Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį – keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą vieniems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2013 m. liepos 12 d. bausmė atlikta;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi Varšuvos miesto sostinės apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nuosprendis, kuriuo V. K. paskirta bauda, pripažintas vykdytinu ir yra pateiktas vykdyti. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 8 paras arešto;

3) Vokietijos AG Tostedt 2015 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu;

4) Vokietijos A. T. 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu;

5) Šveicarijos Preattigau/Davos apygardos 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent – 2014 m. birželio 21 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, tai yra būdamas prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įlipo į automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. C. ir minėto automobilio vairuotojo V. C. pareikalavo jį vežti į (duomenys neskelbtini). V. C. nesutikus, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pradėjo laužyti automobilio sėdynę, sulenkė posūkio svirtelę, tokiu savo elgesiu išgąsdindamas automobilio keleivius A. Ž. ir A. J.. Po to jis, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo V. C., jam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lūpų srities sumušimu, odos nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėje.

2. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi ir parodė, kad tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes įvykis buvo prieš šešerius metus. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Paaiškino, kad buvo neblaivus ir išėjęs su draugais iš parduotuvės „Maxima“ ieškojo, kad kažkas jį nuvežtų į namus. Įlipo į svetimą automobilį, kuriame sėdėjo vairuotojas ir du keleiviai (mergina ir vaikinas), ir paprašė vairuotojo, kad nuvežtų jį į namus. Pastarajam atsisakius, jis (kaltinamasis) pradėjo elgtis agresyviai, laužyti automobilio sėdynę, išlipęs iš automobilio sudavė smūgius nukentėjusiajam. Negali tiksliai pasakyti, kaip ir kuriuo metu sudavė smūgį. Sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą. Kiek pamena, po suduoto smūgio nukentėjusysis iššoko iš automobilio ir pabėgo. Pripažino civilinį ieškinį. Pripažino, kad galėjo sulaužyti automobilio posūkio svirtelę. Padarytos žalos neatlygino, nes neturėjo galimybės tą padaryti. Kai išeis į laisvę, stengsis susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

4. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014 m. birželio 21 d. apie 14.30 val. V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, būdamas prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įlipo į automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. C. ir minėto automobilio vairuotojo V. C. pareikalavo jį vežti į (duomenys neskelbtini). V. C. nesutikus, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pradėjo laužyti automobilio sėdynę, sulenkė posūkio svirtelę, tokiu savo elgesiu išgąsdindamas automobilio keleivius A. Ž. ir A. J.. Po to jis, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo V. C., jam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį lūpų srities sumušimu, odos nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėje (t.1, b. l. 36).

4.2. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, 2014 m. birželio 21 d. apie 18 val. nukentėjusysis savo automobiliu Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su draugais nuvažiavo į „Maxima“ prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apsipirkus ir grįžus į automobilį, iš karto paskui juos į automobilį įlipo trys girti jaunuoliai, kurių nukentėjusysis nepažinojo, ir pradėjo reikalauti nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Vežti atsisakius, jaunuolis, kuris vėliau jam sudavė, pradėjo laužyti sėdynes ir sugadino (sulenkdamas) prie vairo esančią posūkio svirtelę. A. Ž. (nukentėjusiojo draugui) su sutuoktine iš automobilio išlipus, nukentėjusiajam sudavęs vaikinas pasakė „sudaužom vairuotoją“. Vėliau tas pats vaikinas (kaltinamasis) su draugu išlipo iš automobilio ir priėjęs prie vairuotojo durelių, jam (nukentėjusiajam) sėdint, smogė vieną kartą kumščiu į veidą, pataikydamas į lūpas. Nukentėjusiajam po smūgio išlipus iš automobilio, kaltinamasis ir toliau elgėsi agresyviai – pradėjo muštis, todėl jis (nukentėjusysis) pabėgo į degalinę, tačiau paskui jį atbėgo minėti vaikinai, kurie tempė jį iš degalinės salės į lauką, sudavė jam, o degalinės operatorės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl tokio kaltinamojo elgesio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b. l. 37).

4.3. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 21 d. nuo ryto su draugais A. T. ir dar keliais asmenimis vartojo alkoholį. Kaltinamasis su A. T. atvyko į (duomenys neskelbtini) švęsti Joninių. Kadangi atvyko per anksti, nuėjo į parduotuvę „Maxima“ ir nusipirko butelį degtinės. Prie parduotuvės susipažino su kažkokiais dviem jaunuoliais, iš kurių vienas su jais po tiltu, kuris yra šalia parduotuvės, gėrė degtinę. Kadangi šventė vis dar nebuvo prasidėjusi, kaltinamasis su A. T. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) vykstančią šventę. Negali paaiškinti, kodėl į (duomenys neskelbtini) nevažiavo autobusu, o įsėdo į atsitiktinį automobilį ir prašė vairuotojo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad automobilyje be vairuotojo sėdėjo dar keli asmenys. Tarp jo (kaltinamojo) ir vairuotojo kilo konfliktas, ką kalbėjo neprisimena, tačiau pamena, kad sudavė vairuotojui vieną kartą į veido sritį. Dėl neblaivumo neprisimena, kad sulenkė posūkio svirtelę ir daužė sėdynes, tačiau sutinka, kad galėjo tai padaryti. Taip pat neprisimena, kad buvo užėjęs į degalinę ir kada buvo sulaikytas (t.1, b. l. 68-69).

4.4. Kaltinamasis V. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad, kai vairuotojas atsisakė juos vežti į (duomenys neskelbtini), jis (kaltinamasis) susinervino ir sudavė jam (nukentėjusiajam) vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, bandė suduoti dar kartą, bet nepataikė ir ranka kliudė automobilio posūkio svirtelę – galėjo ją sulaužyti. Kiek prisimena, jaunuolis (nukentėjusysis) išlipo iš automobilio ir bėgo link degalinės, o jie – kaltinamasis su dviem draugais, jį vijosi. Daugiau nukentėjusiojo nei jis, nei kaltinamojo draugai jo nemušė. Beveik įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl to, kad sudavė jaunuoliui ir kad sulaužė jo mašinos posūkio svirtelę, labai gailisi, stengsis atlyginti padarytą žalą. Nori papildyti, kad ne viską gali tiksliai prisiminti, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (t.1, b. l. 73).

4.5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. birželio 21 d., apie 18 val. automobiliu Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su draugu A. Ž. ir jo sutuoktine atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Apsipirkę visi grįžo į automobilį. Vos tik jiems įsėdus į automobilį, netikėtai į automobilį ant galinės sėdynės atsisėdo trys jam nepažįstami vaikinai. Vaikinas, kuris buvo agresyviausias ir kuris jam vėliau sudavė, pareikalavo, kad nukentėjusysis juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini), o, kai pastarasis vežti atsisakė, kaltinamasis labai supyko – pradėjo laužyti sėdynę, sulenkė posūkio svirtelę. Tik kaltinamasis elgėsi agresyviai, o kiti du vaikinai buvo ramūs. A. Ž. su žmona, kuri laukėsi kūdikio, bijodami pasekmių, išlipo iš automobilio ir norėjo pasišalinti. Tuo metu kaltinamasis pasakė „sudaužom vairuotoją“, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie vairuotojo durelių, kur, jam (nukentėjusiajam) sėdint vairuotojo sėdynėje, kumščiu smogė į veidą ir pataikė į lūpas. Nukentėjusysis nubėgo į degalinę, paskui jį atbėgo ir minėti trys vaikinai, iš kurių du kvietė jį išeiti į lauką. Kuomet degalinės operatorė pareikalavo išeiti iš degalinės, kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykus policijos pareigūnams, visi pasišalino iš degalinės. VšĮ Elektrėnų ligoninėje nukentėjusiajam buvo nustatyti dantų ir lūpų sužalojimai. Dėl sulenktos posūkio svirtelės padaryta turtinė žala, civilinį ieškinį pateiks vėliau. Pretenzijų turi tik kaltinamajam, kiti buvę asmenys jam nieko blogo nepadarė (t.1, b. l. 48-49).

4.6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. C. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad kaltinamąjį matė pirmą kartą, jo veido bruožų neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negalėtų. Dėl to, kad kaltinamasis viešoje vietoje jam sudavė į veidą ir sukėlė skausmą jis nori reikšti 1000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nori pareikšti 300 Lt civilinį ieškinį dėl sulaužytos automobilio posūkio rankenėlės. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti iš kaltinamojo 1 300 Lt. Kitiems jaunuoliams jokių pretenzijų neturi, kadangi jie jam nieko nepadarė (t. 1, b. l. 53, 54-55).

4.7. Liudytojas A. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. C. yra jo bendradarbis. 2014 m. birželio 21 d. po pietų jis kartu su savo sugyventine A. J. sutiko nukentėjusįjį ir paprašė, kad jis juos nuvežtų apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Apsipirkę visi trys sėdo į automobilį. Nukentėjusiajam nespėjus užvesti automobilio, prie automobilio priėjo trys nepažįstami jaunuoliai (matė pirmą kartą, jų veido bruožų neįsidėmėjo, neatpažintų) ir paprašė juos nuvežti į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam atsisakius vežti, jaunuoliai pasakė, kad jis (nukentėjusysis) liptų iš automobilio. Vienas jaunuolis bandė suduoti nukentėjusiajam į veidą dėl to, kad pastarasis nelipo iš automobilio. Kitas jaunuolis gynė nukentėjusįjį ir neleido jam (nukentėjusiajam) suduoti. Liudytojas tuo metu sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje, šalia vairuotojo. Netrukus nukentėjusysis, nieko nesakęs, išlipo iš automobilio ir nubėgo į degalinės pusę. Jaunuoliai liko stovėti prie automobilio ir nukentėjusiojo nesivijo. Liudytojas su sugyventine A. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo pas A. J. tetą, daugiau nieko nematė. Nori papildyti, kad galėjo būti, jog vienas iš jaunuolių buvo įsėdęs į automobilio galą ir gynė nukentėjusįjį. Jam su sugyventine būnant automobilyje, automobilio niekas nedaužė ir V. C. nesudavė (t.1, b. l. 56).

4.8. Liudytoja A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. C. yra jos draugo bendradarbis. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 21 d. ji kartu su savo draugu A. Ž. sutiko V. C. ir paprašė, kad jis juos nuvežtų apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Jie apsipirko ir susėdo į automobilį, bet nukentėjusysis net nespėjo užvesti automobilio, kai prie automobilio priėjo trys jai nepažįstami jaunuoliai ir paprašė, kad nukentėjusysis juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Minėtus jaunuolius liudytoja matė pirmą kartą, jų veido bruožų neįsidėmėjo ir jų neatpažintų. Nukentėjusiajam atsisakius juos vežti, jaunuoliai pasakė, kad jis (nukentėjusysis) liptų iš automobilio. Vienas iš jaunuolių bandė suduoti nukentėjusiajam į veidą, dėl to, kad pastarasis nelipo iš automobilio, bet nepataikė. Kitas jaunuolis neleido mušti nukentėjusiojo ir jį (nukentėjusįjį) gynė. Liudytojos draugas A. Ž. tuo metu sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje, šalia vairuotojo, o ji sėdėjo automobilio gale. Netrukus nukentėjusysis nieko nesakęs išlipo iš savo automobilio ir nubėgo į degalinės pusę. Jaunuoliai liko stovėti prie automobilio, nukentėjusiojo nesivijo. Liudytoja kartu su A. Ž. išlipo iš automobilio ir nuėjo pas jos tetą, daugiau nieko nematė. Nori papildyti, kad galėjo būti, jog vienas iš jaunuolių buvo įsėdęs į automobilio galą, bet jis gynė nukentėjusįjį nuo kaltinamojo. Jiems būnant automobilyje, automobilio niekas nedaužė ir nukentėjusiajam nesudavė (t.1, b. l. 57)

4.9. Liudytoja G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014 m. birželio mėnesį, datos tiksliai neprisimena, dirbo operatore degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Maždaug po pietų, valandos tiksliai neprisimena, į degalinę įbėgo jaunuolis, kurį matė pirmą kartą, jo veidas buvo kruvinas. Paskui minėtą jaunuolį atbėgo dar du ar trys jaunuoliai, kurie bandė traukti jį į lauką ir kažką su juo aiškinosi. Liudytoja gynė kruviną jaunuolį, paskui jį atbėgusius vaikinus išvijo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Nei vieno iš ten buvusių vaikinų veido bruožų neprisimena ir jų atpažinti negalėtų (t.1, b. l. 60).

4.10. Remiantis daiktinių įrodymų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas automobilis Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, keturių durų. Automobilio išorinėje pusėje pažeidimų nenustatyta. Tęsiant apžiūrą, salono viduje nustatyta, kad sulenkta prie vairo kairėje pusėje esanti posūkio svirtelė, pakreipta ant svirtelės pritvirtinta korpuso dalis, matyti tarpas tarp vairo ir priekinės panelės. Kitų pažeidimų ar sugadinimų nerasta (t.1, b. l. 38-41).

4.11. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio laikinai einančio Vievio policijos nuovados viršininko pareigas V. J. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. birželio 21 d., apie 18.19 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvė „Maxima“ vyksta muštynės, nuvykus minėtu adresu priėjo jaunuolis V. C., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad įvyko muštynės su nepažįstamais asmenimis ir nurodė jų požymius. 18.24 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti jaunuoliai pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius, jie buvo sulaikyti ir pristatyti į Elektrėnų policijos komisariatą, aplinkybių patikslinimui. Kaip vėliau paaiškėjo, tai V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 44).

4.12. Remiantis medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, V. C. buvo padarytas lūpų srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu į lūpų sritį nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t.1, b. l. 52).

4.13. Remiantis alkotesterio Lion atcolmeter 500 parodymais, V. K. 2014 m. birželio 21 d. 18.56 val. nustatytas – 1,98 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 45-46).

4.14. Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. C. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš V. K. padarytą 376,51 Eur (1 300 Lt) žalą (turtinę bei neturtinę) (t. 1, b. l. 54).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Remiantis BK 284 straipsnio 1 dalimi (BK 284 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

6. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais –įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-7-404/2014). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje – viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo V. C. atžvilgiu, tyčia, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais gadinant (laužant) nukentėjusiojo automobilio sėdynę bei posūkio svirtelę, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. C. sveikata, o kartu su nukentėjusiuoju V. C. automobilyje buvę asmenys išgąsdinti. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. K. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

12. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

13. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja tiek kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

14. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajam padaryta žala, nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad V. K. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, po nusikalstamos veikos padarymo padarė naujų nusikalstamų veikų.

15. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, ir skiriant kaltinamajam 3 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę.

16. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas 2020 m. liepos 3 d., t. y. jau atlikęs bausmes pagal Vokietijos ir Šveicarijos teismo jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius. Esant tokioms aplinkybėms, atliktos bausmės šioje byloje neįskaitytinos.

17. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. birželio 23 d. ir nuo 2020 m. liepos 3 d. – vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (t. 1, b. l. 62-64, 153-155, 163-165; t. 2, b. l. 13-15).

19. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 13-15), paliktina nepakeista, o, bausmę atlikus, panaikintina. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės atlikimo, atsižvelgiant į likusios atlikti bausmės, įskaičius laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laiką, kuris yra trumpesnis, nei šio nuosprendžio įsiteisėjimo terminas.

20. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios kaltinamajam skyrus kardomąją priemonę – suėmimą, nebuvo panaikintos, paliekamos nepakeistos (t. 1, b. l. 76-78). Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

21. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

22. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. C. pareiškė 376,51 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį, sutiko jį atlyginti. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios, nukentėjusiajam V. C. padarytos, žalos ir kaltinamojo V. K. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo V. K. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo V. K. civilinio ieškovo V. C. naudai 376,51 Eur žalos atlyginimo sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) mėnesių ir 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. birželio 23 d., ir nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. – vieną laikinajame sulaikyme, suėmime kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią kaltinamajam V. K. skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d..

Kaltinamajam V. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista, o, bausmę atlikus, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. C. civilinį ieškinį tenkinti visiškai – iš V. K. V. C. naudai priteisti 376,51 Eur žalos atlyginimo sumą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.