Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam T. V., jo gynėjai advokatei Laimai Razvickienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajam A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),., teistas:

1. 2012-03-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d., 159 str., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2016-10-25.

2. 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) 60 parų arešto bausme ją atliekant areštinėje, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs iš dalies,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu;

T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, (šiuo metu kitoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) teistas:

1) 2013-06-04 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atliko 2013-11-28;

2) 2016-03-17 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės pradžia 2016-04-13);

3) 2016-06-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrinta su 2016-03-17 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Bausmę atlikęs (pabaiga 2017-08-14), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. ir A. M. veikdami bendrininkų grupėje, 2017-03-14 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, tarpusavio konflikto su A. Š. metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė bei kojomis įspyrė A. Š. į galvos sritį, nugriovė A. Š. ant žemės, taip padarydami nukentėjusiajam A. Š. muštinę žaizdą kairėje ausyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimą, kairio smilkinkaulio – skruostikaulio kaulo lūžimą, pakauškaulio ir kairės vidurinės pamato duobės kaulų lūžimus, sukėlusius A. Š. sunkų sveikatos surikdymą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Be to, T. V. ir A. M. sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent: 2017-03-14 apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, po to kai sunkiai sužalojo A. Š. ir sukėlė pavojų jo gyvybei, siekdami nuslėpti nusikalstamą veiką, turėdami galimybę suteikti jam pagalbą, tyčia pagalbos nesuteikė, o ištempė nukentėjusįjį A. Š. iš buto į šeštojo aukšto koridorių ir paliko į gulėti ant grindų, kol pašaliniai asmenys iškvietė greitąją pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisiamajame posėdyje T. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku jis su pažįstamu A. M., susitiko A. Š.. Pas jį bute kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo kartu ir jų draugė N. J.. Įvykus konfliktui dėl N, jis sudavė nukentėjusiajam vieną ar kelis smūgius, į pilvą ar į žandą. Kiek ir kur sudavė tiksliai neprisimena. Kelis smūgius sudavė ir A. M. bei N. Apsvaigęs nesijautė. Iš jo buto A. Š. išėjo kaip ir sveikas. Matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Kas įvyko laiptinėje, nežino. Jam išėjus į liptinę girdėjo trenksmus, gali būti, kad nukentėjusysis nukrito porą kartų pats. Kai po poros valandų išėjo iš buto, jis gulėjo ant grindų. Prisimena, kad padėjo jam po galva pagalvę. Negali paaiškinti, kodėl neiškvietė jam greitosios pagalbos. Jie išėjo į lauką, nukentėjusįjį paliko laiptinėje, kai grįžo tarp 22:00 – 22:30 val. nukentėjusiojo laiptinėje jau nebebuvo. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį paliko tokioje būklėje, kai jo gyvybei grėsė pavojus. Nepagalvojo, kad jam pasidarys blogiau, nes jis nebuvo smarkiai sužalotas. Matė, kad išeinant iš buto nukentėjusysis gulėjo ant grindų, tačiau, kokia jo būklė buvo tuo metu, neatkreipė dėmesio.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. M. savo kaltę pripažino iš dalies. patvirtino, kad T. V. bute jis, T. V. ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus. Bute buvo ir N. Ne pradėjo pyktis su A. Š.. T. T. trenkė nukentėjusiajam ir liepė eiti iš jo namų. A. Š. nesutiko išeiti, prašė leisti jam pamiegoti. T. T. trenkė du smūgius A. Š., šis nukrito ant žemės. Jis, A. M., jam spyrė iš kojos du kartus į pilvo sritį, o po to N sudavė smūgius. N nukentėjusiajam spyrė iš kojos 3-4 kartus į nugarą, į kojas. Po kurio laiko pasiūlė T išvesti nukentėjusįjį į koridorių, kad šis eitų namo. Išvedę jį į koridorių, po minutės ar dviejų išgirdo bildesį, kaip kad kažkas kristų. Maždaug po valandos, išėjo į laiptinę pasižiūrėti. Nukentėjęs gulėjo ant žemės prie lango, kvėpavo. Jie jam padėjo pagalvę po galva, nes buvo šaltoka. Be to, jam bėgo kraujas iš nosies, burnos ir bijojo, kad jis neužspringtų. Prokurorei teisme perpateikus kaltinimą, A. M. pripažino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus ir kad paliko nukentėjusįjį gyvybei pavojingoje padėtyje. Nurodė, kad buvo per daug išgėrę ir nesuvokė, ką daro. Išvedę iš buto nukentėjusįjį, jį pasodino prie radiatoriaus, o kai išėjo, jis jau gulėjo. Matė, kad sumuštas, kad kraujavo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes buvo šoke, pasimetę.

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

T. V. ir A. M. kaltinami bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavę bei kojomis įspyrę A. Š. į veidą, ko pasekoje A. Š. nugriuvo ant žemės, taip padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos surikdymą. Bei tuo, kad paliko nukentėjusįjį pavojingoje jo gyvybei padėtyje. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažino visiškai, tačiau analizuojant jų parodymų turinį, matyti, kad pripažino ne visas kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies. Abiems kaltinamiesiems inkriminuotas ne mažiau keturių smūgių kojomis ir rankomis sudavimas A. Š. į veidą, tačiau A. M. apskritai neigia smūgiavęs nukentėjusiajam į galvos sritį, o T. V. nurodo sudavęs vieną ar kelis smūgius nukentėjusiajam į žandą ar į pilvą. Taip pat kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusysis iš jų buto išėjo savomis kojomis, pilnai sąmoningas, ir tikėtina, kad griuvo laiptinėje, nes buvo girdėti griuvimo garsas. Teismas pastaraisiais kaltinamųjų parodymais netiki, nes jie yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. O būtent: specialisto išvadoje visi konstatuoti nukentėjusiajam sužalojimai yra išskirtinai galvos srityje, nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje; nors pats nukentėjusysis sužalojimo fakto neprisimena, tačiau tiesiogiai jo sužalojimą mačiusi liudytoja N. J. patvirtino, kad būtent T. V. pirmas iš kojos spyrė A į veidą, po to smūgius sudavė A. M.. N. J. parodymai paneigia T. V. ir A. M. teiginius, neva jie sudavė vos po kelis smūgiu, o A. M. net gi nesmūgiavo į galvą. Priešingai, liudytoja nurodo, kad T. V. sudavė apie 10 smūgių rankomis ir kojomis, o A. M., jį nutemęs ant žemės, spardė ir kumščiais daužė į šonus. Priešingai kaltinamųjų paaiškinimams, N. J. parodė, kad abu kaltinamieji sumušę nukentėjusįjį išvilko jį į koridorių ir paguldė laiptinėje. Nukentėjęs tuo metu nors dar buvo sąmoningas, tačiau jau negalėjo pastovėti. Jam iš nosies, burnos, bėgo kraujas, visas veidas buvo kruvinas. Būtent sunkioje būklėje esantį nukentėjusįjį rado ir liudytojai E. J. ir V. Š.. Taigi, nagrinėjamu atveju N. J. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į veido sritį ir sukėlė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus bei tuo pačiu paneigia kaltinamųjų versiją, kad A. Š. iš buto buvo išvestas savo kojomis ir vėliau laiptinėje nukrito bei pats susižalojo.

Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Svarbu nustatyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, konkrečiu atveju – sunkiu sveikatos sutrikdymu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininkų padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodytas sunkiausias iš A. Š. padarytų sužalojimų - kaukolės pamato lūžimas - padarytas kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių, tai yra galėjo gautis griuvimo pasekoje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų bei N. J. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas sėdimoje padėtyje, po to pasak N. J., A. M. jį nutempė ant žemės. Būtent po bute suduotų smūgių jo būklė tapo tokia, kad jis nebegalėjo atsistoti. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti būtent A. M. ir T. V. bendrais veiksmais iki ištempiant nukentėjusįjį į laiptinę. N. J. patvirtino, kad iš buto T. V. išeiti savo kojomis jau negalėjo, taigi, negalėjo ir pats nukristi bei susižaloti galvos. Atmestini ir T. V. bei A. M. parodymai, kad jie padėjo nukentėjusiajam pagalvę. V. Š. parodymais nustatyta, kad pagalvę padėjo būtent ji. Kad kaltinamieji nepadėjo jokios pagalvės nukentėjusiajam patvirtina ir N. J.. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją (galvą), kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai – daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertinant liudytojos N. J. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad ji su kaltinamaisiais yra konfliktiniuose santykiuose. Byloje esančia nuosprendžio kopija nustatyta, kad A. M. buvo nuteistas už tai, kad vartojo fizinį smurtą N. J. atžvilgiu. Būtent po šio teistumo pasikeitė tiek N. J. parodymai, tiek ir kaltinamųjų A. M. bei T. V. parodymai. N. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. V. rankos kumščiu du kartus sudavė A. Š. į veido sritį, ir iš karto koja vieną kartą įspyrė jam į veidą, o A. M. ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu sudavė tik du kartus į veidą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad A. Š. pats svirduliuodamas išėjo į laiptinę, kur galimai nukrito, nes po pusvalandžio ji rado vaikiną gulintį ir padėjo jam pagalvę (1 t., b.l. 91-93). Teisiamojo posėdžio metu jau liudytoja patvirtino, kad kaltinamieji sudavė kur kas daugiau smūgių nukentėjusiajam, kad A. M. nutempė jį ne ant lovos, bet ant žemės ir, kad po suduotų smūgių bute, nukentėjusysis jau negalėjo paeiti. Tuo tarpu abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nurodę, kad smurtavo tik jie, teisiamojo posėdžio metu pradėjo teigti, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius ir N. J.. Taigi, konfliktiniai santykiai gali paskatinti tiek kaltinamuosius, tiek liudytoją apkalbėti. Tad būtent teismas, vertindamas įrodymus, turi pareigą nustatyti, kas sako tiesą. Nagrinėjau atveju teismas liudytojos N. J. parodymus vertina visų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste ir daro išvadą, kad šie parodymai neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams, o priešingai – juos patvirtina. Liudytoja pati teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekdama palengvinti kaltinamųjų padėtį, dalį aplinkybių nurodė neteisingai. Tuo tarpu patys kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties pakeitė savo parodymus, nurodydami, kad A. Š. atžvilgiu smurtavo ir N. J.. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, kad T. V. nukentėjusiajam kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius, tai yra maždaug 40-50 smūgių į įvairias kūno vietas. Taip pat, būtent T. V., A. Š. suėmęs už striukės numetė nuo fotelio ant grindų. Tuo tarpu jis pats nurodė nukentėjusiajam spyręs tik du kartus į pilvą (2 t., b.l. 120). Pats T. V. nurodė sudavęs vos kelis smūgius, kaip ir A. M., tačiau teigė, kad nukentėjusysis pas jį bute buvo su draugu, su kuriuo kartu iš buto ir išėjo (2 t., b.l. 45). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis jau neprisiminė ar nukentėjusysis buvo atėjęs su draugu, ar vienas, nors tiek pats A. Š., tiek N. J. teigė, kad jokio draugo nebuvo. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji taip pat pradžioje teigę, kad kaltinamasis išėjo pats, tik prilaikomas, perpateikus jiems kaltinimą, abu pripažino palikę nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei padėtyje. T. V. nurodė, kad nukentėjusįjį paliko stovintį, tuo tarpu A. M. paaiškino, kad jį pasodino prie radiatoriaus, o vėliau rado jį gulintį ant žemės. Taigi, prieštaringi kaltinamųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodo teismui, kad jie nėra nuoširdūs, todėl jų parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams. Tuo arpu, atsižvelgiant į tai, kad N. J. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra patvirtinti ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems buvo papildomai inkriminuota ir tai, kad jie, sužaloję A. Š., paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, tai yra po to kai sunkiai sužalojo A. Š. ir sukėlė pavojų jo gyvybei, siekdami nuslėpti nusikalstamą veiką, turėdami galimybę suteikti jam pagalbą, tyčia pagalbos nesuteikė, o ištempė nukentėjusįjį A. Š. iš buto į šeštojo aukšto koridorių ir paliko į gulėti ant grindų, kol pašaliniai asmenys dėjo kompresus nukentėjusiajam ant galvos ir iškvietė greitąją pagalbą. Teisiamojo posėdžio metu tiek A. M., tiek T. V. patvirtino, suvokę, kad paliko nukentėjusįjį laiptinėje sužalotą, kai jo gyvybei grėsė pavojus. A. M. melagingai nurodydamas aplinkybes, kad padėjo nukentėjusiajam po galvą pagalvę, paaiškino, kad tai darė bijodamas, kad pastarasis neužspringtų. Taigi, teismo nuomone, kaltinamieji suvokė realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei. Kad nukentėjusiojo padėtis buvo rimta patvirtino ir liudytojai E. J. ir V. Š., kurie paaiškino, kad bijojo, jog nukentėjusysis dėl sužalojimų gali numirti. Ekspertas L. G. nurodė, kad tokio pobūdžio traumos gali baigtis mirtimi. Taigi, iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad kaltinamieji, suprato, kad sunkiai sužaloję nukentėjusįjį, galėjo iškviesti medicinos pagalbą, bet nepaisant to, ištempė jį į laiptinę ir paliko vieną.

Vienas iš alternatyvių LR BK 144 str. įvardintų specialiųjų subjektų yra tas asmuo, kuris pats sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2003 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-802). Konkrečiu atveju yra nustatyta, kad dėl to, kad A. M. ir T. V. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. Š., sulaužydami jam kaukolės pamato bei padarydami kitus galvos sužalojimus, A. Š. gyvybei iškilo realus pavojus ir jam aiškiai buvo reikalinga pagalba, t. y. nesuteikus šios pagalbos nukentėjusysis galėjo mirti. Nukentėjusysis pasak liudytojų buvo nesąmoningas, todėl jis neturėjo galimybių pavojaus gyvybei pašalinti savo jėgomis. Be objektyvių duomenų nagrinėjamu atveju yra pilnai įrodyta ir subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė, t. y. kaltė. A. M. ir T. V. BK 144 str. įtvirtintą veiką padarė neveikimu, tiesiogine tyčia, tai yra jie sąmoningai nepagelbėjo A. Š., suprasdami, kad, jei nepadės, šiam gresia mirtis.

BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (Kasacinės nutartys Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Taigi, konkrečiu atveju darytina išvada, kad kaltinamieji T. V. ir A. M. sunkiai sužalojo A. Š. veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, kuri laikoma gyvybiškai pavojinga vieta, pargriovė jį ant žemės), numatė, kad dėl tokių veiksmų A. Š. gali būti sutrikdyta sveikata ir šių pasekmių siekė. Be to po nukentėjusiojo sumušimo, jį paliko gulėti laiptinėje, medicinos pagalbos nukentėjusiajam nekvietė ir nesuteikė, nors matė ir suprato, jog nukentėjusysis sunkiai sumuštas. Šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji buvo abejingi galimiems sunkiems padariniams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju A. M. ir T. V. susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais; abu kaltinamieji suprato smurto pavojingumą ir suvokė jų padarinius. Kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jų dviejų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-558/2010, 2K-17-648/2017). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, taigi jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje būdami abu šio nusikaltimo vykdytojais.

Aukščiau išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. V. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą. Be to, T. V. ir A. M. sunkiai sužaloję žmogų paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei. Kaltinamųjų veika kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas, tačiau duodami parodymus pripažino ne visas esmines jiems inkriminuotų veikų aplinkybes, todėl jų nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta jų atsakomybe lengvinančia.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 245,91 eurų sumai, prašydama priteisti patirtą žalą dėl nukentėjusiojo A. Š. gydymo išlaidų. Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino. Nustatyta, kad A. Š. buvo sužalotas tyčiniais bendrais kaltinamųjų veiksmais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su A. M. ir T. V. nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su A. Š. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiosios gydymą, todėl atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas, jis tenkintinas pilnai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų T. V. ir A. M. 245,91 eurų Kauno teritorinės ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamasis A. M. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (sunkus sveikatos sutrikdymas) priskiriamas sunkių, o kitas (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. A. M. praeityje teistas (t. 2, b. l. 77-80, 83-92). Visi A. M. teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 93-94), nedirbantis (t. 2, b. l. 95), darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 96). Kaltinamasis nuo 2006-01-18 iki 2006-03-15 lankėsi Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – elgesio sutrikimas, nuo 2011-05-14 iki 2011-05-16 gydėsi VšĮ LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, diagnozė – adaptacijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (t. 2, b. l. 100), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 2, b. l. 99), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (t. 2, b. l. 97). 2017-06-21 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-575/2017 duomenimis, kaltinamajam A. M. nenustatyta tokio lygio psichopatalogija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 2, b. l. 100-105).

Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo ir kaltinamasis vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad A. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam A. M. 2018-03-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeista į suėmimą, nustatant trijų mėnesių suėmimo terminą (t. 3, b. l. 95-96). Teismas sprendžia, jog suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, šiuo metu nėra išnykę, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Kaltinamasis T. V. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (sunkus sveikatos sutrikdymas) priskiriamas sunkių, o kitas (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) – nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veikos baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė bendrininkaujant, būdamas bendravykdytoju. T. V. teistas (t. 1, b. l. 101-105, 107-125) ir šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, bei neatlikęs 2016-06-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 127-143), nedirbantis (t. 1, b. l. 144), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b. l. 145). Kaltinamasis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 2, b. l. 3), nuo 2014-07-01 iki 2015-10-29 lankėsi pas gydytoją psichiatrą Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (t. 2, b. l. 4), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (t. 2, b. l. 1). 2017 m. rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-243/2017 nurodyta, kad kaltinamasis T. V. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 30 – 33).

Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje jau buvo ne kartą teistas skiriant jam laisvės apribojimo bausmes, tačiau bausmės tikslai paskyrus su laisvės atėmimu nesisijusią bausmę pasiekti nebuvo ir kaltinamasis vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad T. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą straipsnių sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

T. V. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus nusikaltimas, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nėra saistomas šeiminiais ryšiais, neturi darbo, šiuo nuosprendžiu nuteisiamas griežta realia laisvės atėmimo bausme, todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad nepasislėptų nuo bausmės atlikimo ir sprendžia, kad T. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistina į – suėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, padarytoms nusikalstamoms veikoms skiriantis pagal savo pavojingumą ir esant priskirtoms skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms (atitinkamai sunkus ir nesunkus nusikaltimai), teismas kaltinamiesiems skiriamas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, bendrina apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes.

Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 str. numato, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2d. (t.y. už 3 nesunkių nusikalstamų veikų padarymą) 60 parų arešto bausme. Todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinama su 2017-12-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Bausmės bendrintinos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi apėmimo būdu, nes šiais nuosprendžiais (šiuo ir 2017-12-07) bausmės skiriamos (paskirtos) už skirtingas pagal savo pavojingumą veikas, kurios priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Į bausmę A. M. įskaitomas suėmimo laikas, ir visa atlikta arešto bausmės dalis pagal 2017-12-07 baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis T. V., nusikalstamas veikas už kurias teisiamas padarė 2017-03-14, tai yra neatlikęs 2016-06-07 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau 2017-08-14 šią bausmę baigė atlikti, todėl nėra pagrindo bausmių bendrinti BK 64 str. tvarka. Be to kaltinamojo T. V. atžvilgiu 2018-05-16 Jonavos rūmuose buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nurodytas nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šis klausimas priimant nuosprendį nesprendžiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –baltos spalvos pagalvė ir rausvos spalvos medžiaginė skiautė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. CD laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) bei nuteisti:

už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes skiriamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir paskirti T. V. galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 5 (penkeriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018-05-17.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) bei nuteisti:

už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) padarymą laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK ir 144 straipsnyje (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes skiriamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes ir paskirti A. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. paskirta 60 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti A. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2018-03-09 iki 2018-05-17 ir pagal 2017-12-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018-05-17.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš T. V. ir A. M. solidariai priteisti 245,91 eurų (du šimtus keturiasdešimt penkis eur 91 ct) Kauno teritorinės ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos pagalvę ir rausvos spalvos medžiaginę skiautę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. CD laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems kaltinamiesiems – nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.