- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1340-859/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49021-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas 6 kartus, paskutinį kartą Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-17 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-350-804/2014 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, kuriuo jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. V. B. pažeidė viešąją tvarką - 2017-09-16 apie 05:20 val. viešojoje vietoje – bare, esančiame Architektų g. 152A, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. sukėlė konfliktą, kurio metu, paėmęs stiklinį bokalą trenkė juo D. Č. į galvą, taip nukentėjusiajam padarydamas kirstinę žaizdą dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva dešinio skruosto-paakio srityje ir žande – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Kaltinamojo parodymai teisme
2. Kaltinamasis V. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galimai 2017-09-16 apie 5:20 val. Architektų g. 152A, Vilniuje, buvo truputį išgėręs, susibarė su D. Č., kurio iki tol nepažinojo. Sėdėjo naktiniame bare, pavadinimo nepamena. Buvo nedaug žmonių ir baro savininkas. Su nukentėjusiuoju sėdėjo prie vieno stalo, vartojo alkoholį, alų, gėrė iš bokalo. Truputį su nukentėjusiuoju bendravo ir susipyko, susibarė dėl paprastų žodžių. Buvo nukentėjusiojo išsakyta pora necenzūrinių žodžių, kurie nepatiko, įžeidė. Greičiausiai supyko. Tuo metu buvo bare, o ne lauke. Nukentėjusysis jį su kažkokiu Jurijumi supainiojo, apie pinigus pradėjo šnekėti, kiek pamena. Pasakė, kad jis nėra Jurijus. Po to susipyko, atsistojo ir vieną kartą sudavė nukentėjusiajam per galvą su tuščiu 0,5 l bokalu. Matė, kad po smūgio nukentėjusysis buvo sužalotas, kraujas bėgo. Matė, kad nukentėjusysis sėdėjo, už galvos laikėsi. Pagalbos nesuteikė, išėjo iš baro. Supranta, kokios pasekmės galėjo būti. Gailisi, kad taip padarė.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo
3. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau nuosprendyje – BPK) 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir motyvai
4. Kaltinamasis kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad apie 03:30 val. atėjo į barą, kurio pavadinimo ir adreso nepamena. Atėjus į barą, lauke prie jo stovėjo nepažįstamas asmuo, pro jį praėjus jis jį pavadino Jurijumi. Tuomet jiems kartu prisėdus bare, pradėjo aiškintis, dėl kažkokių pinigų, jis jį vis vadino Jurijumi, jis jam aiškino, kad jis yra Valerijus ir nieko nežino apie jokius jo pinigus, tuomet jis pradėjo jam grasinti, kad jį suras, jam bus blogai, jis vis tiek turės gražinti pinigus. Jiems sėdint prie vieno stalo, jis vartojo alkoholį, tai yra alų, kuris buvo įpiltas į stiklinį bokalą. Jiems taip aiškinantis, kilo žodinis konfliktas, po ko jis atsistojo ir trenkė jam iš bokalo ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl įvykio laibai gailisi, mano, kad taip įvyko, kadangi buvo neblaivus, taip jis išprovokavo. Pasižada atlyginti padarytą žalą (b. l. 79).
5. Nukentėjusysis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-09-16 apie 03:00 val. užėjo į naktinį barą, esantį Architektų g. 152A, Vilniuje. Gėrė tik alų. Apie 03:30 val. į barą užėjo nepažįstamas vyras ir prisėdo prie vienos kompanijos, po ko atsisėdo prie jo ir pasakojo apie savo gyvenimą, nesklandumus su mergina. Asmuo buvo išgėręs, alkoholį vartojo ir bare. Pokalbio metu jie „lenkė rankas“. Vakarėliui pasibaigus, žmonės pradėjo skirstytis ir apie 05:20 val. minėtas vyras be jokios priežasties jam stovint nugara į jį staiga atsisuko į jį ir galimai alaus bokalu sudavė jam vieną smūgį į galvą, galimai buvo ir antras smūgis. Neatsimena per kokią pusę asmuo atsisuko ir kokia ranka jam sudavė. Po smūgio jis prarado sąmonę, neatsimena įvykio. Po kelių minučių atsigavo ir pradėjo rinkti telefono numerį, po ko atsimena atvykusius du policijos pareigūnus. Kada minėtas vyras išėjo iš baro neatsimena. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 800 EUR suma, kadangi buvo sužalotas, negalėjo eiti į darbą, gavo 2 savaitėms biuletenį, iš Sodros jokių pajamų negavo, buvo tik pradėjęs dirbti ir nebuvo išdirbęs privalomų 4 mėnesių, kad gautų pajamas. Su įtariamuoju, kuris jį sužalojo buvo susisiekęs, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau jis pradėjo priekaištauti, kad jis yra pats kaltas, kad jį išprovokavo. Suprato, kad su juo nepavyks susitarti, taip pat nenorėjo su juo daugiau nebendravo, taip pat jam daugiau neskambino ir nebandė susitarti gražiuoju (b. l. 17-18, 21).
6. 2017-09-21 protokole-pareiškime D. Č. nurodė, kad 2017-09-16 apie 05:20 val. Architektų g. 152A, Vilniuje, naktiniame bare buvo sumuštas nepažįstamo asmens, dėl ko kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, po to į Lazdynų polikliniką, yra nedarbingas, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2).
7. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2017-09-16 05:28 val. D. Č. pranešė, kad prieš 15 minučių naktiniame bare buvo sumuštas nepažįstamo asmens, kuris pasišalino. D. Č. prakirstas dešinės pusės antakis. Kas tai padarė, nepaaiškino (b. l. 4).
8. 2017-10-23 apžiūros protokolo duomenimis buvo iš Bendrojo pagalbos centro gautuose garso įrašuose 2017_09_16_05-21-16_25.02, 2017_09_16_05-25-12_25 užfiksuota, kad prieš 15 minučių naktiniame bare, esančiame Architektų g. 152, Vilniuje, D. Č. buvo sužalotas, bėga kraujas (b. l. 9-10).
9. Liudytojas T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi kavinę, esančią Architektų g. 152A Vilniuje, kurioje buvo švenčiamas jam nepažįstamos merginos gimtadienis. Apie 03:00 val. kavinėje liko, kaip dabar atrodo, keturi asmenys. Nei vieno iš jų asmeniškai nepažįsta. Vėliau, iš kavinės išėjus dviem asmenims liko du asmenys. Pastebėjęs, kad kavinėje jau yra mažai žmonių, išėjo į pagalbines patalpas pailsėti. Būnant pagalbinėse patalpose, išgirdo kaip kažkas stumdo baro kėdę. Išėjęs iš patalpų pastebėjo, kad vienas iš kavinės lankytojų yra sumuštas, jam buvo sužalota kaktos sritis. Kitas asmuo, kuris, kaip suprato, minėtą asmenį sumušė, stovėjo šalia jo. Pastebėjęs, kad kavinės lankytojas yra sumuštas, paprašė asmenį, kuris jį sumušė, išeiti iš kavinės. Asmeniui išėjus iš kavinės, sumuštajam davė popierinio rankšluosčio, kad jis apsišluostytų kraują. Vėliau asmuo, kurį sumušė, pasakė, kad iškvies policiją ir rašys dėl minėto įvykio pareiškimą. Asmenį, kuris sumušė kavinės lankytoją gali apibūdinti: kaip atrodo, asmuo yra vardu (duomenys neskelbtini), vadina „Valera“, apie 30 metų amžiaus, apie 1,75 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo. Kitą dieną į kavinę atėjo asmuo, kuris sumušė kavinės lankytoją. Atėjus minėtam asmeniui, jo paklausė, kodėl jis taip pasielgė. Asmuo jam paaiškino, kad jis minėtą asmenį sumušė, kadangi sumuštasis pats žino už ką. Daugiau priežasčių dėl ko jis sumušė minėtą asmenį asmuo jam neaiškino (b. l. 28-29).
10. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba VGMPS skubios pagalbos specialisto pareigose. 2017-09-16 gavo iškvietimą vykti adresu Architektų g. 152, Vilniuje, kur lauks sumuštas vyras, galvos sumušimai. Atvykus minėtu adresu, užėjo į kavinę, kur prie staliuko sėdėjo sumuštas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. Č.. Apžiūrėjus minėtą vyriškį, nustatyta, kad jam padaryta akies voko ir periokulinės srities žaizda. Kaip vėliau paaiškino sumuštas vyras, jam bare nepažįstamas vyras alaus bokalu sudavė į galvos sritį, po ko prakirto antakį. Sąmonės po smūgio, kaip teigia, praradęs nebuvo. Vėliau sumuštą vyrą įsodino į greitosios pagalbos automobilį, kur jam ant žaizdos buvo uždėtas laikinas tvarstis. Uždėjus tvarstį vyras buvo pristatytas į Lazdynų greitosios pagalbos universitetinę ligoninę kadangi antakio žaizdą reikėjo susiūti (b. l. 33).
11. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2017-10-13 protokolo duomenimis D. Č. pagal išlavintą žandikaulio sritį ir akį atpažino V. B. kaip asmenį, kuris 2017-09-16 apie 05:20 Architektų g. 152A, Vilniuje, naktiniame bare dešinėje rankoje laikydamas stiklinį bokalą du kartus jam sudavė į veido sritį, tuo padarydamas sveikatos sutrikdymą (b. l. 43-46).
12. Apžiūros 2017-09-29 protokolo duomenimis apžiūrėtas liudytojo T. A. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matomas laikas 2017-09-16 05:08:23, matoma bare esanti salė, kurioje yra trys stalai. Per vidurį salėje yra stalas, prie kurio sėdi tamsiai apsirengęs tamsių plaukų vyriškis. Ant stalo matomi buteliai. Iš filmuojamos vietos matoma, kad yra baras. Taip pat prie baro stovi vyriškis, kuris su sportiniu džemperiu su užrašais ant jo priekio ir dešinės rankovės. Džemperis yra tamsus, užrašai šviesūs, balti, kas tiksliai parašyta nesimato. Trumpai kirptų plaukų vyriškis nueina nuo baro, tuomet ant džemperio nugaros matosi šviesios spalvos drakono piešinys. Tas pats vyriškis priėjęs prie stalo paima alaus bokalą, kuriuo kaire ranka suduoda prie stalo sėdinčiam vyriškiui į veidą. Po ko sėdintis vyriškis pradeda šluostyti veidą rankomis. Matosi, kad vyriškiai kalbasi, kažką aiškinasi. Netrukus tas pats vyriškis su alaus bokalu, kurį laiko kairėje rankoje, dar kartą suduoda prie stalo sėdinčiam vyriškiui. Matosi, kad vyriškiai toliau šnekasi. Po to vyriškis padeda alaus bokalą ant stalo ir atsisėda priešais vyriškį. Vyriškiai matosi, toliau kalbasi. Prie stalo sėdėjęs juodos spalvos striuke apsirengęs vyriškis atsistoja ir nueina prie baro. Netrukus atsistoja vyriškis sėdėjęs prie stalo, prieina prie vyriškio stovėjusio prie baro. Tuomet vyriškis su juoda striuke kaire ranka suduoda džemperiu apsirengusiam vyriškiui per veidą. Vyriškis su juoda striuke dar kartą dešine ranka suduoda per veidą. Džemperiu apsirengęs vyriškis pradeda gintis rankomis, atsitraukia ir atsistumia rankomis nuo vyriškio. Tuomet vyriškis paima suolą, kurį deda priešais vyriškį su juoda striuke. Vyriškis su juoda striuke nustumia suolą ir vyriškį su džemperiu. Netrukus iš kitos patalpos prie baro ateina vyriškis tamsių trumpai kirptų plaukų, su akiniais, priekyje kaktoje praplikęs, apsirengęs juodos spalvos striuke, kažką pasako konfliktuojantiems vyriškiams. Netrukus vyriškis su džemperiu suolą pastato atgal prie stalo, pastato į vietą kitus suolus. Po ko vyriškis su džemperiu prieina prie vidurinio stalo ir nuo suolo pasiima kuprinę, kurią užsideda ant peties (b. l. 49-50).
13. Specialisto išvados Nr. G 3151/2017 (01) duomenimis D. Č. padaryta kirstinė žaizda dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva dešinio skruosto – paakio srityje ir žande. Žaizda dešinio antakio srityje padaryta paveikus kietu buku, briauną ar ribotą paviršių turinčiu daiktu, poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku, t. y. 2017-09-16. Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretų žalojusį daiktą (įrankį), neužfiksuota (b. l. 53).
Dėl sprendimo pripažinti kaltinamąjį kaltu.
14. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir teismo baudžiamojo įsakymo 2-13 pastraipose aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. B. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kadangi pavojinga veika padaryta viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės tvarką, todėl kvalifikuota teisingai.
15. Nusikaltimas padarytas tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis V. B. viešoje vietoje smurtaudamas prieš nukentėjusįjį numatė, kad tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės tvarka, ir tokių padarinių norėjo.
16. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
18. Skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį apsprendžia smurtinis nusikaltimo pobūdis. Tiriant V. B. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 66-71), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre 2009-01-15, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 75), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 74). Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).
19. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. B. skirtinas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
20. Kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, todėl V. B. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą 1/3, skiriant galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Dėl civilinio ieškinio.
21. Nukentėjusysis 2018-03-09 pareiškė byloje 800 EUR civilinį ieškinį (b. l. 22).
22. Teismo posėdyje nukentėjusysis, civilinis ieškovas D. Č. parodė, kad žala padaryta tiek, kiek buvo neišmokėta dėl 3 savaičių nedarbo. Mokėjo už gydymą, be to, nebuvo darbe. Padaryta 800 EUR žala. Dėl pinigų ir grasinimų nepamena. Norėjo išspręsti viską kuo trumpiau, kad negaišinti institucijų, pasikvietė žmogų susitarti, bet nenorėjo. Pora dienų skambinosi, bet nieko nesitvarkė, todėl parašė pareiškimą. Turėjo žmogus 5 mėnesius susitvarkyti, bet nieko. Buvo nedirbęs, Sodra neapmoka biuletenio. Dirbo barmeno-administratoriaus darbą, teko 2-3 savaites nedirbti visai. Sodra neišmoka, jei žmogus nepradirbęs 4 mėnesius. Prižiūrėjo motiną, kuri sirgo Alzhaimeriu, žiemą ją palaidojo, todėl praktiškai 1 mėnesį buvo ribojamas. Neatnešė Sodros pažymos, kurioje nurodytas laikotarpis, kai nedirbo. Yra įstatymas, kad jei neišdirbai 4 mėnesius, tai negalima gauti apmokamo biuletenio. Nebuvo jokių socialinių garantijų. Nežino, kaip galima tartis dėl sumos. Jeigu yra teismų praktika, tai palieka tuos skaičius, kurie yra praktikoje. Tyrėja kalboje užsiminė dėl sumos, bet konkrečios sumos nenurodė. Dirbo papildomą darbą, kurio negalėjo dirbti darbo vietoje. Žandikaulis pakitęs, buvo siūtas antakis, skaudėjo. Turėjo rūpintis mama, kuri sirgo Alzhaimeriu, turėjo eiti miegoti su skausmu.
23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-10-23 sprendimu „Dėl D. Č. teisės į ligos išmoką“ Nr. 6-12N-9065 nuspręsta neskirti D. Č. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-18 iki 2017-09-29, nes neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažo (b. l. 25).
24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-10-23 sprendimu „Dėl D. Č. teisės į ligos išmoką“ Nr. 6-12N-9065 nuspręsta neskirti D. Č. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-09-18 iki 2017-09-29, nes neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažo (b. l. 25).
25. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-453/2016).
27. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto patyrė ne tik skausmą bet ir kitus nepatogumus – negalėjo dirbti savo darbą dėl sužaloto veido. Taip pat negavo ir išmokų už nedarbingumą.
28. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies, bet dabar neturi pinigų, tik pradėjo legaliai dirbti, moka mokesčius. Dirba apdailos darbus „Griauname LT“, griauna namus, sunkus darbas. Dirba savaitę. Prieš tai iš vienos firmos išėjo, nes nebuvo darbo, nemokėjo. Po to šį darbą susirado, dabar dirba oficialiai. Ten yra bandomasis laikotarpis. Pradžioje atlyginimas iki 600 EUR. Čia dirba tik 4 dienas. Nežino, kaip čia atlyginimai mokami, tai nežino, kada galės atlyginti nukentėjusiajam. Civilinis ieškinys truputį per didelis, 800 EUR negauna. Gal kokie 300 EUR turėtų būti. Mėnesio pabaigoje galėtų sumokėti 300 EUR ir, mano, kad tiek užtektų.
29. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. Č. naudai priteisia 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
30. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 2018-01-29 civilinį ieškinį dėl 52,20 EUR žalos dėl nukentėjusiojo D. Č. gydymo atlyginimą. Nurodė, kad D. Č. sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b. l. 37-39). Todėl šis ieškinys tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas, -
nusprendžia:
pripažinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant iš kaltinamojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai 500 EUR (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą 52,20 EUR (penkiasdešimt du eurai, 20 ct.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.