- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- Iv-1205-554/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00656-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams: Robertui Kunigiškiui, Raimondui Jaciunskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. prašymą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
- panaikinti 2011 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 52-TE-231, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.;
- grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas;
- teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme (b. l. 4-10) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-07-25 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-202 buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui. 2011-06-15 Alytaus apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės tyrėja surašė pranešimą Nr. 52-IL-1365 dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas 2011-06-10 apie 19 vai. 15 min. Nemajūnų km., Lazdijų raj., kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai 40 km. galimai vairavo asmeninį automobilį Audi 90, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti girtumą, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kitų piliečių akivaizdoje demonstravo savo kaip policijos pareigūno statusą, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p., 14. 3 p. nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas dėl padaryto eismo įvykio aplinkybių ištyrimo, dėl pareigūnų veiksmų, dėl padarytos telefono vagystės iš automobilio jis 2011-06-14 parašė pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorei. 2011-07-07 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK buvo surašytas antras administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, jų įžeidinėjimo, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas padarė pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d., 2 d., ir ši medžiaga buvo perduota Lazdijų rajono apylinkės teismui. 2011-07-20 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. l d. ir 228 str. l d., o dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas. 2011-07-22 pareiškėjui paskambino iš Alytaus apskrities VPK personalo skyriaus ir pasakė, kad jis privalo atvykti į Alytaus apskrities VPK 2011-07-25. Minėtą dieną pareiškėjas atvyko į Alytaus apskrities VPK. Jis iš karto pateikė paaiškinimą, kuriame smukliai išdėstė visas aplinkybes, dokumentus ir video medžiagą, tačiau jam buvo įteiktas įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų. 2011-08-22 buvo priimtas Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 52-TE-231 dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., taip pat vadovaujantis ir Alytaus apskrities VPK 2011-08-19 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-1S-68. Pareiškėjas paaiškino, kad su Išvada bei ginčijamu Įsakymu nesutinka, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, neobjektyviai, neišsamiai, nebuvo objektyviai įvertinti surinkti duomenys, buvo nuslėpti nusikalstami pareigūnų veiksmai, išvadoje melagingai nurodyti jo paaiškinime minimi faktai arba išvis jie buvo nenurodyti, tačiau remiantis šia išvada buvo neteisėtai priimtas įsakymas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Tyrėja tyčia neapklausė P. V., kuris yra svarbus liudytojas, neapklausė A. K., kuris Lazdijų rajono apylinkės teisme davė parodymus, kad matė, kaip buvo įvažiavęs į griovį automobilis Audi ir iš vairuotojo pusės išbėgo vyriškis, taip pat, kad tuo metu buvo sustojęs automobilis Volvo. Tyrėja S. S. neatkreipė dėmesio, jog D. R. parodymai yra skirtingi, nenuoseklūs, be to, minėtas asmuo teisme aiškino vėl kitas aplinkybes, kad važiavo iš paskos automobiliui Audi 80, nors automobilis buvo Audi 90, jog važiavo apie 19 val. 15 min., tačiau paaiškinime tyrėjai nurodė, kad važiavo 19 val. 300-400 m. atstumu ir matė, kaip automobilis suko į dešinėje kelio pusėje esantį keliuką bei įvažiavo į griovį. Filmuota medžiaga patvirtina, jog vairuotojo durelių stiklas yra uždarytas, o atidarytas keleivio pusės durelių stiklas iki pusės, jokių „prabuksavimo“ žymių nėra, ant keleivio priekinės sėdynės automobilio raktelių nėra. D. R. eismo įvykio vietoje klausė, kur jis dirba, o pareiškėjas atsakė, kad dirba kriminalinėje policijoje. D. R. apie tai pasakė A. S., kuris pradėjo keiktis ir reikalavo pateikti tai įrodantį dokumentą. Pareiškėjas pasakė, kad neįrodinės, jog yra pareigūnas. Jis nuo pat pradžių aiškino pareigūnams, jog buvo keleivis, o transporto priemonės vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Pareiškėjui buvo sutrenkta galva eismo įvykio vietoje, jis buvo praradęs sąmonę, tačiau į tai pareigūnai nekreipė dėmesio. Pirmasis apie eismo įvykį policijai pranešė R. M. 2011 m. birželio 10 d. 19 val. 16 min., o šią informaciją 19 val. 17 min. užregistravo Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK budėtojas I. C., nors I. C. teisme, tarnybiniame pranešime, paaiškinime tyrėjai, nuslėpė, jog žinojo, kas konkrečiai skambino. R. M. tyrėjai paaiškino, jog važiavo keliu Alytus-Seirijai-Lazdijai Lazdijų miesto kryptimi ir pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį Audi markės automobilį, taip pat matė prie automobilio vyrą, tačiau kaip minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio, nematė. Susipažinęs su video medžiaga, su tarnybinio patikrinimo medžiaga, pareiškėjas suprato, jog eismo įvykio vietoje buvo atvykę Alytaus apskrities VPK pareigūnai R. P. ir R. K., tačiau, tai buvo nuslėpta rašant tarnybinį pranešimą, duodant parodymus teisme, o šiuos pareigūnus matė ir bendravo su jais J. Č. Tyrėja, atlikdama tarnybinį patikrinimą ir 2011-07-25 apklausdama R. M. ir matydama, kad jis pirmas pranešė apie eismo įvykį, to neišsiaiškino, o 2011-07-27 apklausė D. R., kuris nurodė, jog važiavo apie 19 val. ir pranešė policijai, tačiau pranešimas buvo gautas 19 val. 16 min. ir ne D. R. A. S., paimdamas paaiškinimą iš D. R., turėjo suabejoti jo parodymais, nes D. R. automobilis stovėjo eismo įvykio vietoje priekiu į Lazdijus, o ne į Alytaus pusę, kaip tvirtino pats D. R. J. Č., surašydamas ATP protokolą, neįrašė D. R. kaip liudytojo ir to pasėkoje buvo neteisėtai surašytas ATP protokolas ir medžiaga perduota į teismą. Tik teismas įgaliotas spręsti klausimą dėl vairavimo esant neblaiviam ir dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tačiau tyrėja, nelaukdama teismo sprendimų ir remdamasi pagrindinio liudytojo D. R. melagingais parodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjas vairavo automobilį. Policijos pareigūnai turėjo visas galimybes ATP protokolą ir rankinės apžiūros protokolą surašyti vietoje, tačiau to nepadarė. Asmens dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą jis pateikė pareigūnams, tačiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nepagrįstai nurodė, kad jis atsisakė tai padaryti. Iš jo rankų policijos pareigūnai išlupo rankinę, o po to komisariate pareigūnas J. Č. atliko neteisėtą kratą rankinėje ir surado automobilio dokumentus. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pareiškėjas nurodė, kad filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matosi, jog policijos pareigūnai jį suėmę už rankų veda prie tarnybinio automobilio, tačiau pareigūnai paaiškinimuose nurodo, kad jis aktyviais veiksmais priešinosi jiems. Pareiškėjas stovėjo prie automobilio ir tuo metu iš jo rankų buvo išlupta rankinė, suduotas smūgis koją, į kairį šoną, tačiau tuo metu videokamerą pareigūnas nukreipė į šoną. Pareiškėjas griuvo visu svoriu, surakintomis rankomis ant galinės sėdynės, atsitrenkė galva į dureles, buvo praradęs sąmonę, ko pasėkoje nejaučia kairės rankos pirštų odos, taip pat pažeistas nervas. Pareiškėjas pabrėžė, kad jeigu būtų buvęs vairuotojas, būtų pasitikrinęs girtumą, tačiau šiuo atveju jis buvo keleivis ir, tuo pačiu, nukentėjusysis. Jis prašė budėtojo I. C., kad priimtų iš jo pareiškimą dėl sumušimo ir neteisėto sulaikymo, tačiau šio pareiškimo budėtojas neregistravo. Pareigūno vardo jis savo veiksmais nepažemino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 13-15) nurodė, taip pat atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas prašyme, išdėstydamas 2011-06-10 įvykio aplinkybes Lazdijų raj., Nemajūnų km., apsiribojo tik smulkiu jų išdėstymu, pateikdamas jam pačiam palankią poziciją. Pareiškėjas nei prašyme dėl įsakymo Nr.52-TE-202 panaikinimo, nei prašyme dėl 2011-08-22 įsakymo Nr.52-TE-231 panaikinimo nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, jog jis buvo nušalintas nuo pareigų ir atleistas iš Vidaus tarnybos nepagrįstai. Dėl to teismas turėtų netenkinti jo prašyme keliamų reikalavimų. 2011-06-13 Alytaus apskrities VPK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal gautą Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK administracinės medžiagos kopiją dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. įvykdyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2011-06-10 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis J. Č. surašė pareiškėjui ATP protokolą Nr. F437621 pagal ATPK 126 str. 4 d. (neblaivumo patikrinimo vengimas), tačiau pareiškėjas protokole pasirašyti ir pateikti paaiškinimą atsisakė, vengė girtumo nustatymo. 2011-07-07, atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas Nr. 72P-994705-11 pagal ATPK 187 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. dėl to, kad jis 2011-06-10 apie 19 val. 30 min., nustatinėjant pareiškėjo KET pažeidimo aplinkybes, jis įžeidinėjo policijos pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino juos atleisti iš darbo, jeigu įformins jo padarytą KET pažeidimą, taip pat grasino parašyti skundą dėl to, kad pareigūnai jį sumušė, o policijos pareigūnams pareikalavus sėsti į policijos tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, minėtam pažeidimui įforminti, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pareigūnams priešinosi, grasino susidoroti. Pareiškėjui buvo nurodyta nutraukti tokius veiksmus, tačiau jis į tai neragavo ir toliau elgėsi įžūliai, priešinosi, ko pasėkoje buvo panaudota fizinė prievarta bei specialioji priemonė – antrankiai. Pagal Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-02-02 įsakymu Nr. 52-AK-25 patvirtintą Alytaus apskrities VPK pareigūnų ir darbuotojų 2011 metų atostogų grafiką nuo 2011-06-06 iki 2011-07-22 pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 19 p. numato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas atostogavo. Vadovaujantis Tvarkos 17 p. pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl to, kad jis 2011-06-10 19 val. 15 min. Nemajūnų km., Lazdijų raj., kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 40 km, galimai vairavo asmeninį automobilį būdamas neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, tuo savo veiksmais galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių nuostatas, o atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 str. 4 d.. Pareiškėjas taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kitų piliečių akivaizdoje demonstravo nepagarbą, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 p., 14.3 p. nustatytų reikalavimų, be to, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir vengimas neblaivumo patikrinimo yra teisės pažeidimas, pats galimai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Pranešimas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pasibaigus jo atostogų laikui – 2011-07-25. Informavus pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, vadovaujantis Tvarkos 13 p., Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-07-25 įsakymu Nr. 52-TE-202 jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. ir remdamasis Alytaus apskrities VPK 2011-08-19 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-68, Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011-08-22 įsakymu Nr. 52-TE-231 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pareiškėjo darbo stažas sudarė 20 metų ir 21 dieną. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia jo nušalinimo ir atleidimo iš tarnybos pagrįstumo, taip pat nėra pateikta neginčijamų duomenų dėl to, kad jis 2011-06-10 nepadarė teisės pažeidimų. Atsakovas ir jo atstovai taip pat pabrėžė, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas, įtakos neturi, o policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, sulaikytas atsisakė pasitikrinti girtumą, be to, ši informacija buvo plačiai nušviesta visuomenės informavimo priemonėse. Tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pakenkė policijos įstaigos prestižui, sulaužė duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą, todėl jo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (b. l. 16, Patikrinimo medžiagos b.l. 110-112, 150). Pateiktos Alytaus apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 52-6-1S-68 duomenys patvirtina, kad 2011-06-13 atsakovas gavo Lazdijų rajono PK viršininko pranešimą Nr. 52-72-S-3947 (Patikrinimo medžiagos b.l. 43, 56) ir administracinio teisės pažeidimo bylos kopiją, kurioje 2011-06-10 pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Patikrinimo medžiagos b.l. 44). Protokole konstatuota, kad pareiškėjas 2011-06-10 apie 19 val. automobilį vairavo galimai neblaivus, be to, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pateikti duomenys patvirtina, jog šie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d. Prie protokolo buvo pridėti Lazdijų rajono PK policijos patrulių tarnybinių pranešimai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas Lazdijų raj. Nemajūnų km. ribose buvo rastas automobiliu nuvažiavęs nuo kelio ir sėdintis vairuotojo vietoje, o nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Taip pat pateiktas liudytojo D. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jis važiavo paskui pareiškėjo vairuojamą automobilį ir matė kaip pareiškėjas, sukdamas į dešinę, įvažiavo į pakelės griovį. Tai pastebėjęs, D. R. sustojo, o paaiškėjus, kad pareiškėjas buvo neblaivus, iškvietė Lazdijų rajono PK patrulius. Minėtoje Patikrinimo medžiagoje yra ir 2011-06-10 19 val. 30 min. surašytas pranešimas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo iki pilno išsiblaivinimo ir pareiškėjo pasiaiškinimas (Patikrinimo medžiagos b.l. 51-52). 2011-06-13 Alytaus apskrities VPK viršininkas nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjui 2011-07-07 buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-994705-11, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, siekiant išsiaiškinti KET pažeidimo aplinkybes dėl aukščiau minėto įvykio, įžeidinėjo policijos pareigūnus, grasino jiems, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei fiziškai priešinosi policijos pareigūnams. Šie pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (Patikrinimo medžiagos b.l. 66). 2011-07-25 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Patikrinimo medžiagos b.l. 107). 2011-07-22 teikimu Nr. 52-I20-1565 Alytaus apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės tyrėja 2011-07-25 kreipėsi į Alytaus apskrities VPK viršininką siūlydama nušalinti pareiškėją nuo pareigų, kadangi jis savo elgesiu ir veiksmais galimai pažemino policijos pareigūno vardą. Viršininko 2011-07-25 įsakymu pareiškėjas buvo nušalintas nuo Alytaus apskrities Varėnos rajono PK Kriminalinės policijos vyresniojo tyrėjo pareigų (Patikrinimo medžiagos b.l. 109), o 2011-08-22 įsakymu Nr. 52-TE-231 (b.l. 16, Patikrinimo medžiagos b.l. 150), vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. ir remiantis Alytaus apskrities VPK 2011-08-19 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-1S-68, pareiškėjas buvo atleistas iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Kriminalinės policijas vyresniojo tyrėjo pareigų. Teismui pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas aukščiau aptartų įvykių metu atostogavo – pagal Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-02-02 įsakymu Nr. 52-AK-25 patvirtintą Alytaus apskrities VPK pareigūnų ir darbuotojų 2011 metų atostogų grafiką nuo 2011-06-06 iki 2011-07-22 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos (Patikrinimo medžiagos b.l. 113-115). Lazdijų rajono apylinkės prokuratūroje nuo 2011-07-11 yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., tačiau procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje dar nėra priimtas (b. l. 69), o Lazdijų rajono apylinkės teisme dar nepriimti procesiniai sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose (b.l. 43-45, 114-117), taip pat atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų pagal BK 228 str. 1 d., taip pat ir pagal 281 str. 1 d. (b.l. 70-75).
Vertinant administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas pažymi, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu - t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Policijos veiklos įstatymo (toliau – PVĮ) 5 str. nuostatos numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas, tyrimas ir t.t. Iki 2003-05-01 galiojusio Policijos įstatymo 26 str., tiek po to – Statuto 12 str. numatyta priesaika įpareigojo pareiškėją gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai atlikti pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. PVĮ 21 str. iš esmės numatytos analogiškos imperatyvios pareigos, o PVĮ 22 str. numato pareigūno asmeninę atsakomybę už savo veiksmus. 2004-07-16 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Etikos kodekso normose taip pat įtvirtinti ypatingi (užaukštinti) reikalavimai policijos pareigūnui. Etikos kodekso 14 p. numato, jog ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.), bei privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.).
Sistemiškai vertinant aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 str. keliami uždaviniai. Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo. Byloje esančia medžiagos (taip pat ir įvykio vietoje filmuota medžiaga) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011-06-10 Lazdijų raj. Nemajūnų km. ribose buvo rastas automobiliu nuvažiavęs nuo kelio ir sėdintis vairuotojo vietoje. Vaizdo įrašai patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas įvykio vietoje kalbėjo nerišliai ir pakeltu tonu bei agresyviai. Jo judesių koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi ir tai leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjas akivaizdžiai buvo apsvaigęs. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus, jog pareiškėjui buvo ne kartą siūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Be to, pareigūnai pareiškėjui pasiūlė eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą įforminti padaryto pažeidimo, tačiau jis aktyviais veiksmais fiziškai tam priešinosi, todėl pareigūnai prieš tai įspėję jį, panaudojo specialiąją priemonę – antrankius. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, jog pareiškėjas tarnybiniame automobilyje ir komisariate elgėsi agresyviai bei nerišliai aiškino, jog pats yra pareigūnas ir yra sulaikytas neteisėtai, be to nepagrįstai teigė, kad pareigūnai prieš jį panaudojo smurtą. Šie pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su aukščiau paminėtu jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš policijos pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau neverčiamas jokių aplinkybių atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ar pareiškėjas veiksmus (neveikimą) padarė matant visuomenės atstovams bei, ar tai turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Be to, teismo nuomone, pareigūnai, fiksuodami pareiškėjo padarytus pažeidimus, elgėsi teisėtai ir tinkamai, pasinaudojo PVĮ 18 str. bei ATPK normose įtvirtintomis policijos pareigūno elgesio taisyklėmis (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad liudytojų R. M., A. K. parodymai negali būti pakankamu pagrindu pareiškėjo prašymui tenkinti, nes jie akivaizdžiai prieštarauja kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymams. Be to, liudytojas A. K. yra pareiškėjo sutuoktinės brolis ir akivaizdžiai siekia pareiškėjui palankaus sprendimo, o R. M. parodymai yra abstraktūs, neinformatyvūs, kadangi jis net nebuvo sustojęs įvykio vietoje, prie automobilio buvusį asmenį matė tik akimirką, todėl sąžiningai klysta dėl asmens tapatybės (ABTĮ 57 str.).
Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Statuto 2 str. 7 d. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarkos) 4.3 p. Šiame punkte pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005, Nr. A-7-247/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A-438-423/2009 ir kt.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo tiek viešoje vietoje, tiek policijos įstaigoje (Lazdijų rajono PK) atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, daro išvadą, jog vidaus tarnybos autoritetas, kompromitavimas buvo akivaizdūs ir realūs. To pasėkoje atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Šio Apibendrinimo 3.2.4.2 p. nurodoma, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais apskritai nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma tarnybinė nuobauda. Iš to galima daryti išvadą, kad Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog pagal Tvarkos 10 p., 11 p., tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn, ar dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas (kitų asmenų atžvilgiu). Tai, kad pareiškėjui nepaskirta administracinė nuobauda, ar jo atžvilgiu nenutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų įvykio vietoje, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 str. 1 d. numatytų atleidimo pagrindų, kadangi paminėtose administracinio teisės pažeidimo bylose pareiškėjo veiksmai bus vertinami tik administracinės atsakomybės kontekste, o baudžiamosios atsakomybės klausimas galimai bus sprendžiamas kitų asmenų atžvilgiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Tvarkos 19 p. numato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas atostogavo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos pagal Alytaus apskrities VPK viršininko 2011-02-02 įsakymu Nr. 52-AK-25 patvirtintą atostogų grafiką nuo 2011-06-06 iki 2011 -07-22. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog buvo nesilaikyta tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinęs ir filmuotos medžiagos duomenis, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkai, teismas konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkoje numatytų procedūrų ir terminų (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagristai seka išvada, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p., todėl pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą nėra (ABTĮ 57 str.). To pasėkoje teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, todėl jie taip pat netenkintini, o pareiškėjo prašymas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Likusieji pareiškėjo prašymo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės ginčo dalykui, todėl plačiau neanalizuojami. Pagrindinai šie argumentai taikytini procese dėl administracinių nuobaudų skyrimų bylose, nagrinėjamose Lazdijų rajono apylinkės teisme, taip pat baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Lazdijų rajono apylinkės prokuratūroje (ABTĮ 10 str., 57 str.).
2011-11-30 9 val. 30 min. teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. R. Nurodytas liudytojas pateikė teismui prašymą, prašydamas atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. ABTĮ 43 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis (ABTĮ 43 str. 4 d.). Šioje administracinėje byloje prašymą iškviesti aukščiau nurodytą liudytoją pareiškė ir atsakovo atstovas, ir pareiškėjas. Pagal ABTĮ 43 str. 7 d. šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas, o liudytojas turi teisę į išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje, kompensavimą, į teismo specialią sąskaitą iš pareiškėjo priteistina 84,39 Lt (ABTĮ 43 str. 7 d).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo V. P. 84,39 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus trisdešimt devynis centus) į Kauno apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.