Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Janinos Vitunskienės ir Algio Markevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinęs žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo priimtų sprendimų, nesuteikiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) ir Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2014 m. gegužės 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (toliau – ir Aprašas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas teikė Pravieniškių PN-AK direktoriui 2017 m. balandžio 3 d. prašymą (b.l. 46) ir iš esmės analogišką 2017 m. gegužės 2 d. (b. l. 50) prašymą, kuriais prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Abiejuose prašymuose nurodė, kad šios išvykos tikslas – palaikyti ir stiprinti socialinius ryšius su artimaisiais, aplankyti vaikus, pamatyti nesenai gimusią anūkę, aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus. Šie pareiškėjo prašymai atitinkamai buvo išnagrinėti 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. komisijos, svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus, posėdžiuose. Komisija abiem atvejais nutarė siūlyti įstaigos direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, tokias išvadas įformino protokoluose Nr. 63-880 ir Nr. 63-1139 (b. l. 125-128, 131-134). Pravieniškių PN-AK direktorius skundžiamais 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 7-887 (b.l. 11,12) ir 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 7-1086 (b. l. 13, 14), atsakydamas į pareiškėjo atitinkamus prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus, nurodė, jog Komisijai įvertinus pareiškėjo asmenybę, elgesį bausmės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį ir kitus nustatytus kriterijus bei nusprendus, kad pareiškėjas jų neatitinka, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, trumpalaikė išvyka į namus nebus suteikta. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR TM (b.l. 42, 43), kuris 2017 m. birželio 16 d. sprendimu Nr.2S-4024 pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 15-16).

BVK 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams - atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.

Administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl trumpalaikės išvykos į namus ir turi teisę, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl trumpalaikių išvykų į namus suteikimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, o vėliau ir PN direktoriaus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka nustatyta Apraše, kuriame apibrėžta Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygos bei kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti šio Aprašo V skyriuje 18 punkte. Aprašo 19 punkte įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą. Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.

Pagal Aprašo 11 punktą, nuteistojo prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nagrinėja bei sprendimą dėl rekomendacijų įstaigos direktoriui suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus priima Komisija. Priėmusi sprendimus dėl rekomendacijų, Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda įstaigos direktoriui, kuris priima sprendimus dėl nuteistųjų prašymų tenkinimo (Aprašo 13, 14 punktai).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Komisija 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. posėdžiuose išnagrinėjo iš esmės analogiškus pareiškėjo prašymus, susipažino su visa pateikta medžiaga, priimdama siūlymus įstaigos direktoriui atsižvelgė į sąlygas ir kriterijus, t. y. įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu (nuo 2014 m. vasario 24 d. įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda skirta nebuvo, apsiribota apsvarstymu drausmės komisijoje, skatintas aštuonis kartus), padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą. Komisija taip pat įvertino, kad nuteistojo išleidimas nesudarys saugios aplinkos jo artimiesiems, nes jis turi polinkį mažoms mergaitėms, vyktų į tą pačią apskritį, kurioje padarytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį, į tai, kad nuteistojo artimieji nėra deklaravę tos gyvenamosios vietos, į kurią pageidauja vykti pareiškėjas. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus. Pabrėžtina, kad Komisijos siūlymas įstaigos direktoriui neturi imperatyvaus pobūdžio, yra rekomendacinio pobūdžio.

Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d., Aprašo 14 p.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Toks leidimas parvykti į namus duodamas atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Pravieniškių PN-AK direktorius skundžiamuose sprendimuose pažymėdamas, kad teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį, trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu (atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys - emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda ir t.t.), priteisto civilinio ieškinio savanorišku nedengimu, lėšas išskaitant vykdomųjų raštų pagrindu, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimu, nors nuobauda skirta nebuvo, padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nusikaltimo sunkumu (nubaustas už lytinės aistros tenkinimą su bejėgiškos būklės mažamete bei pornografinio turinio medžiagos laikymą) ir aplinkybėmis, jog išvykos metu pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį, aplankant dukrą ir jos kūdikį, kas artimiesiems neužtikrintų saugios aplinkos (visuomenės saugumo užtikrinimas). Sprendimuose nurodyta ir tai, kad pareiškėjo artimieji nerodo noro su juo bendrauti, o tai leidžia manyti, jog santykiai pašliję, taip pat suabejota, ar būdamas trumpalaikėje išvykoje, pareiškėjas lankysis adresu, nurodytu pažymoje apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, pataisos namų direktorius iš esmės pritarė Komisijos argumentams ir, kaip jau minėta, rėmėsi papildomais duomenimis (pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką duomenimis ) (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus Pravieniškių PN-AK motyvus, juos laiko pagrįstais. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad lėšos civiliniam ieškiniui padengti išskaitomos pagal antstolių vykdomuosius raštus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, taip pat, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), kuri pagal Lietuvos teritorinį suskirstymą yra Vilniaus apskrityje (t. y. apskrityje, kurioje pareiškėjas padarė nusikaltimą prieš bejėgiškos būklės mažametį asmenį).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad tiek Komisijos posėdžių protokoluose Nr. 63-880 ir Nr. 63-1139, sprendžiant tarpininkavimo dėl pareiškėjui suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus klausimą, tiek ir įstaigos direktoriaus, turinčio diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus, skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, juos išsamiai motyvuojant bei pagrindžiant objektyviais faktais, buvo tinkamai įvertintos teisės aktuose nustatytos trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygos ir kriterijai, taip pat ir visos kitas teisiškai reikšmingos aplinkybės, įtakojančios trumpalaikės išvykos nesuteikimą.

Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1180-422/2017 jau buvo įvertinti iš esmės analogiški pareiškėjo argumentai, be to, dėl trumpalaikių išvykų nesuteikimo pareiškėjui buvo pasisakyta ir administracinėje byloje Nr. I-1659-406 17. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju naujų reikšmingų aplinkybių ar argumentų, kurie pagrįstų jo prašymus, suteikiant jam trumpalaikę išvyką, pareiškėjas nenurodė.

Konstatavus Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 7-887 ir 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 7-1086 teisėtumą, teisėtumą, išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 2S-4024 panaikinimo, įpareigojimo atsakovą iš naujo svarstyti jo prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo pripažintini nepagrįstais ir atmestini. Nenustačius valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.