Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2113-451/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Būsto valda“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 245,78 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą.Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi 2006-01-25 Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartimi Nr. 53-10-3, 2012-01-25 Susitarimu Nr. 53-10-47 „Dėl 2006 m. sausio 25 d. Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-3 pratęsimo“, 2012- 12-31 įsakymu Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 38,26 kv. m bendro ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), teikė administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovas, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau už ieškovės teikiamas paslaugas atsakovas mokėjo netinkamai ir iki 2015 m. lapkričio mėn. atsakovo skola išaugo iki 245,78 Eur.Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neatsiskaitė su ieškove, nežinodamas už ką yra šie paskaičiavimai, jie nebuvo detalizuoti.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 196,62 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 104,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės atsakovui 50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2005-05-04 nuosavybės teise priklauso 38,26 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kurio bendras naudingas plotas VĮ Registrų centro duomenimis 461,18 kv. m. 2006-01-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-19 priedo, 2012-01-25 susitarimu Nr.53-10-47 pratęstos 2006-01-25 Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr.53-10-3 su Kauno miesto savivaldybės administracija, 2012-12-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pagrindu ieškovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorius. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovės reikalaujamą mokesčių skolą, ginčijama atsakovo pareiga mokėti už ieškovės teiktas nuotekų išvežimo paslaugas, kurios ieškovės išrašytose sąskaitose, priskaitymuose už komunalines paslaugas, buvo nurodomos ne tiksliai, o kaip „kitos paslaugos“, taip pat ginčijama mokesčių apskaičiavimo tvarka bendraturčiams, nesutinkama, kad nuotekų išvežimo darbai būtų apskaičiuojami gyventojams, atsižvelgiant į proporcingai turimą nekilnojamojo turto dalį, nurodant, kad nepagrįstai apmokestinti buvo ne visų butų gyventojai. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo sudariusi sutartis dėl namo (duomenys neskelbtini), nuotekų išvežimo su UAB Dagilis“, vėliau su UAB „Kauno vandenys“ ir už suteiktas šių bendrovių paslaugas jai buvo pateiktos apmokėjimui sąskaitos.Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad mokestis už nuotekų išvežimą, turi būti apskaičiuojamas pagal atsakovo suvartoto geriamo vandens kiekį, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNT įstatymas), o ne proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas nurodė, kad ieškovė nebuvo ir nėra vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – ji yra bendro naudojimo objektų administratorius, kuris organizuoja administruojamo namo bendriems objektams (šiuo atveju namo nuotekų duobės) tvarkyti reikalingų paslaugų pirkimą, o atsakovas nėra abonentas GVTNT įstatymo prasme. Iki 2014 m. gruodžio mėnesio imtinai, namo (duomenys neskelbtini), nuotekos buvo tvarkomos individualiai, o šio namo nuotekų tinklai nebuvo prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl GVTNT įstatymas šios bylos šalių santykiams netaikytinas.Teismas nurodė, kad nesant jokių namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitarimų, visi namo bendraturčiai pagal prievoles, už gautas paslaugas, susijusias su bendru turtu, apmokestintini CK nustatyta tvarka (CK 4.76 str., 4.82 str. 3, 7 d., 4.86 str., 4.84 str., 2001-05-23 LRV nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8 p., 9 p.). Priešingas teisės normų aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų, kadangi apskaičiuojant nuotekų šalinimą ginčo laikotarpiu pagal atsakovo nurodytą GVTNT įstatyme nustatytą principą (pagal patiekto vandens kiekį), namo bendraturčiai mokėtų mažiau, tačiau tokiu būdu liktų nepadengta dalis sumos pagal rangovų UAB Dagilis“ ir UAB „Kauno vandenys“ išrašytas sąskaitas už atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad kanalizacinė namo, esančio (duomenys neskelbtini), įranga kartu su nuotekoms iškasta duobe, yra priskiriama namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl išlaidos už šios įrangos priežiūrą, nuotekų išvalymą, privalėjo būti apskaičiuojamos pagal CK 4.76 str. nuostatas, t. y. mokestis už suteiktas paslaugas apskaičiuojamas patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas pripažino, kad ieškovė buvo nenuosekli išlaidas už nuotekų išvežimą skaičiavusi gyventojams proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo atsakovui mokestį už nuotekų išvežimo išlaidas. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog išlaidos nuotekų išvežimui išrašytose sąskaitose buvo neįvardintos tiksliai, nepaneigė atsakovo pareigos dengti namo bendrojo naudojimo įrangos išlaidas. Teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 461,18 kv. m, o atsakovo turimo buto bendras plotas 38,26 kv. m, tai atsakovas už kanalizacijos turinio išsiurbimą ir išvežimą laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio turėjo ieškovei iš viso sumokėti 470,89 Eur, o ne 520,05 Eur sumą, kurią buvo apskaičiavusi ieškovė. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog UAB „Dagilis“ išduotose sąskaitose – faktūrose sumos už suteiktas paslaugas nurodytos be 21 procento PVM, kadangi UAB „Dagilis“ nėra PVM mokėtojas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra įregistruota PVM mokėtoju, namo gyventojams UAB „Dagilis“ išduotose sąskaitose nurodytos sumos dalijamos pridėjus 21 procento pridėtinės vertės mokestį. Kadangi atsakovas už suteiktas paslaugas sumokėjo 274,27 Eur, todėl teismas sprendė, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 196,62 Eur sumą. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas sutiko, kad išlaidos už pareiškimo teismo įsakymui parengimą turėtų būti priteisiamos, kadangi šios išlaidos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, jos yra pagrįstos įrodymais, be to atsakovas taip pat įskaičiavo prieštaravimo teismo įsakymo parengimo išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra abonentas GVTNTĮ prasme. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą abonento apibrėžimą atsakovas mano, kad jis atitinka abonento sąvoką, kadangi yra fizinis asmuo, perka geriamąjį vandenį bei esu yra sudaręs geriamojo vandens pirkimo viešąją sutartį. Teismas, netaikydamas GVTNTĮ nuostatų, pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso;Ieškovė savo veikloje turėjo vadovautis teisės aktais numatančiais, kaip turi būti apmokestinama nuotekos, o ne rinktis nuotekų apskaičiavimo metodiką, kuri ydinga bei prieštarauja elementariai logikai. Nuotekų kiekis negali būti sietinas su nekilnojamo turto dydžio ar plotu, o turi būti sietinas su gyventojų skaičiumi. Namo plotas nekito, tačiau gyventojų name skaičius didėjo, dėl ko ir didėjo nuotekų kiekis. Šiuo atveju turėjo būti taikoma nuotekų skaičiavimo metodika, kuri numatyta GVTNTĮ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintose Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse;Ieškovė, siekdama užtikrinti, kad daugiabučio gyventojai tinkamai apmokėtų už nuotekų išvežimą privalėjo, kiekviename bute įrengti nuotekų apskaičiavimo prietaisus, kurių pagalba būtų galima teisingai ir sąžiningai apskaičiuoti kiekvieno buto patiektą fekalijų kiekį į bendrą namo fekalijų šulinį;Teismas neteisingai konstatavo, kad išlaidos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, turi būti dengiamos proporcingai pagal turimą plotą. Nuotekos, kurių kiekis yra priklausomas išimtinai nuo kiekviename bute gyvenančių žmonių skaičiaus, jų poreikių, nėra niekaip susijęs su buto plotu. Toks skaičiavimo principas neatitinka CK įtvirtinto sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų;Nuotekų išvežimas turėjo būti apmokestinamas pagal GVTNTĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, o atsakovo atžvilgiu šio straipsnio 8 dalį. Daugiabutyje Kranto 7-oji g. 8, nėra įrengta nuotekų apskaitos prietaisų, todėl nuotekų kiekis turėjo būti prilyginamas sunaudotam geriamojo vandens kiekiui. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m gruodžio 29 d. įsakyme Nr. D1-629;Pagal UAB „Kauno vandenys“ pateiktus priskaitymų apmokėjimo žiniaraščius atsakovas laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 sunaudojo 59,99 m³ šalto vandens. Atsakovas už 59,99 m ³ nuotekų yra sumokėjęs. Teismas priteisė sumokėti dar už 34 m³ nuotekų, kurių atsakovas nepateikė į bendrą daugiabučio fekalijų šulinį;Ieškovės pasirinktas apskaičiavimas už nuotekas pagal abonento turimo gyvenamojo buto plotą, yra negalimas, nes prieštarauja teisės aktams; Įranga kartu su nuotekoms iškasta duobe priskirtina namo bendrojo naudojimo įrangai, tačiau nuotekų išvežimas iš bendro nuotekų šulinio negali būti tapatinamas su visų daugiabučių butų savininkų bendromis išlaidomis. Teismas nepagrįstai praplėtė objektų, kurie patenka į bendrosios dalinės nuosavybės sąvoką. Atsakovas sutinka mokėti už fekalijų duobės iškasimą, tvarkymą, fekalijų siurbliuko keitimą bei kitus būtinus bei reikalingus darbus, kadangi jais užtikrinamas fekalijų duobės bei kanalizacinės sistemos darbas, tačiau nuotekų kiekis yra susijęs su individualus kiekvieno savininko poreikių tenkinimu;Ieškovė, apskaičiuodama nuotekų išvežimo kainą nesivadovavo jokiais teisės aktais ir nuotekas skaičiavo kaip norėjo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Atsakovas nėra abonentas GVTNTĮ prasme;Administratorius proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas. Iki 2013-01-01 galiojusio CK 4.84 str. 4 d. įtvirtino, o dabar galiojančio CK 4.84 str. 9 d. įtvirtina, kad išlaidas už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris pagal LRV nutarimą „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek techninės priežiūros paslaugą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodytų normų pagrindu atsakovas, privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės, neturi jokios reikšmės. Atsakovo argumentas, jog išlaidos už nuotekų išvežimą negali būti apskaičiuojamos gyventojams proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo atmestas pagrįstai;Duomenų ar įrodymų apie sunaudotus atsakovo vandens kiekius byloje nepateikta. Atsakovo skaičiavimo metodas už atliktus nuotekų išsiurbimo ir išvežimo darbus prieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams, todėl netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius už ieškovės teiktas nuotekų išvežimo paslaugas bei dėl šių mokesčių apskaičiavimo tvarkos. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys).Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2005-05-04 nuosavybės teise priklauso 38,26 kv.m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kurio bendras naudingas plotas VĮ Registrų centro duomenimis 461,18 kv. m. 2006-01-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-19 priedo, 2012-01-25 susitarimu Nr. 53-10-47 pratęstos 2006-01-25 Kauno miesto Šančių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr.53-10-3 su Kauno miesto savivaldybės administracija, 2012-12-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pagrindu ieškovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė. 2012-03-01 ieškovė ir UAB „Dagilis“ sudarė fekalo išvežimo iš vietinių nuotekų šulinių darbų sutartį, kuriuo susitarė išvežti fekalą nuo 2013-03-01 iki 2013-12-31 iš vietinio nuotekų surinkėjo (duomenys neskelbtini), o už kiekvieną išvežtą mašiną kaina 200 Lt (57,92 Eur). Į bylą pateikti 2013-03-27 rangovo UAB „Dagilis“ atliktų darbų aktai pagal ieškovės užsakymą 2013-03-27 Nr.13-06 (600,-Lt), taip pat UAB „Dagilis“ ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. 2013-07-16 ieškovė su UAB „Kauno vandenys“ sudarė nuotekų išvežimo ir jų tvarkymo sutartį Nr. SUT 00083684 dėl nuotekų išvežimo iš objekto (duomenys neskelbtini), kainą skaičiuojant už kubinį metrą. UAB „Kauno vandenys“ už išvežtas nuotekas ieškovei išrašė PVM sąskaitas faktūras. 2013-08-09 UAB „Būsto valda“ gautas (duomenys neskelbtini) buto savininkės L. S. prašymas atskirti nuotekų šalinimo apmokėjimą jų butui atskirai, kadangi jų butui priklauso atskiras nuotekų šulinys.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant jokių namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susitarimų, visi namo bendraturčiai pagal prievoles, už gautas paslaugas, susijusias su bendru turtu, apmokestinami CK nustatyta tvarka ( CK 4.76 str., 4.82 str., 3, 7 d., 4.86 str., 4.84 str., 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8 p., 9 p.). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovė išlaidas už nuotekų šalinimą pagrįstai paskirstė butų savininkams proporcingai turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.Atsakovas, nesutikdamas su tokia mokesčių apskaičiavimu tvarka apeliaciniame skunde nurodo, kad mokestis už nuotekų išvežimą turi būti apskaičiuojamas pagal atsakovo suvartoto geriamo vandens kiekį, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNT įstatymas), o ne proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad GVTNT įstatymas šioje byloje šalių teisiniams santykiams netaikomas. GVTNT įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, tikslu užtikrinti abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teises. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nebuvo ir nėra vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – jis yra bendro naudojimo objektų administratorė, kuri organizuoja administruojamo namo bendriems objektams tvarkyti reikalingų paslaugų pirkimą, o atsakovas nėra abonentas GVTNT įstatymo prasme. Iki 2014 metų gruodžio mėnesio imtinai namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekos buvo tvarkomos individualiai, o šio namo nuotekų tinklai nebuvo prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad šalių teisiniams santykiams netaikytinas ir LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymas „Dėl geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas sutinka, kad kanalizacinė namo įranga kartu su nuotekoms iškasta duobe priskirtina namo bendrojo naudojimo įrangai, tačiau nurodo, kad nuotekų išvežimas iš bendro nuotekų šulinio negali būti tapatinamas su visų daugiabučių butų savininkų bendromis išlaidomis, nes jos nėra susijusios su turimu daugiabutyje plotu, o susijusios su kitomis priežastimis, t.y. su gyventojų skaičiumi, poreikiais ir kt.Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrąja daline nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) laikoma bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos, kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su visa namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų it kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kanalizacinė įranga kartu su nuotekoms iškasta duobe priskirtina namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl išlaidas už šios įrangos priežiūrą, nuotekų išvalymą, ieškovė pagrįstai apskaičiavo patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nesivadovavo jokiais teisės aktais ir mokestį už nuotekas skaičiavo kaip norėjo.Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl apmokestinamojo laikotarpio, netinkamo rangovo, darbų reikalingumo ar darbų atlikimo kainos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams dėl atsakovui apskaičiuotos mokesčio dalies ir jų nekartoja, be to, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.