- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1335-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35759-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2242-905/2016 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 10 562,51 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. pranešimu ieškovas įpareigotas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti dubliką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo ieškovo atstovei įteiktas 2016 m. sausio 23 d. Per nustatytą laiką ieškovas dubliko nepateikė.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, kai šalis neįvykdo nustatytos pareigos laiku pateikti paruošiamąjį procesinį dokumentą, teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Nors atsakovas ir išreiškė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau byloje esant pateiktiems prieštaringiems (vieniems kitus paneigiantiems) įrodymams, sprendimo už akių priėmimas, teismo vertinimu, negalimas (CPK 285 str. 2 d.). Ieškovui nepateikus dubliko, tolimesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme taip pat negalimas (CPK 228 straipsnio 3 dalis). Kadangi CPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai ieškovas nepateikia dubliko ir kai nėra galimybės priimti sprendimą už akių, tai tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą – ieškovo procesinis pasyvumas prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4891-823/2014).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovo atstovės kontoros darbuotoja 2016 m. vasario 4 d. dubliko egzempliorių pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, tačiau dėl nesuprantamų ir nežinomų aplinkybių minėtas dublikas iš elektroninės sistemos dingo. Ieškovo atstovės darbuotoja pateikė paaiškinimą, iš kurio bei prie jo pridėtų priedų matyti, kad parengto procesinio dokumento – dubliko PDF failas, buvo sukurtas 2016 m. vasario 4 d. ir pateiktas per EPP sistemą, tačiau pastarasis dokumentas dėl, manytina, nuolatinių sistemos trukdžių dingo iš sistemos. Dėl to ieškovo atstovė kreipėsi į Elektroninių paslaugų portalo tvarkytoją Nacionalinę teismų administraciją. Taigi ieškovas nėra pasyvus proceso dalyvis, jis ir toliau palaiko savo iškeltus reikalavimus, šioje byloje siekia teisinių pasekmių sukūrimo, tačiau jo procesinės teisės buvo įgyvendinamos netinkamai dėl galimų sistemos trikdžių, t. y. ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2016 m. vasario 4-8 dienomis EPP sistemoje galbūt buvo trikdžių, dėl kurių negalėjo laiku pateikti dubliko. Ieškovas buvo pasyvus ir nesistengė kitomis ryšio priemonėmis ir būdais informuoti pirmosios instancijos teismą dėl negalėjimo laiku pateikti dubliko, nepasitikrino per EPP sistemą, ar dublikas teisme yra priimtas, jeigu jis, kaip teigia ieškovas, buvo išsiųstas laiku.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo teiginiai apie EPP sistemos trikdžius ir jau įkelto procesinio dokumento dingimą iš EPP sistemos nepagrįsti. Jokių objektyvių įrodymų, kad egzistavo trikdžiai ir gedimai, dėl kurių procesinis dokumentas buvo pateiktas, o vėliau nesuprantamu būdu dingo iš EPP sistemos, nepateikta. Vien tai, kad į bylą pateiktos procesinio dokumento (dubliko) ištraukos su 2016 m. sausio 25 d. data, neleidžia spręsti, kad toks dokumentas buvo iki nustatyto termino parengtas, pasirašytas ir įkeltas į EPP sistemą. Be to, po to, kai procesinis dokumentas sėkmingai įkeliamas į EPP sistemą, yra galimybė atspausdinti dokumento kortelę, kuri parodo, kam ir kada procesinis dokumentas buvo išsiųstas. Ieškovo atstovė tokios dokumento kortelės nepateikė.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Nacionalinė teismų administracija, atsakydama į Generalinės prokuratūros 2016 m. balandžio 13 d. paklausimą, informavo, kad 2016 m. kovo 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovo advokatei A. R. pateikė informaciją į prašymą ir paaiškinimą. Minėtame atsakyme teigiama, kad administracija, būdama atsakinga už LITEKO techninę priežiūrą ir nepertraukiamo veikimo užtikrinimą, pažymi, kad sistemos sutrikimų, turinčių įtaką duomenų praradimui, ar Portalo saugumo spragų nenustatyta. Papildomai Nacionalinė teismų administracija advokatei A. R. 2016 m. balandžio 4 d. raštu per elektronines ryšio priemones išsiuntė papildomą informaciją, kurioje nurodyta, kad kurtas ir galimai Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2242-905/2016 teiktas procesinis dokumentas nebuvo pateiktas (išsiųstas) teismui, t. y. nebuvo atlikti visi privalomi veiksmai, sąlygoję minėto dokumento pateikimą teismui. Taigi, įvertinus papildomai gautus faktinius duomenis, galima daryti išvadą, kad ieškovas sąmoningai teismui iki 2016 m. balandžio 5 d. neteikė iš Nacionalinės teismų administracijos gautos informacijos, kuri iš esmės paneigė prielaidą dėl galimo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimo galimai perduodant teismui dubliką civilinėje byloje Nr. 2-2242-905/2016. Toks ieškovo elgesys ne tik nesuderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytomis proceso dalyvių elgesio taisyklėmis, bet ir paneigia atskirajame skunde nurodytą apeliacijos pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovui teismo nustatytu terminu nepateikus dubliko.
Nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškovas grindžia tuo, kad, anot jo, nutartis priimta neatsižvelgus į svarbias aplinkybes, o būtent, kad ieškovas teismo nustatytu terminu pateikė dubliką, tačiau šis dėl galimų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų vėliau iš sistemos dingo.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymų, patvirtinančių jo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, t. y. kad teismo nustatytu terminu pateikė teismui dubliką, tačiau šis dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų iš sistemos dingo, nepateikė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl galimų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų ieškovas buvo kreipęsis į Nacionalinę teismų administraciją; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 5 d. pateikti Nacionalinės teismų administracijos atsakymą į ieškovo atstovės užklausimą, tačiau ieškovas nei iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino, nei apeliacinės instancijos teismui Nacionalinės teismų administracijos atsakymo nepateikė, nors, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenimis, atsakant į ieškovo atstovės užklausimą jai buvo pateikti du Nacionalinės teismų administracijos – 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. – raštai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas teismo įpareigojimo – per nustatą terminą pateikti dubliką – neįvykdė dėl svarbių, kaip jis teigia, ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, ir dėl to skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.