- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- I1-822-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02786-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, kalinimo įstaiga, PN) 100 000 Eur, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Skunde (b. l. 1–2) aiškina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LTI-K) bausmę atliko nuo 1997 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Dažniausiai kameroje buvo laikomas vienas, paskutiniu metu – kartu su dar vienu nuteistuoju.
Skundžiasi, kad kameroje ir pradžių nebuvo iškvietimo mygtuko, o įrengus, jis neveikė. Nurodo, kad dažnai įvyksta širdies aritmijos priepuoliai, negalėjo išsikviesti pareigūno ar medicinos pagalbos. Dėl to kentėjo skausmus, dvasinius išgyvenimus, apėmė nepilnavertiškumo jausmas.
Per visą bausmės atlikimo laiką neužtikrintas sanitarinio mazgo privatumas. Naudojantis tualetu dažnai stebėdavo pareigūnai. Dėl tos priežasties turėjo virškinimo sistemos problemų.
Kalint nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki tų metų spalio 21 d. vienoje kameroje su kitu asmeniu nebuvo ventiliacijos, lentynėlės tualeto reikmenims. Ji įrengta po remonto spalio mėn.
Pareiškėjas aiškina, kad naudojantis dušu taip pat neužtikrintas privatumas, neįrengtos pertvaros, dažnai gesdavo vandens maišytuvai, prausiantis stebėdavo pareigūnai.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. administracija nesuteikė galimybės dalyvauti motinos laidotuvėse. Tuo sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus ir nepilnavertiškumo jausmą.
Išvardinti nepatogumai, pasak pareiškėjo, sukėlė jam itin neigiamus išgyvenimus, patyrė neturtinę žalą. Prašo netaikyti senaties termino ir priteisti nurodytą sumą žalos atlyginimui. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas su skundu nesutinka, mano, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl tariamai jam padarytų pažeidimų Lukiškių TI-K nuo 1997 m. liepos 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d., skundą pateikė teismui 2019 m. liepos 31 d.
Atsiliepime (b. l. 6–11) nurodo, jog į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2016 m. sausio 1 d., o 2019 m. vasario 13 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.
Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo pažeidimo pažymi, kad pareigūnai vadovavosi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 reikalavimais. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Šių Taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Atsakovės atstovas pažymi, kad Taisyklėse nenumatyta, kad kamerose būtų sanitariniai mazgai atitverti nuo duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsiliepime aiškina, kad tualetas nuo kameros atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
Kalinimo įstaiga tvirtina, kad kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, III skirsnio normomis. Nurodo, kad kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai.
Dėl pareiškėjo reiškiamų pretenzijų dėl dušo įrengimo Vilniaus PN paaiškina, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ šioje įstaigoje laikytiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to nepažeidė. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 107 punktų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymi, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių skg. 6 esančių korpusų dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.
Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo atsakovės atstovas paaiškina, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Šioje kalinimo įstaigoje laikytiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos kaip ir esantiems laisvėje. Pareiškėjui išvykus iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, kartu su juo šiai įstaigai buvo pateikta ir asmens sveikatos istorija.
Dėl trumpalaikės išvykos iš Lukiškių TI-K Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Atsiliepime kalinimo įstaiga pažymi, kad pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6 straipsnį, 105 straipsnio 2, 8, 12 punktus, 42 straipsnį, mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (nuosprendis įsiteisėjo 1999-06-16). Atsakovės atstovas daro išvadą, kad teisė išvykti už Lukiškių TI-K ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl motinos mirties pareiškėjui negalėjo būti suteikta. Vilniaus PN neturi galimybės pateikti išsamesnę informaciją dėl pareiškėjo prašymo dalyvauti motinos laidotuvėse bei šio prašymo nagrinėjimo įstaigoje eigos, kadangi pagal Rodyklę nuteistųjų prašymų, pareiškimų arba skundų, adresuojamų įstaigos direktoriui, saugojimo terminas – 5 metai.
Atsiliepimas
Dėl neturtinės žalos atsiliepime pažymėta, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su jo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ištyrus bylos rašytinę medžiagą paaiškėjo, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios sukėlė jam fizinį skausmą ir moralinius išgyvenimus, todėl prašo iš Lietuvos valstybės priteisti žalos atlyginimą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Į Lukiškių TI-K jis atvyko 2016 m. sausio 1 d., o 2019 m. vasario 13 d. išvyko į Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių. Per tą laiką vieną kartą buvo išvykęs į Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus specialistė šios kalinimo įstaigos Veiklos organizavimo skyriui 2019 m. rugpjūčio mėn. pateikė Pranešimą (b. l. 13–15) dėl pareiškėjo skundo. Rašte tvirtinama, jog Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, Laikymo sąlygos atitiko LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Ne. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo reikalavimus.
Lukiškių TI-K kameros, pasak specialistės, buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”. Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta 1,5 m pertvara nuo kameros, padengta lengvai valoma, dr4gmei ir dezinfekcijos priemonėms atsparia danga.
Rašte paaiškinta, kad vadovaujantis Apsaugos ir priežiūros instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų ir prižiūrėtojų saugumą. Patvirtinama, jog kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai.
Žemesnės instancijos teismas
Pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitiko Tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Inventoriaus normos, HN 134:2015 reikalavimus. Patvirtinta, kad privatumui užtikrinti buvo įrengtos pertvaros, pakabos, veidrodis, lentynėlė. Maišytuvai buvo techniškai tvarkingi, karšto ir šalto vandens sistema veikė, nuolat buvo tiekimas karštas vanduo. Dėl to, kad Lukiškių TI-K pastatas yra seniai pastatytas, įrengti prie dušinių atskirus kambarius persirengimui nebuvo techninių galimybių.
Gyvenamosiose kameros, pasak specialistės, buvo lentynos su sekcijomis maistui laikyti, spintelės daiktams susidėti. Inventoriaus norma ir HN 134:2015 nenumato tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo kameroje.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 21 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437(b. l. 21–26), nurodyta, jog 2016 m. vasario 29 d., kovo 1, 3, 7, 9, 17 d. atliekant patikrinimus Lukiškių TI-K, dušams buvo tiekiamas karštas vanduo. Pareiškėjas tuo metu atliko bausmę, taigi karšto vandens sutrikimų nurodytomis dienomis nebuvo.
Pareiškėjas teismui skundėsi sveikatos problemomis. Tvirtino, jog dėl širdies ritmo sutrikimo negalėjo išsikviesti pareigūnų arba medikų pagalbos, nes iš pradžių kameroje nebuvo, o po to neveikė iškvietimo mygtukas. Turto valdymo skyriaus specialistė aptartoje pažymoje nurodė, jog iškvietimo mygtukai buvo įrengti ir veikė, tačiau nenurodė, kada ir kokiose kamerose jie buvo įrengti, todėl tvirtinti, kad toks mygtukas buvo įrengtas ir veikė kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nėra pagrindo. Tačiau, nenustatyta, kad pareiškėjas patyrė kokių nors sunkumų dėl minėto mygtuko buvimo ar nebuvimo. Asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/6562 (b. l. 39–162) įrašai patvirtina, jog jam buvo teikiama medicininė pagalba, konsultacijos, siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimams ir konsultacijoms. Pareiškėjas skundėsi širdies ritmo sutrikimu. Rastas tik ienas gydytojo įrašas 2015 m. kovo 12 d., kuriuo patvirtinta, kad pareiškėjas skundėsi ,,širdies plakimu. Turėjo stresą”. Taigi dėl vieno atvejo nėra pagrindo tvirtinti, jog jam dažnai sutrinka širdies ritmas, tačiau negali išsikviesti gydytojų ar pareigūnų.
Pareiškėją 2001 m. spalio 4 d. apžiūrėjęs chirurgas asmens sveikatos istorijoje (b. l. 65) įrašė, jog „autoagresijos tikslu perpjovė kair. Dilbyje odą, žaizda supūliavo”, 2002 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui diagnozuota pjautinė kaklo žaizda, gydytojui paaiškino, kad ,,atsibodo gyventi”.
Pareiškėjas dėl įtampos, nerimo, nemigos 2002 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į gydytoją. Skundėsi, jog ,,turi problemų su budinčiaisiais“.
Išrašas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (b. l. 88) patvirtina, kad 2004 m. pareiškėjui nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Jis 2009 m. spalio 9 d. su psichologe kalbėjo apie psichologinę situaciją. ,,Suicidinių minčių nebuvo. Emocinė būsena – patenkinama”. Iš asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad klinikinis psichologas ne kartą konsultavo pareiškėją dėl tarpasmeninių santykių, konfliktinių situacijų (b. l. 142–143, 151–156, 159). Specialistas pripažino, jog pareiškėjo emocijų kontrolė buvo pakankama. 2017 m. rugpjūčio 23 d. jis kreipėsi į gydytoją skųsdamasis dėl nervų, nemigos, dažno širdies plakimo (b. l. 145), buvo išsiųstas konsultuotis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Apibendrinant ištirtas rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad kalinimo įstaiga pagal galimybes rūpinosi pareiškėjo gyvenimo sąlygų gerinimu ir jo sveikatos priežiūra.
Pareiškėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jį stebėjo pareigūnai ir dėl to patyrė diskomfortą.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo privatumas buvo pažeistas naudojantis sanitariniu mazgu, yra pagrįsti. Atsakovės atstovo atsiliepime konkrečiai šiuo klausimu nepasisakyta.
Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. sausio 1 d. Buvo laikomas iki 2017 m. liepos 14 d. Grįžo iš Pravieniškių PN-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2017 m. spalio 6 d. ir buvo laikomas iki 2017 m. spalio 27 d. Iš Laisvės vietų atėmimo ligoninės grįžo 2017 m. spalio 31 d. ir buvo laikomas iki 2019 m. vasario 3 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 31 d. Pritaikius trejų metu senaties terminą, jo patirti nepatogumai skaičiuotini nuo 2016 m. liepos 31 d. iki skundo padavimo teismui dienos. Skunde pareiškėjas klaidingai nurodo laiką, kuomet kameroje buvo laikomas su dar vienu nuteistuoju. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 27 d. jis buvo laikomas vienas kameroje Nr. 57, o ne 29, kaip nurodyta skunde. Iš viso pareiškėjas kameroje, kurioje pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, praleido 822 dienas.
Be to, pareiškėjas skundėsi, kad kamerose nebuvo ventiliacijos priemonių. Neaišku, apie kokias ventiliacijos priemones pareiškėjas norėjo pasisakyti.
Atsakant į pastarąjį klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Akivaizdu, kad Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka minėtos higienos normos 17 punkto reikalavimus. Teismui pareiškėjas neindividualizavo šio tariamo pažeidimo, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl negalėjimo išvėdinti patalpos. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kalinimo įstaiga sudarė galimybę kameras vėdinti per langus ir pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių nebūtų patyręs, jei laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiktų teisės aktų reikalavimus. Iš to atsakovei kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Jo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Įvertinus tai, kad 822 paras jis buvo laikomas neatskyrus sanitarinio mazgo įrenginio atskira kabina, todėl pareiškėjui teisinga satisfakcija už jo patirtą neturtinę žalą laikytina 2 000 Eur suma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 10 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
Vadovaujantis minėtomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, siekiant apsaugoti pareiškėjo sveikatos konfidencialumą, pateikta pareiškėjo sveikatos istorijos kopija (b. l. 39–162) pripažintina nevieša.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pripažinti bylos dalį (pareiškėjo sveikatos istorijos kopiją (b. l. 39–162) nevieša.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.