Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-227-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
2S-227-828/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04202-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-227-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04202-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.2.6.12.3.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-04 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. R. pateikė prašymą išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T. 4 punkto, kuriame numatyta, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, sąlygas, nurodant ar taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas reiškia neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio ar įsipareigojimą apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

2. Nurodė, kad teisme gautas antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, kuriame teigiama, kad A. R. pažeidė taikos sutartimi numatytą sąlygą neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą.

3. Ieškovė šį taikos sutarties punktą supranta kaip įsipareigojimą neperstumti akmens ant įvažiavimo, t.y. servitutinio kelio, kad atsakovas A. T. galėtų nevaržomai naudotis servitutiniu keliu ir patekti į E. T. žemės sklypą. Jokių kitų įsipareigojimų, susijusių su akmens buvimo vietos keitimu ieškovė taikos sutartimi neprisiėmė.

4. Pabrėžia, kad tiek Panevėžio apygardos teismas 2019-04-25 spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto dėl taikos sutarties 4 punkto nevykdymo išdavimo, teisėtumo, tiek antstolis taikos sutarties 4 punkte įtvirtintą ieškovės įsipareigojimą supranta ir aiškina, kaip įsipareigojimą apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

5. Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jei akmuo yra už servitutinio kelio ribos, jokių pretenzijų dėl negalėjimo naudotis įvažiavimu atsakovas negali reikšti, nes jam nesuteikta teisė naudotis teritorija už servitutinio kelio ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ant kurio stovi ginčo akmuo.

6. Mano, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019 išvada, kad taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė apskritai nekeisti akmens buvimo vietos, yra teisiškai nepagrįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-12-04 nutartimi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo atmetė.

8. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad taikos sutarties 4 punktu buvo susitarta tik dėl to, kad ji akmens neperstums ant servitutinio kelio. Pasisakė, kad per derybas dėl taikos sutarties sudarymo, šalys susitarė, kad ieškovė patrauks toliau nuo servitutinio kelio, akmenį, kad būtų patogiau pravažiuoti su didesne transporto priemone. Tik tada, kai ieškovė patraukė akmenį toliau nuo įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, t. y. toliau nuo servitutinio kelio, šalys sudarė taikos sutartį.

9. Teismas pabrėžė, kad ginčo, jog ieškovė pažeidė servitutinio kelio ribas, nebuvo, t. y. akmuo nestovėjo ant servitutinio kelio. Nurodė, kad taikos sutartimi ieškovei nėra draudžiama akmenį perstumti giliau į savo žemės sklypo pusę arba iš vis nuimti, svarbu, kad neblogintų atsakovo padėties, t. y. akmens nestumtų ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui yra patvirtinusi, kad taikos sutarties sąlygos jai yra aiškios ir su jomis sutinka, todėl teikdama prašymą dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto išaiškinimo, siekia minėtą punktą interpretuoti savo naudai, išvengiant sankcijos už teismo nutarties nevykdymą, kadangi po taikos sutarties patvirtinimo, pakeitė akmens padėtį, nei jo padėtis buvo šalims pasirašant taikos sutartį.

11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019 15-16 punktuose nurodyta, kad A. R. įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Tačiau atsakovo pateiktos nuotraukos ir ieškovės žemės sklypo situacijos schema, patvirtina, kad ginčo akmuo yra perkeltas iš savo ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę.

12. Teismas sprendė, kad taikos sutarties 4 punktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, jame neminimas servitutinis kelias, todėl teismas neturi jokio pagrindo aiškinti to, ko jis šioje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė A. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2019-12-04 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. R. prašymą dėl 2018-04-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto išaiškinimo tenkinti: išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2018-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T. 4 punktą, nurodant ar jame įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą reiškia įsipareigojimą neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio ar įsipareigojimą apskritai nekeisti akmens buvimo vietos.

14. Nurodo, kad vykdymo procese tarp ieškovės ir atsakovo, vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 4 punkto išdavusių teismų bei vykdomąjį raštą priėmusio vykdyti antstolio A. B., yra iškilęs ginčas dėl taikos sutarties 4 punkto sąlygų aiškinimo.

15. Teigia, kad skundžiamos nutarties išvada dėl taikos sutarties 4 punkto aiškumo grindžiama faktais (ginčo šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo turiniu), kurie tvirtinant taikos sutartį net nebuvo nagrinėjami.

16. Iš skundžiamos nutarties galima spręsti, kad teismas įvažiavimu į atsakovės žemės sklypą laiko ne tik 4 metrų servitutinio kelio dalį, bet ir žemės sklypo dalį, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei. Aptariamo punkto esmė – atsakovo teisė netrukdomai naudotis 4 metrų pločio įvažiavimu (servitutiniu keliu), todėl teismo vertinimas, kad taikos sutartyje servitutinis kelias neminimas yra nepagrįstas.

17. Mano, kad nutarties argumentas, kad ieškovė suteikė teisę atsakovei pravažiavimo tikslu naudotis svetimu daiktu (ieškovei priklausančiu sklypu), iš esmės reikštų išėjimą už priešieškinio ribų ir prieštarautų nuosavybės teisių neliečiamumo principui.

18. Apeliantė teigia, kad ginčo akmens buvimo vieta nebuvo fiksuota jokiais matavimo būdais. Neaišku kokiu pagrindu teismas sprendė, kad akmens vietą pakeitė būtent ieškovė.

19. Atkreipia dėmesį, kad būtinybę išaiškinti taikos sutarties 4 punktą patvirtina išvadų dėl ieškovės teisės keisti ginčo akmens buvimo vietą prieštaringumas teismų procesiniuose sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti teismo procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

22. Remiantis bylos duomenimis, vienas iš atsakovės E. T. priešieškinio reikalavimų buvo įpareigoti ieškovę A. R. iškart nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis pašalinti rusvos spalvos akmenį, pastatytą ant įvažiavimo į jos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., nurodant, kad jei akmuo per nurodytą terminą nebus pašalintas, akmenį savo lėšomis pašalins atsakovė, o jos patirtos išlaidos bus išieškotos iš ieškovės. Priešieškinyje buvo pabrėžiama, kad ieškovė savo žemės sklype yra pastačiusi akmenį prie įvažiavimo į atsakovės sklypą taip, kad tik siauru lengvuoju automobiliu galima įvažiuoti į atsakovės namų valdą.

23. Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.

24. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2018-04-09 ginčo šalys, t. y. A. R. ir E. T., pateiktame pareiškime nurodė, kad tarpusavio nuolaidomis, išsprendė kilusį civilinį ginčą ir prašė patvirtinti šalių taikos sutartį. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, ginčo šalims teismo posėdyje patvirtinus, kad taikos sutarties sąlygos joms aiškios ir suprantamos, tenkino šalių prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Panevėžio apygardos teismo 2018-06-26 nutartimi buvo atmestas ieškovės A. R. atskirasis skundas, kuriuo pastaroji prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-09 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas patvirtino taikos sutartį, kurios sąlygos neatitinka ieškovės valios bei, kad liko neišspręsti ieškinio reikalavimai.

25. Nuo paminėtos Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo dienos procesinis sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis įsiteisėjo. Nepaisant to ar ginčo šalis sutinka su priimtu procesiniu sprendimu ar nesutinka, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

26. Teismo sprendimo išaiškinimo galimybė įtvirtinta CPK 278 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jei teismo sprendimas yra neaiškus, tai sprendimą priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygą.

28. Pirmosios instancijos teismas, detaliai atsakydamas į ieškovės prašymo argumentus, pažymėjo, kad apeliantei jokiais procesiniais sprendimais nedraudžiama keisti ginčo akmens padėties – perstumti giliau į savo žemės sklypą arba iš viso nuimti, bet ji negali bloginti atsakovės procesinių teisių perėmėjo padėties, t. y. nustumti akmenį ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Su šia išvada visiškai sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas. Juolab, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2019-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019, išnagrinėjus A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-02-13 nutarties, kuria tenkintas atsakovės teisių perėmėjo A. T. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, tuo pagrindu, kad A. R. nevykdo taikos sutarties 4 punkto sąlygos, konstatuota, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktas aiškiai nustatė, jog A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Teismas vertino, kad į bylą A. T. pateiktos nuotraukos ir A. R. žemės sklypo situacijos schema, patvirtinta, kad ginčo akmuo yra perkeltas iš savo ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę. Dėl A. R. argumentų, kad matininko matavimai patvirtina, kad ginčo akmuo yra už servitutinio kelio ribos, teismas pasisakė, kad tai niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo pakeista akmens buvimo vieta, į vietą, kuri draudžiama taikos sutarties 4 punktu.

29. Taigi tiek iš taikos sutarties 4 punkto, tiek iš aptartų teismų procesinių sprendimų, akivaizdu, kad ginčo akmens buvimo vieta po taikos sutarties sudarymo negali būti keičiama į tokią vietą, kuri blogintų atsakovės (jos teisių perėmėjų) galimybes naudotis įvažiavimu (ir su didesne transporto priemone), palyginus su ta vieta, kuri buvo taikos sutarties sudarymo metu. T,y. akmuo, neatsižvelgiant į servituto ribas, negali būti perstumtas nei arčiau įvažiavimo į A. T. žemės sklypą nei į kitą vietą, jei dėl to pabloginamos galimybės patekti (ir su didesne transporto priemone) į A. T. žemės sklypą, palyginus šias galimybes su buvusiomis taikos sutarties sudarymo metu. Tokia išvada seka ir iš to, jog, kaip patvirtina bylos medžiaga, viena iš ginčo kilimo priežasčių buvo ne tai, kad akmuo stovi ant servitutinio kelio, o tai, kad akmens, kuris stovi ieškovės nuosavybėje, padėtis trukdo įvažiuoti į A. T. žemės sklypą. Todėl, nepaisant apeliantės subjektyvios nuomonės, jos įsipareigojimas, nustatytas taikos sutarties 4 punkte iš esmės susietas ne su servitutiniu keliu, o su netrukdomu atsakovės (jos teisių perėmėjo) naudojimusi įvažiavimu.

30. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji CPK 278 straipsnio pagrindu negali ginčyti teismo procesiniu sprendimu, jos prašymu, patvirtintų, taikos sutarties sąlygų. Sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019), ko akivaizdžiai siekia apeliantė. Apeliantės teiginiai dėl būtinybės sukonkretinti taikos sutarties 4 punktą, reikštų įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad negali aiškinti to, ko netyrė ir nekonstatavo.

31. Vertinant procesinio sprendimo išaiškinimo būtinybę, taip pat nėra jokio pagrindo vadovautis apeliantės cituojamu kasacinio teismo išaiškinimu, kad taikos sutarties sudarymo procese <...> pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės <...>, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, tuo aspektu, kad paminėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, šios civilinės bylos atnaujinimo pagrindų ir taikos sutarties ginčijimo, o ne dėl CK 278 straipsnio taikymo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia būtinybės taikyti sprendimo išaiškinimo institutą šioje civilinėje byloje. O tai, kad apeliantė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus supranta ir interpretuoja savaip, nereiškia, kad teismo sprendimas, kuris turi būti vykdytinas, turėtų būti aiškinamas būtent pagal jos nuožiūrą.

33. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą bei pagrįstai atmetė A. R. prašymą išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-04 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vygintas Mažuika