- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-459-538/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. prašymą suinteresuotam asmeniui I. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą dėl prašymo proceso atnaujinimui pateikti, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
2. Nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai (buv. Šilutės rajono apylinkės teismas), 2014-07-17 tenkino ieškovės ieškinį, nustatė, kad atsakovas yra ieškovės nepilnametės dukters U. B. tėvas, priteisė jos išlaikymui lėšas, mokant periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio gavimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki ji sulauks pilnametystės, taip pat priteisė 10 800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą bei ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo įsitikinimu, šis sprendimas buvo priimtas padarius teisės normų taikymo klaidų. Teigė, kad su suinteresuotu asmeniu I. B. buvo pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau niekada artimų ryšių neturėjo. Jis niekada nebuvo informuotas ir net neįtarė, kad gali turėti nepilnametę dukrą, nes I. B. iki pat ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos nėra pranešusi jam, kad turi bendrą vaiką, tuo labiau niekada neprašė iš jo išlaikymo. Nuo (duomenys neskelbtini) jis visą laiką gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta retai, tik atostogoms. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019-09-19 siekdamas išsiaiškinti, kodėl antstolis nuo jo banko sąskaitos nuskaičiavo pinigines sumas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nedalyvavo, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nuo (duomenys neskelbtini). Teismas jo tėvystę nustatė remdamasis vien tik ieškovės ir liudytojų paaiškinimais, su kuriais jis nebuvo pažįstamas. Be to, teismas tėvystės pakankamu įrodymu laikė faktą, kad jis neva vengė atvykti į teismo posėdžius ir tai, kad byloje nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį. Nors teismo šaukimai buvo siųsti į jo darbovietę, tačiau jam asmeniškai nebuvo įteikti, todėl jam nebuvo žinoma apie teismo procesą dėl tėvystės nustatymo. Teigė, kad teismas nebuvo maksimaliai aktyvus, kadangi atsakovo paiešką atliko tik formaliai, tokiu būdu buvo užkirstas kelias ne tik jam išsakyti savo poziciją, bet ir užkirstas kelias nepilnamečiam vaikui nustatyti tikrąją tėvystę. Teismas, nustatęs ieškovės nepilnametės dukters tėvystę remdamasis vien tik ieškovės teiginiais ir neobjektyviais liudytojų parodymais, neskyręs ekspertizės tėvystei nustatyti, netinkamai taikė materialines civilinės teisės normas. Byloje nebuvo nustatytas atsakovo privalomas dalyvavimas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo atsakovui nedalyvaujant, kadangi įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių šeimos bylose. Teismas nebuvo maksimaliai aktyvus, atsakovo paiešką atliko formaliai, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovo buvimo vietą. Be to, teismas atsakovo tėvystę nustatė nepaskyręs DNR ekspertizės, taip nesiimdamas egzistuojančių realių galimybių nustatyti biologinį ieškovės vaiko tėvą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nedalyvaujant byloje bus iškreipiama teisinga šalių interesų pusiausvyra. Teigė, kad byloje nenustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, nebuvo atskleista jos esmė bei nebuvo užtikrinta atsakovo teisė į teisminį bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad CPK 368 straipsnyje nustatytus terminus praleido dėl to, kad apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą bylą bei apie teismo 2014-07-17 priimtą sprendimą jam nebuvo žinoma iki pat 2019 m. spalio mėn., pirmosios instancijos teismas atsakovo tėvystę pripažino nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai konstatuoti, kad atsakovas yra ieškovės nepilnametės dukters tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui I. B. 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo motyvai:
3.1. A. V. žinojo arba pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes turėjo žinoti apie pradėtą civilinę bylą Nr. 2-201-299/2014, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir jos procesiniu rezultatu.
3.2. Prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį 5 metų terminą ir nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą 5 metų senaties terminą pareiškėjui dėl prašymo proceso atnaujinimui pateikti; panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
4.1. Teismas šiuo atveju priėmė kardinaliai prieštaringo turinio 2020-01-08 nutartį, t. y. nors teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje pasisakė, kad pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas praleidus 5 metų senaties terminą, tačiau tuo pat metu pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas ta pačia nutartimi išsprendė.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės nepilnametės dukters tėvystę remdamasis vien tik ieškovės teiginiais ir akivaizdžiai neobjektyviais liudytojų parodymais, neskyręs ekspertizės tėvystei nustatyti, netinkamai taikė materialines civilinės teisės normas.
4.3. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovui yra žinoma apie neva egzistuojančią nepilnametę dukterį.
4.4. Nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo, pirmosios instancijos teismo siųstų procesinių dokumentų atsakovas negavo - atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. sausio mėn. siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Teismo procesiniai dokumentai 2014-04-16 buvo įteikti atsakovo motinai D. V., tačiau realiai procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo perduoti, kadangi atsakovas su motina beveik nepalaiko jokių ryšių.
4.5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), taigi nors teismo siųstas pranešimas apie 2014-06-10, 2014-07-03 vyksiančius teismo posėdžius buvo įteiktas (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tačiau procesiniai dokumentai atsakovui realiai perduoti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
4.6. Pirmosios instancijos teismas atsakovo tėvystę nustatė nepaskyręs DNR ekspertizės, taigi teismas nesiėmė egzistuojančių realių galimybių nustatyti biologinį ieškovės vaiko tėvą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nedalyvaujant byloje bus iškreipiama teisinga šalių interesų pusiausvyra. Šiuo atveju byloje nenustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, nebuvo atskleista jos esmė bei nebuvo užtikrinta atsakovo teisė į instancinį teisminį bylos nagrinėjimą. Tik išnagrinėjus bylą iš naujo ir sudarius bylos šalims pakankamas procesines garantijas ir sąlygas pateikti įrodymus, jų pagrindu galima išsiaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kartu visiškai atskleisti bylos esmę, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. B. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovo A. V. prašymas atnaujinti procesą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo terminą, ir nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.
5.2. Atsakovas žinojo ir/arba turėjo žinoti apie pradėtą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-201-299/2014, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir jos procesiniu rezultatu ir atitinkamai dar 2014 m. sužinoti apie jo nurodytą pagrindą procesui atnaujinti, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė.
5.3. Procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimas atsakovo A. V. motinai D. V. ir darbovietei laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie prasidėjusį procesą pagal įstatymą, kadangi tiek atsakovo motina, tiek jo darbovietė procesinių dokumentų ir šaukimų teismui negrąžino, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo motina ar darbovietė turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
5.4. Nustačius, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį procesą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014, A. V. argumentai, kad nurodytoje byloje jo atžvilgiu iš esmės buvo priimtas sprendimas už akių, yra nepagrįsti.
5.5. Pripažintina, kad atsakovas A. V., žinodamas apie pareikštą ieškovės ieškinį dėl jo tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš jo priteisimo, netinkamai naudojosi jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis - nepateikė teismui atsiliepimo, savo iniciatyva nesidomėjo bylos eiga, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį terminą.
5.6. Atsakovas klaidina teismą, kad apie priimtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą sužinojo tik 2019-09-19, siekdamas išsiaiškinti, dėl ko antstolis nuo jo banko sąskaitos nuskaičiavo pinigus.
5.7. Konstatavus, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o apie turimą dukrą ir prievolę teikti jai išlaikymą jam buvo žinoma jau keletą metų, nėra pagrindo konstatuoti išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminą atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateikti argumentai nepatvirtina netinkamo materialinės civilinės teisės normų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons ta tuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta.
8. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
9. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai). Kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje pagal įstatymą nenumatytas.
10. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, suinteresuotas asmuo (ieškovė) pateikė atsiliepimą į prašymą.
11. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas nenagrinėja prašymo iš esmės, tik patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y., ir termino tokiam prašymui paduoti praleidimą.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą ir nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).
14. Pareiškėjui teigiant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-201-299/2014, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.
15. Byloje nustatyta, kad byla pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iškelta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (atsakovui) 2013 m. gruodžio mėnesį siųsti procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau grįžo neįteikti su žyma, kad procesinių dokumentų atsakovas neatsiėmė pašte. Teismas atsakovui procesinius dokumentus apie 2014-05-21 teismo posėdį siuntė pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, įteikiant procesinius dokumentus motinai D. V., tačiau atsakovas teigia, kad su motina beveik nebendrauja, procesiniai dokumentai jam nebuvo perduoti. Apie 2014-06-10 ir 2014-07-03 teismo posėdžius atsakovas buvo informuojamas siekiant įteikti procesinius dokumentus per darbovietės (duomenys neskelbtini) administraciją, tačiau iš epikrizės matyti, kad laikotarpiu nuo(duomenys neskelbtini), taigi tikėtina, kad teismo siųstas pranešimas apie 2014-06-10, 2014-07-03 vyksiančius teismo galėjo būti neperduotas atsakovui. Kaip byloje nustatyta, atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, taip pat byloje nėra duomenų apie teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įteikimą atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir į tai, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, tai ypač aktualu vaikams, kurie yra gimę nesusituokusiems tėvams, laikytina, kad nagrinėjamas atvejis yra išskirtinis, kuris sudaro pagrindą atnaujinti naikinamąjį procesinį terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. Nr. 2-201-299/2014, galimai netinkamai taikė CK ir CPK normas, reglamentuojančias šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).
18. CPK 388 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (1, 2 dalys). Taigi iš esmės šių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimu pareiškėjas grindė savo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
19. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, tėvystei nustatyti rėmėsi tik liudytojų parodymais, nesiekė procesinėmis priemonėmis užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje ir išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl ekspertizės skyrimo, nes kaip minėta, tik jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai, o jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas CPK 388 straipsnio 2 dalies ir CK 3.148 straipsnio nuostatų nesilaikė, yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
20. Kadangi tik atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas gali priimti vieną iš procesinių sprendimų, numatytų CPK 371 straipsnio 1 dalyje, tai yra: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą (nutartį), - atmestinas pareiškėjo prašymas panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014. Pažymėtina, kad teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą tenkintinas, atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto ypatumus, patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje proceso stadijoje nė vienai iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjo A. V. prašymą atnaujinti procesą tenkinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-201-299/2014 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.