Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-28 · Administracinė byla Nr. I1-6302-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
I1-6302-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01613-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6302-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01613-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. P. su skundu kreipėsi (b. l. 1–2) į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1 800 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 17 kamerų tipo patalpoje (kartu su kitu nuteistuoju), kurioje nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti teisės aktais reglamentuota ploto norma. Nurodė, kad didelę ploto dalį užėmė kameroje esantys baldai. Skunde tvirtino, kad pataisos namams reiškė raštišką nepasitenkinimą kalinimo sąlygomis, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija nereagavo. Nurodė, kad dėl pataisos namų administracijos abejingumo buvo priverstas badauti; dėl patyčių ir kančių kreipėsi į medikus. 2019 m. gegužės 30 d. jam buvo atlikta operacija ir pašalinta (duomenys neskelbtini). Pataisos namai neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12–16) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. buvo paskirtas į 17 kamerą. Šioje kameroje buvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Tvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl emocinės būsenos į pataisos namų psichologus nesikreipė. Pareiškėjo minėti susirgimai nebuvo lemti blogų gyvenimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas byloje ginčą kelia dėl kalinimo sąlygų 17 kamerų tipo patalpoje, kurioje jis bausmę atliko nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 17) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Atsakovės atstovo pateikta į bylą 2020 m. liepos 21 d. pažyma Nr. 77-1458 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 17 kameroje, kurios plotas yra 7,22 kv. m (b. l. 17) ir kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl darytina išvada, kad esant užimtoms vietoms vienam asmeniui teko 3,61 kv. m ploto. Teismas pažymi, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjas prašė priteisti 1 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė sveikatos pablogėjimą ir dvasinių išgyvenimų. Tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo priverstas badauti, jam buvo pašalinta (duomenys neskelbtini). Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2020 m. liepos 15 d. pažymos Nr. 86-173 (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos įrašai ir atsakovės atstovo pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas badavo (b. l. 6, 18). Pareiškėjo į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas ir chirurgo nuotolinės konsultacijos išrašas patvirtina, kad dėl trauminio (duomenys neskelbtini) plyšimo pareiškėjui atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nesietini su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė