Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandrui Prygunkovui, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Monikai Šiaulytei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nukentėjusiajam Š. T., kaltinamiesiems M. M. ir J. V., kaltinamųjų gynėjams advokatams Rolandui Tamašauskui ir Aisčiui Damulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) saugos tarnyba, administratoriumi, anksčiau teistas 6 kartus: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) Šiaulių miesto apylinkės 2009-12-16 teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį – subendrinus bausmes: 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. K. turtinę žalą – 18,83 Eur; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 2015-12-18 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu paskirta 2015-06-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2016-06-14 paleistas lygtinai neatlikęs 10 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) konsultantu, anksčiau teistas 2013-06-03 pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - galutine subendrinta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 3 mėn., kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-12-10 apie 10:50 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje - kavinėje ,,G.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J. V., o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė (duomenys neskelbtini) 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

J. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-12-10 apie 10:50 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) viešojoje vietoje - kavinėje ,,G.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tarpusavyje mušėsi su J. V., o būtent: M. M. tyčia sudavus du smūgius rankos alkūne J. V. į veidą, bei vieną smūgį rankos kumščiu Š. T. į veidą, tuo padarius jam kraujosruvą kaktoje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, J. V. tyčia sudavus M. M. vieną smūgį rankos kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, o M. M. sugriebus rankomis J. V. už galvos, prispaudus jį prie savęs ir stumiant į stalus, suolus, juos vartant, tokiu būdu muštynių metu sugadino svetimą turtą - gadindami stalus, suolus, sudaužydami stiklinius bokalus, tuo padarė (duomenys neskelbtini) 30,00 eurų turtinę žalą, bei tęsdami nusikalstamą veiką ir turėdami vieningą tyčią, J. V. išsilaisvinus, M. M. sudavus vieną smūgį rankos kumščiu į veidą J. V., tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad įvykio dieną kartu su J. V. ir pastarojo kompanija nuvyko į kavinę „G.“. Jis užsisakė maistą išsinešimui. J. V. su draugais kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau lauke prie baro, belaukiant atvykstančio taksi automobilio, tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas. Gal konfliktavo dėl to, kad jis kažkada pastarųjų, kaip apsaugos darbuotojas, neįleido į klubą. J. V. priėjo prie atvykusio taksi automobilio ir trenkė į pastarojo langą. Jis paklausė, kodėl pastarasis taip pasielgė, tačiau atsakymo nesulaukė. J. V. kompanija buvo didesnė. Į jo ir J. V. konfliktą buvo įsiterpęs T.. Bekonfliktuojant ir besigrumiant su J. V., T. jam taip pat grasino smogti. Grumtynių metu galėjo netyčia smogti T.. Grumtynių metu buvo kartu su J. V. nukritęs ant žemės, sustūmęs stalus, netyčia sudaužęs bokalą. Konfliktas vyko tik tarp jo ir J. V.. Jo veiksmai tikrai nebuvo nukreipti į aplinkinius. Jo girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Išvengti konflikto su J. V. negalėjo, nes pastarasis ant jo puolė. T. atsiprašė už suduotą smūgį, pastarasis jam neturi jokių pretenzijų. Už sudaužytą grumtynių metu bokalą jis nedelsiant atsiskaitė su baru. Pastarasis jam irgi neturi jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto vaizdo įrašo (cam 14, 162929706, 162810303) matyti, kad prie įėjimo į kavinę „G.“ tarp išėjusių iš kavinės kaltinamųjų įvyksta konfliktas, kurio metu jie grumėsi, stumdėsi. Konfliktą bandė sustabdyti kartu su kaltinamaisiais kavinėje buvę asmenys. Š. T. įsiterpus tarp kaltinamųjų, M. M. dešine ranka suduoda pastarajam į veidą. Nuo smūgio Š. T. nukrenta ant žemės. Lauke be kaltinamųjų ir jų draugų nieko nėra. Grumtynių metu pastumiami keli stalai. Grumtynės ir susistumdymai vyksta tik tarp kaltinamųjų. Vėliau iš kavinės išeina kavinės darbuotojos, kurios padeda atsikelti nukentėjusiajam Š. T..

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 108/2017(04) nurodyta, kad Š. T. padaryta kraujosruva kaktoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b.l. 63).

J. V. buvo nustatytas 1.99 promilių girtumas (t. 1 b.l. 116).

M. M. buvo nustatytas 1.35 promilių girtumas (t.1 b.l. 165).

Teismas įvertino teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. taikymo: „Taigi taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Teismo metu nustatyta, kad tarp M. M. ir J. V. prie kavinės „G.“ įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji stumdėsi, grumėsi, sudavė smūgius vienas kitam. Duomenų, kad kaltinamieji vienas kitam padarė kūno sužalojimus, nėra. Tiek iš vaizdo medžiagos, tiek iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad konfliktą inicijavo J. V.. Tarp dviejų asmenų įvyko tarpusavio grumtynės, kur abi pusės buvo agresyvios, todėl abi pusės pripažįstamos puolančiomis. „Pažymėtina, kad viešosios tvarkos sutrikdymas negali būti konstatuojamas formaliai nustačius veikos požymius (pvz., kad konflikto vieta yra vieša ir kad konfliktą matė kiti asmenys). Visais atvejais reikia vertinti veikos aplinkybių turinį (kokia konkrečiai tai vieta, kas tie asmenys, matę konfliktą, koks jų santykis su pačiu konfliktu ir pan.). Viešosios tvarkos pažeidimo būtinasis požymis yra padariniai, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.“ (kasacinė nutartis Nr. 2k-448-648/2015). M. M. veiksmai buvo ne tiek chuliganiški, nukreipti į aplinkinius ir aplinką, kiek išprovokuoti pavojingos jam situacijos ir nukreipti į konkretų to pavojaus šaltinį – kaltinamąjį J. V.. Konflikto metu kaltinamuosius bandė išskirti jų draugas Š. T.. Įlindus į tarpą tarp besigrumiančiųjų, M. M. sudavė ranka nukentėjusiajam Š. T. vieną kartą į veidą. Po šio smūgio kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti tik į tarpusavio santykių aiškinimosi, bet ne į aplinkinius. Kaltinamuosius bandė išskirti liudytoja V. K., traukdama į šalį kaltinamąjį J. V.. Abu kaltinamieji liudytojai nieko nesakė, nieko nepadarė, o trumpam aprimo. Nors nukentėjusiajam Š. T. nuo M. M. veiksmų ir buvo padaryta kraujosruva kaktoje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis pretenzijų abiem draugams neturėjo ir neturi, pareiškimą dėl sužalojimo rašyti atsisakė, nesutiko, kad byloje būtų pripažintas nukentėjusiuoju, nes tokiu nesijautė. Pripažįsta, kad smūgį nuo M. M. patyrė dėl savo neapdairumo, nes įsikišo į tarpą tarp besigrumiančiųjų. Dėl grumtynių metu netyčia sudaužyto bokalo kaltinamasis M. M. po konflikto nedelsiant atlygino kavinei padarytą turtinę žalą. Be to kaltinamasis atlygino ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, susijusią su Š. T. gydymu. Kavinės darbas nebuvo sutrikdytas, konfliktas vyko ne kavinės patalpose, o lauke. Apibendrinus išnagrinėtus įrodymus, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose (kasacinė nutartis Nr. 2k-448-648/2015), teismas konstatuoja, kad tarp M. M. ir J. V. įvyko asmeninis konfliktas, kurio metu pastarieji neperžengė privataus konflikto ribų. Iššaukiančių, šokiruojančių, aplinkinius žeminančių veiksmų, kurie liudytų jo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nenustatė, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Kaltinamųjų veiksmuose nebuvo subjektyviojo nusikaltimo požymio kaltės, t. y. byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog M. M. ir J. V. savo veiksmais siekė tyčia sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Darytina išvada, kad M. M. ir J. V. veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., sudėties požymių - kaltės ir padarinių, todėl kaltinamieji dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 1 d., 4 d. numatyta: „Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.“

Nukentėjusiajam Š. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis atsisakė rašyti pareiškimą dėl patirto sužalojimo, būti pripažintas baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju. Taip pat byloje nėra ir prokuroro reikalavimo (Baudžiamojo kodekso 167 str. 2 d.) dėl baudžiamojo persekiojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamiesiems naikintina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamajam M. M. panaikintina kardomoji priemonė – dokumento paėmimas.

2 kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., -

nusprendžia:

M. M. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. požymių.

J. V. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. požymių.

Kaltinamiesiems paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kaltinamajam M. M. panaikinti kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės (duomenys neskelbtini)) paėmimą.

2 kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.