- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-191-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- J. J.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu iki 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. J. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 5 d., apie 9 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs lango stiklą įsibrovė į nukentėjusiojo S. T. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiojo turtą: 0,5 l talpos likerio butelį „Kavos“, kurio vertė 7 Eur, 1 l talpos butelį sidro „Fizz“, kurio vertė 3 Eur, ir 8 butelius po 1 l talpos alaus, kurių bendra vertė 13,20 Eur, tokiu būdu S. T. turto už 23,20 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį bei jam paskirti švelnesnę bausmę – parenkant kitą bausmės rūšį, arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
2.1. Nurodo manantis, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ateityje pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, jo įvykdyta veika nėra priskiriama prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų ir dėl jo veiksmų niekam sunkių pasekmių nekilo, taip pat nusikaltimu padaryta žala nėra didelė ir jei ne kvalifikuojančios aplinkybės baudžiamoji atsakomybė dėl mažareikšmės žalos iš viso nebūtų kilusi.
2.2. Nusikaltimą jis įvykdė tik todėl, kad dėl dažno alkoholinių gėrimų vartojimo blogai jautėsi, įsibrovęs pavogė tik alkoholį, neturėjo tikslo pagrobti jokių kitų vertingų daiktų. Šiuo metu stengiasi nevartoti alkoholio, yra susitaręs dėl įdarbinimo, taigi, gaudamas pajamas atlygins padarytą žalą. Taip pat jo draugė laukiasi, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei visiškai pagrįstai J. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Akcentuoja, jog J. J. nuteistas dvyliktą kartą, nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus daro sistemingai – šiuo metu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, Utenos AVPK Anykščių rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame J. J. įteikti pranešimai apie įtarimus dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme bei prašo jam paskirti kitą bausmės rūšį arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.
6. Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek J. J. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę.
7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas J. J. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, į tai, kad J. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (1 t, 143-159 b.l.), daugybę kartų baustas administracine tvarka – daugiausia už alkoholinių gėrimų vagystes iš parduotuvių (1 t., 114-142 b.l.), J. J. paskutinį kartą iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2023 m. gegužės 11 d., buvo įsidarbinęs tik trumpą laiką. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai J. J. gali būti pasiekti tik paskiriant bausmę, susijusią su realiu laisvės atėmimu bei jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, akcentavo ir tai, kad J. J. atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai bei teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją bei kitus konstitucinius principus, nesant priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, nelaikytinos apsprendžiančiomis skirtinos bausmės rūšį. Visgi, nepaisant šios išvados, pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia visiškai pritarti pirmosios instancijos sprendimui J. J. skirti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė – jo kaltės pripažinimas bei gailestis, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, viena vertus, tai pripažįstant J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); o kita vertus, įvertinus tai buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgė ir į nedidelę šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies, trukmės ar kitų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų taikymo pagrįstumą, byloje nėra.
9. Apelianto teiginiai, kad jis ketina įsidarbinti ar jo draugė laukiasi nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesudaro teisinio pagrindo parinkti J. J. švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas. Be to, apie įsipareigojimus šeimai bei galimai kilsiančias neigiamas pasekmes jis turėjo pagalvoti dar prieš įvykdydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
10. Taip pat teisėjų kolegija visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti šiuo atveju ir BK 75 straipsnio nuostatas ir jam skirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Visgi, pažymėtina, jog esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalūs BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai, tačiau kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai J. J. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo atveju nėra. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, J. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą bausmę buvo paleistas 2023 m. gegužės 11 d., buvo įsidarbinęs tik trumpą laiką nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., per šį laikotarpį iki nusikalstamos veikos padarymo įvykdė net 25 administracinius nusižengimus, kurių didžiąją dalį sudarė alkoholinių gėrimų vagystės iš parduotuvių, duomenų apie skirtų baudų sumokėjimą nėra. Matyti ir tai, kad J. J. praeityje ne kartą teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau parodyto pasitikėjimo J. J. ne kartą nepateisino, nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, taigi jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. J. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus jos atlikimo. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, būtent realus skirtos bausmės neatlikimas šiuo atveju prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
11. Atsižvelgusi į pirmiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant J. J. bausmę nebuvo nustatyta, taip pat, šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus skirtos bausmės atlikimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą.