Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), atstovui pagal įgaliojimą advokatui Petrui Simėnui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 4 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, (duomenys neskelbtini) vieną kartą lytiškai santykiavo su mažamete (duomenys neskelbtini) prieš jos valią.

Be to, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas mažametės (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, (duomenys neskelbtini) vieną kartą lytiškai santykiavo su mažamete (duomenys neskelbtini) prieš jos valią.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis (duomenys neskelbtini) kaltu prisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) parodė vietas, kur lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą ir liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Mažametė nukentėjusioji (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė vietas, kur lytiškai santykiavo su (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

Mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą ir liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini)- ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini)- ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta kad (duomenys neskelbtini).

Iš Gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra gimusi (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: 1. (duomenys neskelbtini) protinis išsivystymas, jos pažintinės veiklos (suvokimo, atminties, mąstymo, atkūrimo) ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį; 2. (duomenys neskelbtini) byloje nagrinėjamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) nenustatyta tokių psichikos ar emocinių sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti byloje tiriamų įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Vertinant (duomenys neskelbtini) parodymus, rekomenduojama kritiškai vertinti jos siekį prisiimti atsakomybę už byloje tiriamus įvykius; 3. Turimų duomenų analizė rodo, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas buvo kilęs kaip atsakas į kaltinamojo veiksmus, o ne dėl rodomos iniciatyvos ir atitinkantis santykių su kaltinamuoju kontekstą (santykiai buvo romantiniai, tęstiniai) ir jos būseną (buvo/yra įsimylėjusi, dėl ko ženkliai sumažėjo kritiškas aplinkybių vertinimas ir įvykių prognozė).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Šioje baudžiamojoje byloje E. K. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, t. y. kaltinamas išžaginęs nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška pastarosios būkle dėl mažametystės.

Išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. K. veikoje nėra BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl jis yra išteisinamas dėl jam inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnyje, ir jais pagrindžiamų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Teismas apie mažamečio asmens sugebėjimą teisingai suprasti daromų su juo veiksmų esmę turi spręsti vadovaudamasis gauta psichiatrine–psichologine ekspertize bei vertindamas nustatytas ir šioms išvadoms reikšmingas kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-527/2011, 1A-293-518/2015). Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas, spręsdamas klausimą dėl bejėgiškos būklės požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar jo sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-349-696/2015).

Išžaginimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nepakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, numatė arba turėjo ir galėjo numatyti, kad lytiškai santykiauja su neturinčiu keturiolikos metų asmeniu. Išžaginimas taip pat suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš pastarojo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės ir kaltininkas nori tokių lytinių santykių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina teisiamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą ar kitas svarbias bylos aplinkybes. Tokios išvados padaromos pašalinus visus prieštaravimus, argumentuotai paneigus visas abejones ir neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Tuo atveju, kai nuosprendyje padarytų išvadų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai ar surinktų įrodymų nepakanka padaryti atitinkamas išvadas, nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (kasacinė nutartis 2K-527/2011).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) protinis išsivystymas, jos pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį, byloje nagrinėjamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nenustatyta tokių psichikos ar emocinių sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti byloje tiriamų įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Be to, minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas atlikti lytinius santykius buvo kilęs kaip atsakas į kaltinamojo veiksmus, o ne dėl rodomos iniciatyvos, ir atitinkantis santykių su kaltinamuoju kontekstą (santykiai buvo romantiniai, tęstiniai) ir jos būseną (buvo/yra įsimylėjusi, dėl to ženkliai sumažėjo kritiškas aplinkybių vertinimas ir įvykių prognozė). Taigi, ekspertizės akto išvados neduoda pagrindo spręsti, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas atlikti lytinius santykius su (duomenys neskelbtini) būtų buvęs tik formalus ir pastaroji nebūtų suvokusi ar nebūtų galėjusi suvokti su ja atliekamų veiksmų (lytinio santykiavimo) esmės. Priešingai, ekspertizės akte nurodytos išvados patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) protinis išsivystymas atitinka statistinį amžiaus vidurkį, ji jokių psichikos ar emocinių sutrikimų neturėjo ir neturi, o jos sutikimas santykiauti, arba, kaip nurodoma ekspertizės akte, „atsakas į kaltinamojo veiksmus <...> atitinkantis santykių su kaltinamuoju kontekstą (santykiai buvo romantiniai, tęstiniai)“, teismo įsitikinimu, buvo sąmoningas, suvokiant su ja atliekamų veiksmų esmę. Pažymėtina, kad atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas, apsisprendimas lytiškai santykiauti su kaltinamuoju, (duomenys neskelbtini) suvokiant lytinių santykių esmę, buvo sąlygotas jos ir kaltinamojo esama draugyste, tarpusavio simpatija, meile, o ne kaltinamojo kokių nors smurtinių veiksmų, apgaulės ar kaip nukentėjusiosios mažametystės pasekmė.

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo pora su (duomenys neskelbtini), pradžioje buvo kaip draugai, vėliau tarp jų buvo meilė, lytiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) vyko būtent (duomenys neskelbtini) iniciatyva, jiems abiem sutinkant, prieš (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas joks smurtas, jis lytinių santykių nereikalavo, jam atrodė, kad (duomenys neskelbtini) apie lytinius santykius turi supratimą, įvykių metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, po atliktų lytinių santykių draugystės su nukentėjusiąja nenutraukė. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur pastaroji nurodė, jog abu lytiniai aktai, t. y. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) vyko jos iniciatyva ir noru, ji nesijaučia nukentėjusiąja, su savo mama buvo anksčiau kalbėjusi apie lytinius santykius. Nukentėjusiosios motina (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad dukrai apie lytinius santykius, meilę, apie viską paaiškino, kai pastarajai buvo (duomenys neskelbtini) metų, o kai dukra susirado vaikiną, dukros dar kartą klausė, ar ši žino, kas yra lytiniai santykiai, ir pastaroji pasakė, jog žino ir viską supranta, be to, dukra jai nurodė, jog lytiniai santykiai su kaltinamuoju vyko jos (dukros) noru ir abiejų sutikimu, kad būtent pati dukra abu kartus pasiūlė kaltinamajam atlikti lytinį aktą, todėl ji (duomenys neskelbtini) mano, kad prievartos nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo motina (duomenys neskelbtini) parodė, jog sūnus jai sakė, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja vyko abiejų sutikimu, be to, ir pati nukentėjusioji jai taip pat nurodė, jog lytinis santykiavimas vyko abiejų sutikimu.

Teismo vertinimu, aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) lytiškai santykiaudamas su mažamete nukentėjusiąja, pastarosios atžvilgiu nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų, nesiekė pasinaudoti nukentėjusiosios mažametyste, lytiniai santykiai vyko abiejų asmenų sutikimu ir noru. Pastebėtina, kad iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog mažametė nukentėjusioji dar iki nagrinėjamų įvykių, t. y. iki (duomenys neskelbtini), turėjo pakankamai žinių apie lytinius santykius ir jų esmę, apie tai savo nuomonę pareiškė ne tik kaltinamasis, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji bei jos motina, taip pat nukentėjusiosios atžvilgiu atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagal mažametės nukentėjusiosios psichinę, socialinę brandą ir turimas žinias apie lytinius santykius jos sutikimas atlikti lytinius santykius su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) nelaikytinas tik formaliu sutikimu santykiauti, ji nebuvo bejėgiškos būklės, (duomenys neskelbtini) ne tik sąmoningai davė sutikimą lytiškai santykiauti, suvokdama šių veiksmų esmę, tačiau ir buvo, kaip matyti iš jos pačios bei kaltinamojo parodymų, aktyvi seksualinių santykių iniciatorė, (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai (lytiniai santykiai su mažamete nukentėjusiąja) negali būti kvalifikuojami pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nes lytiniai santykiai su mažamete nukentėjusiąja nevyko prieš jos valią, ji nebuvo bejėgiškos būklės. Darydamas tokią išvadą teismas vertina ir tą aplinkybę, kad nagrinėjamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo ką tik sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini), todėl dėsninga, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kuriai įvykių metu buvo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, psichinė bei socialinė branda labai skirtis negalėjo. Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis E. K. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini) ir 149 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini) išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str., teismas

nusprendžia:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini), 149 straipsnio 4 dalį (duomenys neskelbtini) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.