Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam T. V. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Sigridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) bei nuteistas: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą - laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės skiriamos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir paskirta T. V. galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 144 straipsnyje bei nuteistas: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą - laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje padarymą - laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės skiriamos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir paskirta A. M. galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta A. M. galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš T. V. ir A. M. solidariai priteista 245,91 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. kovo 14 d. apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tarpusavio konflikto su A. Š. metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė bei kojomis įspyrė A. Š. į galvos sritį, nugriovė A. Š. ant žemės, taip padarydami nukentėjusiajam A. Š. muštinę žaizdą kairėje ausyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimą, kairio smilkinkaulio – skruostikaulio kaulo lūžimą, pakauškaulio ir kairės vidurinės pamato duobės kaulų lūžimus, sukėlusius A. Š. sunkų sveikatos surikdymą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

2. Be to, T. V. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 144 straipsnį už tai, kad sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent: 2017 m. kovo 14 d. apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, po to kai sunkiai sužalojo A. Š. ir sukėlė pavojų jo gyvybei, siekdami nuslėpti nusikalstamą veiką, turėdami galimybę suteikti jam pagalbą, tyčia pagalbos nesuteikė, o ištempė nukentėjusįjį A. Š. iš buto į šeštojo aukšto koridorių ir paliko į gulėti ant grindų, kol pašaliniai asmenys iškvietė greitąją pagalbą.

4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. V. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą. Be to, T. V. ir A. M. sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei. Jų veika kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje kvalifikuota teisingai.

6. Kaip galima suprasti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo turinio nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje į tai, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė ir tuo pagrindu švelninti jam skundžiamu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistojo teigimu jis darydamas nusikaltimus nesuvokė savo veiksmų, nesuprato ką darė. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad liudytoja N. J. keitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistojo A. M. gynėja prašė tenkinti A. M. apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo T. V. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini.

10. Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį, nuteistasis A. M. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

12. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. V. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė aukščiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam T. V. bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – T. V. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (sunkus sveikatos sutrikdymas) priskiriamas sunkių, o kitas (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamas veikas T. V. padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad T. V. anksčiau teistas tris kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, bei neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrą Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti T. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti skirtas realus laisvės atėmimas, kurio trukmė artima straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

12.1. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo T. V. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas net tris kartus, esant neišnykusiam teistumui bei neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vėl įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. Tai rodo nuteistojo T. V. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti T. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

12.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo užbaigtos, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. T. V. veiksmai nebuvo mažareikšmiai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste.

13. Nesutiktina su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų bei tai, kad jis savo parodymais bei prisipažinimu padėjo tirti nusikalstamas veikas.

13.1. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

13.2. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

13.3. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies. Nors nuteistasis T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažino visiškai, tačiau išanalizavus jo duotų parodymų turinį, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, matyti, kad nuteistasis pripažino ne visas kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistasis T. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nors abiem nuteistiesiems inkriminuotas ne mažiau keturių smūgių kojomis ir rankomis sudavimas nukentėjusiajam A. Š. į veidą, tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme T. V. nurodo sudavęs vieną ar kelis smūgius nukentėjusiajam į žandą ar į pilvą. Taip pat T. V. posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis iš buto išėjo savomis kojomis, pilnai sąmoningas, ir tikėtina, kad griuvo laiptinėje, nes buvo girdėti griuvimo garsas, tačiau šie jo parodymai yra paneigti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme T. V. nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė sudavęs vos kelis smūgius nukentėjusiajam ir teigė, kad nukentėjusysis pas jį bute buvo su draugu, su kuriuo kartu iš buto ir išėjo. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis jau neprisiminė ar nukentėjusysis buvo atėjęs su draugu, ar vienas, nors tiek pats nukentėjusysis A. Š., tiek N. J. teigė, kad jokio draugo nebuvo. Teisiamajame posėdyje T. V. taip pat pradžioje teigė, kad nukentėjusysis išėjo pats, tik prilaikomas, tačiau perpateikus jam kaltinimą, pripažino palikęs nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei padėtyje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada jog tokie, prieštaringi T. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodo, kad jie nėra nuoširdūs. Aukštesniojo teismo vertinimu, T. V. duoti parodymai pilnai neatskleidžia nusikaltimų padarymo aplinkybių ir toks neva T. V. prisipažinimas, negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti T. V. prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija nemato pagrindo.

14. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentai dėl per didelio priteisto civilinio ieškinio Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

14.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį (BPK 112 straipsnis). Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnis).

14.2. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio (t. 1 b. l. 76), jis prašė priteisti solidariai iš T. V. ir A. M. Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 245,91 eurų žalą už nukentėjusiajam A. Š. suteiktas gydymosi paslaugas. Civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo atlyginta. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. V. pripažino, kad sužalojo nukentėjusįjį, sutiko su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas, jį tenkino ir priteisė solidariai iš T. V. ir A. M. 245,91 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. Mažinti civilinį ieškinį dėl to, kad nuteistasis T. V. šiuo metu neturi finansinių galimybių jį atlyginti, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

15. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę švelninti ir atsižvelgti, jog jis anksčiau buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje bei į tai, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė.

15.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. M. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, o kitas nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamas veikas A. M. padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai, kad A. M. anksčiau teistas, visi jo ankstesni teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2006 m. kovo 15 d. lankėsi Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – elgesio sutrikimas, nuo 2011 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. gegužės 16 d. gydėsi VšĮ LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, diagnozė – adaptacijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios nurodytos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti A. M. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti skirtas realus laisvės atėmimas, kurio trukmė artima straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

15.2. Nesutiktina su nuteistojo A. M. skundo argumentais, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo psichinius negalavimus bei į tai, kad jam nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo A. M. psichinė būklė buvo tirta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų. Byloje esanti 2017 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 (t. 2 b. l. 105) patvirtina, jog A. M. buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje 2011 m. gegužės 14 d. – 2011 m. gegužės 16 d. ir jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija bei adaptacijos sutrikimai, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų A. M. nenustatyta tokio lygio psichopatalogija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir į jas atsižvelgė skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

16. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistųjų T. V. ir A. M. apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistųjų T. V. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.