Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išdavimo ir grąžino procesinius dokumentus juos padavusiam asmeniui.

11. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį teigdamas, kad jis pateikė visus šiuo metu turimus duomenis, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) yra jo sūnus ir jo gyvenamoji viena yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad tam tikrus duomenis jam sudėtinga gauti, nes (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl negalėdamas gauti dokumentų laiku, pareiškėjas prašytų teismą išreikalauti vaiko gimimo liudijimą iš suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) mamos.

Dėl ginčo esmės

12. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

13. Vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jeigu nustatomos Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, t. y. jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus ir išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir suinteresuotas asmuo oficialiai nebuvo susituokę, nepilnametis vaikas gimė ne santuokoje, vaikas gimimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Kartu su pareiškimu pateikė: vaiko asmens dokumento kopiją; pažymą, kad (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) ir yra registruotas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo įstaigoje; Ligos istorijos santrauką, iš kurios matyti, kad yra užvesta (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos kortelė (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“; duomenis, kad (duomenys neskelbtini (mieste)) pirmosios instancijos teisme yra užvedęs bylą prieš (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio grąžinimo tarptautinio grobimo atvejais; duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui teikti teisinę pagalbą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos du raštus. Viename raštų nurodyta, kad susiekus su (duomenys neskelbtini) motina buvo išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių ji su sūnumi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino, kad su vaiku persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) nepanešdama apie tai vaiko tėvui. Rašte nurodyta motinos valia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja; susirašinėjimus su (duomenys neskelbtini) ir jo motina. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas papildomai pateikė savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, kurioje yra nurodytas tas pats socialinio draudimo numeris kaip ir (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos kortelės nuoraše.

15. Hagos konvencijos 8 straipsnyje yra numatyta, kad bet kuris asmuo, įstaiga ar kita organizacija, teigianti, kad vaikas yra išvežtas ar laikomas pažeidžiant globos teises, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Prašyme turi būti nurodyta: a) informacija apie pareiškėjo, vaiko ir vaiko pagrobimu ar neteisėtu laikymu įtariamo asmens tapatybę; b) jei žinoma, vaiko gimimo data; c) pagrindas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo prašymas grąžinti vaiką; d) visa turima informacija apie vaiko buvimo vietą ir asmens, su kuriuo, manoma, yra vaikas, tapatybę. Prie prašymo gali būti pridėta arba jis gali būti papildytas: e) bet kokio susijusio sprendimo ar susitarimo patvirtinta kopija; f) centrinės įstaigos, kitos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos įstaigos arba įgalioto asmens pažyma ar raštiškas priesaika patvirtintas pareiškimas dėl tos valstybės šiam klausimui taikomų teisės nuostatų; g) bet koks kitas susijęs dokumentas.

16. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo paaiškinimų bei pateikto susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) galima spręsti, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini) tėvai, tačiau atsisakė priimti pareiškimą nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė susitarimo su vaiko motina dėl vaiko globos jam priskyrimo, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini) tėvai, įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vaiko bei paties pareiškėjo konkrečią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nesant susitarimo dėl vaiko globos, nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su konkrečiu iš tėvų, nesant apribotoms vaiko globos teisėms, nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 3 straipsnį, todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pareiškėjas į bylą pateikė pagrįstų duomenų iš kurių galima matyti vaiko amžių, tai, kad jis nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) (mokymosi įstaigos duomenys bei sveikatos istorija), susirašinėjimus su (duomenys neskelbtini) bei vaiko teisių apsaugos tarnybos raštus, kurie patvirtina, kad vaikas buvo išvežtas iš (duomenys neskelbtini) neinformavus apie tai tėvą ir (duomenys neskelbtini) išvykimas su sūnumi į (duomenys neskelbtini) nėra laikinojo pobūdžio. Be to, vaiko ir pareiškėjo pavardės sutampa, pareiškėjas pateikė savo asmens dokumentą, kuriame nurodomas socialinio draudimo numeris, sutampantis su vaiko socialinio draudimo numeriu, todėl spręsti, kad pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo.

18. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų tikslas yra užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančiąją Valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti (Konvencijos 1 straipsnio a punktas). Vaiko greito sugrąžinimo į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, užtikrinimas nurodomas Konvencijos preambulėje kaip viena iš Konvencijos sudarymo ir susitarimo dėl jos nuostatų priežasčių. Vykstant vaiko grąžinimo procesui, Susitariančiųjų Valstybių teismo ir administracinės institucijos turi veikti kuo sparčiau (Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis). Vaiko grąžinimo procesas pagal Konvenciją suprantamas plačiau, negu tik civilinės bylos procesas Susitariančios Valstybės teisme, vykstantis pagal nacionalines proceso normas ir apima taip pat ir civilinės bylos iškėlimo (pareiškimo priėmimo) stadiją pagal CPK normas.

19. Taigi, sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo, pareiškimo dėl grąžinimo procesas, apimantis ir pareiškimo priėmimo stadiją, turi būti maksimaliai greitas. Tą privalo užtikrinti teismas, į kurį kreipiasi pareiškėjas.

20. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, taip pat - Konvencijos 27 straipsnio pagrindu, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), o be to, nesant susitarimo dėl vaiko globos, nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos su konkrečiu iš tėvų, nesant apribotoms vaiko globos teisėms, nėra pagrindo taikyti Hagos konvencijos 3 straipsnį, t.y. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko išvežimas ir laikymas (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai negali būti laikomas neteisėtu.

22. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad teismui pateikė turimus duomenis apie vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) - pažymą, kad (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) ir yra registruotas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ugdymo įstaigoje; ligos istorijos santrauką, iš kurios matyti, kad yra užvesta (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos kortelė (duomenys neskelbtini (miesto)) sveikatos priežiūros įstaigoje „C(duomenys neskelbtini)“; duomenis, kad (duomenys neskelbtini (miesto)) pirmosios instancijos teisme yra užvedęs bylą prieš (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio grąžinimo tarptautinio grobimo atvejais; duomenis apie vaiko socialinio raudimo numerį, sutampantį su pareiškėjo, nuolatinio (duomenys neskelbtini) gyventojo, socialinio draudimo numeriu. Tokie pateikti įrodymai yra pakankami sprendžiant, ar pareiškėjas įvykdė procesinę pareigą preliminariai pareiškimo padavimo metu pagrįsti savo nurodomas aplinkybes apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, ypač atsižvelgiant į nurodomas vaiko išvežimo aplinkybes, vaiko gimimo liudijimo išdavimą kitoje, negu gyvena pareiškėjas, valstybėje, vaiko dokumentų išvežimą kartu su vaiku, o taip pat – būtiną ir neatidėliotiną skubą sprendžiant iškeltą klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas be tinkamo pagrindo ir neteisingai nustatė pareiškimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo procesine pareiga pateikti įrodymus apie vaiko gyvenamąją vietą.

23. Atskiruoju skundu taip pat pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas suklydo konstatuodamas akivaizdų vaiko išvežimo neteisėtumo nebuvimą dėl susitarimo dėl vaiko globos nebuvimo arba nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodė, kad vaiko globos teisėmis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus nesusituokę tėvai naudojasi kartu, kad vaikas bendru tėvų susitarimu gyvena kiekvieną savaitę paeiliui su vienu iš tėvų, kad ginčas dėl vaiko yra sprendžiamas ir (duomenys neskelbtini (miestas)) pirmosios instancijos teisme. Tokios nurodomos aplinkybės, kurias preliminariai patvirtina ir pateikti su pareiškimu įrodymai, yra pakankamos, kad jomis remiantis teisme būtų priimtas pareiškimas dėl neteisėto vaiko išvežimo ir jo laikymo (duomenys neskelbtini) Konvencijos 3 straipsnio prasme, iki teismui nusprendžiant dėl šių aplinkybių galutinio nustatymo tiriant įrodomus bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Todėl, priešingai negu skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra sąlygų taikyti Konvencijos 27 straipsnį, nes nėra akivaizdu, kad prašymas dėl vaiko grąžinimo nėra tinkamai pagrįstas ir yra neįvykdyti pirmosios instancijos teismo nurodyti Konvencijos reikalavimai. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, negali būti taikomas ir CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kadangi šios procesinės normos, nustatančios atsisakymo priimti pareiškimą teisme pagrindą, taikymas pirmosios instancijos teismo grindžiamas Konvencijos 27 straipsnio taikymu.

24. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo teisme turi būti grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25. Iš naujo spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti į nagrinėjamos bylos ypatumus, susijusius su vaiko teisių klausimų išsprendimu.

26. Kaip jau šioje nutartyje konstatuota, esminę reikšmę, sprendžiant dėl vaiko neteisėto išvežimo ir laikymo, turi proceso sparta. Į tai turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir su pareiškimu pateiktų įrodymų pakankamumo priimant pareiškimą teisme ir iškeliant civilinę bylą.

27. Pareiškimas kaip procesinis dokumentas privalo atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus jo formai ir turiniui (CPK 111 straipsnio 2 dalis). Tarp reikalavimų pareiškimo turiniui yra reikalavimas nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 11 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

28. Pareiškimui neatitinkant CPK 111 straipsnio 2 dalies reikalavimų, teismas, spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo, gali nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

29. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo ope­ratyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teis­mas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. 2-966/2009).

30. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, kuomet taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, kuomet, kai nustatomi neesminiai trūkumai arba netikslumai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas.

31. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams (pareiškėjams) ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

32. Taigi, kai pareiškimo trūkumai yra neesminiai ir nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Nurodytas proceso teisės institutas negali būti taikomas taip, kad iš esmės būtų pažeista asmens teisė į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas, kai dėl bylos ypatumų esami pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pvz. kai dalis įrodymų gali būti gauti išreikalaujat juos iš kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar trečiųjų asmenų. Dėl nagrinėjamos bylos ypatumų, atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį sprendžiant klausimus dėl vaiko teisių, CPK 135 straipsnio 2 dalies nuostata dėl prašymo išreikalauti įrodymus pareiškėjui gali būti netaikoma, jeigu būtų konstatuota, kad tam tikrus trūkstamus įrodymus galima gauti pasirengimo bylos nagrinėjimui procesinėje stadijoje, kad atitinkamais įrodymais (pvz. vaiko gimimo liudijimu) disponuoja vaiko motina, o vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) tikslus adresas pasirengimo stadijoje gali būti pateiktas bet kurio iš suinteresuotųjų asmenų teismui pareikalavus.

33. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo svarstydamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo įvertinti pareiškėjo pateiktų įrodymų preliminarų pakankamumą civilinės bylos iškėlimo stadijoje, galimybes pareikalauti atitinkamus įrodymus iš pareiškėjo arba vaiko motinos ir juos operatyviai gauti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Konvencijos 3 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas ir netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimą teisme, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.