- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- e1-1013-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20658-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
veikdama Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas:
1. 2017 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu;
2. 2017 m. gegužės 26 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu;
3. 2018 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, paskirtą bausmę atlikęs;
4. 2021 m. liepos 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;
5. 2021 m. spalio 6 d. Alytaus apylinkės Prienų rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine Ž. K. – P. – metu, tyčia, abiejų savo rankų plaštakomis stūmė ją ties krūtine, dėl ko Ž. K. – P. aukštielninka griuvo ant lovos, kur jai gulint, savo kūnu užgriuvo ant jos ir abiejų savo rankų plaštakomis sugriebė Ž. K. – P. už rankų žastų srityje virš alkūnių, spaudė rankas ir ją prie lovos, o paleidęs, abiem rankom sugriebė Ž. K. P. už kaklo ir jį spaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, A. Č. grasino nužudyti žmogų, o būtent jis 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine Ž. K. – P. – metu, tyčia, žodžiu sakė, kad ją užmuš, ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po to, kai pagrasino jis prieš Ž. K. – P. panaudojo fizinį smurtą.
Kaltinamasis A. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad Ž. K. – P. yra jo sugyventinė. Jie nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jau apie du su puse metų yra šeimos nariai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir buitį, jų finansinis biudžetas yra bendras. Jie yra šeima, tiesiog teisiškai jos nėra įregistravę. Su Ž. K. – P. sutaria gerai, tačiau, kai ir kiekvienoje šeimoje būna nesutarimų, ginčų. Pastaruoju metu jo ir jos santykiai buvo labai geri ir nekonfliktiški. Jie 2024 m. gegužės 30 d. abu buvo namuose – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Buvo tik dviese. Abu buvo blaivūs. Jie pradėjo kalbėti apie jų santykius, Ž. K. – P. išsakė jam nuogąstavimus, kad įtaria jį esant neištikimą. Ji paprašė jo parodyti savo telefoną. Sutiko ir parodė jai. Jame ji aptiko jo susirašinėjimą su kita moterimi ir pareikalavo nedelsiant nutraukti tą susirašinėjimą, bet jis atsisakė. Tada ji užpyko. Ji namuose viena gėrė alkoholį, jie tylėjo ir nebendravo iki vakaro. Vakare, apie 20.00 val., jie pradėjo bendrauti ir vėl pradėjo kalbėti apie jo susirašinėjimą su kita moterimi, vėl barėsi žodžiu. Ji pasakė, kad išeis, jį paliks, dėl ko jis užpyko, nenorėjo, kad ji išeitų. Įpykęs jai pasakė, kad ji niekur neis, kad ją užmuš. Tuo metu iš tiesų buvo agresyviai nusiteikęs, piktas, todėl grasinimą ją užmušti jai išsakė grėsmingai, bauginamai ir matė, kad ji išsigando. Tačiau pyktis jam nepraėjo. Pasakęs sugyventinei, kad ją užmuš, jis tyčia, abiejų savo rankų plaštakomis stipriai stūmė ją, dėl ko ši aukštielninka griuvo ant lovos. Ar ji griūdama užsigavo, nežino, tačiau tikrai galėjo užsigauti, nes stūmė stipriai, įpykusio vyro jėga. Tada užšoko savo kūno priekine puse ant jos, tuo metu gulėjusios ant lovos priekine kūno puse į jį. Jis iš karto savo abiejų rankų plaštakom suėmė sugyventinės rankas jai virš alkūnių ir stipriai spaudė rankas ir pačią sugyventinę prie lovos. Matė ir jautė, kad ji jo bijo, be to, fiziškai yra gerokai pranašesnis už sugyventinę, tačiau tuo metu apie jos savijautą, emocijas, baimes jis pernelyg negalvojo. Jis paleido jos rankas ir abiem savo rankom suėmė ją už kaklo, jį spaudė. Matė, kad ji pradėjo dusti, jai akivaizdžiai trūko oro, todėl ją paleido ir atsitraukė. Tuo metu ir pats išsigando, kad gali ją pasmaugti. Tikslo ją nužudyti jis neturėjo. Jis ją paleido ir iš pykčio demonstratyviai trenkė į sieną kumščiu. Tuomet paėmė sugyventinės telefoną, norėjo jį sudaužyti, tačiau susivaldė. Matė, kad ji jo bijo, tapo paklusnia. Po kurio laiko emocijos nurimo. Tada jis nuėjo atsigulti ir užmigo, vėliau sužinojo, kad pasinaudojusi proga, kad jis snaudžia, ji pabėgo iš namų pas kaimyną, kur išsikvietė policiją. Supranta, kad jo elgesys prieš ją yra neteisėtas, nusikalstamas ir dėl padarytų nusikaltimų jis nuoširdžiai gailisi. Jis jos ne kartą atsiprašė. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė jai skausmą, matė, kad savo veiksmais padarė jai ir sužalojimo žymes ant rankų. Taip pat pripažįsta, kad sukėlė sugyventinei stresą, baimę dėl savo gyvybės. Jis dėl visko gailisi. Sugyventinė jam atleido, jie susitaikė ir abu nori tęsti šeimyninius santykius. Nors yra nedirbantis, tačiau dirbti jis nevengia. Turi santechniko įgūdžių, jau turi pasiūlymų ir dėl darbo. Jis rūpinasi sugyventine, lydi ją pas gydytojus. Savo kaltę dėl nusikaltimų jis pripažįsta pilnai, gailisi ir daugiau tikrai niekada nenusikals. Jis norėtų, kad teismas atsižvelgtų į minėtas aplinkybes ir neskirtų jam bausmės, susijusios su įkalinimu. Būdamas laisvėje, siektų įsidarbinti, turėti pajamų išlaikyti šeimą ir mokėti nuomą už būstą. Pavojaus sugyventinei nekelia ir nekels.
Be kaltinamojo A. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji Ž. K. – P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Č. yra jos sugyventinis. Ji tebėra ištekėjusi ir santuokos nėra nutraukusi, tačiau šeimyninio ryšio su sutuoktiniu neturi jau beveik penkerius metus, todėl jos santykis su sutuoktiniu tik formalus. Jos šeimos narys yra būtent A. Č. Jie maždaug du su puse metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir finansinį biudžetą, juos sieja šeimyninis ryšys. Jie bendrų vaikų su A. Č. neturi. Jie gyvena dviese nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Visumoje jos ir A. Č. santykiai yra geri. Anksčiau yra buvę situacijų, kai jis prieš ją naudojo smurtą, dėl to vyko ikiteisminiai tyrimai, tačiau pastarąjį pusmetį jų santykiai iš esmės buvo labai geri ir nekonfliktiški. Alkoholio jie išgeria, tačiau A. Č. beveik visiškai nevartoja alkoholio, o ji jo išgeria retsykiais, tačiau nepiktnaudžiauja. 2024 m. gegužės 30 d. nuo ryto ji ir A. Č. buvo namuose. Abu buvo blaivūs. Jiems būnant namuose, A. Č. pernelyg dažnai pradėjo eiti į tualetą, ten nešdamasis savo telefoną, ko įprastai nedaro, todėl jai kilo įtarimas, kad šis kažką slepia nuo jos. Kai šis išėjo iš tualeto, ji paprašė jo parodyti telefoną. Jame rado A. Č. susirašinėjimą su kita moterimi, kurios ji nepažįsta. Ji pasakė A. Č., kad nutrauktų susirašinėjimą su kita moterimi, nes ji yra jo šeimos narys ir jo susirašinėjimas su kita prilygsta neištikimybei. A. Č. pasakė, kad susirašinės su ta moterimi ir toliau. Ji užpyko, kad jis nesutinka nutraukti susirašinėjimo su kita moterimi, nors šeimyninius santykius veda su ja. Susijaudinusi dėl tokių sužinotų aplinkybių ir A. Č. nenoro nutraukti susirašinėjimą, ji namuose viena išgėrė alkoholio. Ji pamažu alkoholį gėrė iki vakaro. A. Č. buvo namuose, alkoholio nevartojo. Jie tarpusavyje nekalbėjo. Apie 20.00 val. ji ir A. Č. pradėjo vėl diskutuoti apie jo susirašinėjimą su ta kita moterimi. Tada jie susiginčijo ir dar labai susipyko. Tęsiantis žodiniam konfliktui, ji A. Č. pasakė, kad išeis iš namų ir jį paliks. Tada A. Č. susinervino, jie tęsė žodinį konfliktą, kurio metu jis pasakė, kad ją užmuš. Tai sakydamas jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, grasinimą išsakė stovėdamas prie pat jos, labai pakeltu tonu, šaukdamas ant jos. Pajuto baimę, kad jis gali savo grasinimą įvykdyti, nes buvo įpykęs, emocionalus. Po šių žodžių jis abiejų savo rankų plaštakom tyčia, didele jėga stūmė ją ties krūtine nuo savęs, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir aukštielninka griuvo ant lovos, užsigaudama nugarą. Ji griuvo tik dėl to, kad stumdamas ją pargriovė A. Č.. Tada ji dar labiau išsigando, kad jis gali ją užmušti, kaip ką tik sakė. Tačiau nespėjus nieko pasakyti, net nespėjus pradėti kilti nuo lovos, dar kartą sakydamas, kad ją užmuš, A. Č., atsispirdamas nuo grindų šuoliu į ją savo kūno priekine puse užgriuvo jos kūną. Tuo metu, kaip minėjo, ant lovos ji gulėjo nugara į lovą, priekine kūno puse į A. Č.. Jis iš karto abiejų savo rankų plaštakomis sugriebė jai už rankų žastų srityje, virš jos alkūnių – dešine ranka sugriebė už jos kairės rankos, o kaire ranka - už dešinės. Sugriebęs, jis stipriai spaudė jos rankas, o tuo pačiu ir ją pačią spaudė prie lovos, dėl ko ji negalėjo jam priešintis. Jautė baimę, kad jis ją užmuš - buvo toks agresyvus, kad buvo įsitikinusi, kad tai, ką grasino, jis padarys tuojau pat, vykstančio konflikto metu, o šią baimę dar labiau sustiprino toliau vykusi aplinkybė, nes jis paleido jos pečius ir iš karto abiem savo rankom tyčia sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė. Jautė stiprų fizinį skausmą, jai trūko oro kvėpuoti, pradėjo dusti, stengėsi tai parodyti ir pasakyti A. Č.. Jai pavyko ištrūkti. Ji bijojo A. Č. ir jautė skubios pagalbos poreikį. Ji norėjo pasiimti savo telefoną, kad paskambintų į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau jai imant telefoną, A. Č. pirmiau nei ji paėmė tą telefoną ir jai pasakė, kad niekur ji neskambins, niekur neišeis. Ji toliau jautė grėsmę dėl savo gyvybės ir sveikatos, jautė fizinį skausmą ir matė, kad ant rankų pradėjo formuotis kraujosruvos. Bijodama priešintis A. Č. ar reikalauti jo grąžinti telefoną, tiesiog atsiribojo nuo jo toliau ir tylėjo. Mintyse nusprendė, kad išsikvies pagalbą iš karto, kai galės tai padaryti. Po kurio laiko ji pastebėjo, kad A. Č. padėjo telefoną ant stalo, todėl suprato, kad tai yra jos šansas išsikviesti pagalbą. A. Č. pasakė, kad nori parūkyti ir pasiėmusi telefoną greitai išėjo iš buto. Iš karto nuėjo pas kaimyną, gyvenantį tame pačiame trečiajame aukšte, kaip ir jie. Kaimynas buvo namuose, todėl jai pasibeldus, įsileido pas save. Pas kaimyną ėjo dėl to, kad bijojo, jog supratęs, kad pasiėmė telefoną, A. Č. jos ieškos, o ji nesijautė su juo saugi, net, kai situacija aprimo. Visą tą laiką jautė įtampą, grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji suprato, kad A. Č. nejuokavo, grasindamas jai, jis buvo labai agresyvus, pasakęs, kad užmuš, po to griebė už kaklo ir smaugė, dėl ko jai trūko oro, todėl akivaizdu, kad jos baimė dėl gyvybės buvo pagrįsta. Būdama pas kaimyną, ji išsikvietė pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, ji pasakė, kas nutiko, parodė išryškėjusias sužalojimų, kuriuos jai padarė A. Č., žymes ant rankų. Pareigūnai jai pasakė, kad yra matomas paraudimas ir ant jos kaklo. Ji juto skausmą, baimę būti namuose. Pareigūnai jai paaiškino poreikį juos atskirti. Ji pasakė, kad iš buto geriau išeis pati, nes, jeigu liks bute, o išeis A. Č., ji nesijaus saugi, nes šis bet kada galės nepaisyti apribojimų ir sugrįžti. Ji pareigūnų akivaizdoje susirinko būtinus daiktus ir išėjo pas kaimyną. Pareigūnams sakė, kad jai skauda, jie siūlė iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą. Jautė poreikį medicininei pagalbai, bet suvokė, kad atvykę greitosios medikai veš ją į gydymo įstaigą, jai reikės grįžti pačiai, o stacionariniam gydymui poreikio nematė. Žinojo, kad skausmą, kurį jautė, gali malšinti vaistais nuo skausmo, todėl policijos pareigūnams pasakė, kad kol kas medikų pagalba jai nereikalinga. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinės žalos – juto skausmą, susiformavo sužalojimai, kurie šiuo metu jau yra išnykę. Į teismo medikus nesikreipė. Per savaitgalį sužalojimai išnyko, jų nėra ir šiuo metu, todėl, nors jai paaiškintas poreikis atlikti teismo medicininį tyrimą, jis akivaizdžiai neparodytų tos situacijos, kuri buvo iš karto po įvykio – dabar sužalojimų nėra, tačiau iš karto po įvykio jie buvo. Dėl šio įvykio ji patyrė ir moralinės žalos – jautė baimę dėl savo gyvybės, stresą. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereikš. Po įvykio bendravo su A. Č. Jis nepaprastai apgailestauja dėl šio įvykio ir savo veiksmų, juos vertina kaip nusikalstamus, nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė ir ne kartą. Ji juo tiki. Dėl šios priežasties neprieštarautų, jeigu byla būtų baigta supaprastinta forma. Ji norėtų, kad A. Č. nebūtų skiriama bausmė, susijusi su įkalinimu, nes ir toliau ketina su juo gyventi ir vesti šeimyninius santykius. Jis suklydo, tačiau savo veiksmus vertina kritiškai, neigiamai, supranta, kad elgėsi blogai, žada pasitaisyti ir neabejoja, kad nenusikals. Jeigu yra tokia galimybė, nori prokuroro ir teismo paprašyti, kad A. Č. būtų siūloma ir paskirta laisvės apribojimo bausmė. Ji įsitikinusi, kad tokia bausmė jam būtų pakankama, o tuo pačiu jis galėtų dirbti – nors oficialiai jis yra nedirbantis, tačiau turi darbo pasiūlymų, turi santechnikos tvarkymo įgūdžių ir neabejoja, kad būdamas laisvėje jis papildys šeimos biudžetą, tuo sumažindamas jai naštą, nes šiuo metu dirbti dėl širdies sutrikimų negali. Šiuo metu ji šeimyninius santykius ir gerą ryšį su A. Č. atkūrė, jaučiasi saugi ir rami.
Iš 2024 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kambaryje tarp Ž. K. –P. ir jos sugyventinio A. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, kaip įtariama, A. Č. tyčia nugriovė ją ant lovos ir abiem rankomis paėmęs jos rankas, spaudė ją prie lovos, po to abiem rankomis paėmęs Ž. K. – P. už kaklo, tyčia ją smaugė. Tokiais savo veiksmais A. Č. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei ir padarė sužalojimą. Ant jos rankų matomi paraudimai, kraujosruvos, o ant kaklo matomas paraudimas. Ji GMP pagalbos atsisakė. 2024 m. gegužės 31 d., 07.41 val. Ž. K. – P. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510 Nr. ARRF-0012 (patikros sertifikatas 2069740)'', nustatyta 1,95 promilių neblaivumas, jai įteiktas šaukimas. A. Č. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilių neblaivumas. A. Č. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas.
Iš policijos registruojamų įvykių registro informacijos apie įvykį matyti, kad buvo gautas telefoninis Ž. K. – P. prisistačiusio asmens pranešimas, kad vakar, maždaug apie 20.00 val., ją sugyventinis rankomis mušė, smaugė. Šiandien ryte kaltino vagyste. Pranešėją sugyventinis ir anksčiau mušdavo. Pranešėja pagalbos laukia pas kaimyną. Sugyventinis liko savo bute. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2024-05-31 06.52 val.
Iš 2024 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Nemuno PK 2-ajame VS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2024 m. gegužės 30 d. pagal BK 140 str. 2 d., gavus duomenų, jog 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, tarp neblaivių sugyventinių Ž. K. – P. ir A. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, kaip įtariama, A. Č. galimai tyčia nugriovė sugyventinę ant lovos ir abiem rankomis paėmęs pastarosios rankas spaudė ją prie lovos, po to galimai tyčia abiem rankomis paėmęs jai už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko atvykus policijos pareigūnams, fiksuota, jog ant jos rankų matomi paraudimai, kraujosruvos, o ant kaklo matomas paraudimas. Siekiant gauti pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) Bendrajam pagalbos centrui skambučio garso įrašą, patikrintas Policijos registruojamų įvykių registras, jame esantis garso įrašas įkeltas Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (elektroninėje byloje).
Iš 2024 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikta įvykio vietos apžiūra. Minėtu adresu matyti mūrinis keturių aukštų daugiabutis. Matyti laiptai, vedantys į laiptinę. Priėjus prie laiptų, matyti laiptinės šarvuotos praviros duris su stogine. Užlipus laiptais ir praėjus duris, patenkama į daugiabučio pirmojo aukšto koridorių. Paėjus koridoriumi teisiai ir užlipus laiptais į trečiojo aukšto koridorių, pasukus į dešinę pusę, matyti baltos spalvos medinės praviros durys. Pro praviras duris matyti pailgas koridorius, kurio kairėje ir dešinėje pusėje – butų durys. Praėjus pro minėtas duris, koridoriaus gale paskutinės durys po kaire puse matyti rudos spalvos metalinės buto durys. Atidarius minėtas duris, matyti buto kambarys. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į buto patalpą. Kairėje pusėje matyti virtuvės baldai. Toliau matyti rudos spalvos medinis stalas. Buto patalpos dešinėje pusėje matyti ištiesta sofa-lova su sujaukta patalyne. Toliau matyti rudos spalvos spinta, ant kurios sukabinti drabužiai. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.
Iš 2024 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolo matyt, kad Ž. K. –P. sutikimu buvo apžiūrimas jos kūnas t. y. jos nurodytos vietos, kuriose ji patyrė sužalojimą. Ant kaklo kairėje pusėje matomas paraudimas. Ant dešinės rankos vidinės dalies, virš alkūnės matomas paraudimas, o ant kairės rankos vidinės dalies, virš alkūnės matoma kraujosruva-mėlynė, ir paraudimas. Ji daugiau kūno sužalojimų nenurodė. Daugiau matomų kūno sužalojimų neužfiksuota.
Iš 2024 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu įvykio vietoje Ž. K. – P. pareigūnų akivaizdoje susikrovė savo daiktus iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir savo prašymu išsikraustė pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomojamas A. Č.
Iš 2024 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime pagal įteiktus šaukimus A. Č. ir Ž. K. – P. nurodyta data ir laiku, nei vienas proceso dalyvis neatvyko į Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybą. Bandant susisiekti telefonu nurodytais telefono numeriais, ragelio niekas nekėlė ir niekas neperskambino.
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine Ž. K. – P. – metu, tyčia, abiejų savo rankų plaštakomis stūmė ją ties krūtine, dėl ko Ž. K. – P. aukštielninka griuvo ant lovos, kur jai gulint, savo kūnu užgriuvo ant jos ir abiejų savo rankų plaštakomis sugriebė Ž. K. – P. už rankų žastų srityje virš alkūnių, spaudė rankas ir ją prie lovos, o paleidęs, abiem rankom sugriebė Ž. K. P. už kaklo ir jį spaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, A. Č. grasino nužudyti žmogų, o būtent jis 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su šeimos nariu – sugyventine Ž. K. – P. – metu, tyčia, žodžiu sakė, kad ją užmuš ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iš karto po to, kai pagrasino jis prieš Ž. K. – P. panaudojo fizinį smurtą.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo šeimos narę – sugyventinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Č. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje nustatyta ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas ir prokurorės prašomas bausmes – laisvės apribojimą, jų dydį už atskiras veikas nustatant maksimalų sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos bausmių apėmimo būdu. A. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu neskiriama intensyvi priežiūra, tačiau skiriami įpareigojimai, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ir skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojamas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu ir jos dydžiu.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir A. Č. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per dvylika mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti kaltinamajam A. Č., kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.