Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.eB2-551-544/2019 pagal pareiškėjos (kreditorės) akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kašgarija“ kreditorių komiteto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, esant suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriui, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto posėdyje kreditorių komiteto balsų dauguma 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas parduoti visą likusį neparduotą įkeistą turtą laisvu pardavimu už didžiausių pasiūlytų kainą bet nustatyti pastato - gyvenamojo namo - intarpo su žemės sklypo nuomos teise minimalią pardavimo kainą 20 000 Eur, o administracinio - gamybinio pastato su žemės sklypo nuomos teise minimalią pardavimo kainą 5 000 Eur; turto pardavimą ne mažesne kaip nustatyta kaina vykdyti 1 mėnesį.

Nurodė, kad su minėtu nutarimu nesutinka, nes nepagrįstai mažos, kelis kartus mažesnės už rinkos kainą įkeisto turto realizavimo kainos nustatymas, turto pardavimas laisvu pardavimu pažeidžia Banko interesus, nes apriboja galimybes gauti didesnį savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Bankas balsavo prieš bankroto administratoriaus pateiktą nutarimo projektą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir siūlė kreditorių komitetui nustatyti įkeisto turto realizavimo varžytynėse tvarką nustatant didesnę kainą, nes nekilnojamojo turto rinka Visagine pastaruoju metu yra suaktyvėjusi dėl bendros padėties nekilnojamojo turto rinkoje ir numatomų investicijų iš užsienio. Todėl Bankas mano, kad į jo pasiūlytą likusio neparduoto atsakovės turto pardavimo tvarką ir turto kainą buvo neatsižvelgta nepagrįstai.

Bankroto administratorės nuomone, Banko siūloma turto pardavimo tvarka neatitinka protingumo, ekonomiškumo principų, ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes bankroto procesas galimai užsitęstų dar apie metus, jis būtų vilkinamas, didėtų su juo susijusios išlaidos, o tai pažeistų kitų kreditorių interesus, nes jie gautų mažesnę pajamų dalį savo reikalavimų tenkinimui. Bankas teisę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą gali realizuoti perimdamas varžytynėse neparduotą turtą ir realizuodamas jį priimtina kaina, ir tai jam buvo siūloma padaryti tris kartus, tačiau jis su tuo nesutiko ir vėl nepagrįstai bando inicijuoti naują turto pardavimą varžytinių būdu bankroto procese ir bankrutuojančios įmonės lėšomis. Be to, Banko suteiktas kreditas bendrovei buvo užtikrintas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" išduota garantija, todėl trūkstamą lėšų dalį prievolės įvykdymui turėtų sumokėti garantas, todėl jo interesai bet kuriuo atveju nebūtų pažeisti.

Bankas neįrodė, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina nepagrįstai maža (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), ir remiasi tik teoriniais pasvarstymais dėl suaktyvėjusio nekilnojamo turto rinkos Visagino mieste ir vieša informacija apie galimas investicijas.

Nurodo, kad priešingai nei skunde teigia Bankas, kreditorių komiteto 2-uoju darbotvarkės klausimu nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina yra pagrįsta, atitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies, 1, 3 punktų reikalavimus, protingumo kriterijus ir sudaro pagrindą sklandžiai baigti BUAB „Kašgarija“ bankroto procesą.

Skundas netenkinamas.

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas.

Nustatyta, kad pareiškėjai AB Šiaulių bankui atsakovės BUAB „Kašgarija“ skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti yra įkeistas atsakovės turtas – administracinis - gamybinis pastatas, žymėjimas - lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 0,5558 ha žemės sklypo nuomos teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatas - gyvenamasis namas – intarpas, žymėjimas IA3p, esantis (duomenys neskelbtini) tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 0,0145 ha žemės sklypo nuomos teise, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju byloje neįrodinėjama, kad buvo padaryta esminių BUAB „Kašgarija“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo, kreditorių komiteto narių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėto ir (ar) nepagrįsto nutarimo priėmimą, ar patvirtinančių kreditorių komiteto kompetencijos neįgyvendinimą.

Skunde pareiškėja tvirtina, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia jos, kaip hipotekos kreditorės, teises ir teisėtus interesus, apriboja galimybę gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą dėl to, kad įkeistą nekilnojamąjį turtą buvo nutarta pardavinėti laisvu pardavimu už nepagrįstai mažą ir neatitinkančią rinkos vertės kainą, kurią nustatant nebuvo įvertinta tai, kad: nekilnojamojo turto rinka Visagine pastaruoju metu suaktyvėjusi dėl bendros padėties turto rinkoje; administracinės gamybinės paskirties pastatai yra paklausūs; Visagine ruošiasi statyti gamyklą JK medicinos prietaisų gamintojas „Intersurgical“, po ko nekilnojamojo turto kainos kils.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs Banko skundą, patikrinęs jame nurodytų pagrindų buvimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ginčijamas nutarimas neprieštarauja įstatymų reikalavimams, nepažeidžia Banko, kitų bendrovės kreditorių, bankrutavusios įmonės interesų, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Įstatymai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikomi bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. ĮBĮ 33 straipsnyje numatyta, kad bankrutavusio įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamas ir įkeistas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu; neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams; nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vyriausybė 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše išsamiai nustatė bankrutuojančių ar bankrutavusių juridinių asmenų turto pardavimo iš varžytynių tvarką. Minėtame apraše nereglamentuojami parduodamo turto pradinės kainos nustatymo kriterijai. Įgyvendindamas įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo kompetenciją, parduodamo turto kainą nustato kreditorių susirinkimas, įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į realią galimybę parduoti turtą ir tokio veiksmo trukmę (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi šioje byloje visos kreditorių reikalavimo teisės perduotos kreditorių komitetui, minėta kompetencija priklauso kreditorių komitetui (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 25 straipsnis) ir jis turėjo kompetenciją nuspręsti dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos.

Šioje byloje nustatyta, kad BUAB „Kašgarija“ bankroto proceso metu Bankui įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės buvo realizuojami pagal kreditorių komiteto nutarimais nustatytą tvarką ir kainą. Šiais klausimais buvo priimta ir įvykdyta eilė kreditorių komiteto posėdžio nutarimų. Būtent: 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 1 buvo priimtas nutarimas 5 darbotvarkės klausimu įkeistą turtą pardavinėti Vyriausybės nustatyta varžytinių tvarka ir įkaito turėtojo nustatyta tvarka ir kaina pagal priedą Nr. 1; 2017 m. spalio 30 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 3 buvo priimtas nutarimas įkeistą turtą pardavinėti laisvu pardavimu, apie turto pardavimą skelbiant internetiniame tinklapyje, ir pirmą mėnesį nustatant turto (duomenys neskelbtini) pradinę pardavimo kainą 85 000 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 47 000 Eur pradinio pardavimo kainą; du mėnesius turtą pardavinėti nustatant atitinkamai 72 000 Eur ir 45 000 Eur; 2018 m. vasario 8 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 4 buvo priimtas nutarimas visą įmonės nekilnojamąjį turtą pardavinėti dvejose varžytinėse, o jo nepardavus du mėnesius vykdyti laisvą pardavimą; 2018 m. balandžio 12 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 10 buvo nutarta įkeistą turtą pardavinėti laisvu pardavimu, apie tai skelbiant internetiniuose tinklapiuose 3 mėnesius; 2018 m. liepos 17 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 5 buvo priimtas nutarimas įkeistą turtą pardavinėti dvejose varžytinėse, o, jo nepardavus varžytinėse, 2 mėnesius vykdyti laisvą turto pardavimą, apie tai skelbiant atitinkamuose tinklapiuose, pradinę turto (duomenys neskelbtini) vertę pirmosiose, antrosiose varžytinėse bei laisvo pardavimo kainą nustatant 43 000 Eur, o turto (duomenys neskelbtini). pirmųjų varžytinių pradinę kainą nustatant 57 000 Eur, antrųjų varžytinių – 56 000 Eur, laisvo pardavimo kainą – 55 000 Eur; 2018 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 8 buvo priimtas nutarimas viso likusio neparduoto įmonės turto pardavimą vykdyti laisvu pardavimu tris mėnesius, nustatyti nekilnojamajam turtui minimalias pardavimo kainas kiekvienam mėnesiui, apie turto pardavimą skelbiant internetiniame tinklapyje, pastatui – gyvenamajam namui su žemės nuomos teise nustatant atitinkamai 42 000 Eur, 41 000 Eur, 40 000 Eur kainą, administraciniam - gamybiniam pastatui su žemės nuomos teise – 52 000 Eur, 49 000 Eur, 46 000 Eur kainą.

Taigi, vykdant įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą šešiose varžytinėse ir laisvu pardavimu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio pagal aukščiau nurodytų kreditorių komiteto posėdžių nutarimais nustatytą administracinio - gamybinio pastato, žymėjimas - lB4p, su 0,5558 ha žemės sklypo nuomos teise pardavimo kainą nuo 85 000 Eur iki 43 000 Eur (per tris mėnesius) ir pastato – gyvenamojo namo – intarpo, žymėjimas I A3p, su 0,0145 ha, žemės sklypo nuomos teise pardavimo kainą nuo 47 000 Eur iki 40 000 Eur turtas nebuvo realizuotas, nes nei karto neįvyko varžytinės ir neatsirado nei vienas potencialus pirkėjas, kuris būtų pareiškęs norą įsigyti turtą už kreditorių komiteto nustatytas bent minimalias kainas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ankstesnė, nevienkartinai ir esmėje atsižvelgiant tik į įkaito turėtojos AB Šiaulių banko valią nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo tvarka ir kaina nepasiteisino. Toks ilgalaikis turto nerealizavimas abiem būdais neaptvirtina pareiškėjos skundo argumentų nei apie nekilnojamojo turto rinkos Visagine suaktyvėjimą, nei apie administracinės gamybinės paskirties pastatų paklausą.

Iš 2018 m. spalio 24 d., 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Kašgarija“ bankroto administratorės prašymų Bankui bei duomenų apie varžytinių eigą matyti, kad Bankui tris kartus buvo siūloma perimti nuosavybėn įkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau jis su tuo nesutiko ir pateikė pasiūlymą, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 11 komiteto nariai nustatytų tokią turto realizavimo varžytynėse tvarką ir kainą: pastato - gyvenamojo namo - intarpo (duomenys neskelbtini) tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teise varžytynių pradinę kainą 1-osiose varžytynėse - 39 000,00 Eur; 2-osiose varžytynėse - 38 000,00 Eur; 3-osiose varžytynėse -37 000,00 Eur; 4-osiose varžytynėse - 36 000,00 Eur; administracinio - gamybinio pastato su žemės sklypo 0,5558 ha nuomos teise varžytynių pradinę kainą 1-osiose varžytynėse - 40 000,00 Eur; 2-osiose varžytynėse - 38 000,00 Eur, 3-osiose varžytynėse - 36 000,00 Eur; 4-osiose varžytynėse - 34 000,00 Eur (12,5 €/kv. m.).

Pažymėtina, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

Šioje byloje ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas pasibaigė, todėl 2018 m. spalio 26 d. kreditorių komiteto protokolo Nr. 6 nutarimu ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto protokolo Nr. 11 nutarimu kreditorių komitetas buvo nutaręs bendrovės likvidavimo procedūrą pratęsti atitinkamai 10 ir 4 mėnesiams būtent todėl, kad užsitęsė įkeistų pastatų pardavimo procesas, kadangi įkaito turėtojas nemažina pardavimo kainos ir atsisako perimti įkeistus pastatus. Šių nutarimų pagrindais bankroto administratorės prašymu Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis BUAB „Kašgarija“ likvidavimo terminą pratęsė atitinkamai iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.

Nors Bankas ir nesutinka su skundžiamu nutarimu nustatyta turto realizavimo tvarka ir pradine kaina, tačiau objektyvių, patikimų ir įtikinamų argumentų ir duomenų, pagrindžiančių galimybę už anksčiau nustatytą kainą (nuo 36 000 Eur iki 39 000 Eur ir 34 0000 Eur iki 40 000 Eur) sėkmingai realizuoti įmonei priklausantį įkeistą turtą varžytinėse, nepateikia. Teismas nesutinka su vertinimu, kad įkeisto turto pardavimas varžytinėse būtų efektyvesnis, nes priklausomai nuo to, ar įkeistas turtas bus pardavinėjamas varžytinėse ar laisvu pardavimu, bendrovės ir kreditorių interesai nenukentės, nes abiem atvejais potencialūs pirkėjai galės tarpusavyje konkuruoti ir pasiūlyti optimalią kainą. Tačiau, kaip jau minėta, įkeistas turtas 6 kartus buvo pardavinėjamas varžytinėse, apie dvejus metus pardavinėjamas laisvu pardavimu, tačiau nei varžytinės, nei laisvas turto pardavimas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, turto pardavimas varžytinėse už nustatytą kainą pakankamai ilgą laiką neužtikrino turto pardavimo, taigi iš esmės negali būti laikomas efektyvesniu, skaidresniu ar protingesniu turto pardavimo būdu.

Todėl, teismo nuomone, esant virš nustatytoms aplinkybėms 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto posėdyje Nr. 11 komiteto nariai, įvertinę faktus, kad: įkeistas turtas nebuvo realizuotas per kelias neįvykusias varžytines neatsiradus pirkėjui; turtas nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio nebuvo realizuotas laisvame pardavime neatsiradus nei vienam pirkėjui dėl galimai dėl per aukštos turto kainos; jau du kartus pratęstas ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas; turto pardavimo tvarka ir kaina turi būti nustatyti atsižvelgiant į ekonominio naudingumo aspektą; ateityje turto realizavimo trukmė gali nepagrįstai ilgai užtrukti; Bankas turi galimybę perimti turtą ir gauti reikalavimo patenkinimą iš garanto UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, - turėjo faktinį pagrindą spręsti apie ilgalaikį neracionalų bankroto proceso metu gautų lėšų panaudojimą, apie nepagrįstą kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių sumažėjimą dėl užsitęsusios turto realizavimo procedūros ir nepagrįstai didelės jo vertės nustatymo ir šiais pagrindais nepritarti aukščiau aprašytam pareiškėjos pasiūlymui dėl turto pardavimo tvarkos ir jos siūlomos pradinės kainos nustatymo. Šioje vietoje pažymėtina, kad parduodamo turto pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas, nes jo kaina, priklausomai nuo to, ar turtas patrauklus ar pirkėjų nedominantis, gali tiek padidėti, tiek sumažėti.

Pareiškėja AB Šiaulių bankas skunde remiasi tuo, kad nepagrįstai mažos įkeisto turto realizavimo kainos nustatymas ir turto pardavimas laisvu pardavimu pažeidžia Banko, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, nes apriboja galimybę gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą. Tačiau atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Ginčo turto pardavimas nėra susijęs tik su Banko teisėmis ir interesais, nes visi kreditoriai, įskaitant ir juos atstovaujančius kreditorių komiteto narius, yra suinteresuoti kontroliuoti įkeisto turto pardavimą už didžiausią kainą tam, kad būtų pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas. Visi kreditoriai, kaip kolektyvinio proceso nariai, įskaitant ir Banką, turi būti suinteresuoti kuo operatyvesniu ir protingu bankroto proceso terminu, nes dėl to didėja įvairių rūšių administravimo išlaidos, kurios tenkinamos iš tų pačių lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių finansiniai reikalavimai.

Pareiškėjos tvirtinimas skunde, kad ateityje Visagino mieste nekilnojamojo turto rinkos kainos kils, nes gamyklą ruošiasi statyti JK medicinos prietaisų gamintojas „Intersurgical“, tėra nepagrįsta prielaida, nepatvirtinanti, kad per protingą terminą po paskutinių varžytinių proceso įvyks tokio pobūdžio ir masto ekonominiai ir fiskaliniai pokyčiai, kad turto vertė, paklausa ir galimybės operatyviai turtą realizuoti esminiai pasikeis. Todėl šie argumentai niekaip neįtakoja ginčijamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl virš aptarto teisinio reguliavimo bankrutavusios įmonės bankroto byla negali tęstis neapibrėžtą terminą, o bankroto administratorius bankrutavusios įmonės sąskaita negali bankrutavusios įmonės turto pardavinėti tol, kol dėl galimų investicijų pakils nekilnojamojo turto vertė ir paklausa.

Teismo nuomone, pareiškėja AB Šiaulių bankas neįrodė, jog ginčijamu nutarimu nustatyta bendrovės Bankui įkeisto turto pradavimo tvarka ir kaina, įvertinus nustatytas aukščiau nutartyje išdėstytas aplinkybes, yra akivaizdžiai neteisinga, pažeidžianti bendrovės, visų jos kreditorių interesus ir neužtikrina šių subjektų interesų pusiausvyros.

BUAB „Kašgarija“ bankroto administratorė UAB „Audata“ prašo priteisti 360,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti už atsiliepimo į skundą surašymą ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas sprendžia, jog netenkinus kreditorės skundo dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo teismo procesinio sprendimo pagrindu skundą padavusiai kreditorei atsirado prievolė atlyginti bankroto administratorės turėtas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijos dėl darbo užmokesčio dydžio).

Vadovaujantis išdėstytu ir ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, CPK 290, 291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

n u taria:

netenkinti pareiškėjos AB Šiaulių banko skundo dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių komiteto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Priteisti atsakovei BUAB „Kašgarija“ (juridinio asmens kodas 155599486) iš AB Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 360,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.