. 57-59 b. l.). Iš prašymo ir parodymų galima suprasti, kad L. V. suvokia savo sūnaus J. V. elgesio neteisėtą pobūdį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad J. V. daugiau įstatymų nepažeis. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad L. V. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę J. V. daryti teigiamą įtaką, todėl J. V. gali būti perduotas pagal laidavimą L. V. atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 4 dalis numato, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo L. V. paskirti laiduotoja 1 metų laikotarpiui be užstato, todėl toks laidavimo terminas be užstato ir nustatomas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į J. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, mano, kad šiuo atveju tikslinga J. V. skirti Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 7, 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-10 11 val. iki 2016-12-12 9.05 val. (2 dienas).

M. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą iki M. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį palikti nepakeistas, o sulaikius M. M. jam paskirtas kardomąsias priemones panaikinti ir M. M. grąžinti jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

J. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo paskelbimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą, jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą J. V., panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti J. V., kad, jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Išaiškinti laiduotojai L. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalis).

2 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, pridėtas prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė