Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-16 · Administracinė byla Nr. A-662-1814-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-12-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
A-662-1814-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00656-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-1814/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00656-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu (b. l. 4-10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. 52-TE-231 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu; grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Paaiškino, kad Komisariato viršininko 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 52-TE-202 buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui. Komisariato Vidaus tyrimų grupės tyrėja 2011 m. birželio 15 d. surašė pranešimą Nr. 52-IL-1365 dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 10 d., apie 19.15 val., Nemajūnų km., Lazdijų raj., kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai 40 kilometre galimai vairavo asmeninį automobilį, būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti girtumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kitų piliečių akivaizdoje demonstravo savo, kaip policijos pareigūno statusą, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 14.1, 14.3 punktuose nustatytų reikalavimų. Teigė, kad dėl padaryto eismo įvykio aplinkybių ištyrimo, dėl pareigūnų veiksmų, dėl padarytos telefono vagystės iš automobilio 2011 m. birželio 14 d. parašė pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorei. Nurodė, kad Komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate 2011 m. liepos 7 d. buvo surašytas antras administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, jų įžeidinėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1, 2 dalyse, ši medžiaga buvo perduota Lazdijų rajono apylinkės teismui. Pažymėjo, kad Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2011 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio l dalį ir 228 straipnsio l dalį, o dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigė, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas. Paaiškino, kad 2011 m. liepos 22 d. pareiškėjui paskambino iš Komisariato personalo skyriaus ir pasakė, jog jis privalo atvykti į Komisariatą 2011 m. liepos 25 dieną. Nurodė, kad minėtą dieną atvyko į Komisariatą, iš karto pateikė paaiškinimą, kuriame smukliai išdėstė visas aplinkybes, dokumentus ir video medžiagą, tačiau jam buvo įteiktas įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų. Teigė nesutinkantis su Komisariato 2011 m. rugpjūčio 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-1S-68 (toliau – ir Išvada). Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nebuvo objektyviai įvertinti surinkti duomenys, buvo nuslėpti nusikalstami pareigūnų veiksmai, Išvadoje melagingai nurodyti jo paaiškinime minimi faktai arba jie nebuvo nurodyti. Atkreipė dėmesį, kad tyrėja tyčia neapklausė P. V., kuris yra svarbus liudytojas, taip pat A. K., kuris Lazdijų rajono apylinkės teisme davė parodymus, kad matė, kaip buvo įvažiavęs į griovį automobilis Audi ir iš vairuotojo pusės išbėgo vyriškis, taip pat, kad tuo metu buvo sustojęs automobilis Volvo. Teigė, jog D. R. parodymai yra skirtingi, nenuoseklūs, be to, minėtas asmuo teisme aiškino kitas aplinkybes, kad važiavo iš paskos automobiliui Audi 80, nors automobilis buvo Audi 90, jog važiavo apie 19.15 val., tačiau paaiškinime tyrėjai nurodė, kad važiavo 19.00 val. 300-400 m atstumu ir matė, kaip automobilis suko į dešinėje kelio pusėje esantį keliuką bei įvažiavo į griovį. Pažymėjo, kad filmuota medžiaga patvirtina, jog vairuotojo durelių stiklas yra uždarytas, o atidarytas keleivio pusės durelių stiklas iki pusės, jokių „prabuksavimo“ žymių nėra, ant keleivio priekinės sėdynės automobilio raktelių nėra. Nurodė, kad D. R. eismo įvykio vietoje klausė, kur jis dirba, o pareiškėjas atsakė, kad dirba kriminalinėje policijoje. D. R. apie tai pasakė A. S., kuris pradėjo keiktis ir reikalavo pateikti tai įrodantį dokumentą. Pareiškėjas pasakė, kad neįrodinės, jog yra pareigūnas. Teigė, jog nuo pat pradžių aiškino pareigūnams, kad buvo keleivis, o transporto priemonės vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Nurodė, jog jam buvo sutrenkta galva eismo įvykio vietoje, jis buvo praradęs sąmonę, tačiau į tai pareigūnai nekreipė dėmesio. Pareiškėjo teigimu, pirmasis apie eismo įvykį policijai pranešė R. M. 2011 m. birželio 10 d., 19.16 val., o šią informaciją 19.17 val. užregistravo Komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato budėtojas I. C., nors pastarasis teisme, tarnybiniame pranešime, paaiškinime tyrėjai nuslėpė, jog žinojo, kas konkrečiai skambino. Pažymėjo, kad R. M. tyrėjai paaiškino, jog važiavo keliu Alytus-Seirijai-Lazdijai Lazdijų miesto kryptimi ir pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį Audi markės automobilį, taip pat matė prie automobilio vyrą, tačiau kaip minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio nematė. Nurodė, kad susipažinęs su video medžiaga, tarnybinio patikrinimo medžiaga, suprato, jog eismo įvykio vietoje buvo atvykę Komisariato pareigūnai R. P. ir R. K., tačiau tai buvo nuslėpta rašant tarnybinį pranešimą, duodant parodymus teisme, o šiuos pareigūnus matė ir bendravo su jais J. Č.. Teigė, kad tyrėja, atlikdama tarnybinį patikrinimą ir 2011 m. liepos 25 d. apklausdama R. M., matydama, kad jis pirmas pranešė apie eismo įvykį, to neišsiaiškino, o 2011 m. liepos 27 d. apklausė D. R., kuris nurodė, jog važiavo apie 19.00 val. ir pranešė policijai, nors pranešimas buvo gautas 19.16 val. ir ne iš D. R.. Pareiškėjo manymu, A. S., paimdamas paaiškinimą iš D. R., turėjo suabejoti jo parodymais, nes D. R. automobilis stovėjo eismo įvykio vietoje priekiu į Lazdijus, o ne į Alytaus pusę, kaip tvirtino pats D. R.. Pažymėjo, kad J. Č., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrašė D. R. kaip liudytojo, todėl buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tokia medžiaga perduota į teismą. Nors tik teismas įgaliotas spręsti klausimą dėl vairavimo esant neblaiviam ir dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tačiau tyrėja, nelaukdama teismo sprendimų ir remdamasi pagrindinio liudytojo D. R. melagingais parodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjas vairavo automobilį. Teigė, kad policijos pareigūnai turėjo visas galimybes administracinio teisės pažeidimo protokolą ir rankinės apžiūros protokolą surašyti vietoje, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad asmens dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą pateikė pareigūnams, tačiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nepagrįstai nurodė, jog jis atsisakė tai padaryti. Teigė, kad iš jo rankų policijos pareigūnai ištraukė rankinę, o po to komisariate pareigūnas J. Č. atliko neteisėtą kratą rankinėje ir surado automobilio dokumentus. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pareiškėjas nurodė, kad filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matosi, jog policijos pareigūnai jį suėmę už rankų veda prie tarnybinio automobilio, nors pareigūnai paaiškinimuose nurodė, jog jis aktyviais veiksmais jiems priešinosi. Teigė, kad stovėjo prie automobilio, tuo metu iš jo rankų buvo ištraukta rankinė, suduotas smūgis į koją ir kairį šoną, tačiau tuo metu videokamerą pareigūnas nukreipė į šoną. Nurodė, kad griuvo visu svoriu, surakintomis rankomis ant galinės sėdynės, atsitrenkė galva į dureles, buvo praradęs sąmonę, dėl to nejaučia kairės rankos pirštų odos, taip pat pažeistas nervas. Pabrėžė, kad jeigu būtų buvęs vairuotojas, būtų pasitikrinęs girtumą, tačiau šiuo atveju jis buvo keleivis ir tuo pačiu nukentėjusysis. Nurodė prašęs budėtojo I. C., kad priimtų iš jo pareiškimą dėl sumušimo ir neteisėto sulaikymo, tačiau šio pareiškimo budėtojas neregistravo.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 13-15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas, skunde išdėstydamas 2011 m. birželio 10 d. įvykio aplinkybes, apsiribojo tik smulkiu jų išdėstymu, pateikdamas jam pačiam palankią poziciją, tačiau nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, jog jis buvo nušalintas nuo pareigų ir atleistas iš vidaus tarnybos nepagrįstai. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2011 m. birželio 10 d. Komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis J. Č. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (neblaivumo patikrinimo vengimas), tačiau pareiškėjas protokole pasirašyti ir pateikti paaiškinimą atsisakė, vengė girtumo nustatymo. 2011 m. liepos 7 d., atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2011 m. birželio 10 d., apie 19.30 val., nustatinėjant pareiškėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, įžeidinėjo policijos pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino juos atleisti iš darbo, jeigu įformins jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat grasino parašyti skundą dėl to, kad pareigūnai jį sumušė, o policijos pareigūnams pareikalavus sėsti į policijos tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, minėtam pažeidimui įforminti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jiems priešinosi, grasino susidoroti. Pareiškėjui buvo nurodyta nutraukti tokius veiksmus, tačiau jis į tai nereagavo ir toliau elgėsi įžūliai, priešinosi, todėl buvo panaudota fizinė prievarta bei specialioji priemonė – antrankiai. Nurodė, kad pagal Komisariato viršininko 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 52-AK-25 patvirtintą Komisariato pareigūnų ir darbuotojų 2011 metų atostogų grafiką nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Nurodė vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 19 punktą. Teigė, kad, vadovaujantis Tvarkos 17 punktu, pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl to, kad jis 2011 m. birželio 10 d., 19.15 val., galimai vairavo asmeninį automobilį būdamas neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, tuo savo veiksmais galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kitų piliečių akivaizdoje demonstravo nepagarbą, nesilaikė Etikos kodekso 14.1, 14.3 punktuose nustatytų reikalavimų, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir vengimas neblaivumo patikrinimo yra teisės pažeidimas, pats galimai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Nurodė, kad pranešimas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pasibaigus jo atostogų laikui – 2011 m. liepos 25 dieną. Informavus pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, vadovaujantis Tvarkos 13 punktu, Komisariato viršininko 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 52-TE-202 pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia jo nušalinimo ir atleidimo iš tarnybos pagrįstumo, taip pat nėra pateikta neginčijamų duomenų dėl to, kad jis 2011 m. birželio 10 d. nepadarė teisės pažeidimų. Teigė, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi, o policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Pažymėjo, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, sulaikytas atsisakė pasitikrinti girtumą, be to, ši informacija buvo plačiai paskleista visuomenės informavimo priemonėse. Darė išvadą, kad tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą, todėl jo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjo 84,39 Lt į Kauno apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Nurodė Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Nurodė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnį, ir pažymėjo, kad tiek iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Policijos įstatymo 26 straipsnyje, tiek po to – Statuto 12 straipsnyje numatyta priesaika įpareigojo pareiškėją gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai atlikti pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Nurodė Policijos veiklos įstatymo 21, 22 straipsnius, Etikos kodekso 14 punktą ir darė išvadą, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo. Nustatė, kad pareiškėjas įvykio vietoje kalbėjo nerišliai, pakeltu tonu bei agresyviai, jo judesių koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi. Tai leido teismui pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjas akivaizdžiai buvo apsvaigęs. Nurodė, kad vaizdo įrašai taip pat patvirtina teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus, jog pareiškėjui buvo ne kartą siūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Be to, pareigūnai pareiškėjui pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą įforminti padaryto pažeidimo, tačiau jis aktyviais veiksmais fiziškai tam priešinosi, todėl pareigūnai, prieš tai jį įspėję, panaudojo specialiąją priemonę – antrankius. Atkreipė dėmesį, kad vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, jog pareiškėjas tarnybiniame automobilyje ir komisariate elgėsi agresyviai bei nerišliai aiškino, jog pats yra pareigūnas ir yra sulaikytas neteisėtai, be to nepagrįstai teigė, kad pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą. Nurodė, kad šie pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su aukščiau paminėtu jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Teigė, kad pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau neverčiamas jokių aplinkybių atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13, 20 straipsnius, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008 ir konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, ar pareiškėjas veiksmus (neveikimą) padarė matant visuomenės atstovams bei ar tai turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Teismo nuomone, pareigūnai, fiksuodami pareiškėjo padarytus pažeidimus, elgėsi teisėtai ir tinkamai, pasinaudojo Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje bei ATPK normose įtvirtintomis policijos pareigūno elgesio taisyklėmis. Pabrėžė, kad liudytojų R. M., A. K. parodymai negali būti pakankamu pagrindu pareiškėjo skundui tenkinti, nes jie akivaizdžiai prieštarauja kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymams. Be to, liudytojas A. K. yra pareiškėjo sutuoktinės brolis ir akivaizdžiai siekia pareiškėjui palankaus sprendimo, o R. M. parodymai yra abstraktūs, neinformatyvūs, kadangi jis net nebuvo sustojęs įvykio vietoje, prie automobilio buvusį asmenį matė tik akimirką, todėl, teismo teigimu, sąžiningai klysta dėl asmens tapatybės.

Nurodė Statuto 2 straipsnio 7 dalį, vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4.3 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, A11-803/2005, A7-247/2004, A8-489/2007, A556-1662/2008, A438-423/2009. Teismas, įvertinęs pareiškėjo tiek viešoje vietoje, tiek policijos įstaigoje atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, darė išvadą, jog vidaus tarnybos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus, dėl to atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos. Atkreipė dėmesį, jog teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog pagal Tvarkos 10, 11 punktus tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma. Pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (kitų asmenų atžvilgiu). Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjui nepaskirta administracinė nuobauda, ar jo atžvilgiu nenutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų įvykio vietoje, teismo nuomone, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų, kadangi paminėtose administracinio teisės pažeidimo bylose pareiškėjo veiksmai bus vertinami tik administracinės atsakomybės kontekste, o baudžiamosios atsakomybės klausimas galimai bus sprendžiamas kitų asmenų atžvilgiu. Nurodė Tvarkos 19 punktą, nustatė, kad pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. liepos 22 d., ir atmetė pareiškėjo argumentą, jog buvo nesilaikyta tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinęs filmuotos medžiagos duomenis, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų. Darė išvadą, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą nėra. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl jie taip pat netenkintini, o pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Likusius pareiškėjo prašymo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės ginčo dalykui, todėl plačiau neanalizavo.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 30 d., 9.30 val., teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. R.. Nurodytas liudytojas pateikė teismui prašymą, prašydamas atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Nurodė ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus, nustatė, kad šioje administracinėje byloje prašymą iškviesti minėtą liudytoją pareiškė ir atsakovo atstovas, ir pareiškėjas. Nurodė ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį, įvertino tai, kad pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas, o liudytojas turi teisę į išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje, kompensavimą, į teismo specialią sąskaitą iš pareiškėjo priteisė 84,39 Lt.

III.

Pareiškėjas V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 148-153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį.

Teigia, kad 2011 m. birželio 10 d. pateko į eismo įvykį, kurio metu susižalojo, o vairuotojas, su kuriuo susipažino tą pačią dieną ir kuris vairavo jo automobilį, iš įvykio vietos pabėgo, todėl atvykus policijos pareigūnams, jo eismo įvykio vietoje nebuvo. Nurodo, kad nenorėjo vairuoti pavargęs, todėl jo automobilį paprašė vairuoti nepažįstamo vyro, kuriam už tai sumokėjo 50 litų. Paaiškina, kad tą dieną atostogavo, turėjo tarnybinį pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą, visus reikiamus automobilio dokumentus. Pažymi, kad prieš patenkant į eismo įvykį, automobilį tikrino Lazdynų rajono policijos komisariato pareigūnai E. M. ir V. Č., o pareiškėjas tuo metu miegojo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, kadangi jautėsi pavargęs. Pabrėžia, kad buvo blaivus. Teigia, kad filmuota medžiaga rodo, jog pareiškėjas savo elgesiu, veiksmais, žodžiais nežemino pareigūno vardo. Nurodo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba (pareiškėjas buvo sumuštas) ir dėl vagystės (iš pareiškėjo automobilio dingo mobilusis telefonas). Atkreipia dėmesį, kad D. R. skambučio, registruoto policijoje, nebuvo. Pažymi, kad yra esminiai prieštaravimai tarp R. M. ir D. R. parodymų. Mano, kad A. K. nesiekia palankaus sprendimo, o tik paaiškino, ką matė. Pabrėžia, kad nežinojo, jog A. K. buvo išvykęs jo ieškoti. Nurodo, kad nepažemino pareigūno vardo, elgėsi pagal susiklosčiusią situaciją, stengėsi pareigūnams paaiškinti, kad jie elgiasi netinkamai, viršija savo įgaliojimus. Teigia, kad buvo pripažintas kaltu be jokio tyrimo, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165-166) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių naujų neginčijamų duomenų, kad jis būtų atleistas iš vidaus tarnybos nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad Lazdijų rajono aplinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimu pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. 52-TE-231 (b. l. 16) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas bei pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – policijos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie policiją, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2011 m. birželio 10 d., 19.15 val., Lazdijų rajone, Nemajūnų kaime, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 40 km, pareiškėjas vairavo automobilį įtariamai neblaivus ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šie pareiškėjo veiksmai įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimu buvo kvalifikuoti kaip Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimų pažeidimas ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas. Dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės neturi ir negali būti įrodinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.). Tai reiškia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas sąmoningai ir be jokių tokį jo elgesį pateisinančių priežasčių vengė neblaivumo patikrinimo taip, kaip tai buvo nustatyta paminėtame teismo nutarime. Tai taip pat reiškia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje šios faktinės bylos aplinkybės negali būti ginčijamos ta prasme, kaip to prašo pareiškėjas, t. y. šioje administracinėje byloje negali būti įrodinėjama, kad pareiškėjas įvykio metu automobilio nevairavo. Todėl apelianto argumentai, susiję su eismo įvykio versijos pateikimu, atmestini.

V. P. tvirtina, kad yra esminiai prieštaravimai tarp R. M. ir D. R. parodymų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarime nežymius liudytojų D. R. ir R. M. parodymų neatitikimus dėl smulkių įvykio aplinkybių, D. R. paaiškinimų bei R. M. paaiškinimo ir teisme duotų parodymų neatitikimus teismas pripažino neturinčiais esminės reikšmės ir nevertino šių neatitikimų, kaip teikiančių pagrindo abejoti liudytojo D. R. parodymais, prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų teismas neįžvelgė. Apeliantas tvirtina, kad A. K. nesiekia palankaus sprendimo, tačiau minėtame rajono apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad liudytojas A. K. yra V. P. sesers vyras, dėl savo ryšių su pareiškėju gali būti šališkas, be to, jo parodymai nekonkretūs, neabejotinai nepatvirtina, kad automobilis, kurį jis matė griovyje tiksliau neapibrėžtoje vietoje, buvo būtent V. P., šio liudytojo parodymai nei paneigia, nei patvirtina V. P. versiją apie kito asmens vairavimą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2011 m. liepos 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, siekiant išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes įžeidinėjo policijos pareigūnus, jiems grasino, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, fiziškai priešinosi policijos pareigūnams, tuo padarydamas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant byloje esančią medžiagą, taip pat filmuotą medžiagą ir darant išvadas dėl pareiškėjo vengimo pasitikrinti girtumą, aktyvaus fizinio priešinimosi pareigūnams, agresyvaus elgesio pareigūno vardo pažeminimo kontekste.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) atkreipiamas dėmesys, jog, pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Kaip jau buvo minėta, atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo pareiškėjui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių buvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos, ir skundžiamo įsakymo priėmimui šių bylų baigtis bet kuriuo atveju nebūtų turėjusi įtakos.

Pažymėtina, kad sąmoningas neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra vienas sunkesnių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog aukščiau aprašyti pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, sumenkino policijos autoritetą, griovė pasitikėjimą šia institucija. Šie pareiškėjo veiksmai, padaryti tarnybos metu, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 57 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pasisakydama dėl aukščiau nurodyto pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme (pagal šią straipsnio dalį, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis), teisėjų kolegija, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytai išvadai, kad paminėtas pareiškėjo elgesys laikytinas pareigūno vardo pažeminimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (ABTĮ 57, 81, 86 str.), teisingai aiškino Statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, bei Policijos veiklos įstatymo ir Etikos kodekso normas, nustatančias policijos pareigūno statusą bei jo atsakomybę. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, jog jis pareigūno vardo nepažemino. Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis Nr. A4-189/2007), ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV?308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė