- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- eI2-2343-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03035-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Licencijavimo skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-01845-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, buvo panaikintas pareiškėjui A. D. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1, atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus A. D..
Atsakovas faktiniu pareiškėjo turimo naudotojo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindu skundžiamajame sprendime nurodė duomenis apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, o būtent kad A. D. 2021 m. rugsėjo 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,85 promilės girtumas. Surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 422 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės); 2021 m. spalio 12 d. baustas pagal LR ANK 227 straipsnio 1 dalį (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo) bei 229 straipsnio 2 dalį (Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad būdamas neblaivus (0,87 prom. girtumas) savo vairuojamame automobilyje dėkle vežėsi medžioklinį lygiavamzdį šautuvą ir su savimi neturėjo naudotojo leidimo. 2021 m. kovo 25 d. baustas pagal LR ANK 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį su įrengtais saugos diržais, nebuvo užsisegęs saugos diržo. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog sprendime paminėtos nusikalstamos veikos, padaryti pažeidimai charakterizuoja A. D., kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šie faktai leidžia neigiamai vertinti jo elgesį, polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja, kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms, todėl yra pakankamas pagrindas neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.
2020 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. D. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1 (toliau - naudotojo leidimas), naudotis tėvui P. D. priklausiančiai ginklais. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas A. D. turėdamas naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1, prašymu Nr. 21-G-86-01091-e kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Iš aukščiau pateiktos įvykių chronologijos matyti, jog 2020 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius, išduodamas A. D. naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1, turėjo duomenis apie pastarojo padarytus nusižengimus kitoje valstybėje ir tai nesutrukdė asmeniui išduoti naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėjo, jog medžiagoje nėra duomenų, jog A. D. būtų teistas užsienio valstybėje dėl kriminalinių nusikaltimų. Atsakovas spendimą panaikinti išduotą leidimą priėmė tik tuomet, kai pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrių dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo praėjus dviem mėnesiams po padarytų administracinių nusižengimų ir šiuos duomenis turint policijos įstaigai. Iš skundžiamo sprendimo (jo turinio) yra aišku, kad atsakovas esminiu ir vieninteliu pareiškėjo A. D. turimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo teisiniu pagrindu laiko Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies 10 punktą. Nurodė, kad šioje normoje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagristą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laiko požiūriu aspektas. Taigi ir nagrinėjamai bylai yra reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 25 d. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Atsakovas nevertino aplinkybių, jog padarytas pažeidimas nėra saistomas tiesiogiai su ginklo panaudojimu. Pažymėtina, jog ginklas, kuris buvo vežamas automobilyje, buvo dėkle ir tai niekam nesąlygojo asmens pavojingumo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atžvilgiu. Atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, kurios pripažintinos, jog pareiškėjas kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, o pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo Nr. IX-705 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus ir šaudmenis pareiškėjui A. D. - kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. D. išduotas Naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1 (toliau - naudotojo leidimas), naudotis tėvui P. D. priklausančiais ginklais. 2021 m. lapkričio 17 d. gautas A. D., prašymas Nr. 21-G-86-01091-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau - PLVIS) 2021 m. lapkričio 17 d. automatinėse žymose gauta informacija apie A. D., apie tai, kad Administracinių nusižengimų registre yra informacijos apie asmenį. Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše nurodytus patikrinimus, iš Administracinių nusižengimų registro gauta informacija, kad A. D. 2021 m. rugsėjo 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,85 prom. girtumas. Surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 422 str. 5 d. (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės); 2021 m. spalio 12 d. baustas pagal LR ANK 227 str. 1 d. (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo) bei 229 str. 2 d. (Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad būdamas neblaivus (0,87 prom. girtumas) savo vairuojamame automobilyje dėkle vežėsi medžioklinį lygiavamzdį šautuvą ir su savimi neturėjo naudotojo leidimo. 2021 m. kovo 25 d. baustas pagal LR ANK 432 str.1 d. už tai, kad vairuodamas automobilį su įrengtais saugos diržais, nebuvo užsisegęs saugos diržo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis A. D. 2014-10-05 Didžiojoje Britanijoje pažeidė kelių eismo įstatymo (ROAD TRAFFIC (NI) ORDER 1995 (RT95) art.16(1)(a)) nuostatas ir teistas už vairavimą neblaiviam; 2018-01-21 Didžiojoje Britanijoje teistas pagal kriminalinės teisės nuostatas dėl tyčinės nusikalstamos veikos (CRIMINAL JUSTICE (MISCELLANEOUS PROVISIONS) ACT (NI) 1968 (CJ68) s.9).
Nurodė, kad nustatytas faktas (kad būdamas neblaivus (0,87 prom. girtumas) vairavo automobilį ir savo vairuojamame automobilyje dėkle vežėsi medžioklinį lygiavamzdį šautuvą bei su savimi neturėjo naudotojo leidimo) leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Pats pažeidimų pobūdis - ginklo turėjimas esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, vadinasi, A. D. elgesys neabejotinai kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Skunde pareiškėjas pažymi, kad medžiagoje nėra duomenų, jog būtų teistas užsienio valstybėje dėl kriminalinių nusikaltimų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše A. D. nurodytos veikos (2014-10-05 Didžiojoje Britanijoje teistas už vairavimą neblaiviam; 2018-01-21 Didžiojoje Britanijoje teistas pagal kriminalinės teisės nuostatas dėl tyčinės nusikalstamos veikos), tai yra biografijos faktai, kurie Įstatymo prasme yra reikšmingi vertinant pareiškėjo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nuo pažeidimų padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimas buvo priimtas tik tuo metu, kai kreipėsi į Šiaulių aps. VPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo t. y. praėjus dviem mėnesiams po padarytų administracinių nusižengimų. 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92 p. nurodyta, kad pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo. PLVIS automatinėse žymose gauta informacija apie A. D. 2021m. lapkričio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. D. skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-01845-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje A. D. išduotas Naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1, naudotis tėvui P. D. priklausančiais ginklais. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 21-G-86-01091-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atsakovas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-01845-e, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti A. D. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0006143-N1 ir atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas), kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).
Atsakovui priimant Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei panaikintas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo įvertintos aplinkybės, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9213-2021 A. D. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 25 d. 15.46 val., Telšių rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Šiauliai – Palanga 78 kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,85 promilės girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Taip pat 2021 m. spalio 12 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal LR ANK 227 straipsnio 1 dalį (Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo) bei 229 straipsnio 2 dalį (Teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) už tai, kad būdamas neblaivus (0,87 promilės girtumas) savo vairuojamame automobilyje dėkle vežėsi medžioklinį lygiavamzdį šautuvą ir su savimi neturėjo naudotojo leidimo.
Kaip asmenį charakterizuojančia aplinkybe sprendime buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. baustas pagal LR ANK 432 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį su įrengtais saugos diržais, nebuvo užsisegęs saugos diržo. Įvertintas faktas, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 5 d. Didžiojoje Britanijoje pažeidė kelių eismo įstatymo nuostatas ir buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, kas įrodo, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. nebuvo pirmas kartas, kai pareiškėjas neblaivus sėdo prie automobilio vairo. Taip pat sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. Didžiojoje Britanijoje teistas pagal kriminalinės teisės nuostatas dėl tyčinės nusikalstamos veikos. Nors pareiškėjo atstovo pateikti byloje dokumentai įrodo, kad pareiškėjas minimu atveju nebuvo baustas už kriminalinį nusikaltimą, tačiau teismas pažymi, kad šlapinimasis viešoje vietoje, ant svetimo gatvėje stovinčio automobilio (už ką buvo baustas pareiškėjas) leidžia daryti išvadą, kad asmuo nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų, todėl vertintina, kad nors pareiškėjo tyčiniai veiksmai šiuo minimu atveju nėra pavojingi savaime, tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.
Atsižvelgiant į aptartus pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Pažymėtina, kad vien automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes pažeidimai padaryti viešo naudojimo keliuose vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Nėra reikšminga aplinkybė, jog ginklas buvo dėkle, nes vien tai, jog neblaivus asmuo turi automobilyje ginklą sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo nesilaiko teisės normų, reglamentuojančių ginklų turėtojų teises ir pareigas.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šie principai buvo pažeisti tuo, jog pareiškėjo nusižengimai atsakovo buvo įvertinti tik po to, kai pats pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo išdavimo, o ne tuo metu, kai buvo padarytas nusižengimas. Pasisakydamas dėl šio argumento teismas pažymi, kad aplinkybė, kad leidimas pareiškėjui nebuvo panaikintas iš karto po nusižengimo nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas aukščiau šiame sprendime nurodytais pagrindais negali būti panaikintas. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai pats pažeidžia reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra esminės aplinkybės, charakterizuojančios pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas pažymi, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodomas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas. Taigi, skundžiamas Spendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Sprendimas priimtas remiantis aktualia jo priėmimo metu galiojusia GŠKĮ redakcija. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo motyvai ar policijos turimų duomenų vertinimas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to panaikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.