Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB ,,Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės M. P. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo ir įrašo panaikinimo, tretieji asmenys N K. M., M. M., VĮ ,,Registrų centras“, UAB ,,Kamava“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, R. Ž., Edukacinis kultūrinis centras ,,Metidė“, UAB ,,Nojus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“ (toliau - ieškovė) patikslintu ieškiniu reikalauja panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, patvirtinantį, kad patalpose (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos) šildymo nėra, taip pat prašo priteisti AB „Klaipėdos energija“ naudai iš atsakovės M. P. (toliau - atsakovė) 1158,68 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2017-06 mėn., 53,20 Eur delspinigių, iš viso 1211,88 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, jog atsakovei M. P. nuo 2015-12-01 nuosavybės teise priklauso kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)). Atsakovės M. P. patalpos iki 2017-06-07 buvo prijungtos prie energijos tiekimo tinklų, ką patvirtina 2015-12-10 AB „Klaipėdos energijos“ šilumos ūkio patikrinimo aktas, 2017-04-06 leidimas Nr. LSPR-31-170406-00016 ir Centralizuotų šilumos tinklų žemų parametrų šilumos trasos atjungimo aktas. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. M. P. nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jos skola už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2017-06 mėn. yra 1158,68 Eur. Pagal LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl prašo priteisti skolą.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino, jog kūrybinėse dirbtuvėse (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo centrinis šildymas, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 113).

AB ,,Klaipėdos energija“ atstovas advokatas Sigitas Čepas patvirtino procesiniuose dokumentus nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2000 iki 2017 m. dirbo UAB ,,Lamberta“ eksploatacijos padalinio vadovu. Buvo atsakingas už šilumos ir karšto vandens šildymo sistemų priežiūrą. Patvirtino, jog ginčo patalpose, kuriose dirbo dailininkai, lankėsi ne kartą dėl pirmame aukšte negyvenamųjų patalpų naudotojų skundų. Pirmo aukšto patalpoms buvo tiekiama per mažai šilumos, nes didžioji dalis šilumos atitekdavo antrojo aukšto patalpoms. Antrojo aukšto patalpose (ginčo patalpose), buvo sumontuota apie 10 tarybiniais laikais pagamintų radiatorių iš ketaus, kurie išspinduliuodavo didžiausią dalį šilumos. Teismo posėdžio metu analizuodamas 1974 m. pateikto ginčo namo šildymo sistemos planą pažymėjo, jog plane nurodyta, kad šildymas turėjo būti tiekimas iš pirmo aukšto į antrą, o faktiškai buvo šiluma tiekiama iš antro aukšto į pirmą. Liudytojas A. Š. paaiškino, jog 2015-12-10 kartu su AB ,,Klaipėdos energija“ atstove A. Č. nuvyko į ginčo patalpas išsiaiškinti, ar į šias patalpas yra tiekiama centralizuotas šildymas. Ginčas kilo dėl to, jog asmenys norintys įsigyti šias patalpas ar įsigiję, teigė, jog patalpos nėra šildomos centralizuota šildymo sistema. Patikrinimo metu apžiūrėjus patalpas akivaizdžiai matėsi, jog veikia buvusi centralizuota šildymo sistema, ginčo patalpose stovėjo tie patys radiatoriai, kuriuos matydavo ankstesnių patikrinimo metu. Patikrinimo aktas buvo surašytas ginčo patalpoje bei dalyvavusių asmenų pasirašytas. Patikrinimo metu telefonu buvo teiraujamasi savivaldybės darbuotojų, dėl šių negyvenamųjų patalpų priklausomybės. Buvo gautas atsakymas, jog patalpos priklauso Klaipėdos miesto savivaldybė administracijai. M. P. nebuvo pateiktas aktas, nes akto surašymo metu nebuvo duomenų, jog yra pasikeitę savininkai. Adresas ginčo patalpose buvo nurodomas - (duomenys neskelbtini). Name esančios kelios negyvenamosios patalpos nebuvo išskiriamos pagal atskirus adresus. Pažymėjo, jog techniškai yra įmanoma savavališkai atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Galimas savavališkas priėjimas ir išjungimas vožtuvo, kuriuo tiekiama šiluma. Patvirtino, jog praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai VĮ Registrų centre įrašai nurodantys, jog patalpos nešildomos centralizuota šildymo sistema, buvo neteisingi.

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog AB ,,Klaipėdos energija“ dirba apie 15 metų vadybininkės pareigose. Atsakinga, kad sąskaitose būtų nurodyti teisingi duomenys apie klientą, šildomą plotą ir k. t. 2006 m UAB ,,Kamava“ kreipėsi į AB ,,Klaipėdos energija“ nurodydama, jog ginčo patalpos yra šildomos neatlygintinai, nurodė, kad tos patalpos neturi savininko ir jie pageidavo jas nupirkti. Aiškinantis aplinkybes, pasitvirtino, jog už šioms patalpoms tiekiamą šilumą nebuvo atsiskaitoma. Patalpomis naudojosi dailininkai. Nepavykus nustatyti savininko buvo kreiptasi į savivaldybę, kuri nesutiko mokėti už šių patalpų šildymą. Šilumos tiekimo sutartis nuo 2006-10-27 iki 2006-10-27 buvo sudaryta su fiziniu asmeniu L. G. (dailininku). Po to, sutartis buvo sudaryta su A. S. (dailininku), kaip fiziniu asmeniu. Sutartis su A. S. tęsėsi iki 2013-10-01. Nuo 2013-10-01 sutartis buvo sudaryta su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. AB ,,Klaipėdos energija“ teikė tik šildymo paslaugas, karštas vanduo nebuvo tiekiamas, todėl sąskaitos buvo išrašomos šildymo laikotarpiu. Mokesčiai buvo skaičiuojami pagal šildomų patalpų plotą, bendrų patalpų nebuvo. Ginčo patalpų plotas buvo 80 kv. m. 2015-12-10 buvo atliktas patikrinimas ginčo patalpose, kurių metu buvo nustatyta, kad patalpos yra šildomos. Liudytoja V. M. gavo informaciją, jog ginčo patalpas Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja parduoti, todėl buvo aktualu su nauju savininku sudaryti šilumos tiekimo sutartį, išsiaiškinti kokiu adresu siųsti sąskaitas, todėl internetu išsiaiškino naujos savininkės telefono numerį. Bendraujant telefonu išsiaiškino naujos savininkės adresą, kuriuo buvo išsiųsta 2015-12-15 paruošta šilumos tiekimo sutartis, kurios M. P. nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015-12-11 įregistruota M. P. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas: 2015-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10620). Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įrašyti šios negyvenamos patalpos 2006-03-08 nustatyti kadastro duomenys. 2006-03-08 Nekilnojamojo daikto (patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje nurodyta, kad šildymo nėra, atitinkamai šie kadastro duomenys apie patalpos šildymo būdą yra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre. Dokumentas, kurio pagrindu buvo įrašyti patalpos kadastro duomenys (tame tarpe „Šildymas:| nėra“) nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas ar kitokiu būdu netekę galios.

Dėl skolos priteisimo.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą ( Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

Byloje pateiktos 1974 m. centrinio šildymo tinklų brėžinių kopijos (saugomos prie civilinės bylos - neelektronine forma), patvirtina, jog 1974 metais buvo suprojektuotas šildymas antro aukšto dailininko dirbtuvėms ūkiniuose pastatuose (tame tarpe ir ginčo patalpoje) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)).

2006-03-08 paruoštoje ginčijamų patalų (unikalus Nr. 4400-0811-8914:9907) kadastro duomenų byloje (t. 2, b. l. 65-70) nurodyta, kad šildymo nėra (t. 2, b. l. 68). Nurodomas ginčo patalpų bendras plotas 80 kv. m. Patalpų paskirtis – gamybos, pramonės. Pavadinimas – kūrybinės dirbtuvės. Šie nurodyti kadastro duomenys yra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre (t. 2, b. l. 146).

2006-11-10 Šilumos perdavimo tinklų, šildymo sistemos nuosavybės, šildymo sistemos priežiūros ribų ir tiekimo – vartojimo ribos nustatymo aktas patvirtina, jog ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“, kaip tiekėja ir vartotojas - patalpų naudotojas A. S. pasirašė šį aktą patvirtindami, jog A. S. naudojamos patalpos yra prijungtos prie tiekėjo šilumos perdavimo tinklų (t. 1, b. l. 117). 2006-11-10 ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“, kaip tiekėja ir vartotojas - patalpų naudotojas A. S. taip pat pasirašė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SV0000370 (t. 2, b. l. 81-84).

2013-08-23 UAB ,,Kamava“ pateikė prašymą AB ,,Klaipėdos energija“ atjungti galimai nelegalų šilumos vartotoją arba pastatyti atskirą šilumos skaitiklį, bešeimininkėms patalpoms Puodžių g. 17, antrame aukšte (t. 1, b. l. 119).

2013-09-03 AB ,,Klaipėdos energija“ rašte adresuotame UAB ,,Kamava“ nurodė, jog pastatas (duomenys neskelbtini) turi bendrą vidaus šildymo sistemą su gyv. namais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). AB „Klaipėdos energija“ nuosavybės riba baigiasi ties gyv. namo (duomenys neskelbtini) pastato siena. Pastatas (duomenys neskelbtini) šilumą patalpų šildymui gauna iš (duomenys neskelbtini) esančio šilumos punkto, kuriame įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, suvartoto šilumos kiekio nustatymui. Per ataskaitinį laikotarpį pastate (duomenys neskelbtini) suvartota šiluma paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą metodiką Nr. 4, t. y. kiekvienam vartotojui priskiriamas kiekis pagal vartotojui priklausančią patalpų naudingą plotą. Pažymima, jog AB „Klaipėdos energija“ neturi pagrindo vienašališkai atjungti šilumos tiekimą ir nutraukti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) patalpų savininkais ir (ar) vartotojais. AB „Klaipėdos energija“ neremontuoja (nerekonstruoja) pastatų vidaus šildymo sistemų bei neįrenginėja kontrolinių šilumos apskaitos prietaisų atskiroms pastatų patalpoms. AB ,,Klaipėdos energija“ pasiūlė visiems (duomenys neskelbtini) bendraturčiams priimti sprendimą dėl bendros šildymo sistemos rekonstrukcijos ir kontrolinės apskaitos įsirengimo (t. 1, b. l. 122).

2014-07-01 UAB „Inreal“ paruoštoje Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (turtui (duomenys neskelbtini) - dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), esančiose fotonuotraukose, užfiksuota, jog ginčo patalpose buvo sumontuoti šildymo prietaisai -radiatoriai (t. 2, b. l. 49, 61).

AB ,,Klaipėdos energija“ rašte konstatuojama, jog nuo 2013-10-01 iki 2015-11-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiskaitė už priskaitytą šilumos energiją, adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti šias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai dokumentai(t. 2, b. l. 88-93).

Aukščiau nurodyti visi rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ginčo patalpose nuo 1974 m. buvo suprojektuota centralizuota šildymo sistema, kuri teikė šilumą į ginčo patalpas. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Č., A. Š. ir V. M.. Pažymėtina, jog ir atsakovės M. P. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas neginčijo aplinkybių, jog iki atsakovė tapo patalpų savininke, ginčo patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema.

Byloje pateiktas 2015-12-10 AB ,,Klaipėdos energija“ vyr. vadybininkės šilumininkės A. Č. ir UAB ,,Lamberta“ eksploatacijos padalinio vadovo A. Š. surašytas šilumos ūkio patikrinimo aktas, patvirtina, jog patikrinimo metu, tai yra 2015-12-10 M. P. priklausančios patalpos yra ,,šildomos iš centralizuotų šilumos tinklų, šildymo prietaisai sumontuoti, patalpose šyla“ (t. 2, b. l. 148).

Atsakovė ginčija aukščiau nurodytą aktą, teikdama, jog šis ieškovės pateiktas dokumentas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Pirma, patikrinimas buvo atliekamas adresu (duomenys neskelbtini) M. P., yra kūrybinių dirbtuvių, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, todėl iš patikrinimo akto neaišku, ar patikrinimas, jeigu toks buvo atliekamas, buvo atliekamas patalpose, už kurių tariamą šildymą reikalaujama apmokėti. Antra, atsakovė tokiame patikrinime nedalyvavo, apie atliekamą patikrinimą nebuvo informuota, ant patikrinimo akto nėra M. P. parašo, todėl toks Šilumos ūkio patikrinimo aktas laikytinas neteisėtu ir neleistinu įrodymu byloje. Atsakovės atstovas teigia, jog atliekant patikrinimą (jeigu jis buvo atliekamas) buvo pažeista Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta patikrinimo procedūra - t. y. atsakovė iš anksto neinformuota apie šilumos įrenginių patikrinimą, po patikrinimo atsakovei nepateiktas šilumos ūkio patikrinimo aktas, šis aktas atsakovės nepasirašytas.

Bylos nagrinėjimo metu apklausti šilumos ūkio patikrinimo aktą surašę asmenys A. Č. ir A. Š. patvirtino, jog akte nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Patvirtino, kad šį aktą surašė 2015-12-10, aktą surašė ginčo patalpose. Patikrinimas buvo atliekamas AB ,,Klaipėdos energija“ vadybininkės V. M. žodiniu pavedimu, siekiant išsiaiškinti ar ginčo patalpos yra šildomas centralizuotai. Ginčas kilo dėl to, jog asmenys įsigiję šias patalpas ar ketinantys jas įsigyti, atsisakė sudaryti šilumos tiekimo sutartį, nurodydami, jog ginčo patalpos nėra šildomos centralizuota šildymo sistema. A. Č. patvirtino, jog ji telefonu sutarė su atsakove M. P. dėl ginčo patalpų apžiūros laiko. Patikrinimą atlikę A. Č. ir A. Š. į ginčo patalpas buvo įleisti atsakovės įgalioto asmens, kuris patikrinimą atlikusiems asmenims nepristatė, nurodydamas, jog jis nėra turto savininkas. M. P. patikrinime nedalyvavo. Liudytojai A. Č. ir A. Š. patvirtino, jog ginčo patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema, ketaus radiatoriais. Liudytojai A. Č. ir A. Š. pažymėjo, jog M. P. priklausančių negyvenamųjų patalpų ir kitų tame name buvusių negyvenamųjų patalpų adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini). Atskiros negyvenamosios patalpos nebuvo identifikuojamos. Patikrinimas buvo atliktas ginčo patalpose, antrame aukšte, kuriose anksčiau dirbo dailininkas A. S..

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2015-12-01 Klaipėdos miesto savivaldybė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu M. P. pardavė negyvenamąsias patalpas – kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 80 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2015-12-11 įregistruota M. P. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas: 2015-12-01 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10620) (t. 2, b. l. 146).

Aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog patalpų – kūrybinių dirbtuvių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresai keitėsi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad tik 2015-12-11 atsakovės M. P. nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotos viešame registre.

Šis rašytinis įrodymas patvirtina liudytojų A. Č. ir A. Š. paaiškinimus, kad surašant 2015-12-10 šilumos ūkio patikrinimo aktą savininkas viešame registre buvo nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl surašant šilumos ūkio patikrinimo aktą M. P. nebuvo reikalaujama pasirašyti ginčijamą aktą.

2015-12-10 šilumos ūkio patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes patvirtino, liudytojai A. Č. ir A. Š., kurie už teismui pateiktų paaiškinimų objektyvumą atsakingi baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Šių liudytojų paaiškinimų objektyvumą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybes apie centralizuotos šildymo sistemos projektavimą ginčo patalpose bei teiktas šildymo paslaugas iki 2015-12-10. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė M. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismui nepateikė priesaikos, jog jos rašytiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos.

Atsakovės M. P. užsakymu 2016-11-22 atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 44-55) nurodytos aplinkybės, kad ,,patalpose nėra radiatorių, centrinio šildymo vamzdžiai per patalpas nepraeina“, tik patvirtina, jog centralizuotos šildymo sistemos atjungimo darbai buvo atlikti ginčo patalpų savininkei tapus atsakovei - M. P..

Byloje nustatyta, kad tik 2017-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybė išdavė leidimą atlikti gamybinių paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastąjį remontą, atjungiant šildymo sistemą nuo centralizuotų šilumos tinklų (t. 1, b. l. 108-109).

2017-06-07 Centralizuotų šilumos tinklų žemų parametrų šilumos trasos atjungimo aktas, patvirtina gamybinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atjungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų faktą (t. 1, b. l. 110).

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovei M. P. 2015-10-01 įgijus nuosavybės teises, šios ginčo patalpos buvo šildomos centralizuota šildymo sistema. Byloje taip pat nustatyta, kad oficialus centralizuotos šilumos atjungimas buvo atliktas tik 2017-06-07.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką asmenys neteisėtai atjungę šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją proporcingai pagal patalpų plotą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012, 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatyta reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina atsakovės įsiskolinimą - 1158,68 Eur laikotarpiu nuo 2015-12 iki 2017-06 mėn.

Dėl įrašo viešame registre panaikinimo.

AB ,,Klaipėdos energija” prašo pripažinti negaliojančiu patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2006-03-08 kadastrinių matavimų, dalį kurioje nustatyta, kad šildymo nėra.

Ieškovė nurodė, jog patalpų esančių (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turo registro išraše nurodyta, kad patalpų šildymo nėra, tačiau iki 2017-06-07 patalpos (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) buvo šildomos. Nekilnojamojo turto registre padarytas klaidingas įrašas, kad patalpos nešildomos, todėl šis įrašas turi būti panaikintas.

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), tokia registro duomenų teisinio statuso prezumpcija yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 4.262 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktu, kartu su, prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo daikto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, negyvenamosios patalpos - kūrybinių dirbtuvių kadastro duomenis būtų galima patikslinti, tik atlikus kadastrinius matavimus (parengus kadastro bylą) ir nustačius, jog ginčo patalpose nėra šildymo. Be to, pažymėtina, jog tarp šalių ginčo nėra, jog atsakovės M. P. šildymo sistema bei viso namo šildymo sistema nuo centralizuotų šilumos tinklų buvo atjungta 2017-06-07. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė rašytiniais dokumentais pagrindė 176,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 102,00 Eur žyminis mokestis, 74,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos.

Atsakovė M. P. rašytiniais dokumentais pagrindė 1518,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1468,00 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 50,00 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė byloje reiškė du atskirus ieškinio reikalavimus. Pirmas reikalavimas turtinio pobūdžio, tai yra dėl skolos priteisimo, antras reikalavimas neturtinio pobūdžio dėl įrašo viešame registre panaikinimo. Pažymėtina, jog pagrinde ginčas vyko dėl turtinio reikalavimo, dėl šio ieškinio reikalavimo bylos nagrinėjimo teisme metu šalys teikė papildomus rašytinius dokumentus, kvietė apklausai liudytojus, į procesą buvo įtraukti tretieji asmenys, todėl bylinėjimosi ir laiko sąnaudų atžvilgiu šis ieškinio reikalavimas pareikalavo daug didesnių išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtis užskaitytinos viena iš kitos, ir viena kitai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti AB „Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252 naudai iš M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1158,68 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2017-06 mėn., 53,20 Eur delspinigių, iš viso 1211,88 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.